Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-3196-331/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00661-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

1.1. Pareiškėjas skunde teismui paaiškina, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kalėjo nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d., 303 dienų ir naktų pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

1.2. Pareiškėjo teigimu, patekęs į Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas, nebuvo iškabinta informacija apie suimtųjų teises ir pareigas, nebuvo supažindintas pasirašytinai su Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurią patvirtino ir nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461.

1.3. Teigia, kad buvo prievarta kalinamas Lukiškių TI-K kultūros paveldo pastate, kuris nėra pritaikytos gyventi žmogui, tai negyvenamasis pastatas. Atsižvelgiant į sanitarinio mazgo, baldais ir kitais įrenginiais užstatytą kamerų plotą, kamerose neturėjo laisvos vietos, kurioje būtų galima judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, nes laisvo ploto kamerose likdavo 3 m2. Žiemą kamerose būdavo šalta, drėgna, tvyrojo dvokas. Vasarą – karšta, tvanku, drėgna trūkdavo oro. Vidinės grotos neleisdavo pilnai atverti langus. Viršutinius ir apatinius rūbus skalbdavo ir džiovindavo kameros patalpose. Nuo drėgmės ant sienų kamerose buvo susiformavęs pelėsis ir grybelis, buvo daug parazitų (tarakonų). Nuolat skaudėjo galvą, pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti. Kamerose nebuvo iškvietimo skambučių.

1.4. Pažymi, kad buvo išduodami susidėvėję, suplyšę, drėgni, pelėsiu smirdantys čiužiniai, antklodės ir pagalvės. Sanitarinio mazgo patalpose (kabinose) buvo įrengti tik unitazai. Visi praustuvai įrengti už kabinų ribų, gyvenamosiose kamerų dalyse. Unitazai buvo įrengti standartiškai visose keturvietėse iki 8 m2 gyvenamosiose kamerose prie pat įėjimo-išėjimo durų ant kurių buvo įrengti panoraminiai pareigūnų stebėjimo langai 40 cm/15 cm. Trūko privatumo, pareigūnai galėdavo bet kada, per stebėjimo langelį stebėti, kaip kalinys šlapinasi ar tuštinasi, matyti kalinio lytinius organus.

1.5. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo leista per parą būti lauke nuo 40 iki 50 minučių, nors privalėjo leisti pasivaikščioti vieną valandą.

2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.1. Atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Skundas teismui parašytas 2022 m. vasario 4 d., todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

2.2. Atkreipė dėmesį, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

2.3. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Suimtieji/nuteistieji, atvykstantys į Lukiškių TI-K visada buvo supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Pareiškėjas, atvykęs į įstaigą, taip pat buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais.

2.4. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų

kontrolės tarnyba“. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ teikia kokybiškas kenkėjų kontrolės paslaugas ir esant būtinybei Vilniaus PN patalpose yra atliekami kenkėjų naikinimo ir prevencijos prieš juos darbai, Vilniaus PN patalpų priežiūra bei profilaktiniai minėtų patalpų patikrinimai.

2.5. Nurodo, kad buvo įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

2.6. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Užuolaidos Lukiškių TI-K buvo įrengiamos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Lukiškių TI-K kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitiko tuo metu galiojusių nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Dėl Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų konstrukcinių ypatybių bei pareigos užtikrinti nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinių mazgų kabinų nebuvo techninių galimybių, o papildomo finansavimo šių problemų išsprendimui rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant gyvenamąsias kameras skiriama nebuvo.

2.7. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie buvo valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą.

2.8. Įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkoje apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką.

2.9. Teigia, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai nenumato vykdyti išvedamų į pasivaikščiojimo kiemelį asmenų apskaitą, todėl Lukiškių TI-K tokia apskaita nebuvo vedama.

2.10. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, nes vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 87 punktu „Priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą.

2.11. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčo aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

3.1. Atsiliepimu paaiškino, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių Kalėjimo departamento nei priimtų teisės aktų, nei veiksmų (neveikimo), nei vilkinimo atlikti kokius nors veiksmus, kuriais buvo ar galėjo būti kokiu nors būdu pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pažymi, kad iš pareiškėjo skundo neaišku, kokią įtaką bylos išsprendimas gali turėti Kalėjimų departamento teisėms ar pareigoms, todėl pasisakyti iš esmės dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Kalėjimų departamentas negali.

3.2. Teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokiais konkrečiais neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik deklaratyviais pareiškimais, nepateikiant jokių pareiškėjo teisių pažeidimo įrodymų. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė laikomas Lukiškių TI-K nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d., kai, pasak pareiškėjo, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir higienos sąlygos.

5. Iš teismui pateikto skundo, bylos medžiagos matyti, kad žalos atlyginimo pareiškėjas siekia už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Atsakovo pateikti duomenys apie gyvenamąsias kameras, kuriose buvo pareiškėjas, patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. atvyko į Lukiškių TI-K, 2019 m. vasario 6 d. išvyko iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 6 d. įskaitytinai.

6. Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2022 m. vasario 7 d. (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntų sekimo informacija, registruotos siuntos Nr. RE286304599LT), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų apimti laikotarpį nuo 2019 m. vasario 7 d. Kaip minėta, pareiškėjas ginčą inicijuoja už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. (2019 m. vasario 6 d. išvyko iš Lukiškių TI-K), todėl į teismą kreipdamasis 2022 m. vasario 7 d. praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

7. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, neprašė atnaujinti praleistą terminą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas galimai savo pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

9. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NDItMjI1Ni0xMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-442-2256-12')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-442-2256-12">A-442-2256-12</a>). Todėl Vilniaus pataisos namų prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. vasario 7 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas