Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-251-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02281-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.11.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-886/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei B. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. M. 3 208,81 Eur (11 079,39 Lt) skolos už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpų šildymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96 Eur (331,47 Lt) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (5,90 Lt) už duomenų gavimą.

Gavusi atsakovės atsiliepimą, ieškovė 2015 m. gegužės 11 d. patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos nuo 3 208,81 Eur (11 079,39 Lt) iki 2 217,42 Eur (7 656,32 Lt), prašė tenkinti reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, prašė įpareigoti VMI grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį - 29 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas 67 Eur (231,34 Lt) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (5,90 Lt) už duomenų gavimą.

Ieškovė nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekė šilumą namui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, kurios yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra). Atsakovė nevykdė prievolės sumokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Nesumokėtą įsiskolinimą ieškovė skaičiavo remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Atsakovė kaip patalpų savininkė privalėjo atsiskaityti už tiekiamą šilumą pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas 4821600), tačiau šios pareigos nevykdė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės B. M. 1 000 Eur skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,71 Eur už duomenų gavimą, 30 Eur žyminio mokesčio, grąžino ieškovei AB „Kauno energija“ 29 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-20 Swedbank, priteisė atsakovei B. M. iš AB „Kauno energija“ 315 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovei B. M. nuosavybės teise priklauso 103,67 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos (parduotuvė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8531-475/2005 nustatyta, kad B. M. negyvenamosios patalpos nuo centralizuoto šilumos tiekimo buvo atjungtos jų įsigijimo 2000 m. sausio 4 d. metu. Šiuo sprendimu teismas atmetė ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės B. M. 14 956,36 Lt skolą už šiluminę energiją tų pačių patalpų šildymui nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. ir 75,18 Lt už sistemų aptarnavimą nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d.

Šiuo metu daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovė centralizuotai šilumos netiekia, nes name nuo 2013 m. gegužės mėn. veikia autonominė šildymo sistema. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės atstovė teismo posėdyje ir ieškovės pateikti duomenys, kad šio namo gyvenamųjų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams paskutinės sąskaitos už patalpų šildymą buvo išrašytos 2013 m. balandžio mėnesį.

Ieškovė AB „Kauno energija“ galutinai patikslintais ieškinio reikalavimais prašė iš atsakovės B. M. priteisti 2 053,34 Eur skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, paskaičiuotą nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., ir atsisakė reikalavimo priteisti 164,08 Eur skolos dalį.

Teismas sprendė, kad tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymą atsakovei, kaip turto savininkei, tenka pareiga proporcingai jos daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Teismas nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, nes ieškovė ne visiškai pagrindė prašomos priteisti iš atsakovės skolos dydį, pateikė netikslius ir prieštaringus skaičiavimus, pateikė netikslius duomenis, kuriais remdamasi atsakovei skaičiavo skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Teismas nustatė, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių patalpų aukštis nevienodas, tačiau ieškovė visoms patalpoms taikė vienodą aukštį - 3,3 m ir pagal vienodo aukščio kriterijų klaidingai taikė Metodo Nr. 5 5.1.1. punktą, skaičiuodama atsakovei tenkančią sumokėti dalį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, o ne pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis skirtingas.

Vykstant deryboms dėl ginčo išsprendimo taikiai, atsakovė buvo pateikusi ieškovei pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kuriame pripažino 1 000 Eur skolos dalį. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės paskaičiavimai yra prieštaringi ir netikslūs, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai nevisiškai pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.), priteisė iš atsakovės tą skolos dalį, kurią atsakovė pripažino 2016 m. gegužės 6 d. pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinys panaikinti ir priimti toje dalyje naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės 1 063,95 Eur skolos už šilumą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus patikslintus skaičiavimus už atsakovei tenkančią šilumos dalį už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. mokesčius už šilumą skaičiavo vadovaudamasi galiojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-379 „Dėl mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarkos“. Šiuo būdu apskaičiuojant mokesčius už patiektą šilumą patalpų aukštis ir tūris visiškai neturi įtakos, nes pastato šildymui sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas centralizuotai šildomiems butams (kitoms patalpoms) ir butams (kitoms patalpoms) su atjungta šildymo sistema proporcingai šių patalpų grupių šildymo sistemų įrengtajai galiai. Todėl prikaitymai už patiektą šilumą iki 2007 m. spalio mėn., kuomet buvo pradėti taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai, buvo skaičiuoti teisingai, todėl jų perskaičiuoti nėra pagrindo.

12.2. Ieškovė neturėjo kitos informacijos, kad atsakovės negyvenamų patalpų aukščiai yra žemesni nei buvo taikomi skaičiuojant mokesčius už šilumą, dėl šios priežasties ieškovė pagal turimus duomenis, nuo 2007 m. spalio mėn. skaičiuojant mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovės patalpoms taikė 3,3 m. patalpų aukštį. Tik iškėlus ginčą teisme išaiškėjo, jog atsakovės patalpų aukštis yra iš tikrųjų žemesnis nei turimais AB „Kauno energija“ duomenimis. Ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė perskaičiavimo lenteles kokioje apimtyje atsakovės skola būtų sumažėjusi, jeigu ginčo patalpoms ieškinio laikotarpiu būtų nurodytas žemesnis patalpų aukštis, t. y. 2,8 m. Po atlikto perskaičiavimo, kuriame AB „Kauno energija“ pateikė skaičiavimus jau pagal tikslų atsakovės negyvenamų patalpų aukštį, atsakovės skola sumažėjo 164,08 Eur sumoje. Šioje sumoje AB „Kauno energija“ ieškinio reikalavimų atsisakė.

12.3. AB „Kauno energija“ šilumą už bendro naudojimo patalpų šildymą paskirstydavo visiems vartotojams. Teismui pateiktose perskaičiavimo lentelėse, visiems namo butų savininkams priskirtuose šilumos kiekiuose jau yra įtrauktas šilumos kiekis, tenkantis šiam butui bendro naudojimo patalpoms šildyti. Pateiktose lentelėse butams priskirtas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpų šildymui atskirai nenurodomas todėl, kad AB „Kauno energija“ vadovaudamasi 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (taisyklių priedas Nr. 6) sąskaitos formą pradėjo naudoti nuo 2011 m. gegužės 1 d. Šioje sąskaitos formoje yra nurodyta nauja grafa - „Butui priskirta šiluma bendro naudojimo patalpų šildymui“. Šioje grafoje reikėjo nurodyti koks šilumos kiekis vartotojui buvo priskirtas už bendro naudojimo patalpų šildymą. Dėl šios priežasties AB „Kauno energija“ ginčo laikotarpiu pateiktose skaičiavimų lentelėse neišskyrė koks šilumos kiekis tekdavo patalpų šildymui ir kokia šilumos kiekio dalis tekdavo vartotojui už bendro naudojimo patalpų šildymą, o nurodė bendrą šilumos kiekį, kuriame atsispindėdavo visas priskirtas šilumos kiekis. Teismas padarė netinkamą išvadą vertindamas pateiktą informaciją, kadangi AB „Kauno energija“ pateiktose gyventojų sąskaitose grafa, kurioje yra išskiriami šilumos kiekiai už patalpų šildymą ir už bendro naudojimo patalpų šildymą, atsirado nuo 2011 m. gegužės 1 d. Iki to laiko butams siunčiamose sąskaitose buvo nurodomas tik bendras šilumos kiekis už šildymą ir už bendro naudojimo patalpų šildymą.

12.4. AB „Kauno energija“ atsakovei iki 2005 m. spalio 1 d. iš viso nereiškė jokių reikalavimų, kadangi skola už patiektą šilumą bendro naudojimo patalpų šildymui, įvertinus 2006 m. kovo mėn. perskaičiavimą, susidarė tik nuo 2005 m. spalio 1 d., atsakovei mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą pradėti skaičiuoti tik nuo 2005 m. spalio mėn., visi priskaitymai nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2005 m. spalio mėn. buvo nepaskaičiuoti. Tuo tarpu teismas vertino AB „Kauno energija“ skaičiavimus, kurie 2006 m. kovo mėn. buvo koreguoti ir yra už ieškinio ribų. Šį faktą, kad AB „Kauno energija“ 2006 m. kovo mėn. atlikdama atsakovei perskaičiavimą visus priskaitymus už bendro naudojimo patalpų šildymą iki 2005 m. spalio 1 d. atskaičiavo, patvirtina PVM sąskaita faktūra KER1 Nr. 060310000044.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. M., atstovaujama advokatės Rasos Užkuraitienės, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

13.1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei jau 2005 m. spalio mėn. buvo žinomi pastato (duomenys neskelbtini) patalpų skirtingi aukščiai.

13.2. Ieškovė savo ieškinį ir patikslintą ieškinį grindė 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-41, kuriuo patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5). Todėl ieškovės argumentai, kad ji vadovavosi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-379 „Dėl mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarkos“ yra nepagrįsti ir prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms bei prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsniui, kuris nustato, kad „šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę bei 12 straipsnio 2 daliai, kadangi ieškovė privalėjo vadovautis Metodu Nr. 5. Ieškovė, nesivadovaudama patvirtintu Metodu Nr. 5, kuris įsigaliojo 2005 m. liepos 31 d., pažeidė atsakovės teises, kadangi atsakovei skaičiuojamas šilumos kiekis tenkantis jos negyvenamosioms patalpoms per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį sudaro 13,29 proc. viso namui tiekto šilumos kiekio, kai tuo tarpu sutinkamai su Metodu Nr. 5 šilumos kiekis namo bendro naudojimo patalpų šildymui visų patalpų namo savininkams sudaro 20 procentų ir kuris tarp namo savininkų turi būti paskirstytas.

13.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio laikotarpis yra nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., nes ieškovė įtraukia savo skaičiavimuose 2005 m. balandžio mėnesį – 113,41 Lt.

13.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. atliko perskaičiavimus pagal 2,8 m. patalpų aukštį ir atsakovės skola sumažėjo 164,08 Eur. Skolos suma, paskaičiuota nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2007 m. spalio mėn., nėra perskaičiuota ir sudaro 3 690,40 Lt (1 076,55 Eur). Ieškovė savo skaičiavime nurodo klaidingus duomenis, tiek namo tūrį, kuris sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu yra 4206 m3, tiek atsakovės patalpų tūrį, kadangi atsakovės patalpų tūris yra 290,276 m3. Tokiu skaičiavimu ieškovė dirbtinai didina prašomą iš atsakovės priteisti sumą.

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl priteistos skolos dydžio ir įrodymų vertinimo

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2016">3K-3-192-219/2016</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą dydžio priteisimo. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 3 208,81 Eur (11 079,39 Lt) skolos už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus bei sumažino skolos dydį iki 2 217,42 Eur (7 656,32 Lt), įvertinusi 2006 m. kovo 1 d. atliktą korekciją laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 1 iki 2013 m. gegužės 1 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė galutinai patikslino ieškinio reikalavimus, nes atsisakė 164,08 Eur ieškinio dalies, prašė priteisti 2 053,34 Eur skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 1 000 Eur, nes ieškovė ne visiškai pagrindė prašomos priteisti iš atsakovės skolos dydį. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys prieštaringi ir netikslūs.

Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, laiko, kad ieškovės pateikti skaičiavimai teisingi ir pagrindžiantys prašomos priteisti skolos dydį, nes 1) laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. mokesčiai už šilumą buvo skaičiuojami vadovaujantis galiojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-379 „Dėl mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarkos“, pagal kurį patalpų tūris ir aukštis įtakos neturėjo; 2) ieškovė perskaičiavo skolą pagal patalpų aukštį už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ir atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 164, 08 Eur; 3) visi priskaitymai nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2005 m. spalio mėn. buvo atskaičiuoti įvertinus 2006 m. kovo mėn. perskaičiavimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra netikslūs ir prieštaringi. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kad ieškovė ieškinį ir patikslintą ieškinį grindė 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-41, kuriuo patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. mokesčius už šilumą skaičiavo vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-379 „Dėl mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarkos“, pagal kurį patalpų tūris ir aukštis įtakos neturėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimams pagrįsti turėjo pateikti detalų paskaičiavimą, kokiu būdu atlikti skaičiavimai už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio iki 2007 m. balandžio mėn. Nors ieškovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. skolą perskaičiavo pagal patalpų aukštį ir atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 164,08 Eur, byloje nėra pateiktas detalius skaičiavimas, dėl ko nėra galimybės patikrinti skaičiavimo teisingumo.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė du kartus tikslino ieškinio reikalavimą būtent dėl ieškovės netikslių paskaičiavimų. Pareiga įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą šios kategorijos bylose yra ieškovei, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Mokesčių skaičiavimą už bendro naudojimo patalpų šildymą atlieka ieškovė, todėl skaičiavimai turi būti tikslūs, aiškus ir nekelti abejonių dėl jų paskaičiavimo teisingumo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant į bylą pateiktiems prieštaringiems duomenims apie skolos dydį, bei atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš atsakovės priteistina tik ta skolos dalis (1 000 Eur), kurią pripažino atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o likusi skolos dalis yra neįrodyta (CPK 176–177 straipsniai).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės AB „Kauno energija“ atsakovei B. M. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, atsakovei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis