R. L. pagal BK 180 str. 3 d., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-511/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10721-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 2.1.7.4; 1.1.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,

nuteistajam T. K. (vaizdo konferencijos būdu, naudojant „Zoom“ programą), jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

nuteistajam E. R. (vaizdo konferencijos būdu, naudojant „Zoom“ programą), jo ir nuteistojo R. L. gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui (vaizdo konferencijos būdu, naudojant „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. gynėjo advokato Roberto Skėrio, nuteistųjų R. L. ir E. R. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu:

T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 4 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2018 m. rugpjūčio 23 d. veika) laisvės atėmimu šešeriems metams.

T. K. dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 213 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams keturiems mėnesiams.

R. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 289 straipsnį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 289 straipsnyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, R. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojant tęsti darbą visą bausmės atidėjimo laikotarpį; vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

E. R. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 289 straipsnį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 6 d. veika) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 289 straipsnyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 6 d. veika), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, nustatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. R. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, E. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojant tęsti darbą visą bausmės atidėjimo laikotarpį; vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu:

Nuteistųjų E. B., T. K., K. S., R. U. apeliaciniai skundai atmesti, nuteistojo R. L. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinis skundas tenkintas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalis dėl T. K. išteisinimo ir E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinta, dalis dėl bendrininkavimo formos ir dėl faktinių aplinkybių (2018 m. rugpjūčio 23 d. veika, BK 180 straipsnio 3 dalis) pakeista:

T. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 20 d. veika) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2018 m. liepos 20 d. veika) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 213 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 182 straipsnio 2 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

T. K. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmių apėmimo būdu subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, dėl kurių apeliacinis skundas nepaduodamas, subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės – laisvės atėmimo bausmės šešeriems metams pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

R. L. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 289 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 289 straipsnį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje, taip pat BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 289 straipsnyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, iš dalies atidėtas R. L. paskirtos bausmės vykdymas ir nustatyta po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – šeši mėnesiai, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. R. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalies, perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 289 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 289 straipsnį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 289 straipsnyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. R. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 213 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. R. (pastaba: nuosprendyje nurodyta „E. S.“, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu) paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmių apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės – laisvės atėmimo bausmės trejiems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir E. R. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta galutinė bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.

Nustatyta, kad darant nusikaltimą, nurodytą BK 180 straipsnio 3 dalyje (2018 m. rugpjūčio 23 d. veika), R. U., T. K., E. B. ir asmuo, dėl kurio byla atskirta, veikė organizuota grupe; T. K. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2018 m. rugpjūčio 23 d. įgijo gama – butirolaktono (sinonimas – GBL); E. B. įgijo švirkštą, skirtą psichiką veikiančiai medžiagai sutraukti ir panaudoti sušvirkščiant nukentėjusiajam į burną siekiant jį apsvaiginti; asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo naują SIM kortelę; pagrobtus pinigus pasidalino E. B., T. K., R. U. ir asmuo, dėl kurio byla atskirta.

Iš kaltinimo pašalintos aplinkybės, kad R. U. ir T. K. po plano sudarymo, gama – butirolaktono (sinonimas – GBL), SIM kortelės įgijimo surado ir susitarė dėl pagalbos darant nusikaltimą su bendrininkais E. B. ir asmeniu, dėl kurio byla atskirta, ir kad gama – butirolaktonas (sinonimas – GBL) įgytas iš nenustatyto asmens.

Šioje byloje taip pat nuteisti R. U., K. S., E. B. ir E. S.. Dėl jų nuteisimo kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. R. U., E. R. ir K. S., veikdami organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, pasikėsino apiplėšti, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, T. K., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apiplėšti, R. L., veikdamas organizuota grupe, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, pasikėsino apiplėšti, neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę šiomis aplinkybėmis:

1.1. R. U., bendraudamas su nukentėjusiuoju F. G., turėjo duomenų, kur gyvena nukentėjusysis, kokiu telefono numeriu naudojasi, yra garbaus amžiaus, silpno regėjimo, gyvena vienas, užsiima pinigų skolinimu, namuose laiko dideles pinigų sumas ir, siekdamas jį apiplėšti įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pasitelkė bendrininkus T. K., K. S., E. R. ir R. L., su kuriais aptarė nukentėjusiojo apiplėšimo planą.

1.2. Vykdant nusikalstamos veikos sumanymą, R. U., E. R. ir T. K., 2018 m. liepos 4 d., apie 12.40 val., atvyko į namo, kuriame gyvena F. G., kiemą. Tuomet R. U. liko laukti ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos bei, esant reikalui, įspėti kitus organizuotos grupės narius. E. R., vairuodamas automobilį, T. K. sėdint šalia ir pritariant nusikalstamos veikos planui, pamatė kieme einantį F. G. ir tyčia jį kliudė automobiliu. Nukentėjusysis F. G. nuo smūgio nuvirto ant žemės ir susižeidė kairės kojos kulną, buvo nubrozdinta kairės rankos alkūnė ir sutrenkta kairės pusės galvos sritis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau R. U., T. K. ir E. R. iš F. G. nepavyko paimti buto raktų ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

1.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 6 d., ne vėliau kaip iki 11.00 val., namo, kuriame gyvena F. G., kieme, susitiko R. U., E. R., K. S. ir R. L.. R. U. iš anksto parūpino priemones nusikalstamai veikai daryti: antrankius, ginklą, siekiant juos panaudojant atimti galimybę nukentėjusiajam F. G. priešintis, įtikinti jį esantys policijos pareigūnais. R. U., E. R., K. S. aptarė veiksmų planą, pasiskirstė vaidmenimis. E. R. iš netoliese esančios parduotuvės nusipirko du dokumentų dėklus panašius į policijos pareigūnų pažymėjimų įdėklus. R. L. laukė (pastaba: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendyje nurodyta „laikė“, bet tai laikytina rašymo apsirikimu) automobilyje. Paskirstė vaidmenimis: R. U. turėjo paskambinti F. G. telefonu ir pakviesti ji išeiti į kiemą tariamai dėl paskolos gavimo/grąžinimo, o E. R., R. L. ir K. S., prisistatę policijos pareigūnais, turėjo įsodinti F. G. į automobilį, paimti raktą nuo F. G. buto, perduoti R. U., o F. G. išvežti iš Klaipėdos miesto ir jį laikyti, neleidžiant grįžti namo tol, kol R. U., pasinaudodamas pagrobtu raktu, pateks į F. G. butą, iš kurio pagrobs jame esantį turtą ir jį pasidalins tarpusavyje.

1.4. Vykdant nusikalstamos veikos sumanymą, R. U., K. S., E. R. ir R. L., 2018 m. liepos 6 d., apie 11.00 val., atvyko prie namo, kuriame gyvena F. G.. Tuomet R. U. apie 11.13 val. paskambino F. G., prisistatė skolininku, norinčiu aptarti paskolos grąžinimo/gavimo sąlygas, ir taip apgaule išviliojo F. G. išeiti iš namų į kiemą. F. G. išėjus į kiemą, prie jo priėjo E. R. ir K. S., demonstruodamas prie kelnių diržo prisegtą pistoletą ir antrankius, iš anksto parūpintus R. U., prisistatė kriminalinės policijos pareigūnais ir, siekdami tuo įtikinti, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusiojo regėjimas yra silpnas, parodė F. G. dėklus su tariamai pareigūnų pažymėjimais, kuriuose buvo įdėtos pastarųjų asmens tapatybės kortelės. Įtikino nukentėjusįjį, kad atvyko aiškintis 2018 m. liepos 4 d. eismo įvykio aplinkybių, ir nurodė F. G. sėsti į automobilį, kurį vairavo R. L.. Kartu su F. G. į automobilio galą įsėdo E. R., o K. S. – automobilio priekyje, keleivio pusėje. Automobilyje K. S. uždėjo antrankius F. G. ir akivaizdžiai demonstravo pistoletą, taip siekdami įtikinti, kad jie yra policijos pareigūnai ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tuomet R. L., vairuodamas automobilį savo pasirinktu maršrutu kartu su nukentėjusiuoju F. G. ir bendrininkais K. S. ir E. R. nuvažiavo. Važiuojant E. R. ir K. S. siekė F. G. įtikinti, kad jis yra įtariamasis, dėl ko reikia padaryti jo apžiūrą, siekiant patikrinti, ar jis neturi neleistinų daiktų. Manydamas, kad K. S., E. R. ir R. L. yra policijos pareigūnai, o jų reikalavimas – teisėtas, F. G. ant priekinio automobilio porankio padėjo savo mobiliojo ryšio telefoną ir raktą nuo buto. Nematant F. G., E. R. paėmė raktą. R. U. telefonu nuolat palaikė ryšį su kitais organizuotos grupės nariais – R. L., K. S., E. R., o pastarieji imitavo, kad kalba su prokuroru arba savo tariamu viršininku, taip siekdami sudaryti įspūdį, kad yra policijos pareigūnai ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis. Įgijus nukentėjusiojo buto raktą, R. U. telefonu nurodė E. R. grįžti į stovėjimo aikštelę. Šioje vietoje E. R. perdavė R. U. paimtą F. G. namų raktą ir kartu su R. U. jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie namo kuriame gyvena F. G.. Tuo metu R. L. ir K. S. kartu su F. G. nuvažiavo į sodybą, kurioje įtikino, kad su F. G. atliekami procesiniai veiksmai – parodymų patikrinimas vietoje. K. S., siekdamas įtikinti F. G., kad procesiniai veiksmai yra atliekami teisėtai, pastarąjį fotografavo, nurodydamas jam rodyti į namą sodyboje, ir tokiu būdu F. G. laikė apie 2 valandas, iki maždaug 12.45 val., taip atimdami jam galimybę priešintis tol, kol organizuotos grupės nariai R. U. ir E. R., vykdydami nusikalstamą sumanymą, įsibraus ir apžiūrės F. G. butą ir pagrobs jame rastą turtą.

1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, R. U. ir E. R. 2018 m. liepos 6 d., apie 12.00 val., panaudojo neteisėtai įgytą F. G. buto raktą, kuriuo atrakino F. G. priklausančio buto duris ir taip į jį įsibrovė. R. U. ir E. R., bute rado ir paėmė F. G. vardu išduotą elektroninį mokėjimo instrumentą – banko mokėjimo kortelę su ant jos užrašytu PIN kodu ir taip ją neteisėtai įgijo bei po to laikė su savimi nenustatytą laikotarpį. Bute vertingų daiktų nerado, nepaėmė, todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.

1.6. Iš karto po to R. U. ir E. R. paskambino K. S. ir R. L., pranešdami, kad buvo patekę į F. G. butą, kuriame rado tik F. G. banko mokėjimo kortelę, ir nurodė parvežti F. G. į Klaipėdą. R. L. ir K. S., nuėmė antrankius, parvežė F. G. į Klaipėdą, prie prekybos centro, kur R. U., nematant F. G., perdavė K. S. buto raktą, o šis raktą bei mobiliojo ryšio telefoną grąžino F. G. ir jį paleido.

1.7. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. U., siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. liepos 6 d., 12.46 val., bankomate, E. R. ir K. S. būnant netoliese ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų, panaudojo neteisėtai iš F. G. namų įgytą ir laikomą F. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, suvedė F. G. išduotą PIN kodą ir taip finansinei sistemai ir bankui save pateikė kaip F. G.. Po to R. U. iš kortelės sąskaitos nuėmė F. G. priklausantį turtą – 10 Eur.

1.8. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. U., 2018 m. liepos 6 d., tikslus laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 15.00 val., nurodė E. R. dar kartą patikrinti iš F. G. namų įgytą ir laikomą F. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę bei padavė šią kortelę kartu su F. G. išduotu PIN kodu. R. U. kartu su K. S. buvo netoliese ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų. Tuo metu E. R. bankomate panaudojo F. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, suvedė F. G. išduotą PIN kodą ir taip finansinei sistemai ir bankui save pateikė kaip F. G., tačiau sąskaitoje pinigų nerado ir nieko nenuėmė, todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

2. Be to, R. U., E. R. ir K. S., veikdami bendrininkų grupe, įgijo netikrus pinigus, kuriuos laikė R. U. ir E. R.. Dalį netikrų pinigų realizavo R. U., veikdamas organizuota grupe su E. R., tokiomis aplinkybėmis:

2.1. 2018 m. liepos mėn. pradžioje Klaipėdoje K. S. pasiūlė R. U. įsigyti netikrų pinigų (Eur) iš jo pažįstamo asmens, parduodančio netikrus pinigus, dėl kurio tyrimas atskirtas. R. U. sutikus įsigyti netikrų pinigų, jis, K. S. ir E. R. atvyko į namo kiemą, kuriame K. S. supažindino su asmeniu, parduodančiu netikrus pinigus. R. U., dalyvaujant K. S. ir E. R., sutarė ir nupirko netikrus eurų banknotus per du kartus, t. y. ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 6 d. į skolą nupirko 30 vnt. 100 Eur nominalo banknotų po 30 Eur už vienetą. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. į skolą nupirko dar 30 vnt. 100 Eur nominalo banknotų po 30 Eur už vienetą. Iš viso nupirko 60 vnt. netikrų 100 Eur nominalo banknotų, kas sudaro 6000 Eur.

2.2. Šiuos neteisėtai įgytus netikrus eurų banknotus R. U. su tikslu platinti laikė su savimi ne trumpiau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. bei ne mažiau kaip vieną 100 Eur nominalo banknotą perdavė E. R., kuris jį laikė namuose tol, kol 2018 m. rugpjūčio 24 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.3. Tęsiant nusikalstamą veiką R. U. su T. K., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.4. R. U. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 6 d., 15.30 val. perdavė netikrus pinigus, ne mažiau kaip 6 vnt. 100 Eur nominalo banknotų, T. K. kompiuterio pirkimui iš D. L.. 2018 m. liepos 6 d., apie 15.00 val., R. U. paskambino D. L. ir sutarė susitikti dėl kompiuterio apžiūros ir pirkimo–pardavimo. 2018 m. liepos 6 d., apie 15.30 val., R. U. ir T. K. susitiko prie prekybos centro su kompiuterį parduodančiu D. L., sutarė ir nupirko 540 Eur vertės kompiuterį. Už perkamą kompiuterį T. K. perdavė nukentėjusiajam 6 vnt. 100 Eur nominalo netikrų banknotų ir gavo grąžos tikrais pinigais 60 Eur. Tokiu būdu R. U. ir T. K. realizavo netikrus pinigus – 600 Eur ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. L. priklausantį 600 Eur vertės turtą. Po to, R. U. kompiuterį nunešė į lombardą, kuriame užstatė už 450 Eur, o gautus pinigus pasidalino su T. K. už pagalbą perkant kompiuterį.

2.5. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. U. ir T. K., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.6. R. U. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 6 d., 17.00 val., perdavė netikrus pinigus, ne mažiau kaip 3 vnt. 100 Eur nominalo banknotų T. K., kurie buvo skirti kompiuteriui įgyti iš A. U.. 2018 m. liepos 6 d., apie 17.11 val., R. U. paskambino A. U. ir sutarė susitikti dėl kompiuterio apžiūros ir pardavimo. 2018 m. liepos 6 d., apie 17.20 val., R. U. ir T. K. susitiko su kompiuterį parduodančiu A. U., sutarė ir nupirko už 300 Eur kompiuterį. Už kompiuterį atsiskaitė T. K. netikrais pinigais gautais iš R. U.. Tokiu būdu R. U. ir T. K., realizavo 300 Eur netikrų pinigų ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. U. priklausantį 300 Eur vertės turtą. R. U. kompiuterį nunešė į lombardą, kuriame užstatė už 200 Eur, o gautus pinigus pasidalino su T. K. už pagalbą perkant kompiuterį.

2.7. Tęsiant nusikalstamą veiką R. U. ir E. R., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.8. 2018 m. liepos 11 d., apie 17.20 val., R. U. kartu su E. R. atvažiavo prie kebabinės, kurioje E. R. užsisakė 8 vnt. didelių lavašų ir 8 vnt. gėrimo, 36 Eur vertės. Už pirkinį atsiskaitė E. R. žinomai netikrais pinigais – 100 Eur banknotu, gautu iš R. U.. Darbuotoja D. A., manydama, kad pinigai tikri, priėmė netikrą banknotą ir atidavė grąžą 64 Eur tikrais pinigais. Tokiu būdu R. U. ir E. R., veikdami organizuota grupe, realizavo netikrus pinigus bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. P. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

2.9. Tęsiant nusikalstamą veiką R. U. ir E. R., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.10. R. U. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 12 d., 19.00 val., perdavė E. R. netikrus pinigus – ne mažiau kaip 5 vnt. 100 Eur nominalo banknotų, kurie buvo skirti kompiuteriui iš V. A. įgyti. Po to, 2018 m. liepos 12 d., apie 15.17 val., E. R. paskambino V. A. ir sutarė susitikti dėl kompiuterio apžiūros ir pirkimo–pardavimo. 2018 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., E. R. susitiko su kompiuterį parduodančiu V. A. ir sutarė pirkti už 540 Eur pastarojo parduodamą kompiuterį. Tuomet R. U. ir E. R. bendrais veiksmais realizavo netikrus pinigus – 5 vnt. 100 Eur banknotus, nes E. R. juos perdavė V. A. už perkamą nešiojamą kompiuterį, o pastarasis, manydamas, kad pinigai tikri, juos bei tikrą 1 vnt. 50 Eur nominalo banknotą priėmė ir perdavė 540 Eur vertės nešiojamą kompiuterį, kaip grąžą duodamas 10 Eur tikrais pinigais. Tokiu būdu R. U. ir E. R., veikdami organizuota grupe, realizavo netikrus pinigus – 500 Eur bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. A. priklausantį 540 Eur vertės turtą.

2.11. Tęsiant nusikalstamą veiką R. U. ir E. R., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.12. R. U. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 6 d., 18.00 val., E. R. perdavė netikrus pinigus – ne mažiau kaip 4 vnt. 100 Eur banknotų, kurie buvo skirti kompiuteriui iš V. R. įgyti. Po to, 2018 m. liepos 13 d., apie 17.31 val., E. R. paskambino V. R. ir sutarė susitikti dėl kompiuterio apžiūros ir pirkimo–pardavimo. 2018 m. liepos 13 d., apie 18.00 val., R. U. ir E. R. susitiko su kompiuterį parduodančiu V. R., sutarė pirkti už 380 Eur parduodamą kompiuterį. Tuomet R. U. ir E. R. bendrais veiksmais realizavo netikrus pinigus – 4 vnt. 100 Eur banknotus, nes E. R. juos perdavė V. R. už perkamą nešiojamą kompiuterį, o pastarasis, manydamas, kad pinigai tikri, juos priėmė ir perdavė 380 Eur vertės nešiojamą kompiuterį bei davė 20 Eur grąžos tikrais pinigais. Taip R. U. ir E. R., veikdami organizuota grupe, realizavo netikrus pinigus bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. R. priklausantį 400 Eur vertės turtą.

2.13. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. U. su E. B., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.14. R. U. ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 20 d., 18.40 val., perdavė E. B. netikrus pinigus 1 vnt. 100 Eur banknotą, kuris buvo skirtas atsiskaityti už maistą ir gauti grąžą tikrais pinigais. 2018 m. liepos 20 d., apie 18.40 val., E. B. V. P. priklausančioje kebabinėje užsisakė 3 vnt. didelių kebabų lėkštėje už 9,90 Eur ir atsiskaitė netikrais pinigais – 100 Eur kupiūra, o darbuotoja A. L., nesuvokdama, kad pinigai netikri, priėmė juos bei atidavė 89,10 Eur grąžą tikrais pinigais. Tokiu būdu R. U. ir E. B. realizavo netikrus pinigus ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. P. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

2.15. Tęsiant nusikalstamą veiką R. U. su E. S. ir T. K., veikdami kaip bendrininkai, realizavo dalį netikrų pinigų:

2.16. R. U. 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi pagalbos dėl kompiuterių pirkimo į T. K., o, šiam negalint, jis pasiūlė kreiptis pagalbos į E. S.. Klaipėdoje ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 24 d., 13.30 val., R. U. perdavė E. S., netikrus pinigus – ne mažiau kaip 6 vnt. 100 Eur banknotų, kurie buvo skirti kompiuteriui iš A. K. įgyti. Po to, 2018 m. liepos 24 d., apie 12.52 val., R. U. paskambino A. K. ir sutarė susitikti dėl kompiuterio apžiūros ir pirkimo–pardavimo bei paprašė E. S. pagalbos įsigyjant kompiuterį. 2018 m. liepos 24 d., apie 13.30 val., E. S. susitiko su kompiuterį parduodančiu A. K. ir nupirko parduodamą nešiojamą kompiuterį už 600 Eur, atsiskaitydamas netikrais pinigais gautais ir R. U.. Po to, R. U. kompiuterį nunešė į lombardą, kuriame pagal 2018 m. liepos 24 d. sutartį užstatė už 350 Eur, o gautus pinigus pasidalino su T. K. ir E. S.. Tokiu būdu R. U., E. S. ir T. K. realizavo netikrus pinigus bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. K. priklausantį 600 Eur vertės turtą.

3. Be to, R. U., T. K., E. B. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, veikdami organizuota grupe, apiplėšė nukentėjusįjį F. G., įsibrovę į jo gyvenamąją patalpą, ir pagrobė didelės vertės turtą, nukentėjusiojo asmens dokumentą, alkoholinius gėrimus tokiomis aplinkybėmis:

3.1. R. U. ir T. K. žinodami, kad kentėjusysis F. G. yra garbaus amžiaus ir gali disponuoti didelėmis pinigų sumomis, kurias laiko grynais savo namuose, veikdami organizuota grupe, nutarė jį apiplėšti. Planavo įvairius apiplėšimo būdus. Planavimas ir pasirengimas truko nenustatytą laiko tarpą, ne trumpiau kaip nuo 2018 m. liepos 6 d. nepavykusio F. G. apiplėšimo iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. Planuojant nusikaltimą, sekė ir stebėjo nukentėjusįjį, siekdami sužinoti, kad jis gaus pinigų. Planuojant nusikaltimą, tiksliai nenustatytu metu R. U. surado asmenį platinantį psichiką veikiančią medžiagą – skystį, kurio sudėtyje yra gama–butirolaktono (sinonimas – GBL), o T. K. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas 2018 m. rugpjūčio 23 d., įgijo gama–butirolaktono (sinonimas – GBL). E. B. įsigijo švirkštą, skirtą psichiką veikiančiai medžiagai sutraukti ir panaudoti, sušvirkščiant nukentėjusiajam į burną, siekiant jį apsvaiginti. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo naują SIM kortelę.

3.2. 2018 m. rugpjūčio 23 d., ne vėliau kaip iki 17.00 val., Klaipėdoje susitiko organizuotos grupės nariai: R. U., T. K., E. B. ir asmuo, dėl kurio byla atskirta, aptarė veiksmų planą, po to, 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 14.30 val., atvyko prie namo, kuriame gyvena F. G.. Tuomet R. U. iš E. B. naudojamo telefono paskambino F. G., prisistatė skolininku, norinčiu aptarti paskolos grąžinimo/gavimo sąlygas, ir taip apgaule išviliojo F. G. išeiti iš namų į kiemą. Pastarajam (F. G.) išėjus į namo kiemą, T. K. rankos mostu pakvietė sėsti į jo (T. K.) vairuojamą automobilį. F. G. įsėdus į automobilio galą, iš automobilio išlipo asmuo, dėl kurio byla atskirta. Automobilio bagažinėje buvęs pasislėpęs E. B. panaudojo fizinį smurtą – sugriebė F. G. už kaklo ir ėmė jį spausti, siekdamas apriboti galimybę jam priešintis. Šiais veiksmais F. G. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje ir kaklo dešinėje, kraujosruvos akių obuolių junginėse ir apatinės lūpos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. E. B. laikant nukentėjusįjį, T. K. sušvirkštė švirkštu be adatos F. G. į burną skysčio, kurio sudėtyje yra gama–butirolaktono (sinonimas – GBL), tuo sukeliant F. G. apsvaigimą ir taip atimant galimybę priešintis. Po to, T. K. iš F. G. kišenės išėmė buto raktą, kurio vertė 110 Eur, ir per automobilio langą jį perdavė R. U., o pats automobiliu kartu su E. B. ir nukentėjusiuoju išvažiavo iš kiemo link Kairių poligono. Atvykę į šią vietą, T. K. ir E. B. iš automobilio ištempė apsvaigintą F. G., iš jo kišenės išėmė 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ir 800 Eur grynųjų pinigų. Nukentėjusįjį paliko gulėti ant žemės, o patys pasišalino.

3.3. Tuo pačiu metu, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, R. U. kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą, nuėjo į F. G. butą, atrakino duris pagrobtu raktu ir taip į jį įsibrovė, kuriame R. U. su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą, rado ir paėmė F. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, didelės vertės turtą – 32 500 Eur grynųjų pinigų ir aštuonis butelius alkoholinių gėrimų, neturinčių materialinės vertės. Dalį iš pagrobtų 32 500 Eur pinigų –980 Eur R. U. perdavė T. K., kad šis sumokėtų E. B., o kitus pinigus pasidalino E. B., T. K., R. U. ir asmuo, dėl kurio byla nutraukta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatė, kad R. U., T. K., E. R., K. S. ir R. L., veikdami organizuota grupe, iš anksto aptarę nukentėjusiojo F. G. plėšimo planą, pasiskirstę vaidmenimis, pasikėsino nukentėjusįjį apiplėšti ir padarė kitas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. veikos). Nustatyta, kad grupės dalyvių skaičius, susibūrimo tikslas, nusikaltimų sunkumas, pasiskirstymas užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinių ryšių palaikymas, bendravimo intensyvumas atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius.

4.1. Nustatyta, kad T. K. žinojo ir suprato, kad realizavo netikrus pinigus, perkant kompiuterius iš nukentėjusiųjų D. L. ir A. U., bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. L. ir A. U. priklausantį turtą.

4.2. Taip pat nustatyta, kad T. K. ir E. B. realizavo netikrus pinigus 2018 m. liepos 20 d. kebabinėje ir sukčiavo, kadangi buvo kruopščiai apgalvotas veiksmų planas, kuris patvirtina jų tyčią realizuoti netikrą 100 Eur banknotą ir apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Nustatyta ir tai, kad T. K. žinojo ir suprato, kad realizuoja netikrus pinigus, pirkdamas iš nukentėjusiojo A. K. kompiuterį, ir apgaule savo naudai įgyja svetimą – nukentėjusiajam priklausantį turtą.

4.3. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos – netikrų pinigų realizavimas ir sukčiavimas – buvo daromos nuolat, turint tikslą per nekonkretizuotą laiko tarpą realizuoti kuo daugiau netikrų R. U., E. R. ir K. S. įgytų pinigų. Atitinkamai, įvertinus grupės dalyvių skaičių, veikos epizodų skaičių, laiko požiūriu nenutolusius epizodus, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ir pastovų ryšių palaikymą, bendravimo intensyvumą, konstatuota, kad asmenys veikė organizuota grupe.

III. Kasacinių skundų argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistojo T. K. gynėjas advokatas R. Skėrys prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl T. K. nuteisimo ir jį išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį; T. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį; T. K. sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę; tuo atveju, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršytų penkerių metų, taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl T. K. apeliacinio skundo argumentų, apsiribojo lakoniškais ir formaliais teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies teisėtumas apeliacine tvarka nebuvo nepatikrintas. T. K. negalėjo pasinaudoti teise į apeliaciją, nes apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas detaliai vertino prokurorės apeliacinio skundo argumentus, tuo tarpu T. K. apeliacinio skundo argumentai buvo vertinti paviršutiniškai ir formaliai, taip nesilaikant rungimosi principo. Lakoniškas ir paviršutiniškas T. K. apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme suponuoja išvadą, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeistos BPK 320 straipsnio nuostatos ir nebuvo užtikrinta jo teisė į teisingą teismą.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas T. K. kaltu dėl netikrų pinigų realizavimo ir sukčiavimo, nuosprendį grindė prielaidomis apie jo numanomą žinojimą, kad kiti nuteistieji realizuoja netikrus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimą pagrindžiantiems įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ir, nuosprendį grįsdamas prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų ir faktinių aplinkybių interpretacija, visiškai nepatikrinęs jame nurodomų aplinkybių atitikties byloje surinktiems įrodymams bei nevertindamas įrodymų, paneigiančių kaltinimo pateiktą įvykių versiją, pažeidė rungimosi principą.

5.3. Bylą nagrinėję teismai įrodymus vertino nesilaikydami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo išvadoms, neatliko išsamios įrodymų analizės, padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, supainiojo faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – sutapatino pasirengimą padaryti 2018 m. liepos 4 d. nusikalstamą veiką su pasirengimu padaryti 2018 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamą veiką.

5.4. Klaipėdos apylinkės teismas, konstatuodamas, kad plėšimas (2018 m. rugpjūčio 23 d. veika) padarytas kaltinamiesiems T. K. ir R. U. veikiant organizuota grupe, vadovavosi E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių pagrįstumas kelia abejonių ir kurie teisiamojo posėdžio metu buvo tik formaliai pagarsinti, tačiau taip ir liko neištirti, todėl jie turėjo būti ištirti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

5.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 23 straipsnio ir BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino šių nuostatų taikymui reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

5.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad T. K. 2018 m. liepos 4 d. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios: nuteistieji nukentėjusįjį F. G. automobiliu kliudė smarkiau nei tikėjosi, patys išsigando, įvykio vietoje ėmė būriuotis žmonės. Nuteistieji, planuodami automobiliu partrenkti nukentėjusįjį, negalėjo nenumatyti, kad, jį partrenkus, į įvykio vietą susirinks žmonės. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji planavo, kad, partrenkus nukentėjusįjį, į įvykio vietą atvyks policija. Taigi iš nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados matyti, kad nuteistieji (pastaba: skunde nurodyta „nukentėjusieji”, bet tai laikytina rašymo apsirikimu) suvokė, kad į įvykio vietą gali atvykti ne tik policija, bet ir susirinkti žmonės. Dėl nurodytų priežasčių teismų padarytos išvados, esą T. K. nusikalstamą sumanymą įvykdyti neatsisakė, o nusikalstamą veiką įvykdyti sutrukdė besibūriuojantys žmonės, yra nelogiškos.

5.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, ignoruodamas T. K. ir kitų nuteistųjų parodymus, kuriais jie paaiškino, kad, 2018 m. liepos 4 d. partrenkę F. G., išsigando dėl nukentėjusiajam galimai padarytų sužalojimų sunkumo, todėl realizuoti nusikalstamą sumanymą (apkeisti nukentėjusiojo raktus) atsisakė. Nuteistieji iškvietė specialiąsias tarnybas, nesiekdami pabaigti nusikalstamą veiką, taip savanoriškai buvo atsisakyta realizuoti nusikalstamą veiką. Teismų padaryta išvada, kad nuteistieji nusikaltimo nebaigė dėl į eismo įvykį susirinkusių žmonių, kelia abejonių, kadangi nuteistieji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek žmonių susirinko jiems partrenkus nukentėjusįjį, kas rodo, kad žmonių susirinkimas į įvykio vietą nebuvo reikšminga aplinkybė, savanoriškai atsisakant realizuoti nusikalstamą veiką.

5.8. Kvalifikuojant T. K. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, teismai nepagrįstai vertino, kad jis nusikalstamo užmanymo neatsisakė, nes nusikalstama veika buvo realizuota 2018 m. liepos 6 d. T. K. 2018 m. liepos 6 d. epizode nedalyvavo. T. K. veiksmus, 2018 m. liepos 4 d. kėsinantis apiplėšti nukentėjusįjį F. G., pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip pavienę nusikalstamą veika. Tuo tarpu E. R. 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip tęstinė nusikalstama veika. Teigiama, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad 2018 m. liepos 4 d. veika buvo padaryta veikiant organizuota grupe. Be to, apeliacinės instancijos teismas už 2018 m. liepos 4 d. nusikaltimą T. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę 4 metams, o E. R. už 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. tęstinę nusikalstamą veiką – laisvės atėmimo bausmę 3 metams 9 mėnesiams.

5.9. Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė, kad 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. padaryta nusikalstama veika nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe, o Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad nuteistieji veikė organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį, atskleisdamas organizuotos grupės požymius šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo išvada, esą nuteistųjų veikimą organizuota grupe patvirtina tai, kad T. K. žinojo apie nukentėjusiojo F. G. finansinę padėtį, yra nelogiška. R. U., bendraudamas su nukentėjusiuoju, turėjo duomenis apie jo gyvenamąją vietą, kokiu telefono numeriu naudojasi, amžių, silpną regą, žinojo, kad gyvena vienas, užsiima pinigų skolinimu, namuose laiko dideles pinigų sumas. Šiuos duomenis perdavė R. U., tačiau jie nebuvo surinkti sekant nukentėjusįjį, kaip nepagrįstai nusprendė Panevėžio apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad F. G. buvo sekamas iki 2018 m. liepos 4 d., kadangi nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų.

5.10. Apeliacinės instancijos teismas T. K. pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (2018 m. liepos 4 d.), kurią jis atsisakė pabaigti, nepagrįstai kvalifikavo kaip veikimą organizuota grupe, motyvuodamas tuo, kad kiti asmenys buvo nuteisti už tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudaro du epizodai (2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d.), nors T. K. 2018 m. liepos 6 d. epizode nedalyvavo. Vertinant, kad 2018 m. liepos 4 d. pradėta nusikalstama veika buvo tęsiama 2018 m. liepos 6 d., o 2018 m. liepos 6 d. epizode buvo aukštesnis organizuotumo laipsnis, nėra pagrindo T. K. 2018 m. liepos 4 d. veiksmus kvalifikuoti kaip veikimą organizuota grupe.

5.11. T. K. ryšiai su kitais nuteistaisiais nebuvo pastovūs, nusikalstamos veikos mechanizmas nebuvo itin sudėtingas, nusikalstama veika buvo daroma ekspromtu, kas grindžia žemą organizuotumo lygį. Pirmosios instancijos teismas T. K. parodymus apie tai, kad jis atsitiktinai sutiko pas notarą nukentėjusįjį F. G. ir nugirdo apie pinigus, vertintino kritiškai, nes esą byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių T. K. apsilankymo pas notarą pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nepatikrintas aplinkybes aiškino kaltinamojo nenaudai. T. K. pas notarą nukentėjusįjį sutiko tuo metu, kai po tėvo mirties atliko paveldėjimo priėmimo veiksmus. Tai rodo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. veika buvo padaryta spontaniškai, nesant aukšto organizuotumo lygio ir kruopštaus planavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant organizuota grupe.

5.12. Apeliacinės instancijos teismas, T. K. nuteisdamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį ir visas abejones aiškindamas T. K. nenaudai. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jam nebuvo žinoma, kad jis D. L. ir A. U. realizuoja netikrus pinigus, vertintini kaip gynybinė pozicija. Visgi tokius T. K. parodymus grindžia R. U. parodymai. Apeliacinės instancijos teismo išvadų, esą T. K. buvo žinoma, kad jis D. L. ir A. U. realizuoja netikrus pinigus, niekas negrindžia. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino, kad, perkant kompiuterius, jie nuteistųjų buvo tikrinami, siekiant nustatyti, kad veikia. Kompiuterį iš D. L. pirko nuteistasis R. U., o T. K. šiame sandoryje nedalyvavo. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, perkant kompiuterį iš D. L., dalyvavo T. K., kuris neva tikrino, ar kompiuteris veikia. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas T. K. yra sietinas su nuteistojo R. U. veikomis, kuriose T. K. nedalyvavo, nenustatinėjant konkrečių objektyvių ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių T. K. veiksmuose. Bylos duomenys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadų, kad nuteistasis R. U. kartu su T. K. kompiuterį, įsigytą iš D. L., iškart nuvežė ir užstatė lombarde 150 Eur pigiau nei jis buvo pirktas. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie lombarde nuteistojo R. U. užstatyto kompiuterio kainą nepatvirtina T. K. žinojimo, kad kompiuteris R. U. buvo įsigytas už netikrus pinigus. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad kompiuterį, įsigytą iš A. U., R. U. užstatė lombarde, dalyvaujant T. K.. Apeliacinės instancijos teismas T. K. subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius dėl netikrų pinigų realizavimo ir sukčiavimo grindė prielaidomis ir išvadomis, neatitinkančiomis byloje surinktų įrodymų visumos. T. K. vykimas su R. U. automobiliu pirkti kompiuterių nereiškia, kad prieš nukentėjusiuosius buvo panaudota sunkesnė apgaulės schema. T. K. epizodinis bendravimas su R. U. nesudaro pagrindo spręsti, kad T. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 213 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5.13. Panevėžio apygardos teismas T. K. kaltę dėl netikrų pinigų realizavimo ir sukčiavimo 2018 m. liepos 20 d. kebabinėje siejo su tuo, kad jis negalėjo paaiškinti, kodėl vyko į kebabinę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kaip pasireiškė T. K. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, jo kaltė buvo grindžiama prielaidomis apie galimą žinojimą apie netikrus pinigus. Taigi T. K. kaltė nebuvo pagrįsta įrodymais. Juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad buvo T. K. veikė organizuota grupe.

5.14. Žemesnės instancijos teismai neturėjo pagrindo T. K. skirti laisvės atėmimo bausmės ilgesniam nei 5 metų terminui. Paskyrus ne ilgesnę nei 5 metų laisvės atėmimo bausmę, teismai galėjo taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, suprato, kad pasielgė netinkamai, padarytos nusikalstamos veikos padarinius įvertino, turi pastovią gyvenamąją vietą, pradėjo dirbti, įsteigė įmonę, turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. 2020 m. gimęs sūnus pakeitė T. K. požiūrį į gyvenimą, po nusikalstamos veikos padarymo 2018 metais naujų nusikalstamų veikų nepadarė, laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, todėl jo asmenybės pavojingumas mažėja, jo padaryti nusikaltimai nors ir yra nepateisinami, tačiau jie nėra tokio sunkumo, o asmenybė nėra tokia pavojinga visuomenei, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę, netaikant dalinio bausmės vykdymo atidėjimo.

6. Kasaciniu skundu nuteistojo R. L. gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių proceso pažeidimų, nes tuos pačius įrodymus vertino skirtingai, padarė įrodymams prieštaraujančias išvadas, neaiškumus ir abejones vertino kaltinamojo nenaudai, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl R. L. pripažinimo padėjėju ir dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, taip padarydamas esminių proceso pažeidimų, bei konstatavo buvus organizuotą grupę, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Minėti proceso veiksmai buvo padaryti, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį ir BPK 301 straipsnio 1 dalį, o BK 24 straipsnio 6 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis, BK 59 straipsnio 2 dalis, BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai buvo pritaikyti netinkamai.

6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad nebuvo veikiama organizuota grupe, nustatė, kad R. L. nebuvo atskleisti kitų nuteistųjų ketinimai, jis nedalyvavo apsitarime, nes kiti nuteistieji manė, kad R. L., sužinojęs apie jų ketinimus, nesutiks, tačiau toliau teismas, pasisakydamas dėl R. L. žinojimo apie dalyvavimą nusikaltimo padaryme, padarė priešingas išvadas. Tokiu būdu buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, nes tie patys įrodymai (kaltinamųjų parodymai) buvo įvertinti skirtingai. Teismo padarytos išvados, kad R. L. nuo pat pradžių suprato dalyvaujantis nusikaltimo daryme, yra pagrįstos prielaidomis. Priešingai, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, R. U. nepasiūlė R. L. dalyvauti nusikaltimo padarymo, tačiau jį įtraukė pastarajam to nesuvokiant.

6.3. R. U., R. L., E. R., K. S. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl pasikėsinimo apiplėšti F. G. (2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. veika) teisiamajame posėdyje nebuvo tiriami, todėl pirmosios instancijos teismas jais negrindė nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, tačiau minėtais parodymais, kurie nebuvo ištirti, grindė nuosprendį, tokiu būdu padarydamas esminį proceso pažeidimą.

6.4. Telefoninis pokalbis Nr. 11071 tarp R. U. ir R. L. nepaneigia R. L. gynybinės versijos (jis pradėjo įtarti, kad kažkas negerai, tik šio pokalbio metu), nes reikia vertinti ne tik tekstą, kuris užrašytas netiksliai (klausant įrašą girdisi R. L. klausimas su aiškia klausiamąja intonacija ir nuostaba: „ką jūs dabar?“, o ne: „a jus dabar?“), išklotinėje, bet ir kalbėtojo intonaciją. Pastaroji aplinkybė yra neaiškumas, kuris privalo būti aiškinamas R. L. naudai, tačiau teismai šį neaiškumą vertino R. L. nenaudai, o toks įrodymas negali būti laikomas patikimu. Be to, po veikos padarymo sužinojęs, kad jis buvo įtrauktas į nusikaltimo darymą, nutraukė ryšius su R. U. ir vėlesniame F. G. apiplėšime nedalyvavo.

6.5. Teismų teiginiai, kad R. L. turėjo matyti antrankius ir ginklą, yra prielaidos, nes turėjimas nėra tas pats, kas galėjimas. R. L. vairavo automobilį, todėl nesidairė į kitus. Jis rusiškai nesupranta, antrankiai prie jo nebuvo naudojami, jis apie nieką nežinojo, su nukentėjusiuoju nebendravo (E. R. 2020 m. liepos 2 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai), jis nematė, kad antrankiai nukentėjusiam buvo uždedami, su nukentėjusiuoju nebendravo (K. S. 2020 m. liepos 2 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai), jis apie nusikaltimą sužinojo tik po jo padarymo ir dėl to labai supyko (R. U. 2020 m. kovo 12 d. teisiamajame posėdyje duoti parodymai). R. L. rusiškai nesupranta, todėl nesuprato, apie ką K. S. ir E. R. bendravo su F. G.; kai K. S. ir E. R. F. G. prisistatė policijos pareigūnais, R. L. buvo automobilyje, todėl apie šią aplinkybę nežinojo; R. L. neprisistatė F. G. policininku; ginklo ir antrankių perdavimo metu nedalyvavo; ką telefonu kalbėjo E. R. ir K. S. su R. U., nesiklausė.

6.6. Tiek R. U., tiek K. S., tiek E. R. apklausiami teisme patvirtino, kad apie paimtą kortelę R. L. nežinojo ir jos panaudojimo metu jo nebuvo. Telefoninis pokalbis Nr. 11347 (13 val. 29 min. 17 s) patvirtina, kad R. L. atėjo tik po to, kai laikotarpiu nuo 12 val. 53 min. 03 s iki 13 val. 21 min. 19 s buvo panaudota iš F. G. paimta kortelė (kaip matyti iš pokalbio Nr. 11128), tačiau ne tai, kad R. L. buvo kartu kortelę panaudojant. Taigi abiejų instancijų teismai padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir juos aprašė netiksliai.

6.7. F. G. parodymai dėl smulkmenų yra nepatikimi, nes jis blogai mato ir blogai viską prisimena, jo parodymai nenuoseklūs ir netikslūs, apibrėžiantys tik bendrą vaizdą, tačiau negalintys tiksliai nurodyti esminių aplinkybių ir smulkmenų, kurios yra reikšmingos sprendžiant apie nuteistųjų dalyvavimą, vaidmenį ir suvokimą. F. G. 2019 m. spalio 14 d. posėdyje buvo apklausiamas po R. L. parodymų ir iš pradžių paaiškino, kad praktiškai nieko neprisimena, bet prisimena, kad R. L. viską matė ir su juo kalbėjo, vėliau jis to nebeprisiminė, pradėjo painioti detales. F. G. apklausiamas 2019 m. spalio 28 d. posėdyje paaiškino, kad ne viską prisimena, atpažinti nieko negali, beveik nemato, skaito tik su lupa, akiniai nepadeda, mato tik apie du metrus, galva visai nebedirba. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo užsiminta, kad jis bendravo su R. L., tik nurodoma, kad jis bendravo su „policininkais“, t. y. su K. S. ir E. R.. F. G. parodymai, kaip neaiškumai, turėjo būti vertinami R. L. naudai.

6.8. Teismų išvada, kad R. L. versijos atmetamos, nes jos yra gynybinės, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o tai laikytina esminiu pažeidimu.

6.9. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. U. pasiūlė T. K., E. R., o po to K. S. ir R. L. apiplėšti F. G., tačiau tokia išvada prieštarauja objektyviai tiesai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. L. nebuvo atskleisti kitų asmenų ketinimai.

6.10. R. L. 2018 m liepos 4 d. partrenkiant nukentėjusįjį nedalyvavo ir apie tai nežinojo, apie tai jam vėliau papasakojo T. K.. R. L. 2018 m. liepos 5 d. nekontaktavo nei su vienu iš kitų kaltinamųjų, o 2018 m. liepos 6 d. telefonu jis bendravo tik su R. U., vairuojant automobilį, kuriuo kartu važiavo ir nukentėjusysis.

6.11. Visi kaltinamieji patvirtino, kad R. L. nesitarė nei su vienu iš jų dėl nusikaltimų darymo, į nusikaltimo darymą jis buvo įtrauktas apgaulės būdu, jam apie tai nieko nežinant ir nesuprantant, todėl R. L. veikoje nėra būtinojo organizuotos grupės požymio –susitarimo dėl nusikaltimų darymo. R. L. buvo įtrauktas tik į vieną nusikaltimą – 2018 m. liepos 6 d. F. G. apiplėšimą, todėl R. L. veiksmuose nėra organizuotos grupės požymio – nevienlaikiškumo. R. L. nesiejo jokie ryšiai su kitais kaltinamaisiais, išskyrus R. U., jis neturėjo jokių bendrų tikslų su kitais kaltinamaisiais, jie nesiskirstė pareigomis, todėl R. L. veiksmuose nėra organizuotos grupės požymio – grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumo ir tvirtumo. R. L. nesuvokė priklausąs organizuotai grupei, taip pat nesuvokė darąs nusikaltimą, todėl R. L. veiksmuose nėra kito organizuotos grupės požymio – suvokimo, priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl R. L. suvokimo dalyvaujant organizuotoje grupėje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pripažino kaltu nenustatęs visų būtinųjų nusikaltimo sudėties elementų ir požymių.

6.12. Tuo atveju, jei kasacinės instancijos teismas nustatys, kad nėra pagrindo R. L. išteisinti, yra pagrindas R. L. vaidmenį pripažinti antraeiliu, kadangi jis atliko padėjėjo vaidmenį, jam turėjo būti inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis, antraeilį vaidmenį pripažįstant atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis) ir taikyti švelnesnę bausmę (laisvės apribojimą) pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, nes nusikaltimu F. G. nebuvo padaryta žala, jis dėl šio nusikaltimo civilinio ieškinio nepareiškė, R. L. vaidmuo buvo antraeilis, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, R. L. pripažinus kaltu yra pagrindas taikyti jam švelnesnę bausmę, todėl, teismui to nepadarius, laikytina, kad neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo E. R. gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų, nes neaiškumus ir abejones aiškino kaltinamojo nenaudai, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, taip padarydamas esminių proceso pažeidimų, bei konstatavo buvus organizuotą grupę, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Minėti proceso veiksmai buvo padaryti, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį ir BPK 301 straipsnio 1 dalį, o BK 25 straipsnio 3 dalis buvo pritaikyta netinkamai.

7.2. R. U., R. L., E. R., K. S. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl pasikėsinimo apiplėšti F. G. 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. teisiamajame posėdyje nebuvo tiriami, todėl pirmosios instancijos teismas jais nuosprendžio negrindė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, minėtų parodymų netyrė, tačiau jais grindė nuosprendį, taip padarydamas esminį proceso pažeidimą.

7.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų veikimą organizuota grupe patvirtina faktas, jog E. R. žinojo apie nukentėjusiojo F. G. finansinę padėtį, yra klaidinga. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. U., bendraudamas su nukentėjusiuoju F. G., turėjo duomenis apie jo gyvenamąją vietą, telefono numerį, amžių, silpną regą, žinojo, kad gyvena vienas, užsiima pinigų skolinimu, namuose laiko dideles pinigų sumas. Šiuos duomenis R. U. perdavė E. R., tačiau jie nebuvo surinkti, sekant nukentėjusįjį veikiant organizuota grupe, kaip nepagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl F. G. sekimo iki 2018 m. liepos 4 d. įvykių yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Tęstinė nusikalstama veika, padaryta 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d., buvo vienkartinio pobūdžio, suplanuota per itin trumpą laiką, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

7.4. Buvo padarytas tęstinis nusikaltimas, kurio padarymo planas buvo sugalvotas spontaniškai, prieš pat jį realizuojant, o kiekvienai dienai planas buvo sugalvotas atskirai ir aptartas tik prieš pat įvykdymą. 2018 m. liepos 4 d. buvo nuspręsta paimti raktą nuo F. G. buto, o tolimesni veiksmai nebuvo suplanuoti. Nepavykus paimti rakto, 2018 m. liepos 6 d., prieš pat nusikaltimo darymą, prie F. G. namo buvo suplanuota, kaip paimti raktą, ir tik po rakto paėmimo buvo įvykdytas spontaniškas F. G. apiplėšimas.

7.5. 2018 m. liepos 4 d. nusikaltimui iš esmės buvo pasiruošta, tačiau nusikalstamas sumanymas nebuvo realizuotas E. R. ir T. K. savanoriškai atsisakius pabaigti nusikalstamą veiką. E. R. ir T. K., planuodami automobiliu partrenkti F. G., negalėjo nenumatyti, kad, partrenkus nukentėjusįjį, į įvykio vietą susirinks žmonės, kadangi jie planavo, kad į įvykio vietą atvyks policija. Vertinant tai, kad jie jau planuodami nusikalstamą veiką suvokė, kad, partrenkus automobiliu nukentėjusįjį, į įvykio vietą susirinks žmonių, atvyks greitoji medicininė pagalba bei policija, darytina išvada, kad žmonių susirinkimas į įvykio vietą negalėjo turėti įtakos jų savanoriško atsisakymo baigti nusikalstamą veiką, kaip tai numatyta BK 23 straipsnyje. Todėl teismo išvada, kad E. R. ir T. K. nusikalstamą veiką įvykdyti sutrukdė besibūriuojantys žmonės, yra nelogiškos. Atsisakius savo plano 2018 m. liepos 4 d., nebuvo suplanuota, kaip jis bus įvykdytas, o po dviejų dienų buvo suplanuota, kaip nusikaltimą įvykdyti, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

7.6. E. R. nesiejo glaudūs ryšiai su kitais kaltinamaisiais, jis neturėjo jokių kitų bendrų tikslų, išskyrus šio nusikaltimo padarymą, nebuvo jokio išankstinio susitarimo ir pasiskirstymo jokiomis pareigomis, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

7.7. E. R. nesuvokė priklausantis organizuotai grupei, visi asmenys suprato veikiantys bendrininkaujant, išskyrus R. L., kuris nesuprato dalyvaujantis nusikaltimo daryme, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

7.8. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad organizuotos grupės nustatymas, darant nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 213 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra siejamas su nuteistojo R. U. veikomis, kurių padaryme E. R. nedalyvavo, taip pat su tuo, kad teismas kaltais dėl netikrų pinigų realizavimo nusprendė pripažinti T. K., E. B. ir E. S., kad nusikaltimai buvo daromi tuo pačiu metu, kai buvo apiplėšiamas F. G. 2018 m. rugpjūčio 23 d., kuriame E. R. nedalyvavo. Teismai nustatė, kad asmenys nebuvo pasiskirstę konkrečiomis pareigomis, o tai, kas ką darys, nuspręsdavo spontaniškai, prieš kiekvieną nusikalstamą veiką, vaidmenų pasiskirstymui būdingas vienalaikiškumas, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

7.9. Pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, nebuvo nustatytas, nes kiekvienu atveju veikdavo vis kiti bendrininkai, o tarp ne visų jų buvo pastovūs ir ilgalaikiai ryšiai, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

7.10. Kadangi E. R. dalyvavo ne visuose pinigų realizavimo ir sukčiavimo epizoduose, o tik periodiškai, vis su kitais asmenimis (neskaitant R. U.), jis suprato, kad daro nusikalstamą veiką ne kaip organizuotos grupės narys, o kaip bendrininkų grupės narys, todėl negalima konstatuoti veikus organizuota grupe.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo T. K. gynėjo advokato R. Skėrio ir nuteistojo E. R. gynėjo advokato V. Rutavičiaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo R. L. gynėjo advokato V. Rutavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-458/2021, 2K-73-495/2022, 2K-114-511/2022).

10. Iš kasatorių skundų turinio matyti, kad didelis dėmesys yra kreipiamas nukentėjusiojo F. G. parodymų, telefoninių pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų, turinio vertinimui, dėl šių įrodymų pateikiant savas interpretacijas, taip pat ginčijamos teismų nustatytos veikų faktinės aplinkybės, teigiant, kad jos neįrodytos. Šie klausimai nėra nagrinėjami kasacinės instancijos teisme, yra tik patikrinama, ar teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus ir nustatydami bylos aplinkybes, nepadarė esminių BPK pažeidimų, ar tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl kasatorių argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

11. Nuteistųjų R. L. ir E. R. gynėjas V. Rutavičius kasaciniuose skunduose nurodo, kad R. U., R. L., E. R., K. S. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl pasikėsinimo apiplėšti F. G. (2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. veika) teisiamajame posėdyje nebuvo tiriami, tačiau apeliacinės jais grindė nuosprendį, tokiu būdu padarydamas esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

12. BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo duoti parodymai tiriami juos perskaitant BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Be kita ko, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

13. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad dėl pasikėsinimo plėšimo būdu užvaldyti F. G. turtą organizuota grupe 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. grįsdamas išvadas dėl nuteistųjų R. L. ir E. R. kaltės teismas nuosprendyje paminėjo ir nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išvardinti BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau nebuvo perskaityti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kaip to reikalauja BPK 276 straipsnio nuostatos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daromas išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė byloje esančių ir ištirtų įrodymų visetu: nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir kitais įrodymais, nesuteikdamas neperskaitytiems teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo pareigūnui nuteistųjų parodymams išskirtinės ar juo labiau lemiančios reikšmės, be to teismas nenustatė prieštaravimų tarp nuteistųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti nustatyta tvarka nebuvo perskaityti nuteistųjų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, o tik išvardinti, buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

14. Nuteistojo T. K. gynėjas advokatas R. Skėrys kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusiojo F. G. plėšimas padarytas veikiant organizuota grupe, ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, vadovavosi E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nei teisiamojo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo ištirti.

15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2020 m. liepos 9 d. teisiamajame posėdyje apie 2018 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamą veiką apklaustas E. B. duodamas parodymus nurodė, kad kai kurių aplinkybių neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Todėl, esant BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad E. B. parodymai buvo ištirti, laikantis BPK 276 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir jais kaip įrodymu teismas galėjo grįsti nuosprendį. Taigi, nuteistojo T. K. gynėjo argumentai dėl E. B. parodymų neištyrimo yra nepagrįsti.

16. Nuteistojo T. K. gynėjas advokatas R. Skėrys kasaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistas rungimosi principas, teisė į teisingą teismą, BPK 320 straipsnio nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į T. K. apeliacinio skundo argumentus, nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o prokurorės apeliacinį skundą išnagrinėjo detaliai.

17. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-788/2017, 2K-96-489/2018).

18. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu matyti, kad kasatoriaus argumentai dėl apeliacinio skundo neišnagrinėjimo yra nepagrįsti, nes į visus esminius apeliaciniame skunde keltus klausimus buvo atsakyta nuosprendžio 21, 27 (27.1.–27.3. papunkčiai), 28, 38 (38.1. papunktis), 46 (46.1. papunktis), 48–52 punktuose. Taip pat negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas didesnį dėmesį skyrė prokurorės apeliaciniam skundui. Koncentruotai buvo atsakyta tiek į nuteistojo T. K., tiek į prokurorės skunduose keliamus klausimus. Tai, kad prokurorės apeliacinis skundas buvo tenkintas, o nuteistojo – atmestas, ir tai, kad teismo išvados netenkina nuteistojo lūkesčių, kurių buvo siekiama paduodant apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą ar, kad neatsakė į esminius skundo argumentus.

19. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio nuostatos, rungimosi principas ir teisė į teisingą teismą.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 23 straipsnio taikymo

20. Nuteistojo T. K. gynėjas R. Skėrys ir nuteistojo E. R. gynėjas V. Rutavičius kasaciniuose skunduose teigia, kad šie nuteistieji 2018 m. liepos 4 d. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, todėl jų veika nepagrįstai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (pasikėsinimas plėšimo būdu užvaldyti F. G. turtą), o ne kaip veika, kurią nuteistieji savarankiškai atsisakė pabaigti.

21. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (ar baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, 2K-73-689/2019).

22. BK 23 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę netaikyti baudžiamosios atsakomybės asmeniui, savanoriškai atsisakiusiam pabaigti nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą (ar baudžiamąjį nusižengimą) yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti.

23. Pagal teismų praktiką išvada dėl savanoriško atsisakymo gali būti padaryta, jei sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2005, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018, 2K-7-162-303/2019). Tokiomis aplinkybėmis ir kliūtimis gali būti įvairūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, netikėtas pašalinių asmenų pasirodymas, nukentėjusiojo elgesys, paties subjekto veiksmai: triukšmo sukėlimas, pašalinių asmenų dėmesio atkreipimas, sustiprinta apsauga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175/2012). Ar asmuo savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, dėl kiekvieno iš bendrininkų spręstina atskirai, atsižvelgiant ne tik į kaltinamojo parodymus, bet į objektyvius bylos duomenis.

24. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji R. U., T. K. ir E. R. buvo sumanę užvaldyti nukentėjusiojo F. G. turtą. Pagal planą nukentėjusysis turėjo būti kliudytas automobiliu ir, pasinaudojus sukelta situacija, turėjo būti paimtas ir sukeistas jo namų raktas, kuriuo pasinaudojus ir patekus į nukentėjusiojo namus siekta užvaldyti jo turtą. Nuteistųjų sumanytas nusikalstamas ketinimas 2018 m. liepos 4 d. buvo pradėtas įgyvendinti – nukentėjusysis buvo kliudytas automobiliu, tačiau nusikalstama veika nutrūko iškilus nuteistųjų nenumatytai situacijai, kuri buvo kliūtimi užbaigti nusikalstamą veiką, t. y. užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusysis automobiliu buvo kliudytas per stipriai, ėmė šauktis pagalbos, taip atkreipdamas pašalinių žmonių dėmesį, prie įvykio vietos ėmė rinktis žmonės ir teko kviesti greitąją pagalbą; į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos tarnyba ir policijos pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms, nuteistieji išsigando ir savo nusikalstamo ketinimo užvaldyti nukentėjusiojo turtą įgyvendinti nebaigė. Taigi, šiuo atveju nuteistųjų sprendimą atsisakyti užbaigti nusikalstamą veiką lėmė išoriniai veiksniai, dėl kurių užbaigti nusikalstamo sumanymo jie nebegalėjo. Tokiu atveju atsisakymas baigti pradėtą nusikalstamą veiką nelaikytinas savanorišku. Teismai pagrįstai sprendė, kad nusikalstama veika nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios ir teisingai taikė BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tai, kad nuteistasis T. K. nedalyvavo vėliau kėsinantis plėšimo būdu užvaldyti F. G. turtą 2018 m. liepos 6 d., neturi reikšmės vertinant 2018 m. liepos 4 d. veikos nutrūkimo priežastį, o tai, kad T. K. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, taip pat nerodo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, nes pagal teismų nustatytas aplinkybes tai lėmė iškilusi nenumatyta situacija – nuteistieji išsigando ir bijojo tęsti nusikalstamą veiką, nes, kaip minėta, nukentėjusysis ėmė šauktis pagalbos, taip atkreipdamas pašalinių žmonių dėmesį.

25. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nuteistieji savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, todėl BK 23 straipsnis jiems negali būti taikomas.

Dėl organizuotos grupės požymio, padarant 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. liepos 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamas veikas

26. Nuteistųjų T. K., E. R. ir R. L. gynėjai kasaciniuose skunduose ginčija organizuotos grupės požymį, darant 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. nusikalstamas veikas. Nuteistojo T. K. gynėjas, be to, ginčija organizuotos grupės požymį, darant 2018 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamą veiką.

27. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

28. Pagal teismų praktiką objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2012">2K-275/2012</a>, 2K-35/2013, 2K-301/2015). Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan.??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020).

29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 6 d. (pasikėsinimas plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo F. G. turtą ir su tuo susijusios veikos) buvo padarytos veikiant ne organizuota, o bendrininkų grupe. Tokią išvadą teismas argumentavo tuo, kad tai buvo vienkartinis nusikaltimas, suplanuotas ekspromtu, planavimas netruko ilgą laiką, vaidmenims ir užduotims būdingas laikinumas, nėra duomenų apie nuolatinius ir pastovius kaltinamųjų tarpusavio nusikalstamus ryšius.

30. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – kad šios veikos padarytos veikiant ne bendrininkų, bet organizuota grupe, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo kaltinamųjų teisiamųjų posėdžiuose duotais parodymais, negretindamas jų tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą, vertino tiek teisiamuosiuose posėdžiuose duotus kaltinamųjų parodymus, tiek jų tarpusavyje fiksuotų pokalbių turinį ir skaičių, tiek kitą surinktą medžiagą. Teismas nustatė, kad nuteistieji žinojo apie nukentėjusiojo finansinę padėtį ir iš anksto planavo pagrobti nukentėjusiojo F. G. turtą, stebėjo jį patį ir jo butą. Nusikalstama veika buvo vykdoma bendrininkams pasiskirsčius vaidmenimis pagal iš anksto sutartą planą: siekiant patekti į nukentėjusiojo namus, 2018 m. liepos 4 d. R. U. Paskambino F. G. ir išviliojo jį į kiemą, o T. K. su E. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu partrenkė nukentėjusįjį, kad tuo pasinaudojus galėtų paimti ir sukeisti jo buto raktą su iš anksto pasiruoštu raktu. 2018 m. liepos 4 d. nepavykus apiplėšti nukentėjusiojo, nuteistieji R. U. Ir E. R. nusikalstamą sumanymą tęsė, 2018 m. liepos 6 d. suradę ir pasitelkę vairuotojo pažymėjimą turintį R. L. ir kitą bendrininką – K. S.. Nuteistieji iš anksto buvo aptarę veiksmų planą, pasiskirstę vaidmenimis – R. L., K. S., E. R. tariamai veikė kaip policijos pareigūnai; nuteistieji iš anksto pasirūpino priemonėmis – ginklu, antrankiais, tariamais policininkų pažymėjimais, kad sudarytų nukentėjusiajam įspūdį, jog atlieka tarnybines pareigas. Paprašydami pateikti nukentėjusiojo turimus daiktus, paėmė nukentėjusiojo namų raktą. R. L. ir K. S. vežiojo, neva, sulaikytą nukentėjusįjį su uždėtais antrankiais, o R. U. Ir E. R., pasinaudoję paimtu raktu, tuo metu pateko į nukentėjusiojo butą ir ten ieškojo vertingų daiktų, tačiau, jų neradę, rado ir pagrobė tik mokėjimo kortelę, kurią vėliau panaudojo bankomate, siekiant užvaldyti pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai, kiekvienas žinojo savo vaidmenį daromuose nusikaltimuose, suprato, jog nuo kiekvieno grupės nario užduoties tinkamo įgyvendinimo priklausė, ar bus įgytas svetimas turtas. Teismas taip pat atsižvelgė į nuolatinius ir pastovius nuteistųjų tarpusavio ryšius, kuriuos pagrindė tiek pačių nuteistųjų parodymais, tiek jų mobiliųjų išklotinių analize, kurioje užfiksuotas didelis skambučių tarp nuteistųjų iki nusikalstamų veikų bei jų darymo metu skaičius.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistųjų bendrininkavimo formos padarė teisingą išvadą – veika padaryta veikiant organizuota grupe, kadangi bendrininkai iš anksto aptarė ir suderino svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – iš anksto buvo parengtas sunkaus nusikaltimo padarymo planas, apimantis kelis etapus, tiek pasirengiant nusikalstamai veikai, tiek ją vykdant, numatytas šios veikos padarymo mechanizmas, susitarta dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, bendrininkams nurodytos konkrečios užduotys ir paskirstyti skirtingi vaidmenys, kuriuos jie įgyvendino darydami nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimą ir bendrą tyčią patvirtina ne tik pačių nuteistųjų R. U., T. K. ir E. R. parodymai, bet ir tai, kad visi bendrininkai veikė suderintai, kryptingai siekdami numatyto nusikalstamo tikslo.

32. Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas V. Rutavičius kasaciniame skunde prašo nuteistąjį išteisinti, nes jis buvo įtrauktas į nusikaltimo 2018 m. liepos 6 d. darymą, pastarajam to nesuvokiant. Šie teiginiai nepagrįsti.

33. Nors R. L. ir kiti nusikalstamoje 2018 m. liepos 6 d. veikoje dalyvavę nuteistieji parodė, kad jis bendrininkams tariantis apiplėšti F. G. nedalyvavo, pats R. L. neigė suvokęs, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, tačiau pažymėtina, kad apie veikos subjektyvinę pusę sprendžiama ne tik iš parodymų, bet ir objektyvių byloje nustatytų aplinkybių. R. L. kaltę teismai grindė nukentėjusiojo F. G. parodymais, fiksuotais nuteistųjų tarpusavio pokalbiais, taip pat nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nusikaltimo bendrininkai, siekdami užvaldyti nukentėjusiojo turtą, apsimetė policijos pareigūnais, automobilyje nukentėjusiajam buvo uždėti antrankiai, demonstruojamas ginklas, ką pagal teismų nustatytas aplinkybes neabejotinai matė automobilį vairavęs R. L.. Pažymėtina, kad organizuotos grupės atveju susitarimas daryti nusikalstamą veiką galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Todėl net ir darant prielaidą, jog R. L. iš pat pradžių nežinojo visų nusikaltimo detalių, tačiau nekyla abejonių, kad suvokė apie bendrininkų daromas iš anksto suplanuotas nusikalstamas veikas, o jo veiksmai aiškiai patvirtina jį pritarus bendrininkų nusikalstamam sumanymui ir kaip bendrininkui dalyvavus jas darant. R. L. neatsisakė nusikalstamos veikos, nenutraukė nusikaltimo, nepranešė teisėsaugai, nebandė atkalbėti kitų kaltinamųjų, o E. R. pasiėmus nukentėjusiojo buto raktus ir išlipus iš automobilio, R. L. vežiojo nukentėjusįjį, toliau vykdydamas R. U. Nurodymus, todėl pagrįstai pripažintas nuteistiesiems šiame epizode inkriminuotų veikų bendrininku.

34. Kasatorius taip pat akcentuoja, kad R. L. nedalyvavo panaudojant iš nukentėjusiojo pagrobtą banko kortelę, tačiau jis tuo ir nebuvo kaltinamas, ką pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 20.1. papunktyje.

35. Kasatoriai T. K. gynėjas ir R. L. gynėjas abejones dėl šių nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje organizuota grupe kelia ir tuo aspektu, kad T. K. dalyvavo darant nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 4 d., o R. L. 2018 m. liepos 6 d., t. y. ne abiejuose veikos epizoduose. Tačiau tai, kad bendrininkai dalyvauja ne visuose nusikalstamos veikos epizoduose, arba ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokių asmenų dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-51-788/2021, 2K-135-648/2021).???

36. R. L. gynėjas alternatyviai teigia, kad jei R. L. vis tik būtų laikomas šio nusikaltimo bendrininku, jo veika turėtų būti kvalifikuota kaip padėjėjo. Su šiais teiginiais nesutiktina.

37. Pagal teismų praktiką organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-481/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-481/2007">2K-481/2007</a>, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020). Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210/2009">2K-210/2009</a>, 2K-140/2014, 2K-135-648/2021). Taigi nėra jokio pagrindo R. L. veiksmų kvalifikuoti kaip padėjėjo su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

38. Dėl 2018 m. rugpjūčio 23 d. veikos pažymėtina, kad teismai pagrįstai pripažino, jog ši veika padaryta veikiant organizuota grupe. Tą patvirtina nustatytos aplinkybės, be to, buvo veikiama pagal iš anksto parengtą planą – buvo detaliai suplanuotas nukentėjusiojo F. G. turto užvaldymo mechanizmas. Kiekvienas organizuotos grupės narys įgyvendino jam skirtą užduotį ir veikė suderintai, pradedant nuo parengiamųjų veiksmų. R. U. Iš anksto surado, kur galima gauti psichiką veikiančios medžiagos, T. K. ją pristatė, E. B. gavo švirkštą. Nuteistiesiems įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, R. U., prisistatęs skolininku, išviliojo F. G. iš namų į kiemą, nukentėjusiajam atsisėdus į automobilį, E. B. griebė F. G. už kaklo ir ėmė jį smaugti, T. K. tuo metu sušvirkštė F. G. į burną skysčio su psichiką veikiančia medžiaga, iš F. G. kišenės ištraukė buto raktą, kurį perdavė R. U.. T. K. ir E. B. apsvaigintą nukentėjusįjį nuvežė į kitą vietą, kur, pagrobę nukentėjusiojo kišenėse buvusį turtą, nukentėjusįjį paliko; tuo metu, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, R. U. Kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą, panaudoję pagrobtą raktą, pateko į F. G. butą, kur pagrobė nukentėjusiojo didelės vertės turtą. Gautus pinigus nuteistieji pasidalijo. Taigi, šių išdėstytų aplinkybių visetas patvirtina, kad nusikaltimas buvo suplanuotas detaliai, jam buvo ruoštasi iš anksto, nuteistieji pasiskirstė užduotimis ir nuo kiekvieno iš jų tinkamai atlikto veiksmo priklausė jų siekiamas konkretus rezultatas.

39. Atsižvelgusi į visumą pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kvalifikuojant pirmiau minėtas 2018 m. liepos 4 d., liepos 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamas veikas, organizuotos grupės požymis pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 213 straipsnio ir BK 182 straipsnio nuostatų taikymo

40. Nuteistojo T. K. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo kaltę dėl netikrų pinigų realizavimo ir sukčiavimo įgyjant kompiuterius iš D. L. ir A. U. grindė R. U. atliktais veiksmais, neatsižvelgė į tai, kad T. K. nuosekliai neigė žinojęs apie netikrus pinigus, o tai patvirtino ir R. U., visas abejones aiškino jo nenaudai; kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltę dėl netikrų pinigų realizavimo ir sukčiavimo kebabinėje grindė prielaidomis.

41. Pirmosios instancijos teismas T. K. dėl šių veikų išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo jas padarant. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi T. K. duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis nežinojo, jog kompiuteriai iš A. U. ir D. L. buvo perkami už netikrus pinigus ir kad E. B. kebabus pirko už netikrus pinigus, jog kad jis tik paprašė E. S. padėti R. U., perkant kompiuterį.

42. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių veikų T. K. nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 182 straipsnio 2 dalį netikrų pinigų realizavimo ir svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.

43. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, nupirkę kompiuterį iš D. L. už netikrus pinigus, nutiestieji R. U. su T. K. kompiuterį iškart nuvežė ir užstatė lombarde 150 Eur pigiau nei kompiuteris buvo pirktas iš nukentėjusiojo. Po to R. U. būdamas kartu su T. K. skambino nukentėjusiajam A. U., vėlgi tarėsi dėl kompiuterio pirkimo iš pastarojo, kompiuterį įgijo ir vėl užstatė lombarde pigiau nei jis buvo pirktas. Be to, perkant iš D. L. kompiuterį, abu nuteistieji bandė nukreipti nukentėjusiojo dėmesį šiam tikrinant pinigus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat paneigė nuteistojo T. K. versiją, kad R. U. pirkdavo sugedusius kompiuterius, pataisydavo ir parduodavo, taip užsidirbdavo pinigų, todėl nuteistajam klausimų dėl kompiuterių pirkimo legalumo nekilo, tuo tarpu nustatyta, kad abiem atvejais perkant kompiuterius – tiek iš D. L., tiek iš A. U., nuteistieji tikrino, kad kompiuteriai būtų veikiantys, o nupirkus, kaip minėta, už mažesnę kainą buvo užstatomi lombarde. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. K. žinojo tikrąjį tokių kompiuterių pirkimo tikslą, t. y. kad siekiama realizuoti netikrus pinigus ir apgaule įgyti svetimą turtą.

44. Tuo tarpu kasatoriaus skundo argumentai, susiję su T. K. kalte, realizuojant pinigus ir sukčiaujant juos panaudojant kebabinėje, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas T. K. kaltę grindė tuo, kad nei jis, nei kiti kartu buvę asmenys negalėjo paaiškinti vykimo į Kretingą tikslo, tačiau jokių kitų jo kaltę pagrindžiančių duomenų nenurodė. Nagrinėjamoje byloje maistą užsakė ir už R. U. perduotus netikrus pinigus nupirko E. B.. T. K. žinojimo, kad E. B. maistą perka už netikrus pinigus, apeliacinės instancijos teismas niekuo nepagrindė, be to, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė T. K. veika, už kurią jis nuteistas kaip bendrininkas. Todėl šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 2 dalį – apeliacinės instancijos teismas pritaikė netinkamai. Atsižvelgus į tai, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pašalintinos šio teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl 100 Eur netikrų pinigų realizavimo A. L., taip apgaule užvaldant V. P. priklausantį 100 Eur vertės turtą (dalis T. K. kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 2 dalį).

45. Kasaciniame skunde nuteistojo E. R. gynėjas ginčija, kad nusikalstamos veikos – netikrų pinigų įgijimas, laikymas, realizavimas ir sukčiavimas, panaudojant netikrus pinigus – buvo padarytos, veikiant organizuota grupe.

46. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog R. U., K. S. ir E. R. veiksmai atitinka paprastą bendrininkavimą: atliktiems vaidmenims ir užduotims būdingas laikinumas, nėra duomenų, kad būtų buvęs aukšto pasirengimo lygis ir organizuotumas, taip pat nėra duomenų apie nuolatinius ir pastovius jų tarpusavio nusikalstamus ryšius, taip pat, kad jie būtų suvokę, jog veikia organizuota grupe, ir laikę save tokios grupės nariais. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad nuteistieji veikė organizuota grupe, konstatavo, kad nusikalstamos veikos, realizuojant netikrus pinigus ir sukčiaujant, buvo daromos nuolat, turint vieningą tikslą per nekonkretizuotą laiko tarpą realizuoti kuo daugiau netikrų pinigų, kad šios nusikalstamos veikos buvo daromos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, kuriuo buvo planuojamas F. G. plėšimas 2018 m. rugpjūčio 23 d., keli netikrų pinigų realizavimo ir sukčiavimo epizodai padaryti tą pačią dieną, kai 2018 m. liepos 6 d. buvo vykdomas pasikėsinimas apiplėšti F. G., kad visi nuteistieji, kurie dalyvavo realizuojant netikrus pinigus ir sukčiaujant (išskyrus E. S.), taip pat dalyvavo vykdant ir pasikėsinimą apiplėšti F. G. ir jį apiplėšiant, kas neabejotinai patvirtina nuteistųjų nuolatinius ir pastovius tarpusavio ryšius.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teismų praktiką, į teismų nustatytas veikų faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų veiksmus, už kuriuos jie nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nepagrįstai vertino kaip veikimą organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistųjų nuolatinius ir pastovius tarpusavio ryšius, tačiau tai yra tik viena iš prielaidų konstatuoti veikus organizuoti grupe. Aplinkybė, kad tie patys asmenys padaro kelias nusikalstamas veikas, nėra pakankama konstatuoti, kad visos šios nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe. Konstatuojant konkrečios veikos padarymą organizuota grupe, be kita ko, turi būti atsižvelgiama bendrininkų narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš jų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą ir pan., kaip tai jau buvo aptarta šios nutarties 27 ir 28 punktuose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad asmenys buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ar užduotimis: R. U., K. S. ir E. R. įgijo netikrų pinigų, kuriuos vėliau realizavo ir patys, ir pasitelkdami kitus asmenis – T. K., E. B., E. S.. Netikri pinigai, apgaule įgyjant svetimą turtą, buvo realizuojami gana paprastu būdu – skelbimuose susirandant informaciją apie parduodamus kompiuterius ir juos nuperkant už netikrus pinigus, taip pat viešojo maitinimo įstaigose perkant maistą. Tokioms nusikalstamoms veikoms daryti nereikia jokio išankstinio planavimo, specialaus pasiruošimo, ieškojimo priemonių, palengvinančių nusikaltimo darymą. Taigi, nuteistųjų bendrininkavimas darant jiems inkriminuotas netikrų pinigų įgijimo, laikymo, realizavimo bei sukčiavimo, panaudojant netikrus pinigus, veikas neatitinka įtvirtintų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir pirmiau minėtoje teismų praktikoje suformuotų kriterijų.

48. Atsižvelgdama į šias pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai nustatė, kad nuteistieji šias veikas padarė veikdami organizuota grupe. Tai turi įtakos tiek T. K. ir E. R., dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tiek ir kitų nuteistųjų – R. U., K. S., E. B. ir E. S., dėl kurių kasacinių skundų nepaduota, teisinei padėčiai (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jų nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, taip pat BK 182 straipsnio 2 dalį (K. S. nuteistas tik pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį) keistina dėl visų šių nuteistųjų, pašalinant aplinkybę, kad šios veikos padarytos veikiant organizuota grupe ir atitinkamai nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį bei perkvalifikuojant jų veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtų bausmių

49. Nuteistojo R. L. gynėjas kasaciniame skunde prašo R. L. vaidmenį pripažinti antraeiliu, atitinkamai taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 2 dalis) ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, sušvelninti bausmę (taikant laisvės apribojimą).

50. Į šiuos argumentus atsakė apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 37 punkte. Pažymėtina, kad pripažinti nuteistojo R. L. vaidmenį antraeiliu nėra pagrindo, nes jo kaip bendrininko vaidmuo organizuotoje grupėje buvo pakankamai aktyvus – nuteistasis vežiojo automobiliu surakintą antrankiais nukentėjusįjį, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir sudarydamas galimybę kitiems bendrininkams patekti į nukentėjusiojo butą, siekiant pagrobti jo turtą.

51. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo pažymėtina, kad, pagal įstatymo prasmę ir suformuotą teismų praktiką, taikant šioje normoje įtvirtintas nuostatas, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-895/2020">2K-145-895/2020</a>).

52. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Taigi teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

53. Nuteistojo T. K. gynėjas teigia, kad žemesnės instancijos teismai neturėjo pagrindo T. K. skirti laisvės atėmimo bausmę ilgesniam nei penkerių metų terminui, o paskyrę ne ilgesnę nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, galėjo taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde pateikiama nuomonė dėl bausmės dydžio nėra kasacijos pagrindas, jei tai nesusieta su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Nagrinėjamu atveju teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nėra pateikta, o gynėjo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybę ir padarytą veiką, įvertintos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir išdėstytos jo 38 punkte. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir pašalinus dalį apeliacinės instancijos teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių, kaip tai aptarta šios nutarties 44 ir 48 punktuose, veikos, susijusios su netikrų pinigų realizavimu, perkvalifikuotinos ir už šias veikas T. K., E. R., R. U., K. S., E. B. ir E. S., vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, paskirtinos švelnesnės bausmės.

54. Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems paskirtos bausmės turi būti subendrintos iš naujo. Skiriant galutines subendrintas bausmes, dalis paskirtų bausmių turi būti apimamos, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), dalis apimamos dėl to, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o dalis, esant realiai sutapčiai, turi būti iš dalies sudedamos (BK 63 straipsnio 4 dalis). Todėl bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles – taikant bausmių apėmimo ir sudėjimo būdą.

55. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.

56. Įstatymas nenustato, kokiais konkrečiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti parenkamos pridedamų bausmių dalys, jas kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis), o subendrinta bausmė negali viršyti maksimalaus tos bausmės rūšies dydžio (BK 46 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis), išskyrus baudą už BK XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas (BK 47 straipsnio 6 dalis). Pagal teismų praktiką, parinkdami pridedamų bausmių dalis teismai atsižvelgia į konkrečių padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3-489/2019">2A-7-3-489/2019</a>), aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką ir nuteistojo asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-788/2022), t. y. iš esmės taikytini kriterijai, analogiški nuostatoms, nurodytoms BK 54 straipsnio 2 dalyje, kuriomis teismai vadovaujasi nustatydami bausmę už konkrečią veiką. Parinktos pridedamos bausmės dydis turi būti nustatytas toks, kad subendrinta bausmė atitiktų bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

57. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenurodė pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų. Teisėjų kolegija, iš naujo bendrindama bausmes nuteistiesiems R. U., T. K., E. R., E. S., R. B. ir K. S. ir nustatydama pridedamų bausmių dalis, taiko pirmiau išdėstytus kriterijus, atsižvelgdama į teismų nustatytas nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes, veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas byloje nustatytas padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, kurios išdėstytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose. Be to, pridedamos ne didesnės bausmių dalys ir galutinės subendrintos bausmės, nei buvo pridėtos apeliacinės instancijos teismo.

58. Bendrinant bausmes, paskirtas už konkrečias padarytas veikas T. K., prie griežčiausios – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nustatytomis taisyklėmis, pridėtinos dalys bausmių, paskirtų pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas apiplėšti F. G.) bei pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, kuri apima bausmę, šia nutartimi skiriamą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 5 dalis 1 punktas). BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika nebaigta ir sunkių pasekmių nesukėlė, o BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, taigi, jos yra mažiau pavojingos nei nuteistojo padaryta BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatyta baigta veika, be to, T. K. dalyvavo tik viename iš dviejų tęstinės veikos – pasikėsimo apiplėšti F. G. – epizodų (liepos 4 d.), todėl pridėtina kiek didesnė nei minimali už šią veiką paskirtos bausmės dalis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Pašalinus organizuotos grupės požymį dėl veikos, nustatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, dalį kitų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 44 punkte, T. K. už šią veiką paskirta švelnesnė bausmė, todėl mažinama ir už šią veiką paskirtos pridėtinos bausmės dalis – pridedama 4 mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmės dalis bei paskiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams aštuoniems mėnesiams.

59. Bendrinant bausmes, paskirtas už konkrečias padarytas veikas E. R., prie griežčiausios pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį už sunkų nusikaltimą paskirtos 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuria esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai apimamos bausmės už veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas pridėtina dalis bausmės, paskirtos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, kuria esant veikų idealiajai sutapčiai apimama bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiama, kad BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, nuteistasis buvo aktyvus bendrininkas, ne tik įgijo, bet ir laikė bei realizavo netikrus pinigus. Kvalifikuojant veiką, nurodytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir pašalinus organizuotos grupės požymį, už šią veiką paskirtos pridėtinos bausmės dalis mažinama – pridedama 6 mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmės dalis. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie subendrintos bausmės už pirmiau minėtas veikas pridėtina laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą į laisvės atėmimą pakeista bausmės dalis – 4 mėnesiai, kurios dydį nustatė Panevėžio apygardos teismas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendyje. Tuo vadovaujantis E. R. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams septyniems mėnesiams.

60. Nuteistajam R. U. griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas 6 metams – paskirta už plėšimą (BK 180 straipsnio 3 dalis). Kitos veikos, už kurias jis nuteistas šioje byloje, mažiau pavojingos. Pridedant bausmės dalį už pasikėsinimą apiplėšti (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis), atsižvelgtina, kad nuteistasis pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą organizuota grupe, tačiau nusikaltimas nebaigtas ir sunkių pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes jis buvo šios veikos sumanytojas ir aktyvus bendrininkas, taip pat į kitas aplinkybes, apibūdinačias padarytą veiką ir nuteistojo asmenybę, išdėstytas apeliacinės insTancijos nuosprendžio 41 punkte. Dėl šios veikos jam pridėtina 2 metų dydžio paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Pridedant bausmės dalį dėl disponavimo netikrais pinigais (BK 213 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiama į tai, kad ši veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, taip pat į nusikalstamos veikos apimtį – R. U. su bendrininkais įgijo ir realizavo pakankamai nemažą sumą, buvo aktyviausias bendrininkas darant šį nusikaltimą. Jam pridėtina už šią veiką paskirtos bausmės dalis – 1 metai ir 6 mėnesiai. Dėl veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos dėl didelės vertės turto iš L. C. įgijimo apgaule), 302 straipsnio 1 dalyje (dėl D. V. asmens dokumento), 302 straipsnio 1 dalyje (dėl T. K. asmens dokumento), prie griežčiausios bausmės pridėtinos Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos minimalios 3 mėnesių dydžio laisvės atėmimo paskirtų bausmių dalys. Likusios R. U. paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant griežčiausia bausme (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo taip pat ištaisomas netinkamas BK 63 straipsnio 4 dalies taikymas, subendrinant R. U. bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. C. priklausančio turto – 3000 Eur įgijimo) ir už sukčiavimą, klastojant dokumentus (9 epizodai, kvalifikuoti pagal veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, idealiąją sutaptį). Tiek BK 300 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos yra nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl su bausmėmis už sunkius nusikaltimus, kurie labai skiriasi savo pavojingumu (nagrinėjamu atveju – plėšimas organizuota grupe), šios bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o ne bausmių dalinio sudėjimo būdu, kurį taikė žemesnės instancijos teismai. Taikant BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatas, R. U. prie minėtos griežčiausios bausmės pridėtina dalis Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal šį nuosprendį.

61. Bendrinant bausmes, paskirtas K. S., prie griežčiausios pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, kuria esant veikų idealiajai sutapčiai apimamos bausmės už jo padarytas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridėtina minimali dalis bausmės, paskirtos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, nes tokia bausmės dalis bendrinant bausmes buvo pridėta Panevėžio apygardos teismo. Pagal tai K. S. paskiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams trims mėnesiams.

62. Analogiškais motyvais prie E. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtos griežčiausios 4 metų ir 6 mėnesių bausmės, kuria esant veikų idealiajai sutapčiai apimamos bausmės už veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, pridedama laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, minimali dalis ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams devyniems mėnesiams.

63. Bendrinant bausmes E. S., prie griežčiausios bausmės, jam paskirtos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, – dvejų metų laisvės atėmimo, kuri apima bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pridėtina minimali dalis – 3 mėnesiai bausmės, jam paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio aprašomosios dalies T. K. pašalinti dėl nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 2 dalį įrodytomis pripažintas aplinkybes dėl 100 Eur netikrų pinigų realizavimo A. L. ir V. P. priklausančio 100 Eur vertės turto įgijimo apgaule.

T. K. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 213 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

T. K. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, paskiriant T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams aštuoniems mėnesiams.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria E. R. veikos perkvalifikuotos iš BK 213 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 213 straipsnio 1 dalį, iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį ir už šias veikas paskirtos bausmės, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams bei už šias veikas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrinta laisvės atėmimo bausme trejiems metams devyniems mėnesių už veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 289 straipsnyje, ir E. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prieš tai ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir E. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams septyniems mėnesiams.

Į bausmę E. R. įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendį.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria R. U. veikos perkvalifikuotos iš BK 213 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį, ir už šias veikas paskirtos bausmės, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį (F. G. plėšimas), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo realizuojant netikrus pinigus), BK 213 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl L. C. 53 240 Eur įgijimo), BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (9 sukčiavimo veikos, klastojant dokumentus), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl L. C. 18 300 Eur įgijimo), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl L. C. 16 000 Eur įgijimo), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. C. 3000 Eur įgijimo), BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl D. V. asmens dokumento), BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl T. K. asmens dokumento) ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintą laisvės atėmimo penkeriems metams penkiems mėnesiams bausmę, paskirtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl F. G. turto), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 289 straipsnį, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo šešeriems metams – pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir R. U. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šia nutartimi paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir R. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Į bausmę R. U. įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria K. S. veika perkvalifikuota iš BK 213 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrinta laisvės atėmimo bausme ketveriems metams už veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 289 straipsnyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir K. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Perkvalifikuoti E. B. veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 213 straipsnio 1 dalį į BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, iš BK 182 straipsnio 2 dalies – į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams devyniems mėnesiams.

Perkvalifikuoti E. S. veikas iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 213 straipsnio 1 dalies į BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, iš BK 182 straipsnio 2 dalies – į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir E. S. paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis