Baudžiamoji byla Nr. 2K-181/2013
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00562-2008-0
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 nutarties.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį) subendrintos apėmimo būdu, po to dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš A. S. priteista 200 Lt R. S. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta, kad A. S. už padarytą R. S. apiplėšimą nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir nustatyta, kad A. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už tai, kad Trakų rajone, Lentvaryje
2008 m. liepos 4 d., apie 15.00 val., prie ežero atvirai pagrobė A. S. 999 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną;
2008 m. lapkričio 26 d., apie 17.30 val., prie parduotuvės „Klevas“, Geležinkelio g., priėjęs tyčia du kartus sudavė R. S. į veidą, o šiam nukritus ant žemės ir praradus sąmonę, pagrobė jo 400 Lt vertės turtą; įvykdęs plėšimą, A. S. iš pagrobtos rankinės išsiėmė R. S. banko mokėjimo kortelę „Visa Elecktron“ ir laikė iki 2008 m. lapkričio 29 d. 17.40 val., kai parduotuvės „Norfa“, Klevų al. 4, kasoje Nr. 7 pateikė pardavėjai atsiskaitydamas už 35,77 Lt vertės prekes ir, nepavykus bandymui atsiskaityti, išmetė į šiukšlių dėžę prie parduotuvės;
2009 m. gruodžio 20 d., apie 16.00 val., prie geležinkelio stoties, Geležinkelio g. 13, atvirai pagrobė R. P. 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną.
Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija teismų sprendimus dėl A. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą prieš R. S. Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė iš anksto suplanuoto A. S. sumanymo pagrobti R. S. turtą, ar kad toks sumanymas atsirado vėliau, priimtus sprendimus iš esmės grindė vien tik nenuosekliais nukentėjusiojo R. S. parodymais, iš kurių neaišku, kokiu momentu buvo pagrobtas jam priklausantis turtas. Teismo posėdžio metu šis nukentėjusysis parodė, kad nuo jam suduotų smūgių nukrito ant žemės ir gulėjo be sąmonės, o daiktų pasigedo tik po to, kai atgavo sąmonę. Teismai turėjo atkreipti dėmesį į šią aplinkybę, spręsdami dėl nukentėjusiojo parodymų tikrumo, nes be sąmonės buvęs asmuo negali nurodyti turto pagrobėjo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojo G. S. parodymų, tiesiogiai mačiusio, kad nukentėjusysis R. S. prie įvykio vietos atėjo iš netoliese esančios aludės kruvinas ir neblaivus. Aplinkybę, jog R. S. buvo neblaivus, netiesiogiai patvirtina ir jo sesers L. V. parodymai, nes kitaip nepaaiškinamas jos elgesys, kai jį gulintį sumuštą koridoriuje ant grindų rado po vidurnakčio, o į policijos nuovadą ir gydytojus kreipėsi tik ryte. Šios aplinkybės svarbios išvadai, kad R. S. įvykio vietoje su savimi jau neturėjo jokių daiktų, bet nepatvirtina, kad juos pagrobė A. S., todėl nepagrista ir teismų išvada, kad A. S. neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo kortelę. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus apklaustų liudytojų G. B., V. B. ir V. K. parodymus, kad policijos pareigūnai nesikreipė dėl vaizdo kamerų 2008 m. lapkričio 26 d. užfiksuoto vaizdo įrašo pateikimo ar išsaugojimo, ir dėl to, pripažinus niekiniais liudytojo E. L. parodymus, kartu konstatuota faktinė aplinkybė, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė A. S. parduotuvėje „Norfa“ atsiskaitančio už prekes R. S. mokėjimo kortele. AB „SEB bankas“ raštas nėra A. S. kaltės įrodymas, o tik informacinio pobūdžio dokumentas apie bandymą atsiskaityti R. S. mokėjimo kortele 2008 m. lapkričio 26 d. 17.40.15 val. parduotuvėje „Norfa“ Lentvaryje, Klevų al. 4. Atsižvelgus į bylos duomenimis nustatytą įvykio laiką ir vietą, kyla klausimas, kaip A. S. turėjo galimybę per 10 minučių nuvykti į apytikriai už 1 km esančią parduotuvę, susirasti prekes ir už jas atsiskaityti. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kaltinime plėšimo laikas nurodytas su paklaida, todėl A. S. turėjo galimybę pereiti iš vienos parduotuvės į kitą ir įsigyti prekes, suponuoja abstrakčią kaltinimo formuluotę ir taip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE1LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-415/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-415/2005">2K-415/2005</a>). Kasatorius nurodo, kad pagal specialisto išvada nustatytą nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją, jie buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir suduodant smūgius tik dešine ranka, bet teismai nenustatė, kaip A. S. su sugipsuotu dešinės rankos pirštu galėjo suduoti nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius, nuo kurių būtų nugriuvęs ir praradęs sąmonę. Nepašalinę abejonių, prieštaravimų, nepagrįstai atmetę arba tendencingai vertindami įrodymus, teismai pažeidė BK 2 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kasatorius pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas nenuosekliais parodymais, spėlionėmis, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai, todėl, jo manymu, A. S. turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsiliepime į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo A. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo R. S., liudytojos L. V. parodymų, nuteistojo galimybių sužalotu ir sugipsuotu dešinės rankos pirštu suduoti smūgius nukentėjusiajam R. S., taip pat per kaltinime nurodytą laiką suspėti pasinaudoti iš R. S. pagrobta mokėjimo kortele, nesudaro BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyto bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir turi būti palikti nenagrinėtini.
Prokuroras pažymi, kad bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Išvadas apie faktines nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes teismai padarė išsamiai įvertinę A. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo R. S., liudytojos L. V. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas ir paaiškinimus teisme apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą, laiką, rašytinę bylos medžiagą (AB SEB banko raštą), t. y. įrodymų visumą, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuria remdamiesi teismai padarė išvadą, kad būtent A. S., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiojo R. S. rankinę su daiktais ir neteisėtai įgijo, laikė ir bandė pasinaudoti jo banko mokėjimo kortele. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jo galimybės pasinaudoti banko kortele per laiko tarpą nuo kaltime nurodyto R. S. plėšimo laiko ir AB SEB banko rašte nurodyto laiko. A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Prokuroras daro išvadą, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šioje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus.
Kasacinis skundas atmestinas.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinėje instancijoje pagal gautą kasacinį skundą gali būti tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Apeliacinės instancijos teismas, byloje priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tikrindamas pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, iš naujo įvertino byloje jau surinktus įrodymus. Šis teismas nuteistojo teiginius ir iškeltas versijas, vėl nurodomas ir jo gynėjo paduotame kasaciniame skunde, įvertino ir atmetė kaip paneigtas byloje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus, kad 2008 m. lapkričio 26 d., apie 17.30 val., prie parduotuvės „Klevas“, Lentvaryje, jį sustabdė iš matymo pažįstamas jau anksčiau jį apiplėšęs A. S. ir paprašė cigarečių, atsisakius jų duoti abu apsižodžiavo; besibarant A. S. ranka sudavė stiprų smūgį jam į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės, gulėdamas jautė suduodamus smūgius į šonus, nugarą, veidą, galvą, po to prarado sąmonę, o atsigavęs pasigedo rankinės, kurioje buvo banko kortelė ir kiti daiktai; jis pats nesudavė jokių smūgių A. S.; po kurio laiko P. K. jam grąžino kai kuriuos A. S. iš jo pagrobtus daiktus, įvertino kaip nuoseklius viso proceso metu ir jais netikėti pagrindo nenustatė; taip pat įvertino liudytojos L. V. parodymus, specialisto išvados duomenis ir eksperto parodymus teisme dėl R. S. padarytų sužalojimų, A. S. prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu, kad apiplėšė R. S., bei duotus parodymus, sutampančius su nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus išsamiai ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. S., panaudodamas fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė R. S. priklausančią rankinę su daiktais. Šis teismas nuteistojo apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad prieš R. S. nusikalstamų veiksmų neatliko, pripažino pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nuteistojo argumentą, kad jis negalėjo nukentėjusiajam suduoti smūgio dešine ranka dėl sugipsuoto dešinės rankos piršto. Savo išvadą šis teismas argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, jog įvykio metu A. S. dešinioji ranka buvo sugipsuota, tačiau tai jam nesukliudė suduoti smūgio į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo teiginius, kad jis neįgijo, nelaikė ir nebandė pasinaudoti R. S. priklausančia banko mokėjimo kortele, vertino kaip paneigtus bylos duomenimis, kad nuteistasis iš nukentėjusiojo R. S. pagrobė rankinę, iš kurios išėmė banko mokėjimo kortelę, AB „SEB bankas“ informacija apie R. S. mokėjimo kortelės panaudojimą, patvirtinančia, kad 2008 m. lapkričio 26 d., 17.40 val. 15 sek. parduotuvėje „Norfa“ Lentvaryje, Klevų al. 4, bandyta atsiskaityti šia mokėjimo kortele, tačiau nepakako lėšų, ir paties nuteistojo A. S. parodymais, duotais apklausiant jį kaip įtariamąjį ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kad R. S. pagrobtoje rankinėje rado elektroninę mokėjimo kortelę, kuria bandė atsiskaityti parduotuvėje,,Norfa“, bet joje nebuvo pinigų. Nuteistojo argumentą, kad per laiko tarpą tarp R. S. plėšimo ir nurodyto banko rašte, jis fiziškai negalėjo iš vienos parduotuvės pereiti į kitą, išsirinkti prekes ir bandyti atsiskaityti minėta kortele, atmetė kaip nepagrįstą, argumentuodamas tuo, kad kaltinime nurodyta, jog R. S. plėšimo laikas apie 17.30 val., t. y. su paklaida, todėl nuteistasis galėjo suspėti atlikti šiuos veiksmus.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino kasaciniame skunde ginčijamų duomenų atitiktį BPK 20 straipsnio reikalavimams ir pripažino juos patikimu įrodymu, pagrindžiančiu A. S. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda
