V. K. pagal BK 182 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-180-489/2022

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00477-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5; 1.2.18.10; 2.1.15.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo (Valerij Kuvšinčikov) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvylika veikų): dėl veikos prieš D. B. – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme; dėl veikos prieš I. K. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; dėl veikos prieš Z. V. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; dėl veikos prieš I. V. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; dėl veikos prieš V. Š. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; dėl veikos prieš A. A. – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; dėl veikos prieš P. K. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; dėl veikos prieš R. B. – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; dėl veikos prieš E. Š. – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; dėl veikos prieš S. A. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; dėl veikos prieš Š. L. – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; dėl veikos prieš E. S. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (keturiolika veikų): dėl veikos prieš C. K. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; dėl veikos prieš J. O. – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; dėl veikos prieš J. C. – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; dėl veikos prieš J. B. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; dėl veikos prieš V. B. – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; dėl veikos prieš R. V. – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; dėl veikos prieš V. S. – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; dėl veikos prieš A. K. – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; dėl veikos prieš Ž. B. – laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių; dėl veikos prieš S. S. – laisvės atėmimu dvejiems metams; dėl veikos prieš L. K. – laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių; dėl veikos prieš N. B. – laisvės atėmimu dvejiems metams; dėl veikos prieš B. K. – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams; dėl veikos prieš R. K. – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos): dėl UAB „S“ – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; dėl UAB „I“ – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. K. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių.

Iš V. K. nukentėjusiajam D. B. priteista 3765,06 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4165,06 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; nukentėjusiajam J. O. – 23 893,65 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai I. V. – 4344,30 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam J. B. – 10 630,21 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. Š. – 8688,60 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. S. – 17 666,82 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam P. K. – 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam A. K. – 24 617,70 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai S. S. – 34 754,40 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1000 Eur proceso išlaidų atlyginimo; nukentėjusiajai R. B. – 5908,25 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai L. K. – 11 584,80 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai E. Š. – 7240,50 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai N. B. – 12 164,04 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai B. K. – 34 464,78 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (35 464,78 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. K. – 20 273,40 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai E. S. – 5000 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai I. K. – 2896,20 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam Z. V. – 4923,54 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai S. A. – 4344,30 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai V. B. – 15 929,10 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam R. V.– 13 032,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvylika veikų), 182 straipsnio 2 dalį (keturiolika veikų), 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, paskiriant V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, bausmės vykdymas V. K. iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – dvejus metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant trejiems metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant V. K. iki likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos, taip pat įpareigojant jį, atlikus dalį bausmės, pradėti dirbti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą, D. B. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn. viduryje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam D. B. parodžius butą Nr. 2 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius), nutylėjus informaciją, kad UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise nepriklauso, ir neturint lėšų išpirkti šį turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, jis (V. K.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir pasirašė UAB „I“ vardu Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam D. B. rezervuoja butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m, buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. kovo 20 d., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam D. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2, vėliau pagal šią sutartį į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą gavo iš D. B. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur); tęsiant nusikalstamą veiką, jiems žinant, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2 nevyksta, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 2500 Lt (724,05 Eur) sumą grynaisiais pinigais už papildomus darbus bei įrangą; tęsiant nusikalstamą veiką, jiems žinant, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/19-2 nevyksta, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. liepos 18 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal raštą paėmė iš nukentėjusiojo D. B. 500 Lt (144,81 Eur) sumą už du langus su ventiliacijos angomis, kurie bute nebuvo įrengti. Po to 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. K. perleido rezervuotą turtą trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo D. B., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo minėtą turtą jis iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali įsigyti iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą D. B. ir įgijo savo ir kito asmens, UAB „I“, turtą – atitinkamai 3000 Lt (868,86 Eur) ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) lėšų, taip padarydamas nukentėjusiajam D. B. 13 000 Lt (365,06 Eur) žalą.

2. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą, I. K. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajai I. K. parodžius pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei įtikinus, kad 2013 m. gruodžio mėnesį bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 ir 4 aukštai, nutylėjus informaciją, jog UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepriklauso, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/22-2-3-5, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiosios vyrui D. K. rezervuoja butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m, buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d., vėliau jis 2013 m. kovo 22 d. pateikė nukentėjusiosios I. K. vyrui D. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/22-2-3-5 ir pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš D. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur); po to rezervuotą turtą 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuo nukentėjusiosios I. K. nuslėpė, kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo šį turtą iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. ji gali įsigyti iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą I. K. ir UAB „I“ naudai įgijo turtą – lėšas – 10 000 Lt sumą (2896,20 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai I. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) žalą.

3. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą Z. V. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam Z. V. parodžius pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei įtikinus, kad 2013 m. gruodžio mėn. bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 ir 4 aukštai, nutylėjus informaciją, jog UAB „I“ nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas ir neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-2-3-2, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam Z. V. rezervuoja butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m, buto kaina 84 000 Lt (24 328,08 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. kovo 22 d., veikdamas kartu su V. K., jiems žinant, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajam Z. V. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-2-3-2, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš Z. V. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, įkalbėjo nukentėjusįjį Z. V. sumokėti dar dalį buto kainos, po to pagal 2013 m. gegužės 23 d. Priedą prie sutarties Nr. 2013/03/23-2-3-2 gavo iš nukentėjusiojo Z. V. 5000 Lt (724,05 Eur) sumą į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Tęsiant nusikalstamą veiką, jiems žinant, kad įrengimo darbai rezervuotame bute pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-2-3-2 nevyksta, veikdamas su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo Z. V. 2000 Lt (579,24 Eur) sumą grynaisiais pinigais už šildomų grindų įrengimą rezervuotame bute. Po to V. K. rezervuotą turtą 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo Z. V., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą Z. V. – ir įgijo UAB „I“ naudai turtą – lėšas – 15 000 Lt sumą (4344,30 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam Z. V. 17 000 Lt (4923,54 Eur) žalą.

4. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą I. V. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei K. B. aprodžius butus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, kad UAB „I“ nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturint lėšų pagal 2013 m. balandžio 10 d. privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. 19-2013 išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/25/1-2-1, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiosios I. V. brokerei K. B. rezervuoja butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m, buto kaina 75 500 Lt (21 721,50 Eur), ir įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. kovo 25 d., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiosios I. V. nekilnojamojo turto brokerei K. B. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/25-1-2-1, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš nukentėjusiosios I. V. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur); po to rezervuotą turtą 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiosios I. V., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą I. V. ir įgijo UAB „I“ naudai turtą – lėšas – 15 000 Lt (4344,30 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai I. V. 15 000 Lt (4344,30 Eur) žalą.

5. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą V. Š. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. balandžio mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam V. Š. pasiūlius rezervuoti 3 aukšte (kuris nebuvo pastatytas) butą Nr. 3 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir jo valdyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. balandžio 11 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja butą (patalpą) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m, buto kaina 142 010 Lt (41 128,93 Eur), ir įsipareigojo iki būsimos turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. balandžio 11 d., veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiajam V. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš nukentėjusiojo V. Š. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8688,60 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013 13 punktą, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013 m. balandžio 11 d. susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam V. Š. rezervuoja kitą butą (patalpą) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m, terasos plotas 40 kv. m, turto kaina 160 000 Lt (46 339,20 Eur), ir įsipareigojo preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. lapkričio 29 d., žinodamas, kad turto rezervuoti negali; veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pateikė nukentėjusiajam V. Š. 2013 m. balandžio 11 d. Susitarimą pakeisti Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/02/2-3-3. Vėliau 2014 m. balandžio 2 d. rezervuotą turtą (patalpą) pirkimo–pardavimo sutartimi V. K. perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo V. Š., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. šį turtą įsigyti iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą V. Š. ir įgijo UAB „I“ naudai turtą – lėšas – 30 000 Lt (8688,60 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 30 000 Lt (8688,60 Eur) žalą.

6. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą A. A. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d., eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. gegužės mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam A. A. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą) Nr. 1, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturint įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, įkalbėjus nukentėjusįjį A. A. pervesti 30 000 Lt (8688,60 Eur) avansą, tuomet buto kaina bus 2000 Lt (579,24 Eur) už 1 kvadratinį metrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. gegužės 17 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/17/1-1-1, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam A. A. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m, buto kaina 79 296 Lt (22 965,71 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013 m. gruodžio 31 d. V. K., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, pažeisdamas 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013 13 punktą, 2013 m. gegužės 17 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam A. A. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/17/1-1-1 ir 2013 m. gegužės 17 d. laidavimo sutartį, kurioje nurodė, kad jei UAB „I“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, grąžinti A. A. 30 000 Lt (8688,60 Eur), vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš A. A. dalį sutartos sumos – 30 000 Lt (8688,60 Eur). Po to rezervuotą turtą (patalpą) V. K. 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo A. A., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą A. A. ir įgijo UAB „I“ naudai turtą – lėšas – 30 000 Lt sumą (8688,60 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam A. A. 30 000 Lt (8688,60 Eur) žalą.

7. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą P. K. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d., eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui 2013 m. gegužės mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam P. K. aprodžius laisvus butus ir pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėdami informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir jo valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. gegužės 27 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/23/2-1-3, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam P. K. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 1 aukštas, 5 butas, buto plotas 42 kv. m, buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir pastato rekonstrukciją pabaigti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, jiems žinant, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ priklauso su išlygomis, pažeidžiant 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013 13 punktą, 2013 m. gegužės 27 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam P. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/23/2-1-3, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš P. K. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013 13 punktą, nuslėpdamas, kad visas turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, V. K. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė, atspausdino, pasirašė ir pateikė nukentėjusiajam P. K. 2014 m. vasario 15 d. Priedą prie sutarties Nr. 2013/05/23/2-1-3 dėl atskirų sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pabaigos datą nurodė 2014 m. gegužės 30 d. Po to rezervuotą turtą (patalpą) V. K. 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo P. K., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą P. K. – ir įgijo UAB „I“ naudai turtą – lėšas – 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, taip padarydamas nukentėjusiajam P. K. 10 000 Lt (2896,20 Eur) žalą.

8. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą R. B. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajai R. B. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, kad nors UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau privatizavimo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktas draudžia UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, ir kad visas turtas 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/17, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai R. B. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto plotas 39 kv. m, su balkonu, buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. balandžio 30 d. Vėliau veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai R. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/17 ir pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš R. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5792,40 Eur). Vėliau rezervuotą turtą (patalpą) V. K. 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiosios R. B., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą R. B.. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė R. B. nuvykti į UAB „S“ ir už rezervuoto turto (buto) vertinimą sumokėti 400 Lt (111,45 Eur). Taip V. K. apgaule kito asmens? UAB „I“ naudai įgijo 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės turtą, taip padarydamas nukentėjusiajai R. B. 20 400 Lt (5908,25 Eur) žalą.

9. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti svetimą E. Š. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, o pagal 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso UAB „T“, neturėdamas leidimų ir įgaliojimų rezervuoti patalpas (butus), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2014 m. vasario 6 d. nukentėjusiajai E. Š. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 25 000 Lt (7240,50 Eur) sumą, nutylėjus informaciją, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso UAB „T“, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2014 m. vasario 7 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-1-4.2, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai E. Š. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m, su balkonu, buto kaina 98 000 Lt (28 382,76 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. gegužės 30 d. Vėliau veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2014 m. vasario 7 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai E. Š. Turto rezervavimo sutartį Nr. 014/02/07/2-1-4.2 ir pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš E. Š. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7240,50 Eur). Vėliau, 2014 m. rugsėjo mėn., veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė nukentėjusiajai E. Š. atlikti rezervuoto buto (turto) vertinimą UAB „S“ ir už turto vertinimą sumokėti 400 Lt (115,85 Eur). Po to V. K. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. vengė bendrauti su nukentėjusiąja E. Š. ir taip apgaule įgijo kito asmens? UAB „I“ naudai 25 000 Lt (7240,50 Eur) vertės turtą, taip padarydamas nukentėjusiajai E. Š. 25 400 Lt (7356,34 Eur) žalą.

10. V. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, S. A. priklausantį, turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. balandžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajai S. A. parodžius pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įtikinus, kad 2013 m. gruodžio mėn. bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, ir nutylėjus informaciją, kad nors UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pagal privatizavimo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir jo valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas ir neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir pasirašė UAB „I“ vardu Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/26-1-3-2, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai S. A. rezervuoja butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m, buto kaina 92 796 Lt (26 875,57 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajai S. A. 2013 m. balandžio 26 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/04/26-1-3-2 ir 2013 m. gegužės 3 d. UAB „I“ pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 002. Pagal šią sutartį V. K. gavo iš S. A. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur), kurių į įmonės kasą neįnešė; po to rezervuotą turtą 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiosios S. A., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą S. A. – ir savo naudai įgijo turtą – lėšas – 15 000 Lt (4344,30 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai S. A. 15 000 Lt (4344,30 Eur) žalą.

11. V. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodamas, kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. pirkimo?pardavimo sutartį Nr. 140401-1 UAB „T“ įsigijo visas patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, aprodžius nukentėjusiajam Š. L. butą, kuris UAB „I“ nepriklausė, neturėdamas įgaliojimo parduoti ar rezervuoti butus ar parkavimo vietas šiuo adresu, šią informaciją nutylėjo, surašė ir pasirašė 2014 m. liepos 15 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/07/15/2-1-6, pagal kurią rezervavo nukentėjusiajam butą Nr. 2, ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlė nukentėjusiajam įsigyti parkavimo vietą už 6000 Lt (1737,72 Eur), po to asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajam iš anksto V. K. UAB „I“ vardu pasirašytą 2014 m. rugpjūčio 14 d. Parkavimo vietos rezervacinę sutartį Nr. 08/08/14 ir iš anksto pasirašytą UAB „I“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 029, ir pagal šiuos dokumentus gavo savo naudai iš nukentėjusiojo Š. L. 6000 Lt (1737,72 Eur) sumą grynaisiais, kurių į įmonės kasą neįnešė, Š. L. parkavimo vietos nepardavė. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, už geresnio katilo įrengimą bute nurodė nukentėjusiajam Š. L. sumokėti 2000 Lt (579,24 Eur) ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. pateikė nukentėjusiajam Š. L. iš anksto V. K. pasirašytą 2014 m. rugpjūčio 27 d. UAB „I“ pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 032, pagal kurį V. K. savo naudai gavo iš nukentėjusiojo Š. L. dar 2000 Lt (579,24 Eur) sumą grynaisiais, kurių į įmonės kasą neįnešė, o žadėto katilo neįrengė, ir šiais savo veiksmais, suklaidinęs nukentėjusįjį, kartu su bendrininku apgaule savo naudai įgijo turtą – lėšas – 8000 Lt (2316,96 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam Š. L. 8000 Lt (2316,96 Eur) žalą.

12. V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo E. S. priklausantį turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodami, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, nes yra parduotas 2014 m. balandžio 1 d. UAB „T“, 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai E. S. parodė ir pasiūlė rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad buto kaina yra 179 400 Lt (51 957,83 Eur), nutylėdami informaciją, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso UAB „T“; V. K. melagingai nurodė E. S., kad, persigalvojus dėl pirkimo, sumokėtus pinigus grąžins nukentėjusiajai, taip įtikino ją pasirašyti rezervacinę sutartį; V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2014 m. rugpjūčio 10 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 08/10, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai E. S. įsipareigoja parduoti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 46 kv. m su terasa, buto kaina nenurodyta. Po to asmeniui, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2014 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikus nukentėjusiajai E. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. 08/10, nuslepiant, kad butas 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi priklauso UAB „T“, pagal UAB „I“ sąskaitą faktūrą SE Nr. 035 paėmė iš nukentėjusiosios 5000 Eur sumą, jos į įmonės kasą neįnešė ir šiais savo veiksmais, suklaidinę nukentėjusiąją, V. K. su bendrininku apgaule savo naudai įgijo turtą – lėšas – 5000 Eur sumą, taip padarydamas nukentėjusiajai E. S. 5000 Eur žalą.

13. V. K. nuteistas už tai, kad jis tyčia, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 72 900 Lt (21 113,30 Eur), priklausančius N. K. ir C. K., t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 27 d. eidamas UAB „S“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad nekilnojamasis turtas – butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), UAB „S“ nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, surašė 2011 m. lapkričio 8 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 ir ją patvirtino savo parašu. Sutartyje nurodė melagingus duomenis, kad pardavėja UAB „S“ N. K. (C. K. žmonai) rezervuoja butą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 42,1 kv. m, buto kaina 120 000 Lt (34 754,40 Eur), ir įsipareigojo buto apdailos darbus atlikti iki 2012 m. vasario 29 d., įforminant nuosavybės teises iki 2012 m. gegužės 31 d.; po to 2011 m. lapkričio 8 d. biure kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė N. K. pasirašyti žinomai melagingą dokumentą – 2011 m. lapkričio 8 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 ir taip ją suklaidino, priversdami patikėti, kad UAB „S“ turi teisę parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą, o ji dėl panaudotos apgaulės perdavė jiems 34 500 Lt (9991,89 Eur) ir gavo išrašytą 2011 m. UAB „S“ kasos pajamų orderį, serija KPO, Nr. 11-06, nors pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą – C. K. priklausančias lėšas, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris žinodamas, kad UAB „S“ jokio nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise neturi, 2013 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, melagingai nurodė nukentėjusiajam C. K., kad projektui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pabaigti trūksta apyvartinių lėšų, ir paprašė pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolinti 50 000 Lt (14 481 Eur); po to jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku savo naudai gavo 50 000 Lt (14 481 Eur) grynaisiais pinigais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir, nukentėjusiajam C. K. pareikalavus, pasirašė 2013 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, pagal kurią nukentėjusysis C. K. skolina UAB „S“ 84 900 Lt (24 588,74 Eur), į kurios bendrą sumą įeina pagal 2011 m. lapkričio 8 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/11/08 gauta 34 500 Lt (9991,89 Eur) suma ir pagal 2013 m. birželio 20 d. paprastąjį vekselį Nr. 5 paskolinta 84 900 Lt (24 588,74 Eur) suma, kurių dalį, t. y. 12 000 Lt (3475,44 Eur), grąžino.

14. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ ir UAB „S“ naudai įgyti didelės vertės, svetimą, J. C. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajai J. C. pateikus pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), planą, nutylint informaciją, jog UAB „I“ nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturint lėšų pagal 2013 m. balandžio 10 d. privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. 19-2013 išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/21-1-3-3, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai J. C. rezervuoja butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 3 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m, buto kaina 129 100 Lt (37 389,39 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d.; tęsiant nusikalstamą veiką, asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, veikdamas kartu su V. K., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, 2013 m. kovo 21 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. C. pateikė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/21-1-3-3, vėliau pagal šią sutartį į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą gavo iš nukentėjusiosios J. C. dalį sutartos sumos – 15 000 Lt (4344,30 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, veikdamas kartu su V. K., jiems žinant, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu pagal 2013 m. balandžio 10 d. pirkimo?pardavimo sutartį Nr. 19-2013), 2013 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl nevykdomų statybos darbų objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasiūlė J. C. sudaryti naują turto rezervavimo sutartį ir nurodė, kad jei nukentėjusioji sumokės už rezervuotą butą dar 25 000 Lt (7240,50 Eur), buto kaina bus tik 2200 Lt (637,16 Eur) už 1 kv. m; nukentėjusiajai sutikus, V. K. surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/11/26-1-1-6, kurioje nurodė, kad nukentėjusiajai J. C. UAB „I“ rezervuoja butą (patalpą) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 6 butas, buto plotas 63 kv. m, su priklausančia terasa, 20 kv. m, buto kaina 138 600 Lt (40 141,33 Eur), ir įsipareigojo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. balandžio 30 d., ją 2013 m. lapkričio 26 d. statybiniame vagonėlyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė nukentėjusiajai J. C. pasirašyti, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš J. C. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7240,5 Eur). Po to rezervuotą turtą (butą) V. K. 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiosios J. C., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo šį turtą ji iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali įsigyti iš UAB „T“. Taip V. K. išvengė turtinės prievolės parduoti rezervuotą butą J. C.. Po to asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, veikdamas kartu su V. K., pasiūlė nukentėjusiajai nusipirkti parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 po 5000 Lt (1448,10 Eur) ir nurodė, kad parkavimo vietos vėliau kainuos po 8000 Lt (2316,96 Eur), o V. K. surašė 2014 m. balandžio 3 d. Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/11/26/1-1-6, kurioje nurodė, kad UAB „S“ pagal UAB „I“ įgaliojimą Nr. 2013-12-01 rezervuoja nukentėjusiajai J. C. parkavimo vietas Nr. 10 ir 11 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt (2896,20 Eur); žinodamas, kad dėl skolų UAB „I“ sąskaitoms uždėtas areštas, nurodė nukentėjusiajai tą pačią dieną pervesti rezervacinį mokestį 4000 Lt (1158,48 Eur) į UAB „S“ banko sąskaitą, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „S“ banko sąskaitą iš J. C. dalį sutartos sumos – 4000 Lt (1158,48 Eur), taip apgaule įgijo UAB „I“ naudai 40 000 Lt (11 584,80 Eur) vertės turtą ir UAB „S“ naudai – 4000 Lt (1158,48 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai J. C. 44 000 Lt (12 743,28 Eur) žalą.

15. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti didelės vertės, svetimą, J. O. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam J. O. parodžius butą Nr. 5, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, jog UAB „I“ nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturint lėšų pagal 2013 m. balandžio 10 d. privatizavimo objekto pardavimo sutartį Nr. 19-2013 išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/23-1-2-5, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam J. O. rezervuoja butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 5 butas, buto plotas 39,68 kv. m, buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d. V. K., žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, turto rezervacinę sutartį perdavė asmeniui, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, kuris 2013 m. kovo 23 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. O. pateikė šią turto rezervavimo sutartį, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš J. O. dalį sutartos sumos – 10 000 Lt (2896,20 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė priedą prie sutarties Nr. 2013/03/23-1-2-5, kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą, kuri bus įskaityta į bendrą buto kainą (79 000 Lt (22 879,98 Eur)), ir įsipareigojo parduoti nukentėjusiajam J. O. parkavimo vietą Nr. 9 už 1 Lt (0,29 Eur) bei nemokamai įrengti elektros instaliaciją visame rezervuotame bute, pagal minėtą priedą 2013 m. gegužės 22 d. gavo iš J. O. 50 000 Lt (14 481 Eur) į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu V. K., kuris žinojo, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi turtas areštuotas (dėl neatsiskaitymo su VĮ Valstybės turto fondu), asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, pateikė nukentėjusiajam J. O. priedą prie sutarties Nr. 2013/03/23-1-2-5, kuriame nurodė, kad nukentėjusysis J. O. per 3 darbo dienas turi pervesti 20 000 Lt (5792,40 Eur) sumą į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą, kuri bus įskaityta į bendrą 79 000 Lt (22 879,98 Eur) buto kainą. Po to V. K. rezervuotą turtą (butą) 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo J. O., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą J. O. ir įgijo kito asmens? UAB „I“ naudai turtinę teisę – lėšas – 82 500 Lt (23 893,65 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam J. O. 82 500 Lt (23 893,65 Eur) žalą.

16. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti J. B. priklausantį didelės vertės turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. kovo mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam J. B. parodžius butą Nr. 3 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, kad UAB „I“ nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, neturint lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/26/2-2-3, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam J. B. rezervuoja butą (patalpą) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,55 kv. m, buto kaina 129 000 Lt (37 360,9 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. kovo 26 d., jiems žinant, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio pastato, pateikė nukentėjusiajam J. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/26/2-2-3, vėliau pagal šią sutartį į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą gavo iš J. B. dalį sutartos sumos – 20 000 Lt (5792,40 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pasiūlė nukentėjusiajam J. B. įsigyti dvi parkavimo vietas už 5000 Lt (1448,10 Eur), jei nukentėjusysis už rezervuotą butą pagal rezervavimo sutartį Nr. 2013/03/26/2-2-3 perves dar 10 000 Lt (2896,20 Eur). V. K. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku surašė 2013 m. gegužės 23 d. Priedą prie sutarties Nr. 2013/03/26/2-2-3 dėl dviejų parkavimo vietų Nr. 49 ir 50, pagal kurį kito asmens – UAB „I“ naudai įgijo dar 15 000 Lt (4344,30 Eur); vėliau rezervuotą turtą (patalpą) 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. K. perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo J. B., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą J. B. – ir įgijo UAB „I“ naudai didelės vertės turtą – lėšas – 35 000 Lt sumą (10 136,70 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) žalą.

17. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ ir savo naudai įgyti didelės vertės svetimą V. B. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. balandžio mėn. pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajai V. B. parodžius pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir įtikinus, kad 2013 m. gruodžio mėn. bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, nutylėjus informaciją, kad nors UAB „I“ nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, jis (V. K.), pažeisdamas privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą, kuriuo UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir jo valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas ir neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/03-1-4-2, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai V. B. rezervuoja butą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 4 aukštas, 2 butas, buto plotas 42,18 kv. m, buto kaina 84 360 Lt (24 432,34 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir pateikė 2013 m. gegužės 3 d. laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo nukentėjusiajai V. B. atsakyti savo turtu, jei UAB „I“ tinkamai ir laiku neįvykdys visų savo prievolių. Tęsiant savo nusikalstamą veiką, veikdamas su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013 m. gegužės 23 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/03-1-4-2 ir 2013 m. gegužės 3 d. laidavimo sutartį, vėliau pagal šias sutartis gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 841,00 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nukentėjusiajai nurodė, kad parkavimo vietos kaina yra 7000 Lt (2027,34 Eur), tačiau rezervuojant parkavimo vietą dabar jos kaina bus 5000 Lt (1448,10 Eur); po to, 2013 m. birželio 7 d., pateikė nukentėjusiajai V. B. 2013 m. birželio 7 d. Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/03-1-4-2, pagal kurią rezervavo nukentėjusiajai V. B. parkavimo vietą Nr. 21, ir pagal ją iš nukentėjusiosios V. B. gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą dalį sutartos sumos – 5000 Lt (1448,10 Eur) sumą. Po to V. K. rezervuotą turtą 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiosios V. B., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą V. B. – ir kito asmens, UAB „I“, naudai įgijo turtą – lėšas – 55 000 Lt (15 929,10 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai V. B. 55 000 Lt (15 929,10 Eur) žalą.

18. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti didelės vertės svetimą R. V. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. balandžio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam R. V. parodžius pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įtikinus, kad 2013 m. gruodžio mėn. bus pastatyti dviejų aukštų pastato 3 bei 4 aukštai, bei nurodžius, kad jei už rezervuojamo buto rezervaciją nukentėjusysis R. V. sumokės 25 000 Lt (7240,50 Eur), buto kaina bus mažesnė; nutylėdamas informaciją, kad UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, pažeisdamas privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą, kad UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, neturėdamas ir neketindamas gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/07/2-4-1, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam R. V. rezervuoja butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 4 aukštas, 1 butas, buto plotas 37,76 kv. m, buto kaina 84 400 Lt (24 443,93 Eur), įsipareigojo gauti statybos leidimą ir pabaigti rekonstrukciją iki 2013 m. gruodžio 31 d. Veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės 7 d. pateikė nukentėjusiajam R. V. 2013 m. gegužės 7 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/07/2-4-1, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš R. V. dalį sutartos sumos – 25 000 Lt (7240,50 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės 27 d. nukentėjusiajam nurodė, kad jei perves į UAB „I“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) už rezervuotą butą, gaus nemokamai parkavimo vietą, dėl to 2013 m. gegužės 30 d. buvo pasirašytas 2013 m. liepos 11 d. priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą gavo iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur); tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. liepos mėn. paprašė nukentėjusiojo pervesti į UAB „I“ sąskaitą dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, kuri bus įskaityta į bendrą buto kainą, dėl to 2013 m. liepos 11 d. buvo pasirašytas 2013 m. liepos 11 d. priedas prie sutarties 2013/05/07-2-4-1, pagal kurį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš nukentėjusiojo R. V. 10 000 Lt (2896,20 Eur). Po to rezervuotą turtą V. K. 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo R. V., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą R. V. – ir kito asmens, UAB „I“, naudai įgijo turtą – lėšas – 45 000 Lt (13 032,90 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam R. V. 45 000 Lt (13 032,90 Eur) žalą.

19. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti didelės vertės svetimą, V. S. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius patalpų – butų? savininku, 2013 m. gegužės mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam V. S. pasiūlius rezervuoti 1 korpuse, 2 aukšte butą Nr. 7 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nutylėjus informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, V. K., neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. gegužės 14 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam V. S. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 68 kv. m, buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 30 d.; 2013 m. gegužės 14 d., jiems žinant, kad nurodyto turto rezervuoti negali, pažeidžiant 2013 m. balandžio 10 d. sudarytą tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19 – 2013 13 punktą, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. gegužės 14 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam V. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7, vėliau pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš V. S. dalį sutartos sumos – 50 000 Lt (14 481 Eur). Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2013 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė nukentėjusiajam pervesti dar 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą už rezervuotą butą, po to kito asmens – UAB „I“ naudai 2013 m. liepos 22 d. gavo iš V. S. dalį sutartos sumos – 8000 Lt (2316,96 Eur) į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo mėn., veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė nukentėjusiajam V. S. nuvykti į UAB „S“ ir atsiimti pagal 2013 m. gegužės 14 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/05/14/1-2-7 rezervuoto buto vertinimą, už jį sumokėti 370 Lt (107,15 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas neprarasti nukentėjusiojo V. S. gautų lėšų, V. K. surašė, atspausdino ir pasirašė 2013 m. rugsėjo 18 d. šalių susitarimą dėl sutarties pratęsimo, jame nurodė, kad Turto rezervavimo sutarties Nr. 2013/05/14/1-2-7 galiojimas pratęsiamas iki 2013 m. gruodžio 24 d., ir jį asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, perdavė nukentėjusiajam V. S.. Tęsiant nusikalstamą veiką, jiems žinant, kad turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, melagingai nurodė nukentėjusiajam už balkoną sumokėti 6000 Lt (1737,72 Eur), po to gavo iš nukentėjusiojo V. S. grynaisiais pinigais dalį sutartos sumos – 3000 Lt (868,86 Eur). Po to V. K. rezervuotą turtą (patalpą) 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo V. Š., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą nukentėjusiajam V. S. – ir įgijo UAB „I“ bei savo naudai turtą – lėšas – atitinkamai 58 370 Lt (16 905,12 Eur) ir 3000 Lt (868,86 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam V. S. 61 370 Lt (17 773,98 Eur) žalą.

20. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą, A. K. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. gegužės mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam A. K. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad jei nukentėjusysis A. K. už butą sumokės 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynaisiais, buto kaina bus ne 195 000 Lt (56 475,90 Eur), o 120 000 Lt (34 754,40 Eur), bei nutylėjus informaciją, kad pagal privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo draudžiama objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. birželio 14 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/14/1-1-3, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam A. K. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 1 aukštas, 3 butas, buto plotas 64,50 kv. m, su terasa, 65 kv. m, buto kaina 129 000 (37 360,98 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo?pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. lapkričio 1 d., o statybas įsipareigojo pabaigti iki 2013 m. gruodžio 31 d., nurodė, kad nukentėjusysis 80 000 Lt (23 169,60 Eur) turto rezervavimo mokestį turi sumokėti tą pačią dieną arba pervesti į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą, ir surašė, atspausdino bei pasirašė UAB „I“ pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 004, vėliau pagal šią sutartį gavo iš A. K. dalį sutartos sumos – 80 000 Lt (23 169,60 Eur) grynaisiais pinigais, jų į įmonės kasą neįnešė. Vėliau, 2013 m. gegužės 27 d., veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, pasiūlė nukentėjusiajam A. K. jo rezervuotame bute įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją už 5000 Lt (1448,10 Eur) sumą, dėl to surašė 2013 m. gruodžio 16 d. Priedą prie sutarties Nr. 2013/12/16-1-1-3 ir 2013 m. gruodžio 20 d. Priedą prie sutarties Nr. 2013/12/20-1-1-3, pagal kuriuos gavo iš nukentėjusiojo A. K. 5000 Lt (1448,10 Eur) sumą grynaisiais pinigais. Vėliau 2014 m. balandžio 2 d. rezervuotą turtą (patalpą) V. K. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo A. K., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“. Po to 2014 m. rugsėjo 28 d. pateikė nukentėjusiajam A. K. Priedą prie sutarties Nr. 2013/06/14-1-1-3, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis, t. y. žinodamas, kad turtas nuosavybės teise UAB „I“ nepriklauso, nukentėjusiajam A. K. rezervuotą butą (turtą) įsipareigojo parduoti iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą A. K. – ir įgijo savo naudai turtą – lėšas – 85 000 Lt sumą (24 617,70 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. 85 000 Lt (24 617,70 Eur) žalą.

21. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „I“ naudai įgyti didelės vertės Ž. B. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. birželio mėn., tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nukentėjusiajam Ž. B. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nutylėjus informaciją, kad nors UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau pagal privatizavimo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktą UAB „I“ draudžiama be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir jo valdyti, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. birželio 27 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/1-2-6, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajam Ž. B. rezervuoja 6 butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 korpusas, 2 aukštas, buto plotas 65 kv. m, buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. lapkričio 1 d., bei 2013 m. birželio 27 d. Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/, kurioje nurodė, kad UAB „I“ įsipareigoja rezervuoti parkavimo vietą nukentėjusiajam Ž. B., numeris nenurodytas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 1 Lt (0,29 Eur). Po to, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. birželio 27 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajam Ž. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/1-2-6 ir 2013 m. birželio 27 d. Parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/06/27/, vėliau pagal šias sutartis gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš nukentėjusiojo Ž. B. dalį sutartos sumos – 80 001 Lt (23 169,89 Eur). Vėliau, 2013 m. liepos 15 d., veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotą butą dėl apyvartinių lėšų trūkumo sumokėti dar 30 000 Lt (8688,60 Eur), tačiau nukentėjusysis Ž. B. sutiko sumokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą ir šią sumą sumokėjo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Vėliau, 2013 m. rugpjūčio mėn., veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuoto buto suplanavimo pakeitimą grynaisiais pinigais sumokėti 1000 Lt (289,62 Eur), gavo iš nukentėjusiojo Ž. B. 1000 Lt (289,62 Eur) grynaisiais pinigais; 2013 m. gruodžio mėn., žinodami, kad pastatas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė nukentėjusiajam Ž. B. už rezervuotame bute balkono įrengimą grynaisiais pinigais sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur), gavo iš Ž. B. nurodytą sumą – 3000 Lt (868,86 Eur) grynaisiais pinigais. Vėliau, 2014 m. balandžio 2 d., rezervuotą turtą (patalpą) V. K. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo Ž. B., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą Ž. B. ir įgijo kito asmens – UAB „I“ bei savo naudai turtą – lėšas – atitinkamai 90 001 Lt (26 066,09 Eur) ir 4000 Lt (1158,48 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam Ž. B. 94 001 Lt (27 224,57 Eur) žalą.

22. V. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule kito asmens – UAB „I“ naudai įgyti didelės vertės svetimą S. S. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. vasarą, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiajai S. S. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti visą buto (turto) kainą, nutylėjus informaciją, kad rezervuojamas turtas (butas) 2013 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „T“, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. rugsėjo 18 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/08/18/2-2-7, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai S. S. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2 korpusas, 2 aukštas, 7 butas, buto plotas 40 kv. m, buto kaina 130 000 Lt (37 650,60 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2013 m. lapkričio 1 d. bei nurodė, kad pirkėja S. S. per 2 darbo dienas turi sumokėti 102 750 Lt (29 758,46 Eur) sumą į UAB „I“ banko sąskaitą, taip pat nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 7 d. pirkėja jau yra sumokėjusi 17 250 Lt (4995,95 Eur) įnašą į UAB „I“ banko sąskaitą. Po to, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė nukentėjusiajai S. S. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/08/18/2-2-7, pagal šią sutartį gavo iš S. S. likusią visą buto kainą – 102 750 Lt (29 758,46 Eur) į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Taip V. K. apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą S. S. – ir įgijo kito asmens – UAB „I“ naudai turtą – lėšas – 120 000 Lt (34 754,40 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai S. S. 120 000 Lt (34 754,40 Eur) žalą.

23. V. K. nuteistas už tai, kad apgaule UAB „I“ naudai įgijo didelės vertės L. K. priklausantį turtą, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui prisistačius UAB „I“ atstovu ir 2013 m. gruodžio mėn., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiajai L. K. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad už rezervuojamą turtą reikės sumokėti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumą, ir nutylėjus informaciją, kad nors UAB „I“ nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso, tačiau privatizuojamo objekto – lopšelio-darželio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19–2013, 2013 m. balandžio 10 d. sudarytos tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „I“, 13 punktas draudžia UAB „I“ be pardavėjo, t. y. VĮ Valstybės turto fondo, raštiško leidimo objektą – lopšelį-darželį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoti, disponuoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti nuosavybėn, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirtį iki visiško prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, neturėdamas įgaliojimų nurodytu turtu disponuoti ir valdyti bei nutylėdamas informaciją, kad visas turtas 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas lėšų išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2013 m. gruodžio 31 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/131, kurioje nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai L. K. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto plotas 41 kv. m, su terasa, 41 kv. m, buto kaina 129 000 Lt (37 360,98 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nurodė, kad pirkėja L. K. per 1 darbo dieną turi sumokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir iki 2014 m. sausio 8 d. – dar 30 000 Lt (8688,60 Eur) į UAB „I“ banko sąskaitą. Vėliau, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, 2013 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai L. K. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2013/12/31 ir pagal šią sutartį gavo iš L. K. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur) į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Tačiau UAB „I“ savo įsipareigojimų neįvykdė, be to, V. K. nuo nukentėjusiosios L. K. nuslėpė, kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip V. K. apgaule įgijo kito asmens – UAB „I“ naudai didelės vertės turtą – lėšas – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai L. K. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) žalą.

24. V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo UAB „I“ naudai N. B. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodami, kad butas, kurį siūlo parduoti nukentėjusiajai, 2013 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo?pardavimo sutartimi Nr. 3451 jau buvo parduotas UAB „T“, V. K. 2014 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai N. B. pasiūlė rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad buto kaina yra 98 000 Lt (28 382,76 Eur), tačiau jei už rezervuotą turtą nukentėjusioji sumokės 42 000 Lt (12 164,04 Eur) sumą, turto (buto) kaina bus 78 000 Lt (22 590,36 Eur). Bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, paskambinus nukentėjusiosios vyrui V. B., raginant greičiau apsispręsti, melagingai nurodant, kad butu neva domisi dar vienas žmogus ir nesumokėjus pinigų butas atiteks kitam asmeniui, taip nurodant išgalvotą priežastį, skubino nukentėjusiąją priimti sprendimą pirkti butą ir, šiai sutikus, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino bei UAB „I“ vardu pasirašė 2014 m. vasario 7 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai N. B. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buto plotas 27 kv. m, su balkonu, buto kaina 79 000 Lt (22 879,98 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. gegužės 30 d. Vėliau jis (V. K.) 2014 m. vasario 7 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė nukentėjusiajai N. B. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2, nuslėpdamas, kad turtas 2013 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3451 jau buvo parduotas UAB „T“; po to pagal šią sutartį gavo į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą iš N. B. dalį sutartos sumos – 42 000 Lt (12 164,04 Eur). Tęsdami savo nusikalstamą veiką, asmeniui, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, melagingai tikinant nukentėjusiąją, kad butas bus įrengtas ir perduotas naudoti pagal pasirašytą rezervacinę sutartį, buto pirkimo?pardavimo sutarties su nukentėjusiąja nesudarė, buto neperdavė, o nuo 2014 m. rugsėjo mėn. V. K. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vengė bendrauti su nukentėjusiąja N. B., siekdami išvengti sugrąžinti nukentėjusiosios sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/07/2-2-4.2. Taip V. K., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, apgaule įgijo kito asmens – UAB „I“ naudai didelės vertės turtą – lėšas – 42 000 Lt (12 164,04 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai N. B. 42 000 Lt (12 164,04 Eur) žalą.

25. V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo UAB „I“ naudai B. K. priklausantį didelės vertės turtą, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, žinodamas, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra areštuotas, neturėdamas leidimo išpirkti turtą iš VĮ Valstybės turto fondo, kartu su bendrininku, nutylėdami šią informaciją, 2014 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajai B. K. pasiūlė rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „I“ vardu pasirašė 2014 m. vasario 21 d. Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/21/2-1-4.1, kurioje melagingai nurodė, kad pardavėja UAB „I“ nukentėjusiajai B. K. rezervuoja butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 34 kv. m, su balkonu, buto kaina 119 000 Lt (34 464,78 Eur), įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti ir nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis bei pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. gegužės 30 d., vėliau pagal šią sutartį gavo iš B. K. dalį sutartos sumos – 5000 Lt (1448,10 Eur) į UAB „I“ „DNB Nord“ banko sąskaitą, o V. K. išrašė B. K. UAB „I“ 2014 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 009, pagal kurį V. K. gavo grynaisiais 20 000 Lt (5792,40 Eur), jų į įmonės kasą neįnešė. Tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su V. K., asmuo, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodė nukentėjusiajai B. K., kad statybos darbams pabaigti trūksta apyvartinių lėšų, ir pasiūlė nukentėjusiajai B. K. dalimis sumokėti viso buto kainą. V. K. neįnešė į įmonės kasą pagal 2014 m. kovo 14 d. Priedą prie sutarties Nr. 2014/02/212-1-4.1 ir 2014 m. kovo 14 d. UAB „I“ pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 014, asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas jam mirus, iš nukentėjusiosios B. K. gautų 60 000 Lt (17 377,20 Eur); tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pateikusiu nukentėjusiajai V. K. surašytą ir pasirašytą 2014 m. gegužės 23 d. UAB „I“ pinigų priėmimo kvitą, serija SE, Nr. 024, ir gavusiu iš jos grynaisiais pinigais dar 34 000 Lt sumą (9847,08 Eur), neįnešė šių pinigų į įmonės kasą; vėliau V. K. 2014 m. balandžio 1 d. pagal pirkimo?pardavimo sutartį pardavė B. K. rezervuotą butą UAB „T“ ir nuslėpė nuo nukentėjusiosios B. K., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo ji gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, nuo 2014 m. rugsėjo mėn. vengė bendrauti su nukentėjusiąja B. K. siekiant išvengti sugrąžinti nukentėjusiajai jos sumokėtus pinigus pagal Turto rezervavimo sutartį Nr. 2014/02/212-1-4.1. Šiais savo bendrais su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, veiksmais, suklaidinęs nukentėjusiąją, V. K. apgaule įgijo didelės vertės turtą savo ir kito asmens naudai? savo naudai 114 000 Lt (33 016,68 Eur), kito asmens UAB „I“ naudai – 5000 Lt (1448,10 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajai B. K. 123 500 Lt (35 768,07 Eur) žalą.

26. V. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule UAB „S“ naudai įgyti didelės vertės svetimą, R. K. priklausantį, turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „S“ nepriklauso, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, šiam asmeniui 2014 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajam R. K. pasiūlius rezervuoti butą (patalpą), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad buto kaina yra 149 000 Lt (43 153,38 Eur), tačiau jei nukentėjusysis už rezervuotą turtą sumokės 70 000 Lt (20 273,40 Eur) avansą, turto (buto) kaina bus 139 000 Lt (40 257,18 Eur), žinodami, kad UAB „I“ banko sąskaitos antstolio yra areštuotos, nutylėdami informaciją, kad turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso UAB „T“, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašė, atspausdino ir UAB „S“ vardu pasirašė 2014 m. balandžio 8 d. Preliminariąją sutartį Nr. 2014.04.08, kurioje nurodė, kad UAB „S“, veikdama pagal pardavėjos UAB „I“ įgaliojimą Nr. 101, įsipareigoja pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį parduoti nukentėjusiajam R. K. patalpą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 44,52 kv. m, buto kaina 139 000 Lt (40 257,18 Eur), ir įsipareigojo iki būsimo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesiūlyti bei nesudarinėti jokių sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. liepos 30 d. Po to, veikdamas su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, 2014 m. balandžio 8 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikusiu nukentėjusiajam R. K. Preliminariąją sutartį Nr. 2014.04.08, V. K., nuslėpdamas, kad turtas niekada UAB „S“ nepriklausė, ir neturėdamas UAB „T“ įgaliojimų minėtą turtą rezervuoti, pagal šią sutartį gavo iš R. K. dalį sutartos sumos – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) į UAB „S“ „DNB Nord“ banko sąskaitą. Vėliau, 2014 m. balandžio mėn., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, nurodžiusiu nukentėjusiajam R. K. atlikti rezervuoto buto (turto) vertinimą UAB „S“ ir už turto vertinimą sumokėti 350 Lt (101,36 Eur) bei 2014 m. liepos 30 d. pateikusiu nukentėjusiajam R. K. 2014 m. liepos 30 d. Priedą prie sutarties Nr. 2014-04-08, kuriuo įsipareigojo rezervuoto buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą ir statybos darbų pabaigą perkelti į 2014 m. rugsėjo 30 d., nuo 2014 m. rugsėjo mėn. V. K. vengė bendrauti su nukentėjusiuoju R. K., siekdamas išvengti sugrąžinti nukentėjusiajam pagal 2014 m. balandžio 8 d. Preliminariąją sutartį Nr. 2014.04.08 sumokėtus pinigus, ir nuslėpė nuo nukentėjusiojo R. K., kad pagal 2014 m. balandžio 1 d. Susitarimą Nr. 140401-1 dėl nekilnojamųjų daiktų įrengimo ir atpirkimo jis gali iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigyti šį turtą iš UAB „T“, taip apgaule išvengė turtinės prievolės? parduoti rezervuotą butą R. K. ir įgijo kito asmens, UAB „S“, naudai turtą – lėšas – 70 000 Lt (20 273,40 Eur), taip padarydamas nukentėjusiajam R. K. 70 350 Lt (20 374,76 Eur) žalą.

27. V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 27 d. eidamas UAB „S“ direktoriaus pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatomis, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apsaugos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. liepos 30 d. vykdytą sukčiavimą apgaule įgijus fizinių asmenų lėšas, skirtas atsiskaityti už buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė lėšų, gautų iš N. K. 34 500,00 Lt (9991,89 Eur) pagal 2011 m. lapkričio 8 d. preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/11/08, iš C. K. gautų 50 000 Lt (14 481,00 Eur) pagal 2013 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, iš J. C. 4000 Lt (1158,48 Eur) pagal 2014 m. balandžio 3 d. parkavimo vietos rezervavimo sutartį Nr. 2013/11/26/1-1-6 ir iš R. K. gautų 70 000 Lt (20 273,40 Eur) pagal 2014 m. balandžio 8 d. preliminariąją sutartį Nr. 2014.04.08 už buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rezervaciją, šiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

28. V. K. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „I“ buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 4 d. eidamas UAB „I“ direktoriaus ir kasininko pareigas, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių „Pinigų priėmimas ir išmokėjimas, kasos dokumentų įforminimas“ 3 dalies nuostatomis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir vykdydamas kasininko pareigas, siekdamas nuslėpti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. vykdytą sukčiavimą, apgaule įgijus fizinių asmenų lėšas, skirtas atsiskaityti už butų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimą, nepagrindė jų apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą iš viso 1 062 613,00 Lt (307 753,99 Eur), iš jų: 787 663,00 Lt (228 122,97 Eur), gautų į UAB „I“ banko sąskaitą, 234 200,00 Lt (67 829,00 Eur), gautų grynaisiais pinigais pagal UAB „I“ kasos pajamų orderius, dėl 36 750,00 Lt (10 643,53 Eur) neišdavė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, paimtų UAB „I“ vardu iš D. B., J. O., J. C., I. V., J. B., V. Š., V. S., A. A., P. K., A. K., Ž. B., S. S., R. B., L. K., E. Š., N. B., B. K., E. S., I. K., Z. V., S. A., V. B., R. V. ir Š. L. už butus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rezervacijas. Šiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „I“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „I“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad nuteistajam taikytina švelninanti jo teisinę padėtį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968), ir, atsižvelgdamas į V. K. jauną amžių, antraeilį vaidmenį vykdant sukčiavimo veikas, teistumo nebuvimą, tą aplinkybę, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo didelis laiko tarpas, nusprendė, kad prie griežčiausios pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (dvejų metų dviejų mėnesių) turi būti pridedama po du mėnesius už kiekvieną likusią BK 182 straipsnio 2 dalyje (13 veikų) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) nustatytą veiką, ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskyrė V. K. galutinę subendrintą ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. K. taip pat turi būti taikoma švelninanti jo teisinę padėtį šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), ir nustatęs, kad yra formalus ir materialus pagrindai taikyti nuteistajam V. K. dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nusprendė iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną bausmės dalį – dvejus metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant V. K. iki likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos, taip pat įpareigojant jį, atlikus dalį bausmės, pradėti dirbti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Kasaciniu skundu V. K. gynėjas advokatas V. Kuvšinčikovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

31.1. Dauguma įrodymų, ištirtų pirmosios instancijos teisme, – nukentėjusiųjų parodymai, V. K. pasirašyti vekselis ir laidavimo sutartis, liudytojų J. K., C. B. parodymai? patvirtino V. K. teisinančius faktus. Esant tokiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas privalėjo aptarti juos ir motyvuotai sutikti su šiais įrodymais arba atmesti juos. Tačiau, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio reikalavimą pateikti nuosprendyje įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, bei nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas V. K. teisinančių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, atmetė juos.

31.2. Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokios aplinkybės turėjo lemiamą ir esminę reikšmę apgaulei ir kieno veiksmai – mirusiojo E. J. ar V. K.? nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą pirkti butus. Tačiau teismas, pripažindamas byloje nustatytas V. K. teisinančias aplinkybes, apsiribojo formaliu teiginiu, kad jis buvo uždarosios akcinės bendrovės vadovas, žinojo įmonių finansinę padėtį, pasirašydavo rezervacijos sutartis, ir padarė išvadą, kad E. J. ir V. K., veikdami tiesiogine tyčia, buvo susitarę sukčiauti. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų visumos vertinimo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o teismo nuosprendis yra nemotyvuotas ir prieštaringas. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2, 4 dalių, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, apsiribojo mechaniniu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginių atkartojimu, nepateikdamas pagrįstų motyvų dėl savo išvadų.

31.3. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. K. tyčine kalte, jo bendrininkavimu sukčiaujant, jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštais kaltinimais. Spręsdamas V. K. kaltės klausimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad rezervavimo sutartys yra tik dokumentas, fiksuojantis anksčiau nukentėjusiųjų priimtą sprendimą pirkti butus, o kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą būtina nustatyti, kada buvo panaudota apgaulė, kieno veiksmais, kas turėjo esminę ir lemiamą įtaką nukentėjusiųjų priimtiems sprendimams dėl butų pirkimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji buvo apgauti derybų metu – tuomet, kai jiems buvo rodyti butai ir daugumai jų pasiūlyta mažesnė kaina. Tai nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą pirkti butus. Būtent šis suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto (lėšų) perdavimo kitam asmeniui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2009">2K-387/2009</a>, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Apeliacinės instancijos teismas ne tik nenagrinėjo apeliacinio skundo per šių kasacinės instancijos teismo suformuluotų taisyklių prizmę, bet atkartojo pirmosios instancijos motyvus ir padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą apie tiesioginę V. K. tyčią.

31.4. Pripažindamas V. K. antraeilį vaidmenį padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus? tai, kad būtent asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, rodydavo nukentėjusiesiems butus, o V. K. tik epizodiškai dalyvavo sudarant su nukentėjusiaisiais sutartis, nebandė klaidinti nukentėjusiųjų,? ir kartu akcentuodamas, kad V. K. pasirašė butų rezervavimo sutartis, papildomas sutartis, priedus, rengė dokumentus, matė, kad pirkėjai moka pinigus (pavedimu ir grynaisiais), matė sutartyse nurodytus nerealius statybų ir nuosavybės įteisinimo terminus, žinodamas, kad UAB „I“, kurios vadovas jis buvo, neturi nei nuosavo turto, nei lėšų, apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis sukčiavo veikdamas tiesiogine tyčia. Minėta išvada grindžiama tuo, kad UAB „I“ veikloje buvo trūkumų, užbaigti statybą ši bendrovė finansiškai buvo nepajėgi, o V. K. dalyvaudavo kiekviename iš sandorių, tačiau šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą dėl kitų nusikalstamų veikų (nusikalstamo aplaidumo, pasitikėjimo), bet ne dėl sukčiavimo.

31.5. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, suformuotos bylose, kuriose buvo analizuojamas klausimas dėl tyčios kryptingumo ir skirtumo tarp tiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-628/2020, 2K-287-697/2017); nesilaikė įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2014">2K-458/2014</a>, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018); nenagrinėjo asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir V. K. veiksmų per sukčiavimo bylose taikomą esmingumo kriterijų ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėję asmenys ir liudytojai patvirtina, kad lemiamą įtaką jų apsisprendimui pirkti turtą byloje nustatytomis sąlygomis turėjo asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, veiksmai. Tiesioginių įrodymų dėl V. K. kaltės byloje nėra. Atvirkščiai, byloje yra daugybė jį teisinančių įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai), tačiau apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės.

31.6. Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl V. K. tiesioginės tyčios yra nepakankamai pagrįstos ir tai pripažįstama esminiu BPK pažeidimu, nes minėti pažeidimai sutrukdė teismui atriboti tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas. Aprašydamas nuteistojo nusikalstamo pasitikėjimo, aplaidumo požymius, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai yra tiesioginę tyčią sukčiauti patvirtinantys įrodymai.

31.7. Skundžiame nuosprendyje taip pat nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo suformuluotų taisyklių dėl bendrininkavimo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias, kad V. K. neturėjo tyčios sukčiauti,? neįvertino V. K. pasirašytų laidavimo ir paskolos sutarčių faktų; liudytojų C. B., J. K., nukentėjusiųjų parodymų; to fakto, kad V. K. buvo tik statytinis, gyveno kukliai, turto neįgijo, gaudavo atlyginimą. Esant tokiems prieštaravimams, teismo išvada, kad tarp asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir V. K. buvo bendras susitarimas vykdyti sukčiavimą, kurį patvirtintina jų konkliudentiniai veiksmai, laikytina nepakankama. Teismas išvadą apie bendrininkavimą iš esmės grindžia tik tuo faktu, kad buvo sukčiauta prieš didelį nukentėjusiųjų skaičių (nukentėjo daugiau nei dvidešimt žmonių), tačiau toks formalus įrodymų vertinimas neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMwLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-230-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-230-648/2016">2K-230-648/2016</a>).

31.8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad „<...> neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo“, tačiau praktikoje nustatyta, kad neturtinė žala priteisiama visais atvejais, jeigu sužalojama sveikata. Bylose dėl finansinių nusikaltimų neturtinė žala turi būti įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-697/2020">2K-121-697/2020</a>). Konkrečioje situacijoje ir konkrečioje byloje turi būti nustatyti faktai, remiantis kuriais priimamas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių faktų nėra, nukentėjusiųjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstos. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau? CK) nuostata dėl solidariosios atsakomybės, tačiau ir civilinė atsakomybė nuosprendyje turi būti individualizuota – nustatyta remiantis kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotais kriterijais ir atsižvelgiant į pačių nukentėjusiųjų neapdairų ir neatsargų elgesį.

31.9. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. K. tyčinę kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose akcentuojami liudytojų M. C. (UAB „S“ buhalterio), R. D. (UAB „I“ bankroto administratoriaus), J. V. (UAB Jungtinės auditorių kontoros, kuri pagal sutartį tvarkė UAB „I“ buhalterinę apskaitą, buhalterės) parodymai, tačiau jų nepakanka padariniams, būtiniems baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti, konstatuoti.

31.10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė? įpareigojimas iki likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos – prieštarauja įstatymo paskirčiai, nes negali būti realiai įgyvendinta. Iš nuteistojo nukentėjusiųjų naudai iš viso priteistas 269 018,75 Eur turtinės žalos atlyginimas. Byloje nustatyta, kad V. K. jokio turto neturi, jo iki bausmės atlikimo pradžios gaunamos pajamos buvo minimalios. Atlikdamas bausmę V. K. neturi jokių galimybių vykdyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, 30 proc. nuo priteistos sumos sudaro 80 705,62 Eur. Tokios sumos sumokėti V. K. negalės, todėl apeliacinio teismo nuosprendis negali būti vykdomas.

32. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsisakyti jį patenkinti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

32.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga ir surinktų įrodymų išsamus nagrinėjimas bei vertinimas skundžiamame teismo nuosprendyje paneigia kasaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl jo panaikinimo. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam V. K. pagrįstas prielaidomis ir prieštaringais įrodymais, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą apie jo dalyvavimą bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, dėl kurio tyrimas yra nutrauktas jam mirus, pagrindė byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų – visuma.

32.2. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo V. K. veiksmus per sukčiavimo bylose taikomą esminės apgaulės kriterijų. Vertindamas kiekvieną nusikalstamą veiką, teismas aptarė bendrininkų veiksmus apgaunant nukentėjusiuosius ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų iš anksto suplanuoti bendri veiksmai turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto pirkimo: vienas apgaudavo, parodydamas neva tikrai esantį parduodamą turtą, o kitas, klastodamas dokumentus ir pasirašydamas sutartyse kaip UAB „S“ vadovas, apgaudavo nukentėjusiuosius dėl ketinimų sudaryti oficialius sandorius su juridinio asmens atstovu realumo.

32.3. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl tiesioginės tyčios nebuvimo V. K. veiksmuose, kuriuos nuteistojo gynėjas atkartoja ir kasaciniame skunde. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl nuteistojo ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bendrininkavimo požymių, nurodant, kodėl V. K. veiksmai negali būti vertinami tik kaip aplaidūs.

32.4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai, nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, išsprendė neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamoje byloje. Nukentėjusiųjų patirta žala pagrįsta įrodymais, juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo skundžiamo nuosprendžio 52–58 punktuose ir pagrįstai paliko galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

32.5. Kasaciniame skunde nepagrįstai iškeltos abejonės dėl įrodymų pakankamumo V. K. kaltei pagal BK 222 straipsnį pagrįsti. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant padidinti ar sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, remiantis jais daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėtini. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

32.6. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes nuteistasis V. K. nepajėgus atlyginti nukentėjusiesiems 30 proc. iš jo priteistos sumos (80 705,62 Eur), todėl teismo nuosprendis negali būti vykdomas. Šie reikalavimai patvirtina nuteistojo norą išvengti padarytos jo tyčiniais nusikalstamais veiksmais žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir negali būti patenkinti, nes prieštarauja galiojančių įstatymų nuostatoms. Tai, kad šiuo metu nuteistasis V. K., būdamas jauno amžiaus, galbūt neturi finansinių ir turtinių išteklių žalai atlyginti, nepaneigia aplinkybės, kad jis neturės tokios galimybės ir ateityje.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

33. V. K. gynėjo advokato V. Kuvšinčikovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su teismų padarytais BPK pažeidimais

34. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei nuosprendžių surašymo (BPK 305 straipsnis, 331 straipsnio 2, 4 dalys, 332 straipsnio 3 dalis) reikalavimus, nes nemotyvuotai atmetė V. K. teisinančius duomenis, teismų išvados dėl V. K. tiesioginės tyčios yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų visumos vertinimo reikalavimą. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su V. K. tyčine kalte, jo bendrininkavimu sukčiaujant, jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštais kaltinimais, taip pažeisdamas ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

35. Atsakant į tokius argumentus visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2/2007">2K-7-2/2007</a>). Dėl šios priežasties paduoto kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir apeliacinio teismo patikrintomis bylos aplinkybėmis, prašoma daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

36. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

37. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismai padarė tiek BPK 20 straipsnio 5 dalies, tiek kasaciniame skunde nurodytų 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2, 4 dalių, 332 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų.

38. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus duomenis laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nuosprendyje pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės. Šio teismo išvados dėl V. K. padarytų nusikaltimų, sukčiavimų ir apgaulingai tvarkytos UAB „I“ buhalterinės apskaitos, požymių buvimo, jo kaltės rūšies ir formos, bendrininkavimo su asmeniu, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus (E. J.) aplinkybių, pagrįstos bylos duomenų visuma – liudytojų, specialisto parodymais, rašytiniais įrodymais (Turto rezervavimo sutartimis ir jų priedais, mokėjimo nurodymais, dokumentais, gautais iš Vilniaus miesto savivaldybės, VĮ Registrų centro ir kt.), specialisto išvada, taip pat paties V. K. parodymais, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Iš nagrinėjamoje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato V. Kuvšinčikovo apeliaciniame skunde kelti argumentai dėl kaltės, tiesioginės tyčios nebuvimo nuteistojo veiksmuose, dėl apgaulės nenaudojimo prieš nukentėjusiuosius, dėl to, jog V. K. buvo priklausomas nuo E. J., šiame teisme išnagrinėti ir dėl jų nuosprendyje išdėstytos išvados, kurios atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 182 straipsnio taikymu

39. Kasatoriaus teigimu, teismai padarė nepagrįstas išvadas dėl V. K. kaltės nustatydami tiesioginę tyčią sukčiauti, nevertino sukčiavimo bylose taikomo apgaulės esmingumo kriterijaus, kuris nenustatytas V. K. veiksmuose. Nukentėję asmenys patvirtino, kad lemiamą įtaką jų apsisprendimui pirkti turtą byloje nustatytomis sąlygomis turėjo asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, veiksmai.

40. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu. Svarbu nustatyti, kad kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-322/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-322/2013">2K-7-322/2013</a>, 2K-7-41-511/2017).

41. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį (ar asmenis) į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzYtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-136-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-136-489/2017">2K-7-136-489/2017</a>).

42. Nagrinėjamoje byloje teismų išvada, kad tarp nukentėjusiųjų ir veikusio kaip įmonių „S“ ir „I“ direktoriaus nuteistojo V. K., dalyvavusio sudarant butų bei automobilių stovėjimo vietų rezervavimo sutartis, kitas sutartis ir jų nevykdant, susiklostė ne civilinio teisinio pobūdžio santykiai, o baudžiamieji teisiniai santykiai. Nors tokie santykiai sukurti sudarant rašytines sutartis, tačiau juos sukūrus siekta išvilioti ir pasisavinti svetimą atskirų, norėjusių įsigyti gyvenamąjį būstą Vilniuje nukentėjusiųjų turtą. Tokia išvada pagrįsta išnagrinėtais bylos įrodymais, padaryta tinkamai įvertinus bendrovių „S“ ir „I“ veiklą, šių įmonių finansinę padėtį, V. K. dokumentus, naudotus sudarant sandorius, bendrovėse sudarytų sutarčių vykdymo eigą bei paties nuteistojo konkrečius veiksmus disponuojant pagal sutartis surinktu svetimu turtu. Nors nuteistasis V. K. teigė neturėjęs tyčios pasisavinti svetimus norinčių įsigyti gyvenamąsias patalpas užsakovų pinigus, nurodė, kad prieš nukentėjusiuosius apgaulės nenaudojo, o ketino vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei pasitikėjo E. J., kuris būtent ir apgavo nukentėjusiuosius, tokią jo poziciją paneigia byloje teismų įvertinti bylos duomenys. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. žinojo, jog jo atstovaujamos įmonės neturi nei finansinių, nei teisinių galimybių vykdyti pradėtus projektus ir pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau neatskleidė šios esminės informacijos nukentėjusiesiems, pasirašinėjo su jais butų bei automobilių stovėjimo vietų rezervavimo sutartis ir ėmė už tai svetimus pinigus; jis ne tik parengdavo ir pasirašydavo rezervavimo sutartis, bet ir, turėdamas prieigą prie bendrovių sąskaitų, sistemingai grynindavo dideles pinigų sumas. Nagrinėjamu atveju pats sutarčių, kuriomis išviliotas svetimas turtas, sudarymas, žinant tikrąją padėtį, t. y. kad UAB „S“ ir „I“ neturi nei finansinių, nei teisinių (siūlomas pirkti turtas įmonėms nepriklauso) galimybių vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, iš anksto žinant, kad nėra jokių objektyvių galimybių su nukentėjusiaisiais pasirašomas sutartis įgyvendinti, ir sudaro veikimo apgaule turinį. Priešingai nei teigia kasatorius, tokia apgaulė, sudarant regimybę, kad nukentėjusiųjų pinigai investuojami į patikimus nekilnojamo turto objektus, buvo esminė, nukentėjusiesiems apsisprendžiant sudaryti butų, automobilių stovėjimo vietų rezervavimo ar preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis ir sumokėti avansus įmonėms, kurioms atstovavo V. K..

43. Sukčiavimo bylose tiesioginės tyčios turinį sudaro turtinės naudos gavimo, didelės žalos padarymo panaudojant apgaulę suvokimas ir noras panaudojant apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Tokie kaltininko subjektyvinės pusės momentai V. K. veikoje nustatyti. Abiejų teismų nuosprendžiuose išsamiai aptarti bylos duomenys ir aplinkybės, kurie patvirtina V. K. veikus tyčia siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, o atskiruose epizoduose – didelės vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl V. K. tyčios turinio pasisakyta 26–29 puslapiuose (37–41 pastraipos), atmetant atitinkamus apeliacinio skundo argumentus ir patvirtinant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tinkamos kaltės formos nustatymo. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad, pvz., vėliau dalis pinigų (12 000 Lt, t. y. 3475,44 Eur) nukentėjusiajam C. K. jo reikalavimu buvo grąžinta, taip pat kad V. K. pasirašė vekselį N. K. ir sudarė laidavimo sutartį su A. A., teismų nustatytos nuteistojo nustatytos tyčinės kaltės neeliminuoja.

44. Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>).

45. Abiejų grandžių teismai tinkamai argumentavo ir savo išvadas dėl V. K. ir E. J. bendrininkavimo apgaule pasisavinant išviliotus iš užsakovų pinigus. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. su E. J. veikė kartu, abu matydami ir žinodami apie vienas kito veiksmus ir jiems pritardami. Nors E. J. vaidmuo sukčiaujant buvo pirmaeilis, jis vadovavo savo sumanytoms sukčiavimo schemoms, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ir V. K. indėlis į bendro tikslo – svetimų pinigų pasisavinimo – pasiekimą buvo reikšmingas. Teismai prie tokios išvados priėjo įvertinę bylos objektyvių duomenų visumą, parodančią kiekvieno iš šių asmenų atliktų veiksmų ir siektų padarinių pobūdį. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad savo argumentus apie bendrininkavimo nebuvimą kasatorius iš esmės grindžia jau aptartais ir teismų nuosprendžiuose motyvuotai atmestais nuteistojo parodymais, kad V. K. buvo tik statytinis, neturėjęs jokios realios sprendimo vykdant bendrą veiklą priėmimo teisės, kad jis vykdė asmens, dėl kurio tyrimas nutrauktas jam mirus, nurodymus. Toks bylos aplinkybių neigimas grindžiamas tik atskirais iš bylos įrodymų visumos paimtais ir paties kasatoriaus subjektyviai vertinamais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 128, 132, 133 puslapiuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27–29 puslapiuose (39–41 pastraipos) išsamiai aptartos aplinkybės, kurių pagrindu teismai atmetė kasatoriaus versiją apie tai, jog V. K. buvo tik statytinis, priklausomas nuo E. J., ir pagrindė išvadas dėl jų bendrininkavimo (bendro sumanymo, tyčios, veikimo suderintais veiksmais).

46. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad teismams kvalifikuojant byloje nustatytus V. K. veiksmus kaip sukčiavimą (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys) baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai – byloje nustatytos aplinkybės patvirtina V. K. veiksmuose esant visus subjektyviuosius ir objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 222 straipsnio taikymu

47. Kasatorius nesutinka su V. K. veikos kvalifikavimu ir nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, skunde nurodoma, kad byloje neįrodyta V. K. tyčinė kaltė apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, todėl jo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas; byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti padarinius, būtinus baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti.

48. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-696/2017">2K-313-696/2017</a>, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018).

49. Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2008">2K-11/2008</a>, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009). BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015,2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020).???

50. Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2011">2K-408/2011</a>, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016).??????

51. Nagrinėjamoje byloje iš liudytojų M. Č., J. V., R. D. parodymų, taip pat 2017 m. kovo 9 d. specialisto išvados teismai padarė išvadą, kad UAB „S“ ir „I“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šių įmonių direktoriumi buvo ir už tinkamą apskaitos tvarkymą buvo atsakingas būtent nuteistasis V. K.. Liudytojai M. Č. ir J. V., tvarkę UAB „S“ ir UAB „I“ buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad dėl buhalterinės apskaitos reikalų bendravo su V. K., kad nuolat prašydavo jo pateikti trūkstamus apskaitos dokumentus ir primindavo, jog būtent jis yra atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o nesant dokumentų, patvirtinančių įmonės sąnaudas, jis bus atsakingas už susidariusį trūkumą; tačiau net ir po šių paraginimų visi reikiami dokumentai nebuvo pateikti. Kaip nurodoma ir skundžiamuose nuosprendžiuose (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 135–136 puslapiai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 44 pastraipa), toks sistemingas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų ignoravimas susijęs su tuo, kad panaudojant bendroves buvo vykdomi ir sukčiavimai prieš į bendroves savo turtą (pinigus) pagal sutartis sunešusius asmenis, o tai rodo ne atsakingo už buhalterinę apskaitą V. K. aplaidumą, o tyčinę kaltę. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje byloje tyčinė V. K. kaltė apgaulingai tvarkyti buhalterinę įmonių (UAB „S“ ir „I“) apskaitą patikimai nustatyta byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais bei motyvuota teismų priimtuose nuosprendžiuose.

52. Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog V. K. veiksmai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, jie teismų sprendimuose motyvuotai nustatyti (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 135 puslapis) ir kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

53. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, nustačius V. K. veiksmuose visus šios nusikalstamos veikos požymius, įskaitant ir įstatymo reikalaujančius padarinius bei tiesioginę tyčią.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl turtinės žalos, padarytos sukčiavimais, nustatymo

54. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo. Solidarioji atsakomybė turi būti nustatyta remiantis kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotais kriterijais ir atsižvelgiant į pačių nukentėjusiųjų neapdairų ir neatsargų elgesį; tarp V. K. veiksmų ir nukentėjusiesiems atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio.

55. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti ir atmestini.

56. Nagrinėjamoje byloje aktualus turtinės žalos, kylančios ne iš sutartinių santykių, o iš delikto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo (deliktinės atsakomybės), atlyginimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymima, kad deliktinės atsakomybės taikymo būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTktNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419-706/2016">3K-3-419-706/2016</a>, 30 punktas). Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad šios civilinės atsakomybės sąlygos byloje nenustatytos.

57. Nors byloje nustatyta, kad V. K., kaip įmonių UAB „S“ ir „I“ direktorius, bei E. J., kuris jokiais darbo ar teisiniais santykiais oficialiai nebuvo susijęs su šiomis įmonėmis, atliko skirtingus pavojingus veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiųjų turto pasisavinimą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismų nustatytos solidariosios jų civilinės atsakomybės dėl turtinės žalos nukentėjusiesiems padarymo.

58. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius (šiuo atveju – nukentėjusieji) turi teisę reikalauti, kad prievolę (šiuo atveju – žalos atlyginimą) įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad turtinė žala nukentėjusiesiems padaryta bendrais V. K. ir E. J. veiksmais. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiųjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo, remiantis aptartomis civilinės teisės normomis, pagrįstai visa apimtimi nukreiptas į likusį solidarųjį skolininką – nuteistąjį V. K. ir nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos sumą, remiantis aplinkybe, kad prie šios žalos atsiradimo, be V. K., yra prisidėjęs ir kitas (jau miręs) asmuo. Priešingu atveju taip pat būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

59. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad priežastinis ryšys tarp V. K. atliktų veiksmų ir nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos neigiamas iš esmės remiantis ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, o teiginiais, kad V. K. apgaulės prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, tačiau tai neatitinka bylos medžiagos ir ja nustatytų aplinkybių dėl V. K. nusikaltimų nuosavybei (12 nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir 14 nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) padarymo.

60. Atmestini ir kasatoriaus argumentai, kad žalos nukentėjusiesiems atsiradimą lėmė didelis jų pačių neatsargumas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiųjų veiksmuose esama didelio neatsargumo požymio, t. y. kad jie elgėsi itin neprotingai arba išskirtinai nerūpestingai, kiek akivaizdžiai buvo būtina pagal esamas aplinkybes. Šiuo klausimu, atmesdamas atitinkamą apeliacinio skundo argumentą, išsamiai nuosprendyje aiškiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

61. Taigi priteisdamas nukentėjusiesiems jų patirtos turtinės žalos atlyginimą iš V. K., pirmosios instancijos teismas jokios įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl nusikaltimais (sukčiavimais) padarytos neturtinės žalos atlyginimo

62. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos argumentuodamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; neatkreiptas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš esmės deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos įrodymais.

63. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

64. Nagrinėjamoje byloje penki nukentėjusieji (D. B., A. K., S. S., B. K. ir E. S.) prašė iš nuteistojo V. K. priteisti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisdamas nukentėjusiesiems mažesnes nei jų prašomas sumas. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje, detaliau nevertindamas neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių ir šios bylos dalies įrodymų, su tokiu sprendimu sutiko.

65. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepateikė nei rašytinių įrodymų, nei aiškių teisinių argumentų, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų D. B., A. K., S. S., B. K. ir E. S. dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą, savo sprendimą iš esmės argumentuodamas tuo, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos ir tai neabejotinai turėjo sukelti nukentėjusiesiems nepatogumus ir stresą. Šio teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. B. neturtinę žalą grindė tuo, jog atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė, praradęs santaupas, iki šiol jaučia psichologinius nepatogumus; A. K. nurodė, kad neturtinė žala susijusi su jo jausmais, patirtais sukrėtimais sužinojus, kad jis liko apgautas ir be didelės sumos, kuri jam reikšminga, turėjo nuomotis būstą ir gyventi nepalankiomis sąlygomis, turėjo finansinių išlaidų; S. S. ir E. S. nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo jos patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, teko kreiptis į gydytojus, prarado pinigus ir viltį įsigyti būstą Vilniuje, reikėjo vykti į policiją apklausai, buvo sutrikdytas normalus šeimos gyvenimas; S. S. papildomai nurodė, kad kelias dienas negalėjo valgyti normalaus maisto, ji augina neįgalų vaiką, teko rūpintis ne tik vaiku, bet ir savo sveikata; B. K. nurodė, kad dėl prarastų pinigų atsirado nepasitikėjimas savimi ir baimė, praradus santaupas, dėl nusikaltimo ji patyrė didelį psichologinį smūgį, puolė į depresiją, neteko darbo Europos Komisijoje, šiuo metu yra prislėgtos būsenos. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad jokių duomenų apie tai, jog dėl patirtų išgyvenimų itin pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta.

67. Iš tokios teismo motyvacijos matyti, kad jokių reikšmingesnių argumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktus ar jos konkretų dydį, teismas savo nuosprendyje neišdėstė. Tą patį padarė ir apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje pažymėjęs, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis jie grindžia patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį.

68. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nustatant neturtinės žalos padarymo faktus ir dydį nepakankamai atsižvelgta į tai, kad V. K. vaidmuo darant nusikaltimus nuosavybei buvo antraeilis, nepateikti argumentai, kaip nuteistasis prisidėjo prie ilgo proceso baudžiamojoje byloje, kas sukėlė visiems nukentėjusiesiems nepatogumų, neįvertinta, kad iš V. K. priteistos didelės turtinės žalos atlyginimo sumos, o nuteistojo turtinė padėtis prasta. Nepaisyta teismų praktikos reikalavimų, jog vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI4LTUxMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-128-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-128-511/2022">2K-128-511/2022</a>).

69. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatydamas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo sumas, tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, todėl iš esmės pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas.

70. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priteisdami iš V. K. nukentėjusiajam D. B. 400 Eur, nukentėjusiajam A. K. – 1000 Eur, nukentėjusiajai S. S. – 1000 Eur, nukentėjusiajai B. K. – 1000 Eur, nukentėjusiajai E. S. – 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl ši nuosprendžių civilinių ieškinių dalis keistina (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 383 straipsnis).

Dėl kasatoriaus argumentų dėl V. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumo

71. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas iki likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimo termino pabaigos atlyginti bent po 30 proc. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos turtinės žalos – prieštarauja BK 75 straipsnio nuostatų paskirčiai, nes negali būti realiai įgyvendinta. Iš nuteistojo nukentėjusiųjų naudai iš viso priteistas 269 018,75 Eur turtinės žalos atlyginimas, V. K. jokio turto neturi, jo iki bausmės atlikimo pradžios gaunamos pajamos buvo minimalios, o 30 proc. nuo priteistos sumos sudaro 80 705,62 Eur. Tokios sumos sumokėti V. K. negalės.

72. Atsakant į tokius argumentus pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, kuriam pagal BK 75 straipsnio nuostatas atidedamas paskirtos bausmės vykdymas, gali būti skiriama BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.

73. Pagal BK 74 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas) ar 5 (nemokami darbai) punkte nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

74. Pagal BK 75 straipsnio 9 dalies nuostatas bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybų teikimu teismas gali jas pakeisti.

75. BPK 357 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnyje nustatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita šio kodekso 36² straipsnyje nustatyta tvarka.

76. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo iš anksto keisti nuteistajam pagal BK 75 straipsnio nuostatas nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, motyvuojant tuo, kad V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja BK ar BPK nuostatoms, yra neteisėta ir visiškai nesuderinama su nuteistojo finansinėmis galimybėmis. Šioje bylos dalyje pagal kasacinio skundo argumentus keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo V. K.:

nukentėjusiajam D. B. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 procentus priteistų metinių palūkanų nustatant skaičiuoti nuo priteistos 3765,06 Eur sumos);

nukentėjusiajam A. K. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai S. S. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiajai B. K. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 procentus priteistų metinių palūkanų nustatant skaičiuoti nuo priteistos 34 464,78 Eur sumos);

nukentėjusiajai E. S. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas