N. Ž. pagal BK 95 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-942/2020

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00113-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. atstovo advokato Giedriaus Baziulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. 2019 m. liepos 3 d. N. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tarp šalių – darbuotojų A. K. ir G. J. ir UAB „D.“ direktoriaus N. Ž. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. N. Ž., būdamas darbuotojams darbdavys, leido darbuotojams G. J. ir A. K. 2019 m. gegužės 7–10 d. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. N. Ž. taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena N. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant jo veikoje šio nusižengimo požymių.

3. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarimas panaikintas ir N. Ž. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. gynėjo advokato G. Baziulio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė ANK 95 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties ir tik konstatavo N. Ž. kaltę dėl šio nusižengimo padarymo.

5.2. Vertinant darbo nelegalumą ir pagal DK 21 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi 2019 m. gegužės 8 d. – 2019 m. liepos 1 d.), ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi 2019 m. sausio 1 d. – birželio 1 d.), turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2068/2011, N-575-32020/2011).

5.3. Rangos sutartis turi nemažai bendrų bruožų su darbo sutartimi. Nuo darbo sutarties rangos sutartį skiria tai, kad sutarties šalių – rangovo ir užsakovo, priešingai nei darbo santykiuose, nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutarties atveju pats organizuoja darbą – čia svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutarties sąlygas. Rangovas darbą atlieka savo rizika. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka darbą, atitinkantį jo pareigybę, kvalifikaciją, jis pavaldus įmonės arba įstaigos administracijai, jam privalomos vidaus darbo tvarkos taisyklės. Darbo užmokestis darbo santykiuose mokamas neatsižvelgiant į darbo rezultatą.

5.4. CK nenustato specialių sudaromo sandorio formos reikalavimų, todėl sudarant rangos sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis (CK 1.63–1.77 straipsniai). Sutarties sąlygos nustatomos šalių susitarimu, tačiau tam, kad sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys turi susitarti dėl esminių jos sąlygų, t. y. dėl sutarties dalyko.

5.5. Sutarties kaina yra esminė statybos rangos sutarties sąlyga. Sutarties kaina nustatoma arba apskaičiuojama pagal CK 6.653 straipsnio reikalavimus. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Jei šalys dėl kainos nesusitaria, taikomos bendros sutarčių kainą nustatančios taisyklės (CK 6.198 straipsnis). Rangos sutartimi nustatomai atlyginimo už atliekamus rangos darbus mokėjimo tvarkai būdinga tai, kad jeigu pagal rangos sutartį nenurodyta atliekamų darbų arba atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, nustatant sąlygą, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

5.6. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikram darbo rezultatui arba atlikti kitokiems darbams, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Visais atvejais sutartimi būtina nustatyti, kokį darbą atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Rangos dalykui bei pačiai rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Tai lemia, kad rangos rezultato atsitiktinio žuvimo arba sugedimo rizika tenka rangovui, t. y. rangovas tokiais atvejais neturi teisės reikalauti iš užsakovo nei užmokėti už atliktus darbus, nei atlyginti nuostolius.

5.7. Rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad atsitiktinio medžiagų arba įrenginių, perduotų darbams atlikti, žuvimo arba sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai. Jeigu darbas atliekamas visiškai ar iš dalies naudojant užsakovo medžiagą, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir medžiagos likutį grąžinti arba, jeigu užsakovas sutinka, sumažinti darbų kainą atsižvelgdamas į likusių nesunaudotų medžiagų vertę. Be to, tokiais atvejais rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą arba sužalojimą.

5.8. Nagrinėjamu atveju aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nutarimu, N. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes N. Ž. su A. K. ir G. J. siejo civiliniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė subrangos sutartis laikantis CK nustatytos tvarkos. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino ir pritaikė darbo santykius reglamentuojančias nuostatas, todėl nepagrįstai nubaudė N. Ž..

5.9. Byloje nustatyta, kad tarp N. Ž. (UAB „D.“ direktoriaus) ir A. S., pirmosios instancijos teisme apklausto kaip liudytojo, buvo sudaryta rangos sutartis darbams atlikti. A. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2019 m. gegužės 7–8 dienomis dirbo du žmonės, 2019 m. gegužės 10 d. jie susirinko įrankius ir išvyko. A. S. posėdžio metu paaiškino, kad jam reikėjo išsigrįsti kiemą trinkelėmis ir jam rekomendavo UAB „D.“, su šia bendrove pasirašė rangos sutartį. Pagrindus trinkelėms sudėti ir bortams iškloti darė visai kiti asmenys su technika, o G. J. ir A. K. vos pastovėjo ant kojų, nuolat rūkė, kieme mėtėsi alaus buteliai, beveik nedirbo – per tris dienas sudėjo apie septynis bortus. Su N. Ž. susitarė atsiskaityti tik tada, kai bus visiškai pabaigti darbai. Visus G. J. ir A. K. atliktus darbus reikėjo išardyti ir perdaryti.

5.10. Byloje taip pat nustatyta, kad socialiniame tinkle „Facebook“ nepažįstamas žmogus, vardu G., N. Ž. parašė, kad trinkelių klojėjų brigada ieško darbo, gal N. Ž. gali ką pasiūlyti. N. Ž. parašė savo numerį, kad su juo susisiektų. G. J. pats susirado N. Ž., pasakė, kad yra trinkelių klojėjų brigada, telefonu susitarė susitikti prie Kaune esančio prekybos centro „Mega“. Pokalbio metu paaiškino, kad dirba pagal individualią veiklą, o kitas asmuo (vėliau paaiškėjo, kad tai yra A. K.) pasakė, kad jau tą pačią dieną nuvažiuos išsiimti individualios veiklos pažymos. Papildomai N. Ž. G. J. ir A. K. netikrino. N. Ž. paaiškino ir pateikė įrodymus, kad su užsakovu A. S. turi rangos sutartį, jam reikėjo subrangovų. Dėl to atsiskaityti su G. J. ir A. K. buvo sutarta tada, kai jie padarys subrangos darbus ir pateiks sąskaitą faktūrą. N. Ž. su G. J. ir A. K. sutarė, kad objekte adresu: Dainių g. 6, Raseiniai, (užsakovas A. S.) darbus (bortų sudėjimą ir trinkelių išklojimą) atliks per savaitę, už 1 kv. m trinkelių mokės 5–6 Eur, o už vieno borto sudėjimą – 5 Eur. G. J. ir A. K. turėjo sudėti 100 kv. m trinkelių ir 24 bortus. N. Ž. atvyko į objektą ir pamatė, kad G. J. ir A. K. nieko neatsivežė subrangos darbams atlikti (karutį ir du kastuvus), todėl davė savo darbo įrankius. N. Ž. paskambino užsakovas A. S., nurodė, kad darbai nepadaryti, todėl G. J. ir A. K. iš jo objekto išvaryti – G. J. ir A. K. per keturias dienas nesudėjo net dvidešimties bortų, nesudėjo jokių trinkelių. N. Ž. buvo du kartus atvykęs į objektą pažiūrėti darbų, matė dar ir trečią asmenį, atliekantį darbus kartu su G. J. ir A. K., su kuriuo N. Ž. nieko nesusitarė. Kai užsakovas išvarė iš objekto G. J. ir A. K. dėl neatliktų darbų, girtuokliavimo objekte, šie pasiėmė N. Ž. įrankius, pareikalavo atsiskaityti, arba negrąžins įrankių. N. Ž. neatsiskaitė, nes darbai neatlikti, įrankiai paimti, prarastas užsakovas. N. Ž. pasakė G. J. ir A. K., kad kreipsis į policiją, tai išgirdę, jie pateikė skundą Darbo inspekcijai.

5.11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. Ž. paskambino G. J. ir pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Mega“, prisistatė kaip trinkelių klojėjų brigados vadovas, turintis verslo liudijimą (individualią veiklą) ir ieškantis su brigada darbo. Iš socialinio tinklo atspausdintas G. V. laiškas patvirtina, kad yra brigada trinkelėms kloti, tik darbo trūksta, prašo perleisti kokį nors objektą. Šis laiškas atitinka ir N. Ž. aiškinimą teisme, ir A. K. ir G. J. aiškinimą teisme, kur jis pripažino, kad draugas G., esantis Norvegijoje, davė jam N. Ž. telefono numerį ir tarpininkavo dėl trinkelių klojimo subrangos darbų gavimo. Teismas nustatė, kad G. J. individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d., dirba UAB „R.“ generaliniu direktoriumi nuo 2019 m. sausio 16 d., o A. K. vykdė individualią veiklą nuo 2019 m. balandžio 17 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. Ž. netikrino, ar šie asmenys turi individualią veiklą, tai nuosekliai ir logiškai sutampa su N. Ž. paaiškinimais Valstybinei darbo inspekcijai ir teismui, kad G. J. turi individualią veiklą, A. K. neturi, bet tuoj gaus individualios veiklos pažymėjimą, todėl darbintis pas N. Ž. neketina ir pagal darbo sutartį nedirbs, subrangos darbus atliks pagal individualios veiklos pažymą.

5.12. N. Ž. paaiškino ir nurodė, dėl kokių priežasčių davė įrankius, – pamatė, kad A. K. ir G. J. darbams atlikti atsivežė vos kelis įrankius. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šie asmenys nėra kloję trinkelių ir dėję bortų. G. J. teisme patvirtino, kad tuo metu ir dabar dirba UAB „R.“ generaliniu direktoriumi. Žino, kaip turi būti priimami į darbą žmonės ir kaip atleidžiami iš jo. Jo įmonėje viską tvarko buhalterė.

5.13. Šiuo atveju nėra jokių darbinių pavaldumo santykių tarp N. Ž. ir A. K. su G. J., o yra civiliniai subrangos santykiai. Pirmiausia N. Ž. paaiškino ir įrodė, kad su A. K. ir G. J. sudarė žodinę subrangos sutartį. Įstatymas nedraudžia sudaryti žodinės subrangos sutarties, juo labiau nenustato, kad subrangos sutartis turi būti rašytinė (CK 1.63–1.77 straipsniai).

5.14. Byloje nustatyta, kad UAB „D.“ turėjo sumokėti už subrangovų A. K. ir G. J. atliktus darbus po subrangos darbų A. S. objekte atlikimo, priėmus darbus, t. y. šiems asmenims išrašius sąskaitas faktūras. Byloje nustatyta, kad atsiskaitymas su A. K. ir G. J. buvo sutartas už darbo rezultatą (rangos santykiai), ne už darbo tęstinumą (darbo santykiai). Apeliacinės instancijos teismas nustatė atlygintinumo požymius, tačiau atlygintinumas yra ne tik esminis bruožas darbo santykiuose, atlygintinumas yra esminis bruožas ir rangos civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kiti objektyvieji požymiai taip pat nepatvirtina nelegalaus darbo požymių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. ir G. J. dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Priešingai, byloje esantys įrodymai paneigia esminį darbo sutarties požymį – darbą paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. A. K. ir G. J. darbą organizavo savarankiškai, tai atitinka rangos civilinius teisinius santykius (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

5.15. Liudytojas A. K. posėdyje nurodė, kad jam paskambino G. J. ir nurodė, kad draugas jam davė telefono numerį, kur bus darbo kloti trinkeles, o jis galėtų būti kaip pagalbinis darbuotojas. Tuo metu turėjo individualią veiklą, tačiau niekada nebuvo klojęs trinkelių. Liudytojas G. J. posėdžio metu nurodė, kad A. K. pasiūlė dirbti pagalbiniu darbuotoju, G. J. irgi neturi patirties klojant trinkeles (tik sau kiemą klojo trinkelėmis). Liudytojas A. K. posėdyje nurodė, kad G. J. pagal skelbimą surado dar vieną žmogų – šį jie atsivežė iš Kauno. Byloje nustatyta, kad N. Ž. to žmogaus nepažįsta, nieko apie jį nežino. Tas žmogus kasė ir vežė skaldą, padėjo jiems dėti bortus. G. J. posėdyje nurodė, kad jis pats surado skelbimuose žmogų, jam pasiūlė darbą kloti trinkeles, pasiūlė mokėti 30 Eur per dieną, tą žmogų atsivežė iš Kauno, su N. Ž. nederino, pasakė, kad jis yra jo brigados narys. G. J. asmeninėmis lėšomis jam sumokėjo 30 Eur.

5.16. Aplinkybę, kad ginčo atveju nėra ir nebuvo jokių pavaldumo santykių tarp N. Ž. ir A. K. su G. J., patvirtina ir tai, kad A. K. teismo posėdyje nurodė, kad pas užsakovą vyko savo automobiliu, savo lėšomis. Be to, A. K. su G. J. vežėsi savo įrankius (nors ir labai nedaug). Tai taip pat patvirtina, kad UAB „D.“ direktoriaus N. Ž. ir A. K. su G. J. siejo ne darbo, o rangos santykiai –A. K. su G. J. turėjo savo rizika, nesant jokio pavaldumo, N. Ž. atlikti trinkelių klojimo ir bortų dėjimo darbus, o nesant pretenzijų, su šiais asmenimis būtų buvę atsiskaityta.

5.17. Jei jau A. K. ir G. J. būtų norėję įsidarbinti, tai procedūra būtų buvusi tikrai ne tokia, kaip šiuo atveju (kontaktavimas „Facebook“ puslapyje). Įsidarbinant siunčiami gyvenimo aprašymai, nurodomos darbovietės, kuriose dirbta anksčiau, įvertinama darbinė patirtis, asmenims būna paaiškinama darbo tvarka ir taisyklės. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, o nenustatytos dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra esminio darbo santykio elemento – pavaldumo. N. Ž. teisme patvirtino, kad atsitiktinai nedarbina jokių asmenų, įdarbina pagal darbo sutartį tik per pažįstamus asmenis, rekomendacijas. Juo labiau jei N. Ž. būtų žinojęs, kad šie asmenys nemoka dėti bortų ir trinkelių, nebūtų siuntęs šių asmenų vienų pačių pas savo užsakovą. Tai vėlgi patvirtina, kad N. Ž. manė, jog šie asmenys moka kloti trinkeles, bortus, ir reiškia, kad ginčo atveju nebuvo jokio pavaldumo tarp N. Ž. ir A. K. su G. J.. Jie pas užsakovą važiavo patys ir jokių nurodymų N. Ž. šiems asmenims niekada nedavė, o ir negalėjo duoti, nes nemoka atlikti trinkelių klojimo ir bortų dėjimo darbų – N. Ž. turėjo pagrindą manyti, kad trinkelių klojėjais prisistatę asmenys moka dėti trinkeles ir bortus.

6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo nutarimą be pakeitimų. Pareigūnas atsiliepime nurodo:

6.1. Šiaulių apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą. Pagal piliečių A. K. ir G. J. paaiškinimus dėl nelegalaus darbo nustatyta, kad tarp šalių – darbuotojų A. K. ir G. J. ir UAB „D.“ direktoriaus N. Ž. – buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi.

6.2. Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2917/2012).

6.3. Tiek A. K., tiek G. J. apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl darbo statybos objekte adresu: (duomenys neskelbtini), tarėsi su UAB „D.“ direktoriumi N. Ž.. Buvo sutarta, kad dirbs trinkelių klojimo darbus, o atlygis bus 40 Eur už dieną. Pažymėtina, kad UAB „D.“ specifika ir yra aplinkos tvarkymo darbai, trinkelių klojimas.

6.4. Teismo posėdžio metu UAB „D.“ direktorius N. Ž. pateikė darbų atlikimo sutartį, sudarytą su pastato adresu: (duomenys neskelbtini), savininku A. S.. Pažymėtina, kad UAB „D.“ direktorius N. Ž. su pastato savininku A. S. sudarė darbų atlikimo sutartį, tačiau nesudarė rangos sutarčių su A. K. ir G. J.. Tiek Valstybinei darbo inspekcijai teiktame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu UAB „D.“ direktorius N. Ž. teigė, kad davė darbo įrankius dirbusiems asmenims ir jų šie negrąžino. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. Ž. versija, kad darbuotojai dirbo pagal subrangą, yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti nuobaudos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. gynėjo advokato G. Baziulio prašymas atmestinas.

Dėl prašymo turinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įgaliojimų ribų

8. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla atnaujinama dėl padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, yra saistoma toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įrodymai nerenkami, iš naujo netiriami ir nevertinami, faktinės aplinkybės nenustatomos. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui)) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjo prašymas iš esmės paduotas dėl materialiosios teisės – ANK 95 straipsnio 1 dalies – pažeidimo apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo turėtų būti nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su materialiosios teisės taikymu.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinę teisinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nelegalus darbas.

11. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė ANK 95 straipsnio nuostatas. Anot pareiškėjo, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes jį su A. K. ir G. J. siejo civiliniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė subrangos sutartis laikantis CK nustatytos tvarkos.

12. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį.

13. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (2017 m. birželio 6 d. įstatymo redakcija) nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.

14. Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.

15. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

16. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

18. Apylinkės teismas, nurodęs, kad tarp UAB „D.“ direktoriaus ir G. J. buvo sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), pas A. S., konstatavo, kad N. Ž. veikoje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo požymių, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal šį ANK straipsnį jam nutraukė. Tuo tarpu apygardos teismas, nurodęs, kad N. Ž. su A. K. ir G. J. susitarė dėl būtinų darbo sutarties sąlygų – darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), darbo pobūdžio, mokamo atlyginimo už dieną, gavo darbo įrankius ir dirbo, o apie tai N. Ž. neinformavo VSDFV, konstatavo, kad N. Ž. veiksmuose yra visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo požymiai, ir jį pagal šį ANK straipsnį nubaudė.

19. Taigi esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl N. Ž. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra tas, ar G. J. ir A. K. darbas objekte Raseiniuose laikytinas darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai.

20. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tarp UAB „D.“, atstovaujamos N. Ž., ir A. S. buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis darbams atlikti; G. J. ir A. K., ieškodami nuolatinio darbo, per savo pažįstamą vardu G. susisiekė su UAB „D.“ direktoriumi N. Ž. ir susitikimo metu aptarė būsimą darbą (trinkelių klojimą ir bortų dėjimą) ir atlyginimą (40 Eur už dieną); kitą dieną nuvykus į objektą N. Ž. davė didžiąją dalį reikalingų darbo įrankių ir trinkelių klojimo darbams reikiamas medžiagas, vėliau buvo kelis kartus atvykęs į objektą patikrinti, kaip vyksta darbas, taip pat, pasak G. J., telefonu žadėjo atvežti darbo sutartis, o po kelių dienų telefonu informavo, kad jie blogai dirba, todėl yra nebereikalingi. Kadangi už darbą su G. J. ir A. K. nebuvo atsiskaityta, jie kreipėsi į Darbo inspekciją.

21. Taigi nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir atlyginimo, G. J. ir A. K. UAB „D.“ naudai atliko nustatytas funkcijas – klojo trinkeles darbdavio paskirtame objekte. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Iš bylos duomenų matyti, kad darbdavys N. Ž. nurodė, kokie darbai turi būti atlikti, suteikė darbuotojams darbo priemones, buvo atvykęs į objektą patikrinti, kaip vyksta darbas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. J. ir A. K. keletą dienų UAB „D.“ atliko darbo funkcijas (susitarę dėl darbo ir atlyginimo dirbo bendrovės naudai), darbdaviui (N. Ž.) prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV apie šių asmenų darbo pradžią.

22. Nėra pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. atstovo prašyme išdėstytais argumentais, kad tarp N. Ž. ir A. K. su G. J. yra susiklostę civiliniai subrangos santykiai. Nagrinėjamu atveju nesant tarp šalių sudarytos rašytinės subrangos sutarties ir esant byloje nustatytiems pirmiau nurodytiems objektyviems nelegalaus darbo požymiams, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą kaip prioritetinį darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Šiuo atveju UAB „D.“ direktorius N. Ž. susitikimo su G. J. ir A. K. metu aptarė tik darbo pobūdį ir atlyginimą, tačiau nesidomėjo, ar jie dirba kitose įmonėse, neprašė jų pateikti individualios veiklos ar verslo liudijimų, nesiaiškino, ar jie gali dirbti tokius darbus, ar turi tokiems darbams būtiną kvalifikaciją, ir tokiu būdu, net jeigu pats ir planavo sudaryti subrangos sutartį, sudarė sąlygas G. J. ir A. K., ieškantiems nuolatinio darbo, pagrįstai manyti, kad su jais bus sudarytos darbo sutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai N. Ž. teiginius, kad jis su G. J. ir A. K. sudarė žodinę subrangos sutartį, įvertino kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. nuo 2019 m. gegužės 23 d. (t. y. praėjus porai savaičių po darbo UAB „D.“) įsidarbino UAB „A.“. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad A. K. ieškojo ne kažkokio vienkartinio rangos projekto, o nuolatinio darbo.

23. Taigi darytina išvada, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes N. Ž. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu (ANK 95 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo pripažintos įrodytomis faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu.

24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų (ANK 666 straipsnis)

25. Administracinėn atsakomybėn patraukto N. Ž. atstovas advokatas G. Baziulis 2020 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą priteisti N. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Eur. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje N. Ž. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą samdėsi pats, todėl bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-1073/2018">2AT-51-1073/2018</a>).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas