Administracinė byla Nr. 2AT-10-2013
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03095-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.
2013 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimo.
Šiuo nutarimu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas ir paliktas galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. liepos 18 d. nutarimas, kuriuo V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1245 straipsnį paskirta 110 Lt bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą, susipažinusi su prašymu atnaujinti bylą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno atsiliepimu ir bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
V. G. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. liepos 18 d. nutarimu nubausta pagal ATPK 1245 straipsnį už tai, kad ji pažeidė už naudojimąsi statyti automobilius nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Byloje nustatyta, kad V. G. 2012 m. gegužės 21 d., apie 16.40 val., pastatė automobilį Klaipėdoje, ties Vytauto g. 21 namu, mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pažeisdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų (toliau - Vietinės rinkliavos nuostatai) 13.4 punktą, kuriame nustatyta, kad bilieto ar leidimo originalą būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris); jei mokama mobiliuoju ryšiu ar įsigyjamas leidimas – mėnesio abonementas, šioms paslaugoms skirti lipdukai su brūkšniniu kodu turi būti užklijuoti ant priekinio automobilio stiklo, o leidimo kopija negalioja.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. liepos 18 d. nutarimas, kuriuo V. G. pagal ATPK 1245 straipsnį paskirta 110 Lt bauda, panaikintas ir administracinė byla nutraukta.
Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad V. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, jos veiksmais nesukeltos žalingos pasekmės vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkai, ji neturėjo tyčios nedėti gyventojo leidimo statyti automobilį kaip to reikalaujama atitinkamuose Klaipėdos savivaldybės patvirtintuose Vietinės rinkliavos nuostatuose.
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. nutarimu patenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą – V. G. skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. liepos 18 d. nutarimą, kuriuo V. G. pagal ATPK 1245 straipsnį paskirta 110 Lt bauda.
Apygardos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad vien leidimo turėjimas statyti automobilį geltonojoje zonoje, nepalikus jo automobilyje gerai matomoje vietoje, nepašalina vairuotojo atsakomybės, nes leidimo turėjimas ir palikimas automobilyje gerai matomoje vietoje yra neatsiejami reikalavimai, kurių privalo laikytis vairuotojas.
2012 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartimi, kilus pagrindui manyti, kad padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, administracinė byla atnaujinta.
Pareiškėja V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą.
Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1245 straipsnį patraukto asmens kaltės klausimo, todėl pažeidė ATPK 9 straipsnio 1 dalies, 10 ir 11 straipsnių nuostatas ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. ATPK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką ir t. t. Pripažinęs, kad veiką kvalifikuojant pagal ATPK 1245 straipsnį pakanka nustatyti vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, apygardos teismas pažeidė ATPK 9 straipsnio 1 dalį.
Teismas neteisingai sutapatino mokėjimo tvarkos pažeidimą su ATPK numatytu pažeidimu, nes ATPK 9 straipsnio 1 dalis draudžia tai daryti ir įpareigoja nustatyti asmens kaltę tam, kad būtų konstatuotas administracinės teisės pažeidimas (ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo). Jeigu nustatoma, kad asmens kaltės nėra, daroma išvada, jog nėra ir administracinės teisės pažeidimo. Tačiau teismas pasisakė atvirkščiai, t. y. kad kaltės klausimo nebūtina nagrinėti, jeigu nustatytas mokėjimo tvarkos pažeidimo faktas. Teismas turėjo įvertinti pareiškėjos paaiškinimus, kad jos kaltės, net ir padarytos neatsargiai, nėra: ji neturėjo ir negalėjo numatyti, kad leidimas gali atsitiktinai nukristi nuo vėjo gūsio uždarant automobilio duris.
Teismas taip pat pažeidė ATPK 10 ir 11 straipsnių nuostatas, kuriose kalbama apie asmens veikimo arba neveikimo žalingas pasekmes, nes neatsižvelgė į tai, kad žalingų pasekmių dėl to, jog patikrinimo metu po mašinos prekiniu stiklu nebuvo leidimo, neatsirado ir negalėjo atsirasti, nes mokestis už stovėjimą jau buvo sumokėtas įsigyjant leidimą.
Atsiliepimu į V. G. pareiškimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja K. V. prašo pareiškimo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 10 ir 11 straipsnių nuostatas, kuriose kalbama apie asmens veikimo ar neveikimo žalingas pasekmes, nes neįvertino to, jog padarytas pažeidimas yra formalusis, kuris nereikalauja materialinės žalos padarymo kaip sudėties požymio.
Be to, pažymima, kad vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pažeidimo fiksavimo metu buvo renkama vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatų 13.1 punktu, kuris nustato, kad automobilių valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį, privalo iš karto įsigyti bilietą arba sumokėti už automobilio stovėjimą mobiliuoju ryšiu, arba turėti leidimą naudotis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Tų pačių Vietinės rinkliavos nuostatų 13.4 punkte nurodyta, kad bilieto ar leidimo originalą būtina palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai (modelis, valstybinis numeris); jei mokama mobiliuoju ryšiu ar įsigyjamas leidimas – mėnesio abonementas, šioms paslaugoms skirti lipdukai su brūkšniniu kodu turi būti užklijuoti ant priekinio automobilio stiklo. Leidimo kopija negalioja.
V. G. automobilį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje, bet turimo gyventojo leidimo nepaliko automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad leidimas statyti automobilį mokamoje stovėjimo vietoje administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo padėtas, kaip to reikalaujama Vietinės rinkliavos nuostatuose. Be to, pati V. G. pripažino, kad pažeidimo fiksavimo metu jai išduoto gyventojo leidimo nebuvo po automobilio priekiniu stiklu, nes jis buvo nukritęs. Vien tik gyventojo leidimo turėjimas, nepalikus jo automobilyje gerai matomoje vietoje, nepašalina vairuotojo atsakomybės, nes tokio leidimo įsigijimas ir palikimas automobilyje gerai matomoje vietoje yra neatskiriami reikalavimai, kurių privalo laikytis vairuotojas. Tai reiškia, kad kiekvienas gali laisvai nuspręsti kaip, kokiu būdu turimą bilietą ar leidimą paliks po automobilio priekiniu stiklu: padės ant prietaisų skydelio viršaus; priklijuos klijais ar lipnia juosta prie prietaisų skydelio ar priekinio stiklo; įdės į specialiai tam pritaikytą dėklą, kuris yra pritvirtintas prie prietaisų skydelio ar priekinio stiklo, ir pan.
Tačiau V. G., žinodama vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nepaliko leidimo naudotis nustatyta mokama vieta automobiliui statyti originalo po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje, todėl nepagrįstai tvirtina, kad, turėdama galiojantį leidimą, tačiau nepadėdama jo automobilyje, kaip to reikalauja Vietinės rinkliavos nuostatų 13.4 punktas, jokio pažeidimo nepadarė. Tai, kad, anot V. G., įsigytą leidimą, kurį buvo padėjusi po automobilio priekiniu stiklu, nupūtė vėjas, nešalina jos atsakomybės pagal ATPK 1245 straipsnį, nes šis pažeidimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, t. y. kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 1245 straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista Vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta mokėjimo tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. prašymas tenkintinas.
Dėl V. G. padaryto pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 1245 straipsnį
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas vykdydamas šią ir kitas funkcijas vietos savivalda vadovaujasi inter alia atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principais.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taigi vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, suponuojantis pareigą mokėti rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose savivaldybės priimamuose teisės aktuose.
ATPK 1245 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nuostatuose numatytos vietinės rinkliavos, renkamos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, mokėjimo tvarkos pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. G. pažeidė šio straipsnio saugomą vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste mokėjimo tvarką, nes ji, turėdama leidimą naudotis mokama vieta, tokia vieta naudojosi pažeisdama reikalavimą leidimo originalą palikti automobilyje po priekiniu stiklu, t. y. nevykdė Vietinės rinkliavos nuostatų 13.4 punkte nustatytos pareigos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 13.1 punktą Klaipėdos savivaldybė numatė, jog rinkliava už automobilio stovėjimą surenkama keliais mokėjimo būdais: įsigyjant iš automato ar kontrolieriaus bilietą; sumokant už automobilio stovėjimą siunčiant pranešimą mobiliuoju ryšiu, įgyjant abonementus ir leidimus naudotis mokamomis vietomis. Turint tokį leidimą Vietinės rinkliavos nuostatų 13.4 punkte nustatyta papildoma pareiga automobilio valdytojui (vairuotojui) leidimo originalą palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje) iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. G., įgydama iš Klaipėdos savivaldybės administracijos leidimą, šioje savivaldos institucijoje deklaravo duomenis apie savo gyvenamąją vietą, nurodė automobilio modelį ir valstybinį numerį (b. l. 14). Taigi ji metus galiojantį leidimą pagal Vietinės rinkliavos nuostatų 12.2.5 punktą įgijo kitokia tvarka, nei, pvz., asmuo įgijęs automate vienkartinį bilietą ar asmuo sumokėjęs už stovėjimo paslaugą SMS žinute. Ji ne tik iš anksto sumokėjo vietinę rinkliavą, bet ir atliko veiksmus, leidžiančius savivaldybei pagal automobilio identifikacinius duomenis nustatyti, kad tokia rinkliava už konkretų automobilį sumokėta. Leidimą įgijusių automobilių valdytojų (vairuotojų) kontrolė šiuo atveju galėjo būti atlikta ne vien leidimo originalo paieška mokamoje vietoje pastatytame automobilyje.
Pagrindinis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatytos mokėjimo tvarkos reikalavimas rinkliavos mokėtojui – automobilio valdytojui (vairuotojui) už suteiktas automobilio stovėjimo vietos paslaugas – tai nustatyta mokestinė pareiga (privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą). ATPK 1245 straipsnyje nustatytas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas. Šiuo atveju asmeniui iš anksto sumokėjusiam rinkliavos mokestį ir turinčiam ilgalaikį leidimą statyti automobilį, papildomas reikalavimas palikti leidimo originalą po priekiniu stiklu susijęs su rinkliavos nuostatomis, padedančiomis savivaldybei kontroliuoti automobilio vairuotojo (valdytojo) mokestinės pareigos vykdymą.
Kolegija sprendžia, kad vien Vietinės rinkliavos nuostatų 13.4 punkte nustatytos pareigos nesilaikymas šiuo atveju savaime nėra toks priešingas teisei ir pažeidžiantis mokėjimo tvarką veiksmas, už kurio padarymą V. G. reikėtų taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 1245 straipsnyje.
Apylinkės teismas, nors ir išdėstė kitokius motyvus dėl ATPK 1245 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties nebuvimo, tačiau iš esmės atsižvelgė į esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, į tai, kad V. G. turėjo įgijusi galiojantį leidimą, savivaldybės biudžetui žala nepadaryta, tokį leidimą deklaruodama gyvenamą vietą ji nuolat įgyja jau trejus metus, patikrinimo metu leidimas nuo stiklo atsitiktinai buvo nukritęs į automobilio salono vidų.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. G. nustatyto rinkliavos mokėjimo pažeidimą, akcentavo vien leidimo laikymo tvarkos pažeidimą, taigi neteisingai taikė ATPK 1245 straipsnį ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Šio teismo nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. G. administracinė byla nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
