Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-229-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02666-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-58-737/2016 pagal ieškovės UAB „Automobilių dalys“ ieškinį atsakovui V. C. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Automobilių dalys“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 575,62 Eur skolos, 282,68 Eur palūkanų nuo negrąžintos sumos bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. gegužės 28 d. UAB „Laumkelis“ akcininkų E. J. ir V. C. susitarimu, atsakovui V. C. kaip atskaitingam asmeniui iš bendrovės kasos buvo perduota 36 842,23 Lt (10 670,24 Eur) bendrovės įsiskolinimams padengti; o 2012 m. lapkričio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nusprendus plėsti bendrovės veiklą, papildomai buvo perduota 50 000 Lt (14 481,00 Eur) bendrovės planams pasiekti, reikalingiems sandoriams sudaryti, kurie turėjo būti panaudoti iki 2014 m. gruodžio 31 d., o planuojamiems darbams ir sandoriams neįvykus – grąžinti į įmonės kasą. Iš viso pagal du kasos išlaidų orderius atsakovui buvo perduota 86 842,23 Lt (25 151,24 Eur) bendrovės interesų tenkinimui. 2014 m. rugsėjo 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta inicijuoti UAB „Laumkelis“ reorganizavimą, padalijant įmonę į UAB „Automobilių dalys“ ir UAB „Automirksita“, kurios po reorganizavimo tęs veiklą ir gaus po 50 proc. viso UAB „Laumkelis“ turto ir įsipareigojimų. Įmonės reorganizavimas įvyko 2014 m. lapkričio 3 d. Atsakovas nei iki įmonės reorganizavimo, nei iki nustatyto termino (2014 m. gruodžio 31 d.) nepateikė duomenų patvirtinančių pinigų panaudojimą; pinigų nei UAB „Laumkelis“, nei ieškovui negražino.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas ir iš atsakovo V. C. priteista 12 575,62 Eur skolos, 282,68 Eur palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą (12575,62 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos 144,66 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB „Automobilių dalys“ naudai.

Atsakovas V. C. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu pateikti kasos išlaidų orderiai surašyti buhalterės S. B., o atsakovo parašai dokumentuose suklastoti. Atsakovui nebuvo išduota 36 842,23 Lt (10 670,25 Eur) suma atsiskaitymams su UAB „Laumkelis“ skolininkais, nes nurodytu laikotarpiu įmonė tokio dydžio įsiskolinimų, kuriuos reikėjo apmokėti būtent grynaisiais pinigais, neturėjo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. galutiniu sprendimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo V. C. ieškovei UAB „Automobilių dalys“ 1470,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas E. J. ir atsakovas V. C. buvo UAB „Laumkelis“ akcininkai, E. J. ėjo direktoriaus, o V. C. direktoriaus pavaduotojo bei kasininko pareigas. Atsakovui ginčijant buhalteriniuose dokumentuose savo parašų tikrumą, teismas tenkino jo prašymą ir paskyrė rašysenos bei dokumentų ekspertizę. Ekspertas nustatė, kad parašai dokumentuose yra V. C..

Aplinkybę, kad pinigai V. C. buvo išduoti grynais patvirtino įmonės buhalterė S. B., surašiusi nurodytus dokumentus, kuriuose pasirašė V. C.. Ekspertui nustačius, kad tiriamuose dokumentuose yra atsakovo parašai, V. C. pripažino gavęs pinigus ir pasirašęs ginčijamuose dokumentuose, todėl ginčo, kad tokia pinigų suma jam buvo išduota, nebeliko. Atsakovas nurodė, kad pinigus ėmė savo asmeninėms reikmėms, o išnykus būtinumui, sekančią dieną juos grąžino V. J..

UAB „Laumkelis“ reorganizacijos metu turtas, teisės ir pareigos, tarp jų ir atskaitingų asmenų skolos įmonei, buvo pasidalintas po lygiai UAB „Automobilių dalys“ ir UAB „Automirksita“, (priėmimo–perdavimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 – 9 punktas; t. 1, b. l. 19–22). Atsakovo skola buvo įtraukta į 2014 m. gruodžio 3 d. UAB „Laumkelis“ bandomąjį balansą (t. 1, b. l. 37–45). Ir nors atsakovas neigia skolą, tačiau įmonės buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad ši skola negrąžinta. Teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad pinigų negrąžinimo faktą patvirtina atsakovo pateikta UAB „Automirksita“ sąskaitų plano apyvarta, kurios 2435 eilutėje nurodyta atskaitingų asmenų skola yra labai artima ieškovės prašomai priteisti pusei negrąžintos sumos 45095,59 Lt (t. 5, b. l. 140, t. 6, b. l. 45–55), todėl tikėtina, kad dalis (50 procentų) atsakovui išduotų pinigų yra įtraukta į atsakovo įmonės apskaitą, nes duomenų apie kitus šiai įmonei skolingus atskaitingus asmenis atsakovas nepateikė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. C. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nevertino ir netyrė įrodymų visumos, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas sprendimą motyvavo ir vadovavosi išskirtinai ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie atsakovo esą susidariusią skolą ir visiškai nevertino atsakovo pateiktų paaiškinimų apie realią faktinę situaciją, kuri susiklostė tarp jo ir reorganizuoto UAB „Laumkelis“ direktoriaus ir akcininko E. J. bei jo dukters S. B., kuri buvo reorganizuotos UAB „Laumkelis“ buhalterė.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog antroji atsakovui išduota suma - 50000 Lt buvo išduota verslo plėtrai, nors jokių duomenų apie tai, kad realiai verslo plėtra buvo planuojama, nėra. Ieškovės atstovas negalėjo pateikti jokių paaiškinimų apie tai, kokie veiksmai planuojami atlikti ir pan. Atsakovas nurodė priešingai, kad jokia plėtra nebuvo planuojama.

Įmonėje kasos dokumentai ant atspausdintų blankų buvo pildomi ranka ir kompiuteriu, o atsakovas pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką, šių dokumentų neišrašydavo, jam net nebuvo žinoma šių dokumentų numeracija, kad galėtų išrašyti kasos dokumentą. Nežinant tokių duomenų, kasos dokumentas negali būti išrašomas, nes kaip žinia, kasos dokumentų išrašymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“. Taigi, neturėdamas blankų, nežinodamas kasos dokumentų numeracijos, atsakovas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neturėjo jokių galimybių pats išrašyti kasos pajamų orderį ir tokiu būdu įforminti pinigų grąžinimą į įmonės kasą.

Atsakovas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad tuo atveju, jei būtų žinojęs, jog jis, kaip atskaitingas asmuo yra skolingas tam tikras pinigų sumas, nebūtų sutikęs reorganizuoti UAB „Laumkelis“ į kelias naujai veiklą pradėsiančias įmonės. Akivaizdu, kad siekiant reorganizuoti įmonę dalį informacijos sąmoningai buvo siekiama nuslėpti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo visiškai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Būtent šis įrodymas patvirtina, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklosčiusi kitokia situacija, nei ji fiksuojama į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino faktinės situacijos, todėl neatskleidė bylos esmės.

Susiklosčiusi teisinė situacija neatitiko faktinės situacijos, tačiau atsakovas, pasitikėdamas verslo partneriu, buhaltere, tikėjosi, kad prieš reorganizuojant UAB „Laumkelis“ visi dokumentai yra sutvarkyti, skolų grąžinimai tinkamai užfiksuoti. Ta aplinkybė, kad visi įsiskolinimai buvo fiksuoti skaitinėmis išraiškomis, o vienintelė atskaitingo asmens skola nebuvo įtraukta į reorganizavimo sąlygas, atsakovui sudarė įspūdį, kad viskas yra tvarkinga, kaip ir žadėjo ieškovės atstovas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Automobilių dalys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Iš pateikto apeliacinio skundo nėra aišku, kokiems konkrečiai atsakovo paaiškinimams apie ginčo faktines aplinkybes prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados ir ieškovo atstovo E. J. bei liudytojos S. B. nurodytos aplinkybės. Viso proceso metu nei atsakovas, nei jo atstovai nebuvo nuoseklūs ir kiekvieną kartą pateikdavo skirtingą faktinių aplinkybių versiją, kuria siekė išvengti atsakomybės.

Ieškovas 2015 m. liepos 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas). Atliekant ieškovų pateikto pareiškimo tikslinimo veiksmus, atsakovas apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnų nurodė, kad jam kaip įmonės UAB „Laumkelis“ akcininkui įmonės veiklai vykdyti per du kartus buvo perduota 86 842,23 Lt (25 151,24 Eur) pinigų suma. Tačiau, pasak atsakovo, visus pinigus į kasą jis grąžino dar tais pačiais metais, t. y. 2012 metais. Atsakovo teigimu, grąžinamus pinigus priėmė bendrovės buhalterė S. B., tačiau pinigų grąžinimo fakto neįformino.

Ekspertizės metu nustačius, kad tiriamuose dokumentuose yra atsakovo V. C. parašai, duodamas paaiškinimus 2016 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, V. C. jau pripažino tiek gavęs grynuosius pinigus iš UAB „Laumkelis“ kasos, tiek pasirašęs atitinkamus dokumentus, kurie inter alia patvirtina esamą įsiskolinimą. Skirtingai nei atsakovo, ieškovo pozicija niekuomet nesikeitė ir išliko kategoriška bei pagrįsta visa eile buhalterinės apskaitos dokumentų. Ieškovas savo ruožtu kiekvieną savo teiginį pagrįsdavo rašytiniais įrodymais, o atsakovas bylą nagrinėjantį teismą nuolat klaidino dėl savo gynybinės pozicijos ir ginčo faktinių aplinkybių.

Atsakovas kiekvieną kartą sukuria vis naują buvusių įvykių versiją, siekdamas bet kokia kaina išvengti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Kaip ir atsakovo gynybinė versija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, taip ir apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktomis versijomis dėl ginčo esmės, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą byloje, yra paremti deklaratyviomis bendro pobūdžio frazėmis, kuriomis, tikėtina, siekiama ne palankaus atsakovui teismo sprendimo, bet tolimesnio proceso vilkinimo.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad atsakovas niekuomet iš tikrųjų nėjo UAB „Laumkelis“ kasininko pareigų. Ieškovas į bylą teikia naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinumas iškilo tik po sprendimo priėmimo, atsakovo asmeniškai pildytų kasos išlaidų orderių pavyzdžius. Iš pateikiamų kasos išlaidų orderių matyti, kad atsakovas žinojo tiek šių buhalterinės apskaitos dokumentų pildymo tvarką, tiek numeraciją, tiek turėjo ir jų blankus. O aplinkybė, kad pateikiami kasos išlaidų orderiai yra išrašyti artimuoju laikotarpiu, kai atsakovas iš UAB „Laumkelis“ kasos gavo 86 842,23 Lt, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai sprendė, kad atsakovas, jeigu, kaip pats teigia, sekančią dieną būtų grąžinęs pinigus, galėjo pats išrašyti kasos pajamų orderius ir užfiksuoti grynųjų pinigų grąžinimą į kasą.

Atsakovo teiginiai, kad jam esą nebuvo sudaromos galimybės domėtis UAB „Laumkelis“ mokėjimais ir nežinojo realios faktinės atsiskaitymų situacijos yra ne tik niekuo nepagrįsti, bet ir melagingi, klaidinantys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismus. 2011 m. vasario 10 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. 29005 priedas Nr. 1 „Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos“ (žr. priedas Nr. 2) patvirtina, kad vienintelis atsakovas V. C. galėjo prisijungti prie UAB „Laumkelis“ banko sąskaitų, kadangi jis vienintelis buvo banko paslaugų internetu naudotojas ir tik jis vienas galėjo naudotis naudotojo atpažinimo priemone – slaptažodžių generatoriumi. Atsakovas kaip UAB „Laumkelis“ akcininkas ir kasininkas vienintelis atlikinėjo bankinius pavedimus internetu bei periodiškai atsispausdindavo mokėjimų istorijos išrašus, kuriuos pateikdavo buhalterijai.

UAB „Laumkelis“ reorganizavimas nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek rašytiniais, tiek liudytojų parodymais buvo įrodyta, kad UAB „Laumkelis“ buvo reorganizuota nepažeidžiant jokių teisės aktų nuostatų, kad visos sumos buvo įtrauktos į reorganizavimo sąlygas ir kad visas šias sąlygas atsakovas puikiai žinojo, kadangi su jomis buvo susipažinęs ne tik pats, bet ir jo teisininkai ir visą šią medžiagą patvirtino savo parašais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo ir vadovavosi tik ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie atsakovo esą susidariusią skolą ir visiškai nevertino atsakovo pateiktų paaiškinimų apie faktinę situaciją, kuri susiklostė tarp jo ir reorganizuoto UAB „Laumkelis“ direktoriaus ir akcininko E. J. bei jo dukters S. B., kuri ėjo reorganizuotos UAB „Laumkelis“ buhalterės pareigas.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>).

Byloje ginčo nėra, kad E. J. ir V. C. buvo UAB „Laumkelis“ akcininkai, turintys po 50 procentų šios įmonės akcijų. E. J. ėjo šios įmonės vadovo, o atsakovas V. C. direktoriaus pavaduotojo ir kasininko pareigas (el. bylos t. 1, b. l. 34). Byloje esantis 2012 m. gegužės 28 d. kasos išlaidų orderis KIO Nr. Nr. 1771 patvirtina, kad UAB „Laumkelis“ išdavė atsakovui V. C. 36 842,23 Lt (10 670,25 Eur) įmonės skolų grąžinimui (el. bylos t. 1, b. l. 11, t. 4, b. l. 6). Tai atsispindi 2012 m. gegužės 28 d. kasos knygos išraše (el. bylos t. 1, b. l. 12, t. 4, b. l. 4). Minėti dokumentai yra pasirašyti tiek UAB „Laumkelis“ vadovo E. J., tiek atsakovo V. C., tiek įmonės vyr. buhalterės S. B..

UAB „Laumkelis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 55 patvirtina, kad akcininkai nusprendė išduoti V. C., kaip atskaitingam asmeniui, 50 000 Lt (14 481,00 Eur), kurie turėjo būti panaudoti tolimesnei įmonės veiklai plėsti. Pinigai turėjo būti panaudoti iki 2014 m. gruodžio 31 d., o neįvykus planuotiems darbams ir sandoriams, sugrąžinti į įmonės kasą (el. bylos t. 1, b. l. 13). 2012 m. lapkričio 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1838 patvirtina, jog 50 000,00 Lt atsakovui V. C. buvo išduoti tą pačią dieną, nes jis tai patvirtino savo parašu (el. bylos t. 1, b. l. 14). Ši aplinkybė taip pat atsispindi kasos knygoje (el. bylos t. 1, b. l. 15). Taigi, nustatyta, kad atsakovui V. C. UAB „Laumkelis“ iš viso išdavė 86 842,23 Lt skolų grąžinimui ir įmonės plėtrai. Ši aplinkybė atsispindi ir 2012 m. lapkričio 12 d. avanso apyskaitoje Nr. 1710 (el. bylos t. 1, b. l. 22).

UAB „Laumkelis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2014 m. rugsėjo 26 d. protokolas Nr. 60 patvirtina, kad akcininkai nutarė reorganizuoti įmonę padalijimo būdu į dvi įmones – UAB „Automobilių dalys“ ir UAB „Automirksita“, kurios po reorganizacijos tęs veiklą ir perims po 50 procentų UAB „Laumkelis“ turto ir įsipareigojimų. 2014 m. lapkričio 3 d. akcininkai E. J. ir V. C. vienbalsiai pritarė reorganizavimo sąlygoms ir jas patvirtino, todėl tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktais abu akcininkai perėmė po 50 procentų UAB „Laumkelis“ turto ir įsipareigojimų: E. J. tapo UAB „Automobilių dalys“ akcininku ir vadovu, o V. C. – UAB „Automirksita“ akcininku ir vadovu (el. bylos t. 1, b. l. 16–21).

UAB „Automobilių dalys“ vadovas E. J. 2015 m. liepos 14 d. išsiuntė raginimą V. C., kuriame nurodė, kad po UAB „Laumkelis“ reorganizavimo perėmė 50 procentų visos V. C. skolos, kuri sudaro 12 575,62 Eur, tačiau neturi duomenų, kur ir kaip V. C. panaudojo įmonės plėtrai ir skolų grąžinimui skirtus pinigus. Todėl paragino atsakovą iki 2015 m. liepos 24 d. visą skolą grąžinti UAB „Automobilių dalys“ (el. bylos t. 1, b. l. 23–24). Atsakovui iki nustatytos datos skolos ieškovei negrąžinus, UAB „Automobilių dalys“ vadovas 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo V. C. atžvilgiu, galimai pasisavinus įmonės lėšas, tačiau 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nenustatyta veika, turinti nusikaltimo požymių (el. bylos t. 1, b. l. 26–33).

Tokiu būdu byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, kad 86 742,23 Lt atsakovui V. C. buvo išduoti grynais pinigais ir visus minėtus finansinius dokumentus atsakovas patvirtino savo parašais. Atsakovui ginčijant įmonės buhalterinių dokumentų tikrumą ir esant šalių prašymui, teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi šioje byloje paskyrė rašysenos ekspertizę (el. bylos t. 6, b. l. 176–179). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016 m. birželio 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-481 (16), 11-1080 (16), nurodė, kad UAB „Laumkelis“ buhalteriniuose dokumentuose yra būtent atsakovo V. C. parašai (el. bylos t. 7, b. l. 14–19). Po šios ekspertizės atlikimo atsakovas V. C. pripažino gavęs pinigus ir pasirašęs ginčijamuose dokumentuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo, jog tokia pinigų suma atsakovui buvo išduota, nebeliko (el. bylos t. 7, b. l. 34–37, 2016 m. liepos 20 d. teismo posėdžio garso įrašas 12 min. 30 sek. – 57 min.). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pinigus gavo savo asmeninėms reikmėms, o išnykus būtinumui, sekančią dieną juos grąžino V. J..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentus apie pinigų grąžinimą paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pinigai atsakovui buvo išduoti per du kartus, skirtingu laiku – 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. Paties atsakovo 2012 m. lapkričio 12 d. pasirašyta avanso apyskaita Nr. 1710 patvirtina, kad visa skola 86 842,23 Lt tą dieną dar egzistavo. Vadovaujantis UAB „Laumkelis“ 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 110 buvo atlikta piniginių lėšų inventorizacija, kurios metu nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 31 d. pinigų kasoje buvo 18 679,68 Lt (el. bylos t. 1, b. l. 35). Šį inventorizacijos aktą pasirašė atsakovas, UAB „Laumkelis“ vyr. buhalterė ir pardavėjas.

UAB „Laumkelis“ 2013 m. balandžio 24 d. detalizuotame bandomajame balanse už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. trumpalaikio turto balanse 2437 punkte kaip atsakovo V. C. debitorinis įsiskolinimas įrašyta suma 86 842,23 Lt (el. bylos t. 1, b. l. 109). 2012 m. aiškinamajame rašte, kuris UAB „Laumkelis“ patvirtintas 2013 m. balandžio 24 d. protokolu Nr. 57, pastabose nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas yra 92 729 Lt, kurį sudaro pirkėjų, atskaitingų asmenų skolos ir gautini mokesčiai. Ataskaitiniais metais atskaitingam asmeniui buvo skirta 86 842,23 Lt UAB „Laumkelis“ tolimesnei plėtrai įgyvendinti, šie pinigai balanso sudarymo dieną dar nebuvo panaudoti, būtent dėl šios priežasties sumažėjo grynųjų pinigų ir išaugo per vienerius metus gautinos sumos (el. bylos t. 1, b. l. 111–113).

Įmonės 2014 m. balandžio 16 d. sudarytame balanse už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos yra 92 295 Lt (el. bylos t. I, b. l. 115). Detalizuotame to paties laikotarpio bandomajame balanse 2437 punkte atsakovo V. C. debitorinis įsiskolinimas nurodytas 86 842,23 Lt (el. bylos t. I, b. l. 120). Aiškinamajame rašte, patvirtintame 2014 m. balandžio 16 d. protokolu Nr. 58, pastabose paaiškinta, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro pirkėjų, atskaitingų asmenų skolos ir gautini mokesčiai (el. bylos t. 1, b. l. 122–125).

UAB „Laumkelis“ 2014 m. lapkričio 3 d. detalizuotame bandomajame balanse už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. 2437 punkte periodo pradžioje fiksuotas atsakovo V. C. debitorinis įsiskolinimas 86 842,23 Lt, ta pati suma fiksuota ir periodo pabaigoje (el. bylos t. 1, b. l. 100, 143). Taigi, visuose nurodytuose UAB „Laumkelis“ finansinės atskaitomybės dokumentuose iki pat įmonės reorganizavimo atsakovui V. C. išmokėta suma 86 842,23 Lt buvo apskaityta kaip įmonės debitorinis įsiskolinimas ir byloje nėra jokių duomenų, kad ši suma iki įmonę padalijant į dvi atskiras įmones buvo sugrąžinta į UAB „Laumkelis“ balansą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog jis gautus pinigus grąžino iki UAB „Laumkelis“ reorganizacijos.

Išvadą, kad iki įmonės reorganizacijos (iki 2014 m. lapkričio 3 d.) atsakovas negrąžino 86 842,23 Lt, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas UAB „Laumkelis“ ėjo ne tik direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet ir nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas atsakingu atlikti kasos operacijas (el. bylos t. 4, b. l. 3). Teismui pateiktoje UAB „Laumkelis“ kasos knygoje už laikotarpius nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. birželio 30 d., nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d., nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d., nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 17 d. nėra užfiksuota jokių duomenų apie atsakovo V. C. grąžintus pinigus įmonei (el. bylos t. 2, b. l. 3–110, t. 3, b. l. 3–132, t. 5, b. l. 3–110, 113–187, t. 6, b. l. 56–131). Minėtą kasos knygą pasirašydavo kasininkas – atsakovas V. C. ir dokumentus patikrinusi buhalterė.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Laumkelis“ 2012 metais turėjo kreditorių, buvo pasirašiusi su jais tarpusavio atsiskaitymų, skolų suderinimo aktus. Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo argumentais, kad 2012 m. gegužės 28 d. atsakovui išduota 36 842,23 Lt suma buvo išduota būtent skolų apmokėjimui (el. bylos t. 4, b. l. 11–57). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam išduota 50 000,00 Lt suma buvo panaudota UAB „Laumkelis“ verslo plėtrai. Taigi, prieš tai aptarti buhalterinės apskaitos dokumentai paneigia atsakovo argumentus, kad skolą įmonei jis grąžino. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas neigia žinojęs apie skolą, tačiau įmonės buhalteriniai dokumentai patvirtina priešingas aplinkybes – atsakovui V. C. 2012 metais buvo išmokėta 86 742,23 Lt suma, tačiau atsakovas neįrodė, jog šią sumą jis panaudojo įmonės skoloms apmokėti ar įmonės verslui plėsti. Taip pat nėra įrodymų, kad ši suma buvo grąžinta įmonei iki 2014 m. gruodžio 31 d. (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Priešingai, spręsdamas dėl atsakovo prievolės ieškovui, teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, ginčui tinkamai išspręsti paskyrė rašysenos ekspertizę, išklausė ir įvertino liudytojų paaiškinimus. Teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės, todėl, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog gautus iš UAB „Laumkelis“ pinigus panaudojo numatytiems pinigų gavimo tikslams arba grąžino įmonei. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu šių įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovo V. C. apeliacinį skundą atmesti, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. bylos t. 7, b. l. 134–138), todėl šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų ieškovės UAB „Automobilių dalys“ (j. a. k. 303397478) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana Labokaitė

Arūnas Rudzinskas

Mindaugas Šimonis