DOK-552
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00983-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 8 d. paduotu atsakovės J. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė ieškovui R. K. B. ir trečiajam asmeniui V. J. nuosavybės teise priklausančio 7,0000 ha ploto žemės sklypo (adresas (duomenys neskelbtini)) bei atsakovei J. S. priklausančio 11,4900 ha ploto žemės sklypo (adresas (duomenys neskelbtini)) bendrą ribą, kuri yra pažymėta MB „Aurum geo“ 2023 m. vasario 17 d. parengtoje bendros ribos nustatymo schemoje.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (30 punktas) pažymėjo, kad „pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: dokumentuose (abrisuose, planuose) užfiksuotus žemės sklypų duomenis (sklypų plotus, konfigūraciją, linijų ilgius), archyvinius dokumentus, 2021 m. balandžio 16 d. situacijos schemą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus ieškinį tenkino ir nustatė ieškovui R. K. B. ir trečiajam asmeniui V. J. nuosavybės teise priklausančio 7,0000 ha ploto žemės sklypo bei atsakovei J. S. priklausančio 11,4900 ha ploto žemės sklypo bendrą ribą, kuri yra pažymėta mažosios bendrijos „Aurum geo“ 2023 m. vasario 17 d. parengtoje bendros ribos nustatymo schemoje. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti ribą pagal matininko J. R. parengtą planą, kadangi atsakovės sklypo ribos buvo nustatomos atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo vakarinę ribą ir su ieškovo sklypu išvedant lygiagrečią liniją atsakovės sklypo vakarinei linijai. Teismas pripažino, kad J. R. nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkte nurodyta medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes.“
Kasaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai vien formaliai konstatavo, kad atsakovės matininkas J. R. rengdamas planą nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 6 punkte nurodyta medžiaga. Teismai tik pacitavo NŽT 2022 m. sausio mėn. atsiliepimo į ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį 8 puslapio 2-osios pastraipos argumentus ir nurodė, kad matininkas J. R. rengdamas planą nesivadovavo nuo bendrojo naudojimo kelio (duomenys neskelbtini), ties atitinkamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pietvakariniu tašku, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakariniu tašku ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietrytiniu tašku abrisuose nurodytais (41 m, 41 m ir 43 m) atstumais. Tačiau teismai visiškai nevertino ir nepagrįstai nenustatė, kad šie taškai visiškai nėra reikšmingi ginčo dėl ieškovo ir atsakovės sklypų ribos išsprendimui, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės sklypo rytinės ribos lūžis (paslinkimas į vakarinę (kairę) pusę) ir buvo atliekamas jau tik nuo trečiojo taško. Todėl ginčui buvo svarbūs ne šie trys taškai, o 4-asis taškas, esantis prie upės (duomenys neskelbtini). Be to, tik vienas iš šių trijų taškų (43 m) buvo pažymėtas atsakovės 1995-06-01 abrise. Būtent dėl to pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas J. R. ir nurodė teismui, kad jam nereikėjo vadovautis šiais atstumais (skundo 39 punktas).
2. Matininkas J. R. nurodė, kad sudarydamas 2022 m. kovo 10 d. žemės sklypo planą ir nustatydamas atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo ribas, vadovavosi atsakovės žemės sklypo planu, abrisu ir atsižvelgė į NŽT pastabas. Tačiau teismai visiškai neanalizavo, nepasisakė ir nevertino pačių pirmųjų ir anksčiausiai laiko atžvilgiu surašytų dokumentų, kuriais įpareigoja vadovautis Taisyklių 6 punktas, t. y. 1995-05-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, 1995-06-01 žemės sklypo laukų matavimų brėžiniu (abrisu) ir 1995-08-01 laikinu žemės sklypo planu (t. 1, b. l. 44-47), būtent kurių pagrindu atsakovės sklypas buvo sukurtas ir įregistruotas NTR registre daug anksčiau už ieškovo sklypą. Ieškovo 2 (dvejais) metais vėliau suformuotas žemės sklypas turėjo būti suderintas su atsakovės jau suformuoto ir įregistruoto sklypo ribomis. Todėl ir ginčą nagrinėję teismai pirmiausia privalėjo nagrinėti atsakovės sklypo suformavimo dokumentus, tačiau to iš viso nedarė (skundo 40 punktas). Teismai visiškai neanalizavo ir nepasisakė, kad atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinė riba 1995-06-01 abrise (žr. iškarpą apačioje kairėje pusėje) pažymėta lygia be jokių lūžių ar posūkių linija, einančia nuo pat kelio (duomenys neskelbtini) iki pat upės (duomenys neskelbtini) (skundo 41 punktas).
3. Dėl teismų nustatytos žemės sklypų ribos, ieškovas gauna didesnį žemės sklypo plotą, o atsakovės sklypas sumažėja (skundo 43, 44 punktai).
4. Teismai ne tik nesivadovavo Taisyklių 6.3. papunkčiu, tačiau dar ir užkirto galimybę juo vadovautis, kadangi neleido atsakovei savo poziciją įrodinėti žemėtvarkos projekto duomenimis (skundo 48, 49 punktai).
5. 2018 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 6 d. ir 2021 m. spalio 4 d. NŽT, patikrinusi pateiktas kadastrinių matavimų bylas, nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą. NŽT visais atvejais nustatė, kad ieškovo žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šio žemės sklypo suformavimo dokumentų sprendinių. Abu teismai šią nustatytą faktinę aplinkybę vertino šališkai, kadangi atsakovės atveju ją vertino kaip negalėjimą nustatyti bendros žemės sklypų ribos pagal atsakovės matininko parengtą planą, o ieškovo atveju, ši aplinkybė nebuvo reikšminga nustatyti sklypų ribą pagal ieškovo siūlomą variantą, kuris analogiškai, buvo NŽT pripažintas neatitinkantis žemės sklypo suformavimo dokumentų sprendinių (skundo 50 punktas).
6. Teismai, pažeisdami CPK 212 straipsnį, neturėdami specialių žinių ir neskirdami ekspertizės, eliminavo atsakovės teisę į tinkamą rungimosi ir įrodinėjimo procesą, ginčą išsprendė nenustatę abiem šalims tinkamiausio bendros sklypo ribos varianto (skundo 55-63 punktai).
7. Teismai netaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio, pagal kurį jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (skundo 65-73 punktai).
8. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino ginčo šalių sklypų plotų sumažėjimo pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą ir jų 1 priedą ir nesiaiškino, ar sklypai nesumažės daugiau nei maksimali leistina (ribinė) paklaida. Tačiau tai nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, kuria nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal ieškovų pateiktą planą, įvertinęs, kiek sumažės ieškovų sklypo plotas (pagal leistinos paklaidos ribas), visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kiek tokiu atveju sumažės (pasikeis) atsakovų žemės sklypo plotas, ar šis sumažėjimas (pasikeitimas) atitiks Nuostatų 21 punkto ir 1 priedo reikalavimus (skundo 85-92 punktai).
9. Jeigu ieškovo ir atsakovės sklypų ploto sumažėjimas yra didesnis, nei leistina paklaida pagal Nuostatų 21 punktą ir jų 1 priedą, tokia situacija iš esmės būtų neleistina ir būtų reikalinga spręsti dėl kitų sumažėjančio žemės sklypo ribų (kraštinių) koregavimo, gretimų žemės sklypų sąskaita. Todėl besiribojančių sklypų savininkai privalo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes tokiu atveju priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (skundo 88, 89, 93 punktai).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018 pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu kitos atsakovų žemės sklypų ribos (kraštinės), besiribojančios su minėtais žemės sklypais, negali būti koreguojamos, o pagal ieškovų pateiktą planą atsakovų sklypo planas sumažėja daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida, tai atsakovų žemės sklypo (jo ribos su ieškovų žemės sklypu) klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida. Atsakovės sklypas sumažėja 0,445 ha, kai leistina paklaida yra 0,4062 ha (skundo 95, 96 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 8 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
