Baudžiamoji byla Nr. 2K-140-788/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31371-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.17.6.1; 2.1.2.12; 2.1.7.4.1; 2.1.16.2.6; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,
gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (2 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (3 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (4 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (5 epizodas dėl automobilio „Audi A6“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 epizodas dėl automobilio „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (8 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 epizodas dėl automobilio „BMW 320D“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (9 epizodas dėl automobilio „BMW 320D“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (10 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 epizodas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerių suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (14 epizodas dėl automobilio „Honda CR-V“, VIN (duomenys neskelbtini), pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nuo 71 iki 109 epizodo dėl dokumentų – transporto priemonių identifikavimo plokštelių – žymų klastojimo ir laikymo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (113 epizodas dėl 2015 m. sausio 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties Nr. 12 5745912 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (116 epizodas dėl 2016 m. kovo 18 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 1024752 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (117 epizodas dėl 2016 m. kovo 18 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6669417 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (118 epizodas dėl 2016 m. gegužės 7 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6755479 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (119 epizodas dėl 2016 m. birželio 10 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6838376 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (120 epizodas dėl 2016 m. birželio 10 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6913447 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (128 epizodas dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5510963 suklastojimo)
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (129 epizodas dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5558351 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (130 epizodas dėl 2015 m. kovo 5 d. įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 5808818 suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (133 epizodas dėl Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (134 epizodas dėl 2015 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
– pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (136 epizodas dėl neteisėto vertimosi komercine veikla) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (137 epizodas dėl R. T. priklausančio turto pagrobimo) laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini)) ir 300 straipsnio 1 dalį (134 epizodas dėl 2015 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties), subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (už 12 apysunkių nusikaltimų), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams devyniems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė už apysunkius nusikaltimus apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams devyniems mėnesiams bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo M. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (29 dienos), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
M. M. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, (5 epizodas), BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 306(1) straipsnio 1 dalį (6 epizodas), BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (12 epizodas), BK 21 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (15–49 epizodai), BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 306(1) straipsnio 1 dalį (15–49 epizodai), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 224 straipsnio 1 dalį (50–70 epizodai), BK 300 straipsnio 1 dalį (110–112, 114–115, 121–127, 131–132, 135 epizodai), nes neįrodyta jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nutraukti procesai dėl nukentėjusiojo T. V. pareikšto 320 Eur civilinio ieškinio, nukentėjusiojo A. M. pareikšto 6000 Eur civilinio ieškinio, nukentėjusiosios R. A. pareikšto 5200 Eur civilinio ieškinio, nukentėjusiojo P. R. pareikšto 2400 Eur civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies –nukentėjusiajam A. Ž. iš M. M. priteista 150 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo G. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – nukentėjusiajam G. L. iš M. M. priteista 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios O. M. civilinis ieškinys tenkintas – iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajai O. M. priteista 5200 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš kaltinamojo M. M. konfiskuotos valstybės naudai nusikalstamo praturtėjimo būdu gautos lėšos – 30 595,60 Eur. Konfiskuotos iš M. M. asmens kratos metu paimtos lėšos (828,50 Eur, 1 USD, 2 Lt), jos saugomos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje ir yra nukreiptos M. M. konfiskuojamam turtui valstybės naudai (30 595,60 Eur) iš dalies padengti. Šia dalimi sumažinta konfiskuojamo turto vertė.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu M. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306(1) straipsnio 1 dalį (13 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini)), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306(1) straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini)), 306(1) straipsnio 1 dalį (1 epizodas dėl automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini)) ir 300 straipsnio 1 dalį (134 epizodas dėl 2015 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties), subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (už 11 apysunkių nusikaltimų), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė už apysunkius nusikaltimus apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nesunkius nusikaltimus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė.
Kita apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat išteisinti S. V. ir I. P., dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje M. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
1.1. M. M. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 13 d. įgijo iš nenustatyto asmens automobilį „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu – pagrobtas, pakeitė originalų automobilio identifikavimo VIN numerį į suklastotą VIN numerį (duomenys neskelbtini), prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. 2015 m. birželio 13 d. paprašė T. S., nesuvokiančio M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įregistruoti šį automobilį T. S. vardu. T. S. įregistravus minėtą automobilį, M. M. ne vėliau kaip 2015 m. birželio 25 d. jį pardavė E. S. už 4000 Eur (1 epizodas).
1.2. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. 21.15 val. iki 2015 m. birželio 4 d. 7.45 val. iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė T. V. priklausantį 4000 Eur vertės automobilį „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. numeracijos lauke priklijavo metalinę lentelę su suklastotu identifikavimo numeriu, prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo minėtą automobilį pardavė A. Š.-Ž. už 3800 Eur (2 epizodas).
1.3. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 25 d. 20.30 val. iki 2015 m. liepos 26 d. 1.40 val. pagrobė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovintį A. M. priklausantį 6000 Eur vertės automobilį „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. panaikino originalų VIN numeracijos lauką ir įtvirtino numeracijos lauką su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo minėtą automobilį pardavė R. K. už 4800 Eur (3 epizodas).
1.4. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. 18.00 val. iki 2015 m. spalio 8 d. 7.30 val. iš daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė D. N. priklausantį 6765 Eur vertės automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. F., kuris dėl šios veikos nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu, nušlifavo originalų VIN numerį ir priklijavo metalinę plokštelę su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo juodos spalvos lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. F., žinodamas, kad minėtas automobilis buvo gautas nusikalstamu būdu, naudojosi juo iki 2015 m. gruodžio 22 d., kol jį realizavo K. Č. (4 epizodas).
1.5. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. suklastojo Vokietijos Federacijoje pagrobto automobilio „Audi A6“, VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerį, t. y. numeracijos lauke priklijavo lentelę su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis (5 epizodas).
1.6. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 12 d. nuo 23.05 val. iki 23.45 val. iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė M. S. priklausantį 6500 Eur vertės automobilį „BMW 320“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrobtą automobilį M. M. nugabeno S. V., o pastarasis išardė šį automobilį ir perdavė automobilio dalis asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą.
1.7. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. 20.00 val. iki 2016 m. kovo 15 d. 10.00 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė D. T. priklausantį 4150 Eur vertės automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. suklastojo automobilio identifikacinį numerį numeracijos lauke, t. y. priklijavo ir privirino metalinę lentelę su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią gamyklinę lentelę ir priklijavo lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdama nusikalstamą veiką A. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, žinodama, kad minėtas automobilis buvo gautas nusikalstamu būdu, 2016 m. kovo 19 d. jį realizavo K. N. už 2700 Eur (8 epizodas).
1.8. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. 17.00 val. iki 2016 m. kovo 18 d. 6.45 val., veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, iš daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. P. priklausantį 5500 Eur vertės automobilį „BMW 320D“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį padovanojo A. K. ir nurodė vairuoti iki Vilkyčių mstl., kur perdavė automobilį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Šis asmuo pagal susitarimą su M. M. suklastojo šio automobilio identifikavimo numerį, t. y. panaikino originalų identifikavimo numerį ir negamykliniu būdu iškalė identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstamą veiką, A. K., žinodama, kad minėtas automobilis įgytas nusikalstamu būdu, naudojosi juo iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo sulaikyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų (9 epizodas).
1.9. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 306(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. 23.00 val. iki 2016 m. kovo 25 d. 6.50 val. iš stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė V. P. priklausantį 5000 Eur vertės automobilį „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. perkalė automobilio identifikacinį numerį į (duomenys neskelbtini), prie kėbulo pritvirtino negamykliniu būdu pagamintą neoriginalią lentelę ir priklijavo lipdukų su suklastotu transporto priemonės identifikavimo numeriu ir techninėmis charakteristikomis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. minėtą automobilį perdavė A. K., o ši, žinodama, kad jis gautas nusikalstamu būdu, 2016 m. kovo 27 d. jį realizavo nenustatytam asmeniui (10 epizodas).
– 1.10. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas su asmeniu, dėl kurio teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. 22.30 val. 2016 m. balandžio 28 d. 9.30 val. pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovintį O. M. priklausantį 5200 Eur vertės automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, nugabeno automobilį S. V., o šis jį išardė ir perdavė automobilio dalis asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (11 epizodas).
– 1.11. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. 21.00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 10.30 val., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovintį E. M. priklausantį 23 000 Eur vertės automobilį „Honda CR-V“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracijos), su automobilyje esančiais daiktais; automobilį paslėpė sublokuotų namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ten jį laikė iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai jį rado ir paėmė (14 epizodas).
1.12. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (71–109 epizodai) už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus (transporto priemonių gamintojų „Toyota Motor Europe NV/SA“ ir „Daimlerchrysler AG“ antrines identifikavimo plokšteles – žymas su identifikavimo numeriais (VIN)) ir šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai kratos metu jie buvo rasti ir paimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų, o vieną dokumentą panaudojo perduodamas S. V., kad šis jį priklijuotų ant pagrobto automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini).
1.13. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. F., 2015 m. sausio 22 d. Klaipėdoje, bendrovės „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje patalpose, draudimo bendrovės darbuotojai J. G. prisistatė T. L. vardu ir nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. G., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. sausio 22 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5745912 ir sutarties liudijimą, serija AJA, Nr. 6079682, kurių pagrindu tariamai T. L. apdraudė E. F. priklausantį minėtą automobilį nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., taip pat 2015 m. sausio 22 d. pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5800790, pasirašė T. L. vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. minėtą 2015 m. sausio 22 d. įprastinę TPVCAPD sutartį, sutarties liudijimą ir pinigų priėmimo kvitą perdavė E. F. (113 epizodas).
1.14. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., siekdamas apdrausti pagrobtą automobilį „Toyota Corolla Verso“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 25 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ filialo patalpose Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojui G. J. prisistatęs S. G. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“. G. J., nesuvokdamas M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. kovo 18 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 1024752 ir sutarties liudijimą, serija AMA, Nr. 7480790, kurių pagrindu S. G. apdraudė minėtą automobilį nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. balandžio 17 d. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. 2016 m. rugpjūčio 19 d. minėtus TPVCAPD sutartį ir sutarties liudijimą perdavė A. K., o pastaroji šiuos suklastotus dokumentus laikė ir 2016 m. kovo 19 d. realizavo perduodama minėtą automobilį K. N. (116 epizodas).
1.15. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., siekdamas apdrausti A. K. naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 8 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje klientų aptarnavimo vietoje Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojai E. V. prisistatęs S. G. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „BMW 320“. E. V., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. balandžio 8 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6669417, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6961545, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė minėtą automobilį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. M. M. 2016 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 6086966, parašė rankraštinį įrašą – neįskaitomą žodį ir „(duomenys neskelbtini)“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. minėtus TPVCAPD sutartį ir draudimo liudijimą perdavė A. K. (117 epizodas).
1.16. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., siekdamas apdrausti A. K. naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 7 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovybėje, esančioje Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 92, draudimo bendrovės darbuotojai V. R. prisistatęs S. G. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „BMW 320“. V. R., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. gegužės 7 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6755479, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7093554, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė minėtą automobilį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. birželio 7 d. M. M. taip pat 2016 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 6109663, pasirašė kaip S. G.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. minėtus TPVCAPD sutartį ir draudimo liudijimą perdavė A. K. (118 epizodas).
1.17. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., siekdamas apdrausti A. K. naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 10 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovės UAB „Amberlita“ patalpose Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojai J. Ž. prisistatęs S. G. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „BMW 320“. J. Ž., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. birželio 10 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6838376, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7221347, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė minėtą automobilį nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 9 d. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. minėtus TPVCAPD sutartį ir draudimo liudijimą perdavė A. K. (119 epizodas).
1.18. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., siekdamas apdrausti A. K. naudojamą žinomai nusikalstamu būdu įgytą automobilį „BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 15 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovės UAB „Amberlita“ patalpose Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojai J. Ž. prisistatęs S. G. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „BMW 320“. J. Ž., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. liepos 15 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 6913447, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 7339716, kurių pagrindu tariamai S. G. apdraudė minėtą automobilį nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. minėtus TPVCAPD sutartį ir draudimo liudijimą perdavė A. K. (120 epizodas).
1.19. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas apdrausti nenustatytam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 8 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje patalpose Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojai J. G. prisistatęs T. L. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti TPVCAPD sutartį dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“. J. G., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014 m. rugsėjo 8 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5510963 ir draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 5857342, kurių pagrindu tariamai T. L. apdraudė minėtą automobilį nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. spalio 7 d. M. M. taip pat parengtame 2014 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5709056, pasirašė kaip T. L. (128 epizodas).
1.20. Be to, M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje patalpose Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojai V. R. prisistatęs T. L. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, VIN (duomenys neskelbtini). V. R., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2014 m. rugsėjo 30 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5558351, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 5902233, kurių pagrindu tariamai T. L. apdraudė minėtą automobilį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 29 d. M. M. taip pat parengtame 2014 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5727757, pasirašė kaip T. L. (129 epizodas).
1.21. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 5 d. bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje patalpose Klaipėdoje, draudimo bendrovės darbuotojai V. R. prisistatęs A. V. vardu, nurodė, kad pageidauja sudaryti įprastinę TPVCAPD sutartį dėl automobilio „Toyota Prius“. V. R., nesuvokdama M. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2015 m. kovo 5 d. parengė įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. 12 5808818, draudimo liudijimą, serija AJA, Nr. 6138406, kurių pagrindu tariamai A. V. apdraudė minėtą automobilį nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. balandžio 4 d. M. M. taip pat parengtame 2015 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvite, serija SSA, Nr. 5824903, pasirašė A. V. vardu (130 epizodas).
1.22. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. pagamino netikrą dokumentą – Danijos Karalystės automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (I ir II dalis), jį perdavė A. K., o pastaroji šį netikrą dokumentą naudojo nusikalstamu būdu įgytam turtui – automobiliui „BMW 320“ su suklastotu VIN (duomenys neskelbtini)– identifikuoti kaip tariamai originalų šio automobilio dokumentą iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo sulaikyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų (133 epizodas).
1.23. M. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. birželio 25 d. suklastojo tikrą dokumentą – 2015 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašė melagingus duomenis, jog tariamai T. S. parduoda automobilį „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), ir jį realizavo pateikdamas E. S., o šis įsigijo minėtą transporto priemonę (134 epizodas).
1.24. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje neteisėtu būdu versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla – variklinių transporto priemonių dalių mažmenine prekyba, būtent, įgijęs naudotas įvairių automobilių detales ir aparatūrą, skelbdamas duomenis apie savo parduodamą aparatūrą ir detales interneto erdvėje – nenustatytuose tinklalapiuose ir per internetinės prekybos sistemą „eBay“, kur 2006 m. birželio 5 d. savo vardu atsidarė prekybos vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, surasdavo pirkėjus, jiems sumokėjus pinigus už prekes, jis, pasinaudodamas AB Lietuvos pašto ir kitomis nenustatytų siuntų tarnybų paslaugomis, išsiuntė nenustatytą skaičių siuntų iš Klaipėdos į skirtingas užsienio šalis ir iš šios veiklos į „PayPal“ sistemos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su M. M. vardu Vokietijoje atidaryta „Sparkasse Wittgenstein“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iš viso 42 335,45 Eur pajamų: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 30 095,47 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. –12 239,98 Eur (136 epizodas).
1.25. M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas su asmeniu, kuriam teisminio nagrinėjimo metu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. birželio 2 d., nenustatytu būdu atrakinęs duris, pateko į R. T. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė įvairius R. T. priklausančius asmeninius daiktus, kurių bendra vertė 4477 Eur (137 epizodas).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pripažino pagrįstais paduoto apeliacinio skundo argumentus tik dėl nuteisimo už automobilio „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), vagystę ir šios transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimą (13 epizodas). Konstatuota, kad šios M. M. inkriminuotos veikos neįrodytos faktiniais duomenimis ir kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis, kurios nepatvirtintos neabejotinais įrodymais, dėl to M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 306(1) straipsnio 1 dalį buvo išteisintas. Atitinkamai pakeista nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės nustatymo.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba priimti išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl BK 202 straipsnio 1 dalies (136 epizodas); kvalifikuoti M. M. veiksmus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką dėl tikro dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (117–120 epizodai); panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Byloje netinkamai pritaikyta BK 202 straipsnio 1 dalis. Byloje nebuvo atskleista, už ką kasatorius gavo 42 334,45 Eur per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., taip pat nebuvo įvertinti duomenys, kad Lietuvos paštu pinigų perlaidas siuntė ir gavo ne tik kasatorius, bet ir kitas asmuo – M. R.. Nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išskirta, kad: 2016 metais buvo gauta 12 239,98 Eur pajamų; tiriamasis laikotarpis 2016 metais yra 7 mėnesiai ir 6 dienos (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 6 d.); 2015 metais buvo gauta 30 095,47 Eur pajamų; tiriamasis laikotarpis – visi 2015 metai, t. y. 12 mėnesių. Skaičiuojant paskutinių 12 mėnesių gautas pajamas, skaičiavimas turi apimti realias 2016 metų pajamas, kurios aiškiai apibrėžtos, t. y. per 7 mėnesius yra gauta 12 239,98 Eur pajamų. Likusi 5 mėnesių pajamų suma (skaičiuojant 12 mėnesių pajamas) gali būti apskaičiuojama vidurkio principu, tai sudarytų (30 095,47 / 12 x 5) 12 539,78 Eur. Tokiu būdu apskaičiuojant, paskutinių 12 mėnesių gautų pajamų suma sudaro 24 779,76 Eur (12 239,98 Eur + 12 539,78 Eur), o tai nesudaro stambaus masto kriterijaus, t. y. nesiekia 500 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL) ribos (25 000 Eur). Šiuo atveju, taikant in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, turi būti taikomas kaltinamajam palankesnis skaičiavimas, o ne tas, kuris taikytas pirmosios instancijos teisme. Tai rodo, jog nėra stambaus masto kriterijaus. Taip pat pirmosios instancijos teisme versliškumo kriterijus buvo konstatuotas labai formaliai ir lakoniškai – pastarasis kriterijus susietas ir didžiausias dėmesys skirtas apskaičiuojant pajamų dydį per 12 mėnesių – 25 401,27 Eur. Versliškumo kriterijus neatskleistas, nes pastarojo veikla nebuvo intensyvi, pastovi ir neturėjo nuolatinio pobūdžio, byloje nenustatyti jokie kiti veiklos versliškumą ir didesnį jos pavojingumą galintys rodyti veiksniai: kasatorius savo veiklą vykdė vienas; neturėjo jokių samdomų asmenų; nedisponavo didelėmis sandėliavimo patalpomis; nevykdė reklamos; nenustatytas didelių organizacinių pastangų poreikis veiklai vykdyti; nėra duomenų apie išplėtotą neteisėto verslo infrastruktūrą; nėra aiškių duomenų, leidžiančių konstatuoti vykdžius aktyvią parduodamų prekių veiklą, reklamavimą ar pan.
3.2. Pirmosios instancijos teismas 117–120 epizoduose inkriminuotus veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip savarankiškai baigtas tyčines nusikalstamas veikas. Tokį teisės taikymą pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas. Šios aprašytos veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes jose figūruoja tas pats automobilis –,,BMW 320“ su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini); pateikiamas tas pats tikrovės neatitinkantis asmuo – S. G. (S. G.); turimas tas pats tikslas, t. y. turėti TPVCAPD sutartį, kad automobilis galėtų dalyvauti eisme; yra tęstinis laikotarpis, kuris tęsiasi nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d.; atlikti tapatūs (identiški) veiksmai, kurie laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę; atlikti veiksmai analogiškomis aplinkybėmis.
3.3. Netinkamai pritaikytas BK 72 straipsnyje įtvirtintas konfiskavimo institutas, nes iš kasatoriaus buvo konfiskuota jo pagrobtų automobilių vertė tais atvejais, kai jų savininkai atsisakė civilinių ieškinių todėl, kad automobiliai jiems buvo grąžinti. Duomenys, patvirtinantys kasatoriaus gautos turtinės naudos dydį (ar tokia nauda apskritai buvo gauta), visiškai neatskleisti, tai yra tik prielaidos. Šiuo atveju kasatoriaus naudai turėjo būti taikomas in dubio pro reo principas.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžių dalį, kuria M. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų T. V., A. M., D. N., D. T., V. P. ir R. T. turto pagrobimo), BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 306(1) straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą M. M. nutraukti, taip pat bausmes, paskirtas M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų M. S., V. P., O. M. ir E. M. turto pagrobimo), subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis ir M. M. paskirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2–5 dalimis, bausmės vykdymą M. M. atidėti dvejiems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas ir (ar) BK IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones; kitos nuosprendžių dalies M. M. nekeisti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Iš apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų M. M. veikų aplinkybių matyti, kad dauguma kaltinimo formuluočių yra nekonkrečios, abstrakčios, nenurodytas šių veikų padarymo laikas, būdas, kai kuriais atvejais – vieta ir kitos veikų kvalifikavimui teisiškai reikšmingos aplinkybės. Šie BPK 44 straipsnio 7 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimai atsispindi aprašant BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių M. M. kaltas neprisipažino ir kurios (kartu su BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika) yra sunkiausios nusikalstamos veikos, už kurias M. M. skundžiamais nuosprendžiais pripažintas kaltu (apysunkiai nusikaltimai), ir, sprendžiant iš teismo pasirinkto bausmių bendrinimo būdo, turėjo lemiamą reikšmę skiriant M. M. galutinės subendrintos realios laisvės atėmimo bausmės dydį. Minėti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir kaltinamojo teisės veiksmingai gintis nuo pareikštų kaltinimų pažeidimai konstatuotini tiek aprašant penkių nusikalstamų veikų, pripažįstant M. M. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiesiems T. V., A. M., D. N., D. T. ir V. P. priklausančių automobilių pagrobimo, tiek ir pripažįstant M. M. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl R. T. turto pagrobimo, padaryto įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Visų teismo veikų, susijusių su minėtiems nukentėjusiesiems priklausančių automobilių pagrobimu, aplinkybės aprašytos iš esmės identiškai. Suformuluotuose kaltinimuose pripažįstama, kad nors šių nusikalstamų veikų padarymo būdas nenustatytas, bet nurodoma, kad M. M. esą šias veikas padarė pasinaudodamas automobiliams užvesti reikalinga įranga, kuri pas jį buvo rasta 2016 m. rugpjūčio 3 d. kratos metu. Šie nuosprendžio teiginiai yra prieštaringi ir pernelyg abstraktūs, kad juos būtų galima įvertinti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų atitikimo požiūriu. Abstrakčios yra ir apkaltinamojo nuosprendžio formuluotės, aprašant M. M. veiką pagrobiant svetimą, nukentėjusiajai R. T. priklausantį turtą, įsibrovus į gyvenamąją patalpą (butą). Pastarosios nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymas nuosprendyje neatitinka net minimalių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų – nusikalstamos veikos padarymo laikas apibrėžtas ne mažesniu nei penkiolikos dienų laikotarpiu, nusikalstamos veikos padarymo būdas (kuris šiuo atveju yra veiką kvalifikuojantis požymis) nenustatytas ir neaptartas. Šią nusikalstamą veiką apibūdinančios nuosprendžio formuluotės neatitinka baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas tik formaliai atspindi BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikta teismo išvadų argumentacija tiesiogiai prieštarauja teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymui. Prieštaringos yra ir apkaltinamojo nuosprendžio formuluotės, aprašant veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 306(1) straipsnio 1 dalyje. M. M. nurodžius, kad jis nesupranta kaltinimo, teismas vertino kaltinamojo nesupratimą kaltinimo kaip kaltinimo nepripažinimą. Toks bylą nagrinėjusio teisėjo procesinis elgesys nesuderinamas su BPK 271 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
4.2. Pirmosios instancijos teismas apie tai, kad kaltinamojo M. M. kaltinimuose nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nagrinėjimo teisme dalyvių BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka neinformavo, kartu pažeisdamas BPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl pranešimo kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. M. M. baudžiamojoje byloje pažeistos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos.
4.3. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl M. M. kaltumo (dėl šešių BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytų veikų ir dėl veikų, kvalifikuotų pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį) neatitinka išsamaus bylos išnagrinėjimo ir teismo išvadų argumentavimo nuostatų. Visais atvejais dėl nukentėjusiesiems T. V., A. M., D. N., D. T. ir V. P. priklausančių automobilių pagrobimo ir transporto priemonės identifikavimo duomenų suklastojimo pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių M. M. kaltumą pagrindžiančių motyvuotų išvadų, nenurodė, kuriais įrodymais remiasi ir kuriuos atmeta. Tokia teismo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų. Tas pats pasakytina ir apie pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nukentėjusiajai R. T. priklausančio turto pagrobimo. Pirmosios instancijos teismas, pašalinęs organizuotos grupės požymį, šią veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir savo išvadas grindė liudytojos A. K. parodymais, nors ji apie šią vagystę nieko neparodė, o jokių kitų M. M. dalyvavimo šiame nusikaltime įrodymų nuosprendyje neišdėstyta.
4.4. Teismai, motyvuodami nuosprendžius liudytojos A. K. parodymais ir jais grįsdami M. M. kaltę, neatsižvelgė į tai, kad iš 2016 m. birželio 18 d. prokuroro nutarimo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39(1) straipsnio pagrindu matyti, jog ji atleista iš viso dėl 12 savarankiškų nusikalstamų veikų, iš kurių tik viena veika (nustatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje) susijusi su dalyvavimu organizuotos grupės (susidedančios iš M. R., M. M. ir jos pačios) veikloje, padarymo. A. K. išvengė baudžiamosios atsakomybės net už vienuolikos tyčinių savo pačios nusikaltimų padarymą, dėl to, kad vienu epizodu jai buvo inkriminuotas dalyvavimas organizuotoje grupėje ir apie tariamai organizuotą grupę ji esą davė išsamius parodymus. Toks prokuroro nutarimas neatitinka BK 39(1) straipsnio sąlygų, BK bei BPK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirties, todėl A. K. parodymai negalėjo būti laikomi teisėtais įrodymais byloje (BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas). Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl liudytojos A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39(1) straipsnio pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo, trumpai konstatavęs, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas (76 punktas). Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai negali būti laikomi motyvuotomis išvadomis dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų nuosprendžiuose išsamus liudytojos A. K. parodymų įvertinimas nepateiktas, tai rodo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių pažeidimus. M. M. (epizode dėl nukentėjusiosios R. T. turto pagrobimo) yra nuteistas remiantis ne tik A. K., bet ir jos sesers G. K. parodymais. Iš byloje esančio G. K. 2016 m. rugpjūčio 6 d. rašytinio pareiškimo matyti, kad, jai būnant sulaikytai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, policijos pareigūnai prieš ją naudojo psichologinį smurtą, vertė atsisakyti gynėjo. Šie parodymai galėjo būti išgauti prievarta.
4.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nedidelė šio procesinio sprendimo dalis skirta 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliktos kratos pas M. M. teisėtumui įvertinti, nors šis klausimas tiesiogiai susijęs su pačiomis svarbiausiomis aplinkybėmis. Kaltinamasis ir jo gynyba laikėsi pozicijos, kad sandėliuke rasti daiktai ne jo ir kad krata atlikta neteisėtai (nesankcionuota), nes šis statinys nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Dėl kratos šioje patalpoje atlikimo nebuvo priimta nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, nei prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas BPK 160(1) straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl teismo išvados apie tai, kad BPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos pažeistos nebuvo, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių M. M. apeliacinio skundo argumentų iš esmės nepasisakė. Aiškiai neatsakius į apeliaciniuose skunduose išdėstytus esminius argumentus, pažeidžiamos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.
4.6. Dėl keturių nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiesiems M. S., V. P., O. M. ir E. M. priklausančių automobilių pagrobimo) kasacinis skundas neteikiamas. Tačiau likusių M. M. veikų kvalifikavimas (6 veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 veikų pagal BK 306(1) straipsnio 1 dalį, 12 veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį) neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų, nes nenustatyti visi būtini šių nusikaltimų sudėčių požymiai – pagrobimai, įsibrovimas, įgijimas, realizavimas, suklastojimas, tiesioginė tyčia. Teismai konstatavo, kad M. M. įsigijo iš nenustatyto asmens automobilį „Toyota Prius“, VIN (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu – pagrobtas. Jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie tokį M. M. suvokimą, nuosprendyje neaprašyta. M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 306(1) straipsnio 1 dalyje, atvejais tiek kaltės forma (tiesioginė tyčia), tiek pati pavojinga veika grindžiamos prielaidomis. Išvados dėl to, kad M. M. suklastojo šio automobilio identifikacinius numerius, yra preziumuojamos.
4.7. Kvalifikuojant M. M. veiksmus pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nepaneigti jo parodymai, kad jis vykdė komercinę veiklą ne Lietuvos Respublikoje, o Vokietijoje, dėl to jis neturėjo pareigos Lietuvoje įsiregistruoti kaip asmuo, užsiimantis individualia veikla ar dirbantis pagal verslo liudijimą, apskaityti, deklaruoti ir mokėti mokesčius Lietuvoje. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai nurodoma, kad M. M. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. į sąskaitą gavo iš viso 30 095,47 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. į sąskaitą gavo iš viso 12 239,98 Eur. Nė viena iš šių sumų nesiekia 500 MGL dydžio (25 000 Eur) sumos, būtinos kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo pateikti skaičiavimai yra tik prielaidos, kuriomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama. Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad per paskutinius 12 mėnesių iš neteisėtos veiklos M. M. gavo daugiau nei 500 MGL dydžio pajamų. O versliškumo požymis byloje apskritai nebuvo įrodinėjamas, jokių jį pagrindžiančiu motyvų apkaltinamajame nuosprendyje nepateikta. Tokių motyvų nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
4.8. Apeliaciniu skundu M. M. prašė taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. M. M. turi tvirtus socialinius ryšius, šiuo metu dirba UAB „L“ projektų vadovu. Nuo M. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo (išbuvo beveik mėnesį) 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2021 m. spalio 15 d.) praėjo daugiau nei penkeri metai du mėnesiai. Per šį laikotarpį M. M. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dėl jo nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų. M. M. yra vedęs, išlaiko du specialiųjų poreikių (didelę regėjimo negalią) turinčius mažamečius vaikus, jo žmona šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. M. M. padeda išlaikyti ir prižiūri senyvo amžiaus motiną. Prokuroras taip pat prašė atsižvelgti į šias aplinkybes ir M. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsniu, atidėti.
4.9. M. M. apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl BK 75 straipsnio 3 dalies (Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsiteisėjusi 2020 m. liepos 1 d.) taikymo ir, atsižvelgiant į, apelianto manymu, nepateisinamai ilgą proceso trukmę, dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl šių apeliacinio skundo argumentų visiškai nepasisakyta. Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) buvo pakeistas ir papildytas BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą pilnamečiams asmenims. Naujoji BK 75 straipsnio redakcija laikytina kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančiu baudžiamuoju įstatymu. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo ir jo gynėjo, tiek į valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro prašymus M. M. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą, teismas privalėjo apsvarstyti tokią galimybę, tačiau teismai apsiribojo formaliu teiginiu, kad M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, todėl esą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą jam nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neatsakęs į minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
4.10. Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo pranešimo apie įtarimą M. M. įteikimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis – praėjus daugiau nei penkeriems metams. Tokia proceso trukmė, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, gali būti pripažįstama nepateisinamu delsimu, bylos vilkinimu. Atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šios aplinkybės teikia pagrindą pripažinti, kad procesas byloje truko nepateisinamai ilgai, ir M. M. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl šių apeliacinio skundo argumentų taip pat nepasisakyta, apsiribota bendrais teiginiais apie BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato S. Juzukonio kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo, nuosprendžio surašymo, kaltinamojo procesinių teisių pažeidimo
6. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažeistų teismo nuosprendžio surašymo reikalavimų, taip pat ir kaltinamojo procesinių teisių (teisės į gynybą, teisės žinoti kaltinimo turinį) pažeidimo nepagrįsti.
7. Kiekvienas M. M. nusikalstamos veiklos epizodas teismo nuosprendyje aprašytas atskirai, nurodant, įvertinant ir apibendrinant įrodymus, kuriais grindžiamas M. M. kaltumas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai, kad tų įrodymų nepakanka, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Visų M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai teismo nuosprendyje nurodyti pakankamai aiškiai: kiekvienos veikos dalykas (automobiliai, jų identifikavimo numeriai, sutartys, kvitai) visais atvejais tiksliai identifikuotas; nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, dalyviai ir kitos aplinkybės nurodyti. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, tai, kad kaltinime nurodytas ne tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, o tam tikras laikotarpis, per kurį ši veika padaryta, nėra aplinkybė, rodanti skunde minimus nuosprendžio surašymo, teisės į gynybą ir teisės žinoti kaltinimo turinį pažeidimus. Tai, kad kaltinime nurodyta, jog automobiliai buvo pagrobti nenustatytu būdu, tačiau konkretizuojant, kad automobiliai buvo užvedami įranga, kuri pas M. M. buvo rasta kratos metu, nelaikytina prieštaravimu, apsunkinančiu galimybę gintis nuo kaltinimo. Kalbant apie vagystę iš R. T. nuomojamo buto, kaltinime nurodyta, kad į šį butą įsibrauta atrakinus duris ir taip patekus į vidų, taigi nusikalstamos veikos būdas nurodytas pakankamai konkrečiai. Taigi kasacinio skundo teiginiai dėl abstrakčių kaltinimo formuluočių iš esmės yra deklaratyvūs. Skunde esantis teiginys, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikta teismo išvadų argumentacija tiesiogiai prieštarauja teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymui, nėra detalizuotas, todėl neaišku, apie kokius konkrečiai prieštaravimus kalbama.
9. Atmestini ir argumentai, kad teismas neturėjo suteikti įrodomosios reikšmės liudytojos A. K. parodymams, nes ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, taip pat G. K. parodymams, kurie neva galėjo būti išgauti prievarta. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, parodymų vertinimui. Šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Suprantama, kad nuo atsakomybės atleisto buvusio bendrininko parodymai turi būti pripažįstami įrodymu tik kai jie yra labai atidžiai įvertinti ir įsitikinama jų objektyvumu. Tokiu atveju šie parodymai neturi būti vienintelis bylos įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinamojo kaltumas, šie parodymai turi atitikti kitus bylos duomenis, o teismas privalo skirti jiems didesnį dėmesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-65-648/2021).
10. Kasacinio skundo argumentai, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės liudytoja A. K. išvengė baudžiamosios atsakomybės net už vienuolikos savo pačios padarytų nusikaltimų padarymą ir kad tik dėl vieno epizodo jai buvo inkriminuotas dalyvavimas organizuotoje grupėje, nepagrindžia išvados, kad teismas turėjo nepasitikėti jos parodymais, juolab nė viena M. M. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo byloje grindžiama vien tik šios liudytojos parodymais. Teismas, pripažindamas liudytojos A. K. parodymus patikimais, konstatavo, kad jos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutampa su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymais patikrinimo vietoje.
11. Atmetant kasacinio skundo argumentus dėl G. K. parodymų nepatikimumo, nes šie parodymai, ją sulaikius, galėjo būti išgauti panaudojant psichinę prievartą, pažymėtina: pirma, kasacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti tokių gynybos teiginių; antra, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, rėmėsi išskirtinai šios liudytojos parodymais, duotais teisme.
Dėl kaltinimo keitimo
12. Kasacinio skundo argumentai dėl teismo iš esmės pakeisto kaltinimo nesilaikant BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos neatitinka bylos medžiagos. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Iš pacituotų normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimus kaltinimo keitimus praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022).
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo nuosprendyje nusikalstamų veikų aplinkybės išdėstytos trumpiau nei kaltinamajame akte, atsisakyta įvairių perteklinių teiginių ir pasikartojimų, tačiau tai nereiškia, kad teismas iš esmės pakeitė kaltinimą. Konstatuotina, kad teismo nuosprendyje jokių naujų, nuteistajam M. M. ir jo gynėjui anksčiau nežinomų, faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nenustatyta, įrodytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas nepakeistas, taigi jokio procesinio netikėtumo gynybai neįtvirtinta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl BPK 256 straipsnio reikalavimų nesilaikymo. Be to, ir kasaciniame skunde nedetalizuojama, kokios konkrečiai kaltinime nurodytos aplinkybės buvo iš esmės kitaip išdėstytos teismo nuosprendyje ir kaip konkrečiai tai suvaržė kaltinamajam įstatymo garantuojamas procesines teises.
Dėl kratos teisėtumo
14. Kasacinio skundo argumentai dėl neteisėtai (be leidimo) atliktos kratos sandėliuke nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kratą M. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo leista atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Krata buvo padaryta ir minėto namo kieme esančiame sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo jokios registracijos, taigi formaliai nepriklausė statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kita vertus, šį sandėliuką pareigūnai atrakino raktais, paimtais iš M. M., o nuteistojo pozicija, kad sandėliuke rasti nusikalstamos veiklos įkalčiai jam nepriklauso, motyvuotai paneigta, tai, kad minėtu sandėliuku naudojosi nuteistasis, įrodyta. Taigi faktiškai krata buvo atlikta M. M. naudojamoje pagalbinėje patalpoje, esančioje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nurodytu adresu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas minėtos kratos aplinkybes, apklausė kratoje dalyvavusius pareigūnus, tačiau jokio savavališkumo jų veiksmuose nenustatė. Tokią pat išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti kitokią išvadą dėl minėtame sandėliuke rastų įkalčių leistinumo, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo
15. BK 202 straipsnio 1 dalies taikymas kasaciniuose skunduose pirmiausia ginčijamas argumentu, kad teismas netinkamai apskaičiavo nuteistojo per vienerius metus gautų pajamų dydį ir nepagrįstai konstatavo stambų neįteisintos ekonominės veiklos mastą. Pasak paties nuteistojo, jo paskutinių dvylikos mėnesių pajamų suma sudaro 24 779,76 Eur ir nesiekia 500 MGL (25 000 Eur) dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. M. inkriminuotinos neįteisintos ekonominės veiklos laikotarpiu (2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 13 d.) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (kaip ir BK nurodytas MGL) buvo 37,66 Eur, taigi stambaus masto (500 MGL) dydis tuo metu buvo 18 830 Eur. MGL dydis – tai ekonominis rodiklis ir jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms netaikytinos ir baudžiamosiose bylose MGL dydis taikomas toks, koks buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-188/2008, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.). Iš to išplaukia, kad, net ir apskaičiuojant M. M. gautų pajamų mastą pagal jo paties taikytą metodiką, šių pajamų metinis dydis bet kuriuo atveju viršijo 500 MGL dydį, taigi stambaus masto kriterijus byloje buvo pritaikytas tinkamai.
16. Nepagrįsti ir kasacinių skundų argumentai dėl nemotyvuoto veiklos versliškumo požymio konstatavimo. Tokį vertinimą teismas pagrindė tuo, kad šią veiklą nuteistasis vykdė stambiu mastu, daugiau nei pusantrų metų, siuntė siuntas į skirtingas užsienio šalis, prieš pradėdamas pardavinėti automobilių detales ir aparatūrą atliko paruošiamuosius darbus, susirado patalpas (sandėliuką) prekėms laikyti ir sandėliuoti, internetinėje prekybos sistemoje „eBay“ skelbdavo apie parduodamas prekes ir surasdavo pirkėjus, o šiems sumokėjus pinigus už prekes, jas išsiųsdavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti M. M. vykdytą veiklą.
Dėl turto konfiskavimo
17. Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai pritaikyto turto konfiskavimo, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių pagrindu iš kaltinamojo M. M. konfiskavo nusikalstamų veikų rezultato, t. y. gautų lėšų realizavus pagrobtus automobilius, vertę – 30 595,60 Eur. Minėtą vertę sudarė: 1) 4000 Eur, gauti pardavus Švedijoje pagrobtą automobilį „Toyota Prius“; 2) pagrobto T. V. priklausančio automobilio „Toyota Prius“ 4000 Eur vertė; minėtas automobilis buvo parduotas už 3800 Eur; 3) 4800 Eur, gautų pardavus iš A. M. pagrobtą automobilį „Toyota Prius“; 4) iš D. N. pagrobto automobilio 6765 Eur vertė; minėtas automobilis buvo parduotas, tačiau pardavimo suma nenustatyta; 5) iš M. S. pagrobto automobilio „BMW 320“ 6500 Eur vertė; automobilis buvo išardytas ir realizuotas, realizavimo suma nenustatyta; 6) iš V. P. pagrobto automobilio „BMW 320D“ 4530,60 Eur vertė; minėtą automobilį M. M. padovanojo bendrininkei.
18. Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
19. Pažymėtina, kad nors penki iš šešių paminėtų automobilių buvo rasti ir grąžinti teisėtiems savininkams, teismas turėjo pagrindą taikyti turto vertės konfiskavimą, nes nusikalstamų veikų rezultatą šiuo atveju sudaro ne patys automobiliai, bet pinigų sumos, kurias M. M. (asmeniškai ar per kitą asmenį) gavo iš automobilių realizavimo. Taigi šis nusikalstamos veiklos rezultatas privalėjo būti konfiskuotas tiesiogiai ar vertės pavidalu. Nesant galimybės konfiskuoti šio turto tiesiogiai, teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį išieškodamas gautos naudos vertę. Tais atvejais, kai automobilių pardavimo sumos proceso metu nustatyti nepavyko, teismas taikė visą automobilio vertės konfiskavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas yra logiškas ir pagrįstas.
20. Kita vertus, teisėjų kolegija nustatė, kad dviem atvejais konfiskuotino turto vertė nustatyta neteisingai. Antai teismas konfiskavo visą iš T. V. pagrobto automobilio „Toyota Prius“ vertę – 4000 Eur, nors byloje nustatyta, kad minėtas automobilis per nenustatytą asmenį buvo parduotas už 3800 Eur. Turint galvoje, kad pats automobilis buvo rastas ir grąžintas teisėtam savininkui, iš M. M. turėjo būti konfiskuota tik vertė, už kurią automobilis buvo realizuotas.
21. Kitu atveju pagal teismo nustatytas aplinkybes M. M. iš V. P. pagrobtą automobilį „BMW 320D“ padovanojo bendrininkei, o iš pastarosios šis neteisėtai valdomas automobilis buvo paimtas ir grąžintas teisėtam savininkui, taigi realios turtinės naudos M. M. iš to negavo. Dėl to minėto automobilio vertė (4530,60 Eur) neturėjo būti konfiskuojama.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kasacinio skundo dalis dėl nepagrįstai taikyto turto konfiskavimo tenkintina iš dalies ir konfiskuotino turto vertė mažintina 4730,60 Eur – iki 25 865 Eur.
Dėl paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo
23. Kasaciniuose skunduose nepateikta jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skiriant ir bendrinant bausmes buvo pažeisti baudžiamojo įstatymo reikalavimai, todėl, atmetus kasacinių skundų prašymus nutraukti bylą dėl kai kurių nusikalstamų veikų, nuteistojo ir jo gynėjo prašymai paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar sumažinti laisvės atėmimo bausmę paliktini nenagrinėti.
24. Kasacinio skundo argumentas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės ir dėl to esančio pagrindo švelninti bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, atmestinas. Tai, kad šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo pranešimo apie įtarimą M. M. įteikimo, atsižvelgiant į byloje atskleistos nusikalstamos veiklos turinį ir mastą, nelaikytina išskirtine aplinkybe, pagrindžiančia išvadą, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
25. Vertinant nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti M. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą nurodydamas, jog galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ribą ir tai neleidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų ir atidėti jos vykdymą, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
26. Kasaciniame gynėjo skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo svarstyti galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą (tokia galimybė įtvirtinta baudžiamajame įstatyme nuo 2020 m. liepos 1 d.), nes toks bausmės vykdymo atidėjimas galimas ir tais atvejais, kai paskirta bausmė viršija ketverių metų ribą. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas prašymą atidėti bausmės vykdymą atmetė nurodydamas ne tik ketverių metų laisvės atėmimo ribos viršijimo kliūtį, bet ir tai, kad nuteistasis padarė didelį skaičių tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų nuosavybei, o kaltę pripažino tik iš dalies, vos dėl keturių epizodų; jis ilgą laiką nekeitė nusikalstamo gyvenimo būdo ir polinkis nusikalsti jam neišnyko, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tik pareigūnų dėka nutraukė nusikaltimų darymą; nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad M. M. skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą sprendė iš esmės, tačiau nenustatė pagrindo apskritai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Atsižvelgdama į byloje atskleistą M. M. nusikalstamos veiklos didelį mastą, taip pat į abiejų instancijų teismų padarytą išvadą, kad kaltinamasis nelinkęs kritiškai vertinti savo elgesio, neparodė noro keisti nusikalstamo mąstymo ir gyvenimo būdo, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje bausmės vykdymo atidėjimo klausimas išspręstas netinkamai.
Dėl nenagrinėtinų argumentų
27. Nuteistojo kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl pagrindo pripažinti tęstiniais nusikalstamus veiksmus, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti kaip 117–120 epizodai ir kurie M. M. inkriminuoti kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos. Šiais argumentais grindžiamas prašymas perkvalifikuoti minėtas keturias nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
28. Pažymėtina, kad toks perkvalifikavimas negalėtų sudaryti pagrindo mažinti M. M. paskirtą galutinę bausmę, nes visos bausmės, kurios buvo paskirtos už minėtas veikas, šioje byloje buvo bendrinamos apėmimo būdu (buvo apimtos) ir galutinės bausmės dydžiui įtakos neturėjo.
29. Bylos procesas kasacinės instancijos teisme nėra savitikslis ir inicijuojamas siekiant pakeisti nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo teisinę padėtį. Formalus netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nustatymas, neturintis realios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, nėra pakankamas pagrindas kasacine tvarka keisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-399/2005, 2K-159/2007, 2K-555-788/2015, 2K-94-788/2020). Konstatuotina, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentų ir prašymo, susijusių su nusikalstamos veikos tęstinumo klausimu, nagrinėjimas būtų išskirtinai formalaus pobūdžio ir bet kuriuo atveju neturėtų realios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, todėl minėti argumentai ir prašymas paliktini nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį.
Sumažinti iš kaltinamojo M. M. konfiskuotino turto vertę nuo 30 595,60 Eur iki 25 865 Eur.
Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
