Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-47-1218/2026
Teisminio proceso
Nr. 4-68-3-01733-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,
sekretoriaujant Daliai Antanavičienei,
dalyvaujant skunda padavusiam asmeniui I. V., jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,
Vilniaus miesto savivaldybės atstovams K. Z. ir E. B. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Artūro Jucevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto M. B. 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR N-17151-2025 (ROIK: 25286858599).
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto M. B. (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR N-17151-2025 (toliau – ir Nutarimas) I. V. (toliau – ir Pareiškėja) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalį. Institucijos Nutarime nurodoma, kad 2025 m. gegužės 30 d. 10 val. iki 2025 m. spalio 2 d. 14 val., (duomenys neskelbtini), Institucijoje, Energetikos skyriuje buvo gautas ir nagrinėjamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), patalpų savininkų prašymas dėl galimai neteisėtos viešbučių veiklos Name ir galimai ne pagal paskirtį naudojamų Name, esančių negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių I. V.. Namo gyventojai skunduose nurodo, kad pastoviai trikdoma kaimynų ramybė, „viešbučio svečiai skambina į butų duris, klaidžioja laiptinėje. Dėl nuolatinio žmonių judėjimo bendrosiose erdvėse yra padidėjusi triukšmo ir nesaugumo problema daugiabutyje“. Energetikos skyriaus specialistai, dalyvaujant I. V. 2025 m. gegužės 30 d. atliko gyvenamosios paskirties patalpų, butų (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamos paskirties patalpos) ir administracinės paskirties patalpų (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinės paskirties patalpos) faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A31- 3022/25 (toliau – Aktas). Namo gyvenamosios paskirties patalpose, butuose ir Administracinės paskirties patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso I. V. teikiamos neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugos. Turistai, lankytojai kambarių trumpalaikę nuomą užsisako per internetinę platformą www.booking.com. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis Gyvenamosios paskirties patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamųjų (butų) ir Administracinės paskirties patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinių, minėtose patalpose teikiamos neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugos, naudojamos ne pagal paskirtį nurodytą NTR. Konstatuotina, kad Gyvenamosios paskirties patalpas ir Administracinės paskirties patalpų savininkas I. V. neužtikrino, kad minėtos patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį nurodytą NTR. I. V. naudodamas Gyvenamosios paskirties patalpas ir Administracinės paskirties patalpas neklasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų teikimui ir poilsiautojų ir kitai trumpalaikio apgyvendinimo veiklai nusižengė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimui – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Tokiais savo veiksmais I. V. padarė pažeidimus už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė ANK 359 straipsnio 1 dalyje ir paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda.
Pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo motyvai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą. Skunde nurodoma, kad jis yra savininkas nekilnojamojo turto objektų, kurie Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra gyvenamosios paskirties patalpos, t. y. (duomenys neskelbtini). Tiek gyvenamąsias patalpas, tiek ir negyvenamąsias patalpas jis išnuomodavo tretiesiems asmenims per platformas booking.com bei airbnb.com. Tai yra jo verslas, tam turi įregistravęs individualią veiklą ir gavęs visus būtinus leidimus, o nuo gautų pajamų moka mokėtinus mokesčius. Institucija priimdama Nutarimą vadovavosi Statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (toliau – ir Turizmo įstatymas) ir padarė atitinkamą išvadą, kad neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimas daugiabučiame name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose administracinės ir gyvenamosios paskirties patalpose neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Su šiuo aiškinimu nesutinka. Teikdamas apgyvendinimo paslaugas vadovavosi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-403, kuriame aiškiai įtvirtinta teisė teikti apgyvendinimo paslaugas bet kurios rūšies statiniuose. Tam nuo 2021 m. spalio 18 d. Daugiabučiame name išduota privataus apgyvendinimo tipo paslaugų licencija Nr. AP-2965, t. y. veikla priskirtina neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos pagal Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vadovaujantis Turizmo įstatymo 34 straipsniu, tokia veikla gali būti vykdoma iškart po įtraukimo į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą.
Pažymėtina, kad Institucijos atstovas prieš atlikdamas jo valdomų patalpų patikrinimą gavo ir nagrinėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų prašymą dėl neteisėtos „viešbučių“ veiklos ir ne pagal paskirtį naudojamų Name esančių negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių jam. Namo gyventojai savo skunduose nurodė, kad „pastoviai“ yra trikdoma kaimynų ramybė „viešbučio“ svečiai skambina į jų butų duris, klaidžioja laiptinėje. Atsikirsdamas į tai, pažymi, kad jam nėra žinomi faktai, kad asmenys, kurie buvo apgyvendinti „pastoviai“ trikdytų kitų Namo gyventojų ramybę, dėl ko šie jaustųsi nesaugiai. Tokio fakto nebuvo užfiksuota, jam dėl to nebuvo surašyti jokie atitinkamų institucijų protokolai. Taip pat jam nėra žinoma ir apie tai, kad jo nuomininkams būtų surašytas koks nors protokolas ar kad būtų įspėti atitinkamų institucijų atstovų. Bet kokiu atveju jis ėmėsi profilaktinių priemonių, kad nuomininkai netrukdytų kitiems gyventojams – prieš išsinuomojant asmenys yra supažindinami su taisyklėmis dėl triukšmo nekėlimo vakaro valandomis, taip pat ir papildomai paaiškinta, kaip patekti į nuomojamas patalpas, kad dėl to nebūtų skambinama kitiems Namo gyventojams.
Institucijos atstovo nuomone, egzistuoja kitos sąlygos – tai yra, nėra atskiro įėjimo, daroma žala bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai. Pažymi, kad įėjimai tiek į gyvenamąsias patalpas, tiek negyvenamąsias patalpas yra atskiri ir nesusiję su kitų namo gyventojų įėjimais, įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl jo veiklos nėra daroma žala jokiam namo bendrosios dalinės nuosavybės turtui bei aplinkai. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad egzistuoja poįstatyminių teisės aktų kolizija, dėl kurios egzistavimo jis negali būti baudžiamas, nes viena vertus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-403 suteikia jam teisę vykdyti apgyvendinimo veiklą, bet kurios rūšies statiniuose, kita vertus – aprašo nuostatos numato ribojimus Daugiabučio namo patalpų panaudojimui. Minėto įsakymo 2.4 punktu jam suteikta teisė bet kokios paskirties statiniuose teikti apgyvendinimo paslaugas, todėl Institucija negali taikyti atsakomybės, kol ši teisės aktų kolizija nėra išspręsta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, darytina išvada, kad Institucija nėra tikra dėl to, ar padarytas pažeidimas, kas dar kartą įrodo, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde vadovaujasi teismų praktika, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualia praktika, daro išvadą, jog Institucija negali pritaikyti administracinės atsakomybės vadovaujantis ANK 359 straipsnio 1 dalimi, kadangi nesama administracinio nusižengimo sudėties. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Kaip nurodė, veiklą vykdė Name vadovaudamasis įsakymo 2.4 punkto nuostata, kurioje jam suteikta teisė teikti apgyvendinimo paslaugas bet kokios paskirties statiniuose, tarp jų ir Institucijos tikrinto gyvenamosiose ir administracinėse patalpose, esančiose Name. Šios aplinkybės visiškai pašalina vieną iš privalomų administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltę, kadangi jis visą laiką apgyvendinimo veiklą vykdė teisėtai, kaip tai numato Turizmo įstatymas ir ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas.
Institucija nesutikdama su Pareiškėjo skundu pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma minėto skundo netenkinti, o Institucijos priimtą Nutarimą palikti galioti. Institucija atsiliepime nesutinka, kad Nutarimas yra nepagrįstas, priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, neįrodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių ir apimties ir pažeidžiant ANK 2 straipsnio 5 dalį. Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad į administracijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrį 2025 m. balandžio 7 d., 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai ir jų atstovai atstovaujantys bendrasavininkų interesus su prašymais ir skundu dėl galimai neteisėtai vykdomos trumpalaikės nuomos (viešbučių) veiklos name ir galimai ne pagal paskirtį naudojamų, name esančių, negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją su paklausimu pateikti nuomonę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2024 m. sausio 9 d. raštu pateikė savo nuomonę, kurią skyrius ir vadovavosi pradėdamas administracinę teiseną I. V. atžvilgiu. Rašte nurodoma, kad neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimas daugiabučiame name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose administracinės ir kitose paskirties patalpose neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas atliekantys specialistai tokiu atveju privalo konstatuoti, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį ir taikyti administracinio poveikio priemones už nekilnojamojo turto naudojimą ne pagal paskirtį, nurodytą NTR. Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimas daugiabučiame name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotuose administracinės ir gyvenamosios paskirties patalpose neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Apibendrinus, matyti, kad administracijos Būsto administravimo poskyris ėmėsi veiksmų gavęs daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų skundus dėl galimai neteisėtai vykdomos trumpalaikės nuomos veiklos. Patikrinimo metu nustatyta, kad I. V. priklausančiose gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpose teikiamos neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugas, nors NTR duomenys patvirtina kitokią patalpų paskirtį. Teisinis reglamentavimas – Statybos įstatymas, Statinio naudojimo ne pagal paskirtį tvarkos aprašas ir Aplinkos ministerijos pateikta oficiali pozicija – neleidžia daugiabučiuose namuose, nepakeitus paskirties ir neatlikus reikiamų techninių sprendinių, teikti trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir Aplinkos ministerijos pateiktą oficialią poziciją, administracijos surašytas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimas I. V. priklausančiose gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpose prieštarauja Statybos įstatymo reikalavimams dėl naudojimo pagal paskirtį, o skyriaus pareiga tokiu atveju – konstatuoti pažeidimą ir taikyti administracinio poveikio priemones.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, Institucija mano, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, o Pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti priimtą Nutarimą.
Teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas A. Jucevičius palaikė skundą ir jame išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad pareiškėjas yra savininkas nekilnojamo turto objektų, kurie turi unikalius numerius ir visi yra (duomenys neskelbtini). Į šias patalpas galima patekti per įėjimą į gyvenamą namą. Taip galima patekti ir į patalpas, kurias valdo pareiškėjas, lygiai taip pat kiti namo gyventojai gali patekti į jiems priklausančius butus. Pareiškėjui yra išduota licencija, yra pateikę dokumentus, licencija dabartinė yra galiojanti nuo 2021 m. ir pareiškėjas užsiima trumpalaike nekilnojamo turto nuoma. Jis viešai skelbia savo skelbimus internetiniuose puslapiuose www.booking.com ir www.airbnb.lt ir šitos patalpos yra nuomojamos. Institucijos atstovai atliko patalpų apžiūrą, pateikti dokumentai byloje, patalpos yra tvarkingos, atitinkančios sanitarijos reikalavimus, t. y. yra tualetai, dušai, baldai, kambariai ir asmenys atvyksta apsigyventi. Pareiškėjas moka mokesčius, kokie yra nustatyti. Kilo klausimas dėl dviejų teisės akto kolizijų, t. y. pareiškėjas vadovaujasi vyriausybės nutarimu, taip vadinamu aprašu, t. y. – 2011 m. spalio 12 d. nutarimu ir ten yra pasakyta, kad trumpalaikė apgyvendinimo nuoma iš esmės yra leidžiama tik tai kaimuose arba viensėdžiuose, tai gali būti arba gyvenamosios paskirties namai, arba ūkio paskirties pastatai, kurie įvardinti kaip daržinės, vasaros virtuvės, pirtys ir kt. paskirties pastatuose, t. y. žemės ūkiui tvarkyti svirnuose ir jų patalpose. Tai remiantis šiuo nutarimu, mieste negalima atlikti jokios trumpalaikės nuomos, tačiau galima atlikti kaime, tai gali būti lauko virtuvė, tai gali būti svirnas, tai gali būti daržinės patalpos. Tačiau tai nėra leidžiama mieste, leidžiama tik kaimuose – tai yra vienas teisės aktų reikalavimas.
Kitas teisės aktas yra Turizmo įstatymo 31 straipsnis, juo remiantis yra priimtas ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr.4-43, kuriame aiškiai įtvirtinta teisė, kad galima vykdyti apgyvendinimo paslaugas bet kurios rūšies statiniuose. Tai remiantis būtent šituo įsakymu, pareiškėjui buvo išduota licencija. Institucija, skirdama nuobaudą iš esmės vadovaujasi vyriausybės nutarimu, teigdama, kad jis yra aukštesnės juridinės galios turintis dokumentas, nes tai yra vyriausybės nutarimas, o pareiškėjas vadovaujasi ekonomikos ir inovacijos ministro įsakymu. Tai, esant tokiai situacijai, kai buvo priimtas ministro įsakymas, jis turėjo būti pakeistas, kaip pats prieštaraujantis aukštesnės galios valstybės nutarimui arba vyriausybė nutarimu turėjo panaikinti šitą įsakymą. Šis dalykas nebuvo padarytas ir už tai teigia, kad pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad jis vykdo veiklą teisėtai, nesislapstydamas, mokėdamas mokesčius, turėjo teisėtus lūkesčius tikėtis, kad vadovaujasi teisės aktu, kuris yra galiojantis. Todėl esant teisės aktų kolizijai, nėra pareiškėjo kaltės ir šis neturėtų būti baudžiamas, todėl prašo, kad būtų panaikintas ginčijimas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pažymėjo, kad pati institucija, po to, kai priėmė šį ginčijamą nutarimą, kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri irgi informavo, kad šiuo metu atliekami aprašo pakeitimai. Yra pridėję ir praeitame teismo posėdyje prijungti dokumentai, kur Aplinkos ministerijos atsakingas darbuotojas nurodė, kad inicijuojami pakeitimai ir jame turi būti išimtis, kad leidžia apgyvendinimo paslaugas gyvenamose patalpose ir gyvenamuose pastatuose. Kaip nurodyta, šio atsakingo asmens duomenimis, Vilniuje yra apie 1500 trumpalaikio apgyvendinimo vietų, Kaune 650, Palangoje apie 1000. Tai visi šie asmenys, kurie teisėtai vykdo veiklą, jie visi turėtų būti nubausti, remiantis atsakovės pozicija, tačiau mūsų manymu, tiek asmenų, kurie vykdo teisėtą apgyvendinimo veiklą, negali būti tiek pažeidėjų, visi sąžiningai vadovaujasi minėtu ministro įsakymu. Nori atkreipti dėmesį, kad po šito pateikto dokumento, nes čia buvo straipsnis 2026 m. sausio 13 d., kuris buvo priimtas praeitame teismo posėdyje ir nuėjo į vyriausybės puslapį ir iš tikrųjų mato, kad toks pakeitimas šito būtent aprašo yra registruotas, registracijos data – 2025 m. gruodžio 18 d. ir būsena tuo laiku, kai atsispausdino yra derinama. Tačiau pats asmeniškai yra skambinęs į Aplinkos ministeriją su klausimu kada toks nutarimas galėtų būti priimtas ir buvo nurodyta, kad pagal terminus, kai ministerijos turi pateikti savo išvadas, toks nutarimas turi būti priimtas 1 ketvirtį. Atsižvelgiant į tuos pagrindinius argumentus, prašo skundą tenkinti, t. y. panaikinti ginčijamą nutarimą ir nutraukti nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad pateiktą atsiliepimą palaiko. Apie minėtą vyriausybės nutarimą plačiau nesiplės, bet numato kokios išimtys yra taikomos ir būtent šis norminis aktas nenumato galimybės daugiabučiuose namuose, nepakeitus patalpų paskirties ir neatlikus reikiamų techninių sprendimų teikti trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų nei gyvenamosios nei administracinės paskirties patalpose. To aprašo 32.1 punkte numatyta išimtis dėl minėtų kaimų ir viensėdžių statinių. Akcentuotina ir į Aplinkos ministerijos raštą, kuriame pateikta aiški ir nedviprasmiška pozicija dėl nuomos paslaugų teikimo daugiabučiuose namuose atskirais nekilnojamo turto objektuose suformuotose administracinėse ir gyvenamosios paskirties patalpose neatitinka statybos įstatymų reikalavimų turi būti vertinama kaip naudojimas ne pagal paskirtį. Ministerija nori, kad tokiais atvejais savivaldybės administracijos specialistai privalo taikyti administracinio poveikio priemones. Licenciją išduota teikti apgyvendinimo paslaugas, tačiau ji nepaneigia padaryto pažeidimo fakto ir neatleidžia nuo pareigos laikytis statybos įstatymo įtvirtintų reikalavimų, kurių skirtingų teisės ryšių reguliavimas negali būti tapatinamas, o turizmo teisės aktas nesuteikia teisės nuomoti patalpas pažeidžiant statinius naudojant pagal paskirtį reikalavimus. Dėl ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo dėl vadinamo sąrašo patvirtinimo. Pažymi, kad jame nurodomas siekis neriboti gyvenimo paslaugų teikimo vietų, kurios gali būti labai įvairios, nustatant, kad privataus apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos įvairios rūšies statiniuose ar kilnojamuose objektuose, tai neatitinka statybos įstatymo reikalavimų. Tai šiuo metu sąrašas yra pasikeitęs nuo 2025 m. gruodžio 24 d., šiuo metu 2.4 punktas yra pakeistas ir skamba taip, kad „privataus apgyvendinimo paslaugos nepriskiriamos prie kitų rūšių gyvenimo paslaugų ir teikiamos sudarant sąlygas higienos poreikiams tenkinti“. Šiuo atveju nemato, kad įsakymas yra pasikeitęs naujais teiginiais, kad apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos bet kurios rūšies statiniuose ar nekilnojamuose objektuose. Dėl kolizijos, tai aukštesnės teisinės galios teisės aktas turi viršenybę prieš žemesnės galios aktą. Šiuo atveju dėl juridinės galios ginčo nėra. Prašome pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti administracijos nutarimą nepakeistą.
Pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas
ANK XXXVI skyrius (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Šios skyriaus 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nutarimas laikomas teisėtu tada, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI1OS0xMDcyLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-259-1072/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-259-1072/2023">AN2-259-1072/2023</a>).
ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kita ko, statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris galimybės administracinės paskirties patalpose ir gyvenamosios paskirties patalpose teikti apgyvendinimo paslaugas, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo it veiklos sąlygų nenumato.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2025 m. gegužės 30 d. 10 val. iki 2025 m. spalio 2 d. 14 val., (duomenys neskelbtini), Institucijoje, Energetikos skyriuje buvo gautas ir nagrinėjamas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), patalpų savininkų prašymas dėl galimai neteisėtos viešbučių veiklos Name ir galimai ne pagal paskirtį naudojamų Name, esančių negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų, priklausančių I. V.. Namo gyventojai skunduose nurodo, kad pastoviai trikdoma kaimynų ramybė, „viešbučio svečiai skambina į butų duris, klaidžioja laiptinėje. Dėl nuolatinio žmonių judėjimo bendrosiose erdvėse yra padidėjusi triukšmo ir nesaugumo problema daugiabutyje“. Energetikos skyriaus specialistai, dalyvaujant I. V. 2025 m. gegužės 30 d. atliko gyvenamosios paskirties patalpų, butų (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamos paskirties patalpos) ir administracinės paskirties patalpų (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinės paskirties patalpos) faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A31- 3022/25 (toliau – Aktas). Namo gyvenamosios paskirties patalpose, butuose ir Administracinės paskirties patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso I. V. teikiamos neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugos. Turistai, lankytojai kambarių trumpalaikę nuomą užsisako per internetinę platformą www.booking.com. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis Gyvenamosios paskirties patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamųjų (butų) ir Administracinės paskirties patalpos, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinių, minėtose patalpose teikiamos neklasifikuojamos apgyvendinimo paslaugos, naudojamos ne pagal paskirtį nurodytą NTR. Konstatuotina, kad Gyvenamosios paskirties patalpas ir Administracinės paskirties patalpų savininkas I. V. neužtikrino, kad minėtos patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį nurodytą NTR. I. V. naudodamas Gyvenamosios paskirties patalpas ir Administracinės paskirties patalpas neklasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų teikimui ir poilsiautojų ir kitai trumpalaikio apgyvendinimo veiklai nusižengė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimui – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Tokiais savo veiksmais I. V. padarė pažeidimus už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė ANK 359 straipsnio 1 dalyje ir paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda.
Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Artūras Jucevičius teismo posėdžio metu ginčijo priimtą Institucijos nutarimą. Nurodė, kad pareiškėjas yra savininkas nekilnojamo turto objektų, kurie turi unikalius numerius ir visi yra (duomenys neskelbtini). <...> Pareiškėjui yra išduota licencija, kuri galiojanti nuo 2021 m. ir pareiškėjas užsiima trumpalaike nekilnojamojo turto nuoma. Pažymėjo, kad Institucijos atstovai atliko patalpų apžiūrą, pateikti dokumentai byloje, patalpos yra tvarkingos, atitinkančios sanitarijos reikalavimus, t. y. yra tualetai, dušai, baldai, kambariai, asmenys atvyksta apsigyventi. Pareiškėjas moka mokesčius, kokie yra nustatyti. Kilo klausimas dėl dviejų teisės aktų kolizijų, t. y. pareiškėjas vadovaujasi vyriausybės nutarimu, taip vadinamu aprašu, kuriame pasakyta, kad „trumpalaikė apgyvendinimo nuoma iš esmės yra leidžiama tik tai kaimuose arba viensėdžiuose, tai gali būti arba gyvenamosios paskirties namai, arba ūkio paskirties pastatai, kurie įvardinti kaip daržinės, vasaros virtuvės, pirtys ir kt. paskirties pastatuose, t. y. žemės ūkiui tvarkyti svirnuose ir jų patalpose“. <...> Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės puslapyje yra šio aprašo pakeitimo projekto registracija 2025 m. gruodžio 18 d. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiška pozicija dėl nuomos paslaugų teikimo daugiabučiuose namuose atskirais nekilnojamojo turto objektuose suformuotose administracinėse ir gyvenamosios paskirties patalpose neatitinka statybos įstatymų reikalavimų. Todėl tai turi būti vertinama kaip naudojimas ne pagal paskirtį. <...> Pati Institucija pažymėjo, kad asmeniui yra išduota licencija teikti apgyvendinimo paslaugas, tačiau nepaneigia tai padaryto pažeidimo fakto ir neatleidžia nuo pareigos laikytis statybos įstatymo įtvirtintų reikalavimų, kurių skirtingų teisės ryšių reguliavimas negali būti tapatinamas, o turizmo teisės aktas nesuteikia teisės nuomoti patalpas pažeidžiant statinius naudojant pagal paskirtį reikalavimus. <...> Be to, dėl normų kolizijos, tai aukštesnės teisinės galios teisės aktas turi viršenybę prieš žemesnės galios teisės aktą.
Atsižvelgiant į surinką byloje esančią medžiagą bei pareiškėjo atstovo išdėstytus tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu argumentus, matyti, kad minėtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/89ab45e0dc2111f0948bfb5fa1e0c51b?positionInSearchResults=8&searchModelUUID=57ff2857-934e-4045-b120-9fa44a9248f0) II skyriaus 3 punkte, be kito, nurodyta, kad „<...> daugiabučių (trijų ir daugiau butų) paskirties pastatuose ar šių pastatų patalpose, <...> nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, leidžiama vykdyti Klasifikatoriuje nurodytas šios rūšies veiklas, kurioms nenaudojami Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai: <...> 3.19. niekur kitur nepriskirta poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (I 55.20.90); 3.20. kita apgyvendinimo veikla (I 55.90)“.
Be to pateikta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvada, kurioje nurodoma, kad <...> siūloma patalpų paskirties nekeisti daugiabučio namo laiptinės gyventojų sprendimu dėl veiklos vykdymo patalpose. Tai perkelia atsakomybę jau veikiantiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurie įprastai yra fiziniai asmenys arba labai mažos įmonės, imtis sudėtingos procedūros, todėl siūlytume tokios prievolės atsisakyti arba taikyti ją išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, gavus daugiabučio namo laiptinės gyventojų skundą. Pažymėtina, kad dauguma tokių apgyvendinimo paslaugų yra tiesiog trumpalaikė būsto nuoma, niekuo nesiskirianti nuo patalpų nuomos, kuriai jokie pakeitimai nėra reikalingi ir tai sukuria skirtingą traktavimą iš esmės tai pačiai ekonominei veiklai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija pateikė išvada Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų dėl pateikto derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178,,Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto neturi.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą informaciją ir į teisinio reglamentavimo parengtus ir su institucijomis suderintus pakeitimus, sprendžia, kad pareiškėjo I. V. padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, ir sudaro pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies pritaikymui. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQ3LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-47-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-47-976/2022">2AT-47-976/2022</a>, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).
Teismas sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kad ANK 359 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos. Todėl Pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamą nutarimą pakeičiant ir neskiriant administracinės nuobaudos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
pareiškėjo I. V.atstovo advokato Artūro Jucevičiaus skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2025 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-17151-2025 (ROIK: 25286858599) pakeisti ir administracinės nuobaudos neskirti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavelas Kujalis