Dėl turtinės žalos priteisimo

Administracinė byla Nr. eI2-3429-331/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02412-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) pareiškėjos naudai 3900,15 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 174,17 Eur kompensacinių palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad 2020 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini), nuvirtus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “VW New Beetle”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis).

1.2. Teigia, jog atsakingas už minėtą įvykį asmuo – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Medis, kuris apgadino pareiškėjos apdraustą transporto priemonę, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype.

1.3. Paaiškina, jog pareiškėja siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

1.4. Pareiškėjos nuomone, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė, nevykdydama pareigos tinkamai tvarkyti želdynus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) atsakovės pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo pareiškėjos draudėjui atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad su skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neįrodytu, teikiamu iš esmės nenurodant jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima identifikuoti įvykio vietą ir laiką.

2.1. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja nepaaiškina, kokia pinigine prievole ir jos neįvykdymo terminu remdamasi apskaičiavo savo reikalaujamas kompensacines palūkanas. Atsakovė neneigia, kad turi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, tačiau nesutinka, kad jos nėra įvykdžiusi. Atsakovė remiasi Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 18 straipsniu ir teigia, kad įstatyme numatytą pareigą (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu yra įvykdžiusi - tai patvirtina Vilniaus miesto želdinių inventorizavimo schemos duomenys.

2.2. Akcentuoja, kad nei iš skunde nurodytų aplinkybių, nei iš pridėtų fotonuotraukų apskritai nėra galima identifikuoti, kurioje Vilniaus miesto (ir apskritai – ar Vilniaus) dalyje ar konkrečioje gatvėje stovi fotonuotraukose užfiksuotas apgadintas Automobilis. Todėl, net jeigu ir preziumuoti, kad automobilis stovėjo būtent Vilniaus mieste esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (nors minėta, kad jokie byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia), visgi nėra aišku, kurioje tiksliai šios gatvės vietoje ir apie kurį būtent medį skunde yra kalbama.

2.3. Atsakovė remiasi interaktyvia schema ir teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje iš viso auga apie 100 medžių, visi jie yra inventorizuoti (sutvarkyti), tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galima nustatyti, būtent kuris medis sukėlė pareiškėjos nurodomą žalą - atitinkamai nėra galima ir nustatyti, ar šis medis buvo sveikas, ar jam buvo numatyti papildomi tvarkybos (genėjimo ar kirtimo) darbai. Savivaldybei patikėjimo teise nėra perduotas joks (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis sklypas - jokių suformuotų sklypų šioje gatvėje apskritai nėra. (duomenys neskelbtini) gatvė yra valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo valstybinės žemės patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2.4. Pažymi, kad Savivaldybė, net ir turėdama pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jos teritorijoje augančius medžius, ir net šią pareigą atlikusi, negali užtikrinti, kad inventorizuoti sveiki medžiai nenulūš. Atsakovė remiasi CK 6.246–6.249 straipsniais ir nurodo, jog pareiškėja šioje byloje nepatikslina, kokius konkrečius Savivaldybės veiksmus ar neveikimą laiko neteisėtais, neįrodo ir iš esmės net apskritai neįrodinėja, kokios įstatyme jai numatytos pareigos Savivaldybė neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Atsakovės nuomone, įstatyme numatytą pareigą tvarkyti ir prižiūrėti želdynus (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įvykdžiusi, atitinkamai nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir kitos CK įtvirtintos būtinosios sąlygos, kurioms esant galėtų kilti civilinė Savivaldybės atsakomybė.

2.5. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde keliamu reikalavimu priteisti iš Savivaldybės 174,17 Eur dydžio kompensacines palūkanas, nes nėra aišku, į kokios piniginės prievolės ir kokį praleidimo terminą pareiškėja referuoja. Teigia, kad nei iki šio reikalavimo pateikimo teisme dienos, nei pateikus jį teisme, Savivaldybė pareiškėjos atžvilgiu neturi jokios piniginės prievolės, kuriai įvykdyti būtų buvęs numatytas ir tuo labiau - praleistas - terminas. Nėra suprantama ir atsakovės nuomonė, pati pareiškėja nepaaiškina, kokia prievole, kada nustatyta, nuo kokio jos termino ir nuo kurios šio termino įvykdymo tariamo praleidimo dienos pareiškėja apskaičiavo savo reikalaujamas 174,17 Eur dydžio kompensacines palūkanas, kurias teismo prašo priteisti iš Savivaldybės.

k o n s t a t u o j a :

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo.

3.1. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pranešta apie įvykį, kurio metu ant automobilio užvirto medis, tačiau pažymos ar kiti rašytiniai įrodymai į bylą nėra pateikti.

3.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini), nuvirtus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “VW New Beetle”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), todėl pareiškėja pranešime apie žalos atlyginimą nurodė, kad išmokėjo draudėjui 3 900,15 Eur draudimo išmoką. Pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. teikė pretenziją atsakovei, prašydama išmokėti 3 900,15 Eur žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

3.3. Pareiškėja pateikė 2020 m. birželio 30 d. išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, kuri sudaryta pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 2424590 (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta: vardinė transporto priemonės vertė 4 450.00 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė sudarė 786 Eur, o likutinė vertė aukcione 434 Eur. Pareiškėja nurodė įvertinusi transporto priemonei padarytus apgadinimus, nusprendė, kad transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės.

4. Pareiškėja atlyginusi draudikui žalą už automobilio sugadinimą subrogacijos tvarka kreipiasi dėl žalos atlyginimo.

5. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2013">3K-3-475/2013</a>). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-377/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-377/2008">3K-3-377/2008</a>; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171/2009">3K-3-171/2009</a>; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2010">3K-3-91/2010</a>). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 17 d.) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

7. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Pastarojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas); vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą.

8. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, Nr. A556-1631/2014). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas).

10. Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

11. Teismas pažymi, kad taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala, tačiau pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Atsižvelgus į tai, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas, nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pareiškėja į bylą apskritai nepateikė jokių įrodymų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, skunde tik šabloniškai pažymėdama, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Skundo prieduose nėra eismo įvykio schemos. Nors skundo prieduose ir yra pateiktos sugadinto automobilio nuotraukos, kurios leidžia identifikuoti įvykio laiką, tačiau nėra įmanoma nustatyti atsakingo asmens už žalą. Be to, iš pateiktos medžiagos neįmanoma identifikuoti, kurioje Vilniaus teritorijos vietoje tiksliai, koks konkretus medis lūžo, kokia to medžio būklė (supuvęs, sudžiūvęs), kokios meteorologinės sąlygos (stiprus vėjas, audra, lietus). Pareiškėja apskritai neįrodinėja, kad medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė laiku nespėjo pašalinti nesveiką (supuvusį ar sudžiūvusį) medį. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjos keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

13. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Savivaldybės taisyklės), kuriose nustatyta Savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančių želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas, priežiūra, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius. Minėtos taisyklių 6.8 punktas numato, jog planiniai želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo darbai – Vilniaus miesto savivaldybės darbai, vykdomi pagal želdinių inventorizacijos duomenis. Taigi želdynų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, tiek savivaldybės patvirtintos taisyklės numato pareigą organizuoti ir vykdyti želdymų tvarkymą ir priežiūrą. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad ji tinkamai vykdo augančių medžių priežiūrą Vilniaus mieste. Taip pat rėmėsi interaktyvia schema ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš viso auga apie 100 medžių, visi jie yra inventorizuoti (sutvarkyti), tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galima nustatyti, būtent kuris medis sukėlė pareiškėjos nurodomą žalą - atitinkamai nėra galima ir nustatyti, ar šis medis buvo sveikas, ar jam buvo numatyti papildomi tvarkybos (genėjimo ar kirtimo) darbai.

14. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl teismas privalo vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Teismo vertinimu, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko, tinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

15. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti taikytinais teisės aktais, aptarta teismų praktika tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai padarytą 3900,15 Eur žalą, kompensacines palūkanas, metines palūkanas.

16. Teismui atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas