Administracinė byla Nr. eI2-3263-331/2022
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00719-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu skundu prašo: 1) priteisti pareiškėjai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 4 409,15 Eur; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovės 24,76 Eur kompensacinių palūkanų; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “Iveco 35S12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), todėl pareiškėja pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 4409,15 Eur draudimo išmoką. Atsakingas už minėtą įvykį asmuo – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, nes medis, kuris apgadino pareiškėjos apdraustą transporto priemonę, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Pareiškėja siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
1.2. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
1.3. Atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Taigi, remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis atsakovė, nevykdydama pareigos tinkamai tvarkyti želdynus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), todėl atsakovės pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo pareiškėjos draudėjui atsirado turtinė žala, o atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
2. Atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog medžių priežiūros pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Pažymima, kad Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Savo pareigą atsakovas, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus mieste. Tuo tarpu pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, todėl pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
2.1. Pažymi, kad taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo, nes žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas. Todėl atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.
2.2. Teigia, kad pareiškėja pareiškimo prieduose yra pateikusi 2021 m. liepos 30 d. UAB Remlyga remonto sąmatą Nr. 2692473, tačiau iš jos matyti, kad bendrovė nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties. Sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Todėl byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi automobilio gedimai, žala buvo sąlygoti būtent dėl automobilio minimo eismo įvykio.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti įvertinamas faktas, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, nes automobilio valdytojas priėmė sprendimą, t. y. prisiėmė riziką įvykio dieną pastatyti automobilį vietoje tiesiogiai po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui. Ši aplinkybė neturėtų būti ignoruojama, kadangi tai negali būti vertinama kaip pakankamai atsargus ir apdairus asmens elgesys. Tokie automobilio valdytojo veiksmai patvirtina paties automobilio valdytojo kaltę, kad patirta žala didele dalimi kilusi būtent iš automobilio valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų. Žala nebūtų atsiradusi, jei automobilio valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Būtent rizikos prisiėmimas, taip pat gali būti pagrindu, jei ne atleisti kitą pusę nuo civilinės atsakomybės, tai sumažinti priteistiną žalos atlyginimą. Pažymi, jog vėjas įvykio dieną kilo palaipsniui, tačiau nepaisant to nukentėjusysis pastatė automobilį netoli medžio ar po juo, nepasirūpino vėlesniu jo perstatymu, t. y. nedėjo protingų pastangų galimai žalai (bent jos daliai) išvengti ar sumažinti. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas.
2.4. Mano, kad atsakovė neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju, pareiškėjui nepagrįstai delsiant pateikti ieškinį, taip pat palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo eismo įvykio įvykdymo dienos, todėl, šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos nėra pagrįstos.
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo.
3.1. Nustatyta, kad Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2021 m. birželio 24 d. ((duomenys neskelbtini)) buvo užregistruotas įvykis dėl užvirtusio medžio ant automobilio IVECO v/n (duomenys neskelbtini) M. B. buvo išduota pažyma dėl įvykio, tyrimas nebuvo atliekamas.
3.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “Iveco 35S12”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), todėl pareiškėja pagal remonto sąmatą apskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 4 409,15 Eur draudimo išmoką. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. teikė pretenziją atsakovei, prašydama išmokėti 4 409,15 Eur žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
3.3. Bendrovės „Remlyga“ 2021 m. liepos 30 d. remonto sąmata Nr. 2692473, pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22013403 patvirtina, kad automobilio remonto suma -4 409,15 Eur. Pareiškėja minėtą įvykį pripažino draudiminiu ir automobilį remontavusiai įmonei UAB „Remlyga“ išmokėjo 4 409,15 Eur.
3.4. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R0002737621 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl išmokėtos sumos atlyginimo, tačiau jokio atsakymo negavo, automobilio remonto darbai nebuvo kompensuoti.
4. Pareiškėjas, atlyginęs draudikui žalą už automobilio sugadinimą, subrogacijos tvarka kreipiasi dėl žalos atlyginimo.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2013">3K-3-475/2013</a>). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-377/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-377/2008">3K-3-377/2008</a>; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2009">3K-3-171/2009</a>; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2010">3K-3-91/2010</a>). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).
6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 17 d.) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
7. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas); vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą.
8. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A622-1673/2012, Nr. A556-1631/2014). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas).
10. Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje (buvusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
11. Teismas pažymi, kad taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala, tačiau pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Atsižvelgus į tai, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas, nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pareiškėja į bylą apskritai nepateikė jokių įrodymų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, skunde tik šabloniškai pažymėdama, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) Skundo prieduose nėra eismo įvykio schemos ar nuotraukų iš eismo įvykio, nėra galimybės identifikuoti įvykio laiko, nėra įmanoma nustatyti atsakingo asmens už žalą. Be to, iš pateiktos medžiagos neįmanoma identifikuoti, kurioje Vilniaus teritorijos vietoje tiksliai, koks konkretus medis lūžo, kokia to medžio būklė (supuvęs, sudžiūvęs), kokios meteorologinės sąlygos (stiprus vėjas, audra, lietus), kas šalino medžio likučius. Pareiškėja apskritai neįrodinėja, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė laiku nespėjo pašalinti nesveiką (supuvusį ar sudžiūvusį) medį. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjos keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.
13. Be to, pareiškėja skundo prieduose yra pateikusi 2021 m. liepos 30 d. UAB „Remlyga“ remonto sąmatą Nr. 2692473, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju UAB „Remlyga“ nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties. Sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio. Įvertinant šias aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, konstatuotina, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi automobilio gedimai, žala buvo sąlygoti būtent medžio užvirtimo ant automobilio IVECO v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat iš pateiktų nuotraukų nematyti, kad ant automobilio būtų užvirtęs medis, matosi tik apgadinimai.
14. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Savivaldybės taisyklės), kuriose nustatyta Savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančių želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, priežiūra, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius. Minėtos taisyklių 6.8 punktas numato, jog planiniai želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo darbai – Vilniaus miesto savivaldybės darbai, vykdomi pagal želdinių inventorizacijos duomenis. Taigi želdynų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, tiek savivaldybės patvirtintos taisyklės numato pareigą organizuoti ir vykdyti želdymų tvarkymą ir priežiūrą. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad ji tinkamai vykdo augančių medžių priežiūrą Vilniaus mieste, želdynus prižiūri kiek leidžia tam skirtos lėšos ir turimi žmogiškieji ištekliai, Taisyklėse nėra detalizuota, kiek ir kokių želdymų turi būti inventorizuota, kiek specialistų šį darbą turėtų atlikti.
15. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl teismas privalo vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Teismo vertinimu, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko, tinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
16. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti taikytinais teisės aktais, aptarta teismų praktika tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą 4 409,15 Eur žalą, kompensacines palūkanas, metines palūkanas.
17. Teismui atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas
