R. G. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-204/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00713-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.15.3. (S)

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

nuteistajai R. G.,

nuteistosios gynėjai advokatei Audronei Petronytei,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Antanėliui,

civilinio atsakovo atstovui advokatui Gediminui Saudargui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria, iš dalies tenkinant nukentėjusiosios B. E. patikslintą civilinį ieškinį, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajai B. E. 38 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šia nutartimi nukentėjusiosios B. E. patikslinto civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos priteisimo nagrinėjimas, priėmus atsisakymą, nutrauktas, o ieškinio dalis dėl 500 Lt išieškojimo advokato išlaidoms padengti atmesta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo atstovo, nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R. G. išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Šiuo nukentėjusiajai B. E. iš nuteistosios R. G. priteista 9469,19 Lt turtinei, 18 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o iš draudimo bendrovės UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

R. G. nuteista už tai, kad, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 53, 75, 172, 173 punktų reikalavimus, 2008 m. kovo 21 d., apie 13.05 val., ties pastatu Vilniuje, Ąžuolyno g. 8, vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Ąžuolyno gatve Ozo gatvės link ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei saugumui, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, taip sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, ir partrenkė į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės įžengusį pėsčiąjį K. E., kuris 2008 m. kovo 23 d. ligoninėje mirė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai R. G. paskirtas įpareigojimas iki 2012 m. spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai B. E. priteistą turtinę žalą (9469,19 Lt); kitos nuosprendžio dalies nenaikino ir nekeitė.

Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba šią nutartį pakeisti, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 18 273,60 Lt

Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 113 straipsnio 1, 2 dalių, 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies nuostatas, rungimosi principą, nes neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje nurodytas aplinkybes ir įrodymus vertino formaliai, nesiedamas jų su nagrinėjama byla bei neturtinės žalos atlyginimo klausimu, nepatikrino ir tinkamai neįvertino visų proceso dalyvių argumentų, nutartyje neišdėstė motyvų, kodėl atmeta ar kitaip vertina byloje surinktus įrodymus ir civilinio atsakovo argumentus, susijusius su civilinio ieškinio bei jį pagrindžiančių dokumentų ydingumu ir prieštaringumu, ir nukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Taip pat teismas neatskleidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio turinio ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš civilinio atsakovo priteista 40 000 Lt suma nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti yra niekuo nepagrįsta ir neteisėta. Taikydamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, teismas neanalizavo nuteistosios turtinės padėties, turtinės ir neturtinės žalos santykio, įvykio pasekmių nukentėjusiajai (pvz., ieškinyje nurodyta, kad civilinė ieškovė dėl įvykio turėjo mažinti darbo krūvį, kad tai turėjo įtakos turtinei padėčiai), žuvusiojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykių, nukentėjusiojo neatsargumo laipsnio ir prašomos priteisti sumos santykio. Teismas, priimdamas nutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, formaliai įvertino tik kelis neturtinės žalos atlyginimo aspektus, tačiau taip ir neįvertino pažeistų vertybių svarbos, skirtingų interesų pusiausvyros, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog nors BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime. Civilinis atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2008 m. gegužės 22 d pirminiame ieškinyje nukentėjusioji prašė tik 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o vėliau, nenurodydama jokių naujų aplinkybių savo reikalavimams pagrįsti, ji beveik du kartus padidino prašomą priteisti pinigų sumą. Patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės niekuo nepagrįstos, 50 000 Lt reikalavimas neparemtas jokiais įrodymais. Kasatoriaus manymu, nemotyvuotas ir bylos aplinkybėmis nepagrįstas ieškinio reikalavimų padidinimas prieštarauja BPK ir CPK normų nuostatoms, todėl negalėjo būti patenkintas net iš dalies. Civilinis atsakovas sąžiningai reikalavo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepaneigė ir motyvuotai neatmetė nė vieno 2012 m. rugsėjo 24 d. kasatoriaus paaiškinimuose nurodyto argumento ir civilinį ieškinį patenkino iš esmės prielaidų ir deklaratyvių nukentėjusiosios teiginių pagrindu, nutartyje net nenurodydamas motyvų, kodėl priteistina būtent tokia suma ir kuo remiantis teismas padarė konkrečias išvadas (BPK 305 straipsnio 5 dalis).

Skunde taip pat nurodoma, kad vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į žuvusiojo K. E. didelį neatsargumą, byloje pareikštas civilinis ieškinys gali būti atmestas visa apimtimi, tačiau skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje apie šias aplinkybes visiškai nepasisakyta ir civilinio atsakovo argumentai motyvuotai neatmesti. Teismas visiškai nepasisakė dėl žuvusiojo neatsargumo apimties, priežastinio ryšio su kilusiais padariniais ir dėl to priteistinos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, iš pradžių konstatuodamas, kad nusikaltimas yra neatsargus, o eismo įvykis įvyko iš dalies dėl paties pėsčiojo neatsargumo, vėliau, spręsdamas atlygintinos žalos klausimą, į šią aplinkybę neatsižvelgė ir dvidešimčia procentų sumažindamas civilinės ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiškai neargumentavo bei nemotyvavo tokio neturtinės žalos dydžio, nors tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, tiek ją nagrinėjant pakartotinai dėl neturtinės žalos reikalavimo buvo vertinami identiški įrodymai. Kasatorius daro išvadą, kad tai, jog dvi skirtingos to paties Vilniaus apygardos teismo kolegijos, analizuodamos tas pačias aplinkybes ir vertindamos tuos pačius įrodymus, atlygintiną neturtinę žalą įvertino dvigubai besiskiriančiu dydžiu, sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Kasatorius įsitikinęs, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo teismų praktikoje įtvirtintais neturtinės žalos dydžiais analogiškose bylose ir neatsižvelgė į nesąžiningą bei nemotyvuotą ieškinio sumos padidinimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Byla apeliacine tvarka buvo perduota nagrinėti dėl subjekto, atsakingo už neturtinės žalos atlyginimą, ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Kasacine tvarka byla išnagrinėta pagal pateiktą skundą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Faktai, nustatyti byloje pagal BK 281 straipsnio 5 dalies požymius, yra nekvestionuojami, todėl kolegija jų neanalizuoja ir nutartyje jais remiasi.

Kasaciniame skunde ginčijamas netinkamas baudžiamojo proceso, civilinio proceso bei Civilinio kodekso normų, reguliuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus, taikymas. Esminiai skundo argumentai yra siejami su tuo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nebuvo atskleistas CK 6.250 straipsnio turinys, nebuvo atsižvelgta į visus šiame įstatyme išdėstytus kriterijus, kurie yra reikšmingi išsprendžiant neturtinės žalos klausimą.

Su šiais kasacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji pagrįstai pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji žuvusiojo sutuoktinė, o CK 6.284 straipsnis numato, jog dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rėmėsi nukentėjusiosios B. E. ieškinyje dėl žalos atlyginimo išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliko dalinį įrodymų tyrimą. Teismas nutartyje nurodė teisės aktus, teismų praktikos pavyzdžius, kuriais remiasi nustatydamas neturtinės žalos dydį, išdėstė argumentus, jog nukentėjusioji dėl sutuoktinio netekties patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, kartu nurodė, kad šios aplinkybės neigiamai paveikė jos tolesnį gyvenimą. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji nepagrindė įrodymais aplinkybių, jog ji su žuvusiuoju gyveno kartu, buvo jo išlaikoma. Šie kasacinio skundo reikalavimai atmestini, nes keliami nepagrįstai. Nukentėjusioji yra žuvusiojo sutuoktinė, todėl preziumuotina aplinkybė, kol neįrodyta priešingai, kad ji su žuvusiuoju gyveno kartu ir buvo šeima. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo teismui kiekvienu neturtinės žalos atlyginimo atveju išsamiai išnagrinėti visų aptariamame straipsnyje išdėstytų kriterijų turinį, nes neturtinės žala yra specifinė kategorija, susijusi su jausmų, dvasinių išgyvenimų patyrimu, todėl šių reiškinių turinys paprastai nustatomas ne konkrečiais duomenimis, o santykinai apibendrintais teismų praktikoje pripažintais dydžiais. Todėl neturtinės žalos suma kiekvienu atveju yra santykinis dydis. Teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl neturtinės žalos nustatymo, turi remtis tais kriterijais, kuriuos laiko esminiais ir lemiančiais, nustatant neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Kasaciniame skunde nebuvo pateikta duomenų ar argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo nurodytus pagrindus, kuriais buvo remiamasi nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo būtinumo aptarti žalą padariusio asmens turtinės padėties, nes neturtinės žalos atlyginimas priteistas ne iš kaltininko, o iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteista suma nėra didelė. Regresinio ieškinio galimybė iš nuteistosios R. G. nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo pagrįstai nenagrinėjo. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiu, jog buvo pažeistas rungimosi principas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sumažino neturtinės žalos dydį pasiremdama tuo, kad R. G. padarytas nusikaltimas neatsargus, eismo įvykis kilo iš dalies ir dėl nukentėjusiojo neatsargumo. Taigi apeliacinės instancijos teismo negalima laikyti šališku, nes jis atsižvelgė ir į šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina tai, kad nors teismas ir pripažino, jog įvykiui reikšmės turėjo neatsargus nukentėjusiojo elgesys, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės mažinti neturtinės žalos dydį. CK 6.282 straipsnis numato galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą arba jį atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-465/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-465/2008">2K-465/2008</a>, 2K-272/2011). Tokiais atvejais, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas mišrios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai nepripažino, kad eismo įvykio metu žuvusio K. E. elgesys pasireiškė dideliu neatsargumu, o tik nurodė, jog jis buvo neatsargus, todėl tai nėra aplinkybė, numatyta CK 6.282 straipsnyje. Kasaciniame skunde spekuliatyviai pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kurie nėra tapatūs ar panašūs su šia byla, skunde remiamasi niekuo nepagrįstu teiginiu, kad dėl žalos kilimo yra atsakingas pats nukentėjusysis, todėl kasacinio skundo teiginiai šiuo klausimu plačiau neaptartini. Teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo sutuoktiniui, kai dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo atimama gyvybė, paprastai priteisiama nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377/2012">2K-377/2012</a>, 2K-496/2011, 2K-195/2011, 2K-553/2010, 2K-539/2010). Nagrinėjamu atveju iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai B. E. priteista 38 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasacinės instancijos teismas svarsto tik tuos atvejus, kai teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taiko materialiosios teisės normas, padaro esminių proceso teisės pažeidimų arba aiškiai nukrypsta nuo teismų praktikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių pažeidimų nepadaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Aldona Rakauskienė

Alvydas Pikelis