Civilinė byla Nr. e2S-885-254/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15635-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.3.2.4.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo už administravimo ir komunalines paslaugas.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 89,48 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
Teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
Atsakovas įsipareigoja iki 2017 m. sausio 31 d. sumokėti 89,48 Eur įsiskolinimą ir 25 proc. žyminio mokesčio, t. y. (3,75 Eur).
Ieškovas prašo teismo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovas atsisako reikalavimo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Civilinė byla Nr. e2S-885-254/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15635-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.3.2.4.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo už administravimo ir komunalines paslaugas.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 89,48 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
Teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
Atsakovas įsipareigoja iki 2017 m. sausio 31 d. sumokėti 89,48 Eur įsiskolinimą ir 25 proc. žyminio mokesčio, t. y. (3,75 Eur).
Ieškovas prašo teismo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovas atsisako reikalavimo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Daugiabučio namo savininkai atsisakė su atsakovu sudaryti jungtinės veiklos sutartį, nes ieškovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovo didelę skolą. Tokiu būdu prieš atsakovą buvo panaudotas psichologinis spaudimas, dėl kurio jis ir pasirašė taikos sutartį. Pažymėta, kad ieškovė ir toliau daro psichologinį spaudimą, siekiant paveikti daugiabučio namo savininkus nepasirašyti jungtinės veiklos sutarties.
Kadangi atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, jis nesuprato taikos sutarties pasirašymo pasekmių. Be to, atsakovas negavo taikos sutarties egzemplioriaus, o jo žiniomis taikos sutartis turi būti pasirašyta trimis egzemplioriais.
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl taikos sutarties tvirtinimo teisme sąlygų
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje keliamas civilinės bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimo sąlygas ir civilinės bylos nutraukimo pagrindus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią palikti galioti nėra teisinio pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2008">3K-3-61/2008</a>).
Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
Įstatyme numatyta, kad šalims taikos sutarties patvirtinimas sukelia procesinių veiksmų pasekmes: negalima kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties taikos sutarties tvirtinimo tvarka imperatyviai reglamentuojama CPK 140 straipsnio 3 dalyje. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą sprendžiant žodinio proceso tvarka teismas privalo šalims išaiškinti procesinių veiksmų pasekmes, o šį klausimą sprendžiant rašytinio proceso tvarka – rašytiniame pareiškime dėl taikos sutarties tvirtinimo turi būti nurodoma, kad šalims yra žinomos taikos sutarties tvirtinimo teisinės pasekmės. Jeigu rašytiniame pareiškime nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės pasekmės.
Nagrinėjamu atveju taikos sutarties tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Iš pirmosios instancijos teismui posėdžio metu pateikto pareiškimo dėl taikos sutarties tvirtinimo matyti, kad šalys ja išsprendė ginčą dėl susidarusios skolos už komunalines paslaugas. Taikos sutartis abiejų šalių pasirašyta atsižvelgiant į abipuses tarpusavio nuolaidas: atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą, o ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu pateiktame pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo nurodyta, kad šalims yra žinomos šių procesinių veiksmų pasekmes. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvykdė pareigos prieš tvirtinant taikos sutartį išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog pasirašydamas taikos sutartį, jis nesuprato tokio veiksmo pasekmių.
Taigi, teismui pateiktos taikos sutarties turinys, jos sudarymo ir tvirtinio aplinkybės suponuoja išvadą, kad ją sudariusių asmenų valia buvo išreikšta ydingai – atsakovui nebuvo žinomos taikos sutarties pasirašymo teisinės pasekmės, t. y. kad jis negalės kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas taip pat nurodo, kad dar iki pasirašant taikos sutartį iš ieškovės jis patyrė psichologinį spaudimą. Pirmosios instancijos teismas, neįgyvendinęs imperatyvių CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatų, negalėjo tvirtinti šalių pasirašytos taikos sutarties, nes šalių valia dėl taikos sutarties sudarymo teismo posėdžio metu nebuvo tinkamai patikrinta, o tai galėjo turėti įtakos apelianto ketinimams ir galutiniam apsisprendimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimo sąlygas, todėl nutartis pripažintina neteisėta ir dėl šios priežasties naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str. 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalė Burdulienė