Dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) vartus

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-30-489/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00085-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. Š. atstovo advokato Sauliaus Majausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas 2019 m. sausio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V.O. Š. už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 18 d. apie 15.58 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkotesteriu nustatytas 1,14 promilės neblaivumas, tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) vartus. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir vartai. Šiais savo veiksmais V. O. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu V. O. Š. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jai paskirta 10 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. O. Š. paskirta galutinė nuobauda – 1200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi V. O. Š. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. Š. atstovo advokato Sauliaus Majausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. (turėtų būti įsiteisėjęs 2019 m. rugsėjo 18 d.) nutarimo dalį dėl V. O. Š. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, bei Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną dėl šios dalies nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai, nubausdami V. O. Š. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, padarė esminius ANK pažeidimus: 1) teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnio 5 dalies pažeidimas), nes byloje esančius įrodymus įvertino neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai; priskyrė bylos duomenims didesnę kaltinančią įrodomąją vertę, pripažino kaltinančiais bylos duomenimis tuos, kurie tokios įrodomosios vertės neturi; kaltinančius duomenis vertino formaliai ir suabsoliutintai, netirdami ir nepatikrindami jų patikimumo; nutarimą priėmė suabsoliutindami selektyvius bylos duomenis ir ignoruodami prieštaringų bylos duomenų visumą; teismai iš esmės neteisingai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus; 2) apeliacinės instancijos teismas padarė ANK 635, 636 straipsnių, 652 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes nepatikrino pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, neanalizavo bylos duomenų, šališkai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir faktinėmis pripažino aplinkybes, kurias nustatė neįvertinęs pakankamumo ir patikimumo aspektais; 3) abiejų instancijų teismai neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių ir nepašalino jų prieštaravimų, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui.

5.2. Objektyvusis administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, elementas – svetimo turto sugadinimo faktas byloje buvo preziumuotas, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, nenustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir svetimo turto apgadinimo. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad esą byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. O. Š. eismo įvykio metu atsitrenkė į vartus, ir objektyviųjų prieštaravimų dėl tokios prielaidos netyrė ir nepašalino. Iš esmės pirmosios instancijos teismas atsitrenkimo į namo vartus faktą nustatė remdamasis tik policijos pareigūnės A. A. subjektyvia nuomone, neturinčia jokios įrodomosios reikšmės, ir P. M. rašytiniu paaiškinimu, netirdamas šio liudytojo paaiškinimų tikrumo ir patikimumo, neapklausdamas jo teisme. Teismai, vertindami šių asmenų paaiškinimus, suteikė jiems nepagrįstą įrodomąją vertę ir preziumavo tokių duomenų teisingumą, ignoravo šių nepatikrintų duomenų prieštaringumą faktinėms įvykio aplinkybėms. Nebuvo atliktas joks automobilio ir vartų apgadinimų sugretinimas, o byloje esančios įvykio vietos nuotraukos akivaizdžiai rodo šių apgadinimų nelygiavertiškumą ir neatitikimą. V. O. Š. visos bylos nagrinėjimo metu neigė aplinkybę apie atsitrenkimą į vartus, tačiau teismai tai deklaratyviai vertino kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės, tokiu būdu iš esmės paneigdami jos teisę į gynybą ir galimybę nesutikti su jai pareikštais deklaratyviais kaltinimais. Neblaivios ir skausmus dėl patirtų sužalojimų kenčiančios V. O. Š. svarstymus ir spėliojimus apie vartų apgadinimo aplinkybes teismai nepagrįstai vertino kaip jos kaltės dėl apgadintų vartų pripažinimą.

5.3. Taigi teismai nesurinko ir neištyrė visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų duomenų – teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas P. M., nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos įvykio nuotraukos ir įvykio schema, visiškai nebuvo ištirti neva įvykio metu apgadinti vartai, nevertintas vartų ir automobilio apgadinimų pobūdis ir jų tarpusavio atitikimas, nesurinkta įrodymų, kad vartai buvo apgadinti įvykio metu (prie vartų neužfiksuota automobilio šukių ir detalių, vėžių, automobilio dažų ant vartų ir vartų dažų ant automobilio, kitų automobilio smūgio į vartus pėdsakų), todėl darytina išvada, kad bylos duomenimis nėra įrodyta aplinkybė, kad vartai buvo apgadinti šio eismo įvykio metu. Nagrinėdami bylą teismai netyrė ir nepašalino reikšmingų ir pagrįstų abejonių, rodančių, kad vartai jau buvo apgadinti dar iki V. O. Š. patirto eismo įvykio. Be to, V. O. Š. pareikštas kaltinimas įvykio metu apgadinus trečiųjų asmenų turtą yra niekinis, nenustačius šio turto savininko ir nepaneigus apgadinimų egzistavimo iki nurodomo įvykio. Tiriant administracinį nusižengimą nebuvo nustatytas ir apklaustas apgadintų vartų savininkas, nepaneigta, kad nuotraukose matomi vartų apgadinimai egzistavo dar iki šio eismo įvykio dienos.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė ANK 652 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes nepatikrino pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, neanalizavo bylos duomenų, šališkai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, nenagrinėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl byloje nepašalintų prieštaravimų preziumuojant faktines aplinkybes, sudarančias V. O. Š. inkriminuoto ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtį, neatsakė į apeliacinio skundo motyvus dėl automobilio bei vartų apgadinimų pobūdžio (automobilio dažų likučių ant vartų nebuvo po jų kontakto, dėl skirtingo automobilio ir vartų apgadinimo aukščio, dėl automobilio slydimo žymių nepasiekus vartų bei šių atstumų, automobilio šukių nebuvimo prie vartų po tariamo kontakto ir kt.), itin formaliai atmetė visus apeliacinio skundo argumentus, savo išvadų nepagrindė motyvuotu bylos duomenų vertinimu, nutartyje pateikė prieštaringus, objektyviems duomenims prieštaraujančius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas net nurodė savarankiškai iš nuotraukų nustatęs neįtikimas naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nei pareigūnų, surašiusių administracinio nusižengimo protokolą, nei pirmosios instancijos teisme (dėl automobilyje išsiliejusių dažų patekimo ant tvoros). Faktinėmis buvo pripažintos aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teismas nustatė (o dalį jų apskritai net sukūrė) jų neįvertinęs pakankamumo ir patikimumo aspektais bei nepatikrinęs teismui prieinamomis įrodymų tyrimo procesinėmis priemonėmis.

5.5. Šioje byloje teismai nebuvo aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino prieštaravimų dėl V. O. Š. kaltės, nevertino pažeidėjos nurodytų aplinkybių, netyrė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai).

5.6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20/2013, 2AT-9/2014, 2AT-45/2014, 2AT-11/2015). Teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30/2014). Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012). Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai nesilaikė šių suformuotos praktikos nuostatų, pažeidė V. O. Š. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnis, EŽTT 2010 m. liepos 6 d. sprendimai bylose Pocius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35601/04, ir Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04; 2011 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Welke ir Bialek prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15924/05).

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir teismo nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos įrodymus.

6.2. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. O. Š., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę, jos nesuvaldė, atsitrenkė į namo vartus bei juos apgadino. Priimant skundžiamus sprendimus išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimti teisėti bei pagrįsti sprendimai, prašyme atnaujinti procesą dėstomi teiginiai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skundžiami procesiniai sprendimai priimti teisėtai ir tenkinti pareiškime išdėstytus prašymus nėra teisinio pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. Š. atstovo advokato Sauliaus Majausko prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-648/2018">2AT-20-648/2018</a>, 2AT-12-628/2019, 2AT-38-895/2019). Taigi nagrinėjant šią atnaujintą bylą žemesniųjų instancijų teismų priimti nutarimas ir nutartis tikrinami tik teisės taikymo aspektu.

9. Pirmosios instancijos teismo nutarimu V. O. Š. nubausta už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas 1,14 promilės neblaivumas), dėl tokios apsvaigimo būsenos ji nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio namo vartus, taip apgadino vairuojamą automobilį ir svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) vartus. Nustatyta, kad šiais veiksmais V. O. Š. pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus, ir jos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.

10. Pareiškėjas nesutinka su ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymu V. O. Š. ir prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl šio straipsnio jai nutraukti, be kita ko, nurodydamas, kad svetimo turto sugadinimo (apgadinimo) faktas nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, nenustatytas priežastinis ryšys tarp šio eismo įvykio ir svetimo turto (vartų) apgadinimo, nenustatytas svetimo turto savininkas, nepaneigta, kad vartų apgadinimas egzistavo iki eismo įvykio.

11. Tiek 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą priėmęs Kauno apylinkės teismas, tiek bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas, vertindami byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame nutarime ir nutartyje išdėstė pakankamai išsamius motyvus, kodėl konstatavo, kad V. O. Š. padaryto eismo įvykio metu buvo apgadinti svetimo namo vartai. Šią išvadą teismai pagrindė bylos įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio vietos planu (kuriame matyti transporto priemonės padėtis kitų objektų atžvilgiu po eismo įvykio, padangų slydimo žymės vartų apgadinimų link, tačiau nėra užfiksuotas joks V. O. Š. minimas statybinis blokas, kurį ji įvardijo kaip objektą, į kurį atsitrenkė), nuotraukose užfiksuotais duomenimis (matyti provėžos šalikelėje, tvoros, kurioje yra apgadinti vartai, link), liudytojo P. M. parodymais (kad pažeidėjos vairuojamas automobilis trenkėsi į skardinę tvorą), liudytojos A. A. parodymais (kad apgadinimo žymės ant vartų pagal pobūdį atitiko automobilio apgadinimus). Tai, kad eismo įvykio metu kliudė ir apgadino metalinę tvorą, duodama paaiškinimus ne kartą minėjo ir pati V. O. Š.. 2018 m. lapkričio 19 d. ji paaiškino, kad pasukusi į dešinę ji įsirėžė į medį, atsitrenkė ir į vartus, šiek tiek apgadino, sutaisys. Vėliau ji paaiškino, kad atsitrenkė į metalinį luitą, vėl pradėjusi važiuoti atsitrenkė į kitą metalinį luitą, o atskilusi detalė kliudė plieninę tvorą, bet bandys susitarti. Tik bylą nagrinėjant teisme V. O. Š. pradėjo neigti atsitrenkimo į vartus faktą. Kolegijos vertinimu, šių teismų nepažeidžiant ANK proceso normų įvertinta visų įrodymų visuma sudarė pakankamą pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, kad būdama neblaivi vairuotoja V. O. Š. nesuvaldė vairuojamo didesnio pavojaus šaltinio – automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir dar atsitrenkdama į tvorą padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino ir (duomenys neskelbtini) namo vartus.

12. Įvykio metu galiojusio ANK 423 straipsnio 3 dalyje (aktuali 2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) buvo nustatyta atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė ne tik už KET pažeidimo metu padarytą svetimo turto sugadinimą, bet ir apgadinimą. Administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti kad apgadintas turtas yra svetimas nusižengimą padariusiam asmeniui, taigi, nors (duomenys neskelbtini) vartų savininkas nebuvo nustatytas, bet šis turtas yra svetimas V. O. Š., todėl savininko nenustatymas administracinės atsakomybės nešalina. Kaip šio administracinio nusižengimo požymis nėra nustatytas ir sugadinto ar apgadinto turto vertės dydis. Tai reiškia, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturi teisinės reikšmės kito asmens turtui, transporto priemonei, kroviniui, kelio įrenginiui padarytos materialinės žalos dydis, pakanka nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto akivaizdaus sugadinimo (apgadinimo) faktą.

13. Atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 1 ir 3 dalis nekyla tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu sugadintas (apgadintas) automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (pvz., nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ1LTQ5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-45-495/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-45-495/2019">2AT-45-495/2019</a>). Tai taikytina ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, kur nustatyta, kad neblaivi V. O. Š. vairavo pagal valdymo ir naudojimosi sutartį (b. l. 74 –84) UAB „Mogo“ jos sutuoktiniui perduotą automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis šalintina.

14. Nors ir pašalinus vieną iš teismų nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių, neblaivios V. O. Š. padarytas eismo įvykis atitinka administracinį nusižengimą, nurodytą pirmiau ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Tačiau papildomai jai buvo pritaikyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (KET 9, 14, 127 punktų pažeidimai) ir 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai.

15. Nagrinėjamu atveju, kai esant lengvam girtumui vairuotoja V. O. Š. vairavo automobilį, tačiau jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į svetimo asmens vartus, jai pritaikius atsakomybę ne tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ją baudžiant dar ir už kitus du lengvesnius administracinius nusižengimus susiklostė teisinė situacija, kai kelios ANK numatytos teisės normos numato atsakomybę už padarytą eismo įvykį. Esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, nes ji išsamiausiai apibūdina veikos turinį, apima visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos požymius. Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad ANK 423 straipsnio 3 dalis apima V. O. Š. padarytas ANK uždraustas pavojingas veikas. Dėl to nustačius esminį materialiosios teisės pažeidimą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis keistini, administracinė teisena V. O. Š. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarimo ir nutarties dalis dėl V. O. Š. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį ir šių administracinių nusižengimų teiseną nutraukti.

Panaikinti nutarimo ir nutarties dalis, kuriomis taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį V. O. Š. paskirta galutinė nuobauda.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas