R. A. pagal BK 300 str., 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2A-4-976/2020

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

nuteistojo R. A. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo R. A. pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu atnaujintą baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo ir prokurorės, prašiusių pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo dvylikai metų šešiems mėnesiams bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų aštuoniems mėnesiams. Į bausmę įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendį.

2. R. A. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos dienos iki 2016 m. vasario 15 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 13922735, išduotą 2014 m. gruodžio 29 d. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0542945, išduotą 2007 m. rugpjūčio 19 d. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00570470, išduotą 2015 m. rugsėjo 22 d. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, kol šiuos dokumentus kratos metu aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Byla apeliacine ir kasacine tvarka nenagrinėta.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

II. Pareiškimo argumentai

5. Pareiškime nuteistasis R. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį – bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. ir Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

6. Pareiškime nurodoma, kad teismas, subendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, nes bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu, tačiau subendrino dalinio sudėjimo būdu, todėl paskyrė ilgesnės trukmės subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir tai pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu, kai jos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ir 11 straipsnius. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, o 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu – už labai sunkų nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Palyginus šių nusikaltimų pavojingumą, jų priskyrimą nusikaltimų kategorijoms, darytina išvada, kad nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms. Dėl to už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, tačiau teismas jas subendrino dalinio sudėjimo būdu. Taigi byloje buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to paskirta neteisinga subendrinta bausmė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo R. A. pareiškimas atmestinas.

8. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš šių BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra BPK 451 straipsnio 3 punkte nurodytas bylos atnaujinimo pagrindas: kai nustatoma, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

9. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme dvylikai metų šešiems mėnesiams. Neatlikęs šios bausmės (nes R. A. pasislėpė ir 2010 m. balandžio 23 d. buvo paskelbta jo paieška), 2016 m. vasario 15 d. jis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Kauno apylinkės teismas, 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskyręs pagal BK 300 straipsnio 2 dalį bausmę, ją dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis.

10. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, teismas turėjo vadovautis BK 64 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, skirdamas subendrintą bausmę, gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o pagal šio straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

11. Taigi, skirdamas subendrintą bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas, teismas bausmes gali tik visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Toks šio baudžiamojo įstatymo straipsnio išaiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcxLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-471/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-471/2005">2K-471/2005</a>, 2K-368-511/2017).???

12. Todėl konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu bausmes pagal du nuosprendžius subendrindamas pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis (prie neatliktos Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą arba dalį Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės).

13. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, bausmes pagal du nuosprendžius subendrindamas dalinio sudėjimo būdu teismas taikė vienintelį šioje byloje taikytino BK 64 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – sudėjimą. Todėl pareiškėjo prašymas bendrinti dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes apėmimo būdu, nepagrįstas. Kartu pažymėtina tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad R. A. paskirtos bausmės dydis nepasikeistų, ją iš naujo subendrinus pagal BK 64 straipsnio taisykles. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra, nes nenustatyta viena iš būtinų BPK 451 straipsnio 3 punkte numatytų sąlygų, pagal kurią, ištaisius padarytus BK 63–64 straipsnių taikymo pažeidimus, reikia sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. A. pareiškimą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė