Baudžiamoji byla Nr. 2K-184/2013
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00658-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.6.; 2.1.7.4.; 2.6.7.1. (S)
2013 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo gynėjui Romaldui Briliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendis:
R. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalies į 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.
Šiuo nuosprendžiu taip pat sumažinta iš R. B. nukentėjusiesiems A. Ž., A. Ž., A. V. ir A. B. priteista neturtinė žala, priteisiant A. Ž. – 70 000 Lt, A. Ž. – 86 547,20 Lt, A. V. – 68 273,60 Lt, A. B. – 78 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, R. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. R. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. sausio 18 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam trejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Iš R. B. priteista neturtinei žalai atlyginti: A. Ž. 300 000 Lt, A. Ž. 293 790,70 Lt, A. V. 98 273,60 Lt, A. B. 98 273,60 Lt, K. L., jos nepilnametei dukrai A. L. 10 000 Lt, o K. L. priteista 3 100 Lt turtinei žalai atlyginti. A. V. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl reikalavimo priteisti kapo sutvarkymo išlaidas, o klausimas dėl šių išlaidų nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.
2011 m. gegužės 22 d., apie 16.06 val., R. B. vairavo automobilį „Honda Prelude“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip pažeisdamas KET 14 punktą, važiuodamas Vilniuje, S. Nėries g., ties pastatu Nr. 21, pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, t. y. nepasirinko vairavimo sąlygas ir vietą atitinkančio saugaus greičio, viršijo leidžiamą maksimalų 50 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 123 km/h greičiu, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio, nebevaldomu automobiliu partrenkė pėsčiuosius D. V., G. Ž., A. Ž., A. B. ir A. L.. Eismo įvykio metu D. V. žuvo įvykio vietoje, G. Ž. mirė ligoninėje nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, A. Ž. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. B. ir A. L. padaryti sužalojimai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nukentėjo R. B. vairuoto automobilio keleivis E. V., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu perkvalifikavo R. B. nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies į to paties straipsnio 5 dalį motyvuodama tuo, kad byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų patvirtinančių, jog R. B. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino.
Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 281 straipsnio 6 dalies į 281 straipsnio 5 dalį, paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas aštuoneriems metams; palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį dešimčiai metų laisvės atėmimo, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant trejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones. Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti kaip visumą ir, netinkamai įvertinęs įrodymus, netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai pripažino, kad R. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje.
Prokuroras teigia, kad nors baudžiamasis įstatymas nepateikia konkretaus apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų apibrėžimo, BK 281 straipsnyje numatytos normos turinys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje pateikiamas jo vertinimas ir analizė leidžia tvirtintini, kad jei apsvaigimo nuo alkoholio būsena iš esmės prilyginama tam tikram santykiniam asmens kraujyje rasto alkoholio koncentracijos kiekiui, tai apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, kurių apyvarta išvis draudžiama, sietinas vien tik su tokių medžiagų (nepriklausomai nuo jų kiekio) aptikimo asmens organizme faktu. Dėl psichiką veikiančių medžiagų specifikos, jų poveikio organizmui ir testavimo ypatybių nebūtina papildomais duomenimis įrodinėti, kad rasta medžiaga tikrai turėjo kažkokį konkretų poveikį asmens psichinei būsenai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, keliant abejonių duomenų (specialisto išvados Nr. T-N 1054/11(01)), kuriais buvo grindžiamas nuteistojo apsvaigimas, pakankamumu ir patikimumu, kaip reikšmingas apsvaigimo nustatymo trūkumas nepagrįstai buvo nurodyta aplinkybė, kad su R. B. nebuvo atlikti visi metodikoje numatyti veiksmai, t. y. buvo apsiribota tik jo biologinės terpės pavyzdžių paėmimu ir ištyrimu, neatliekant bendros būklės įvertinimo. Prokuroras pažymi, kad pagal nustatytus duomenis galima spręsti, jog po eismo įvykio buvo susidariusi situacija, leidusi įtarti, kad R. B. galėjo patirti rimtų sužalojimų, todėl policijos pareigūnų sprendimas jo nepristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, o perduoti greitosios pagalbos darbuotojams, kurie pristatė kaltininką į ligoninę, nevertintinas kaip netinkamas. Taigi laikytina, kad po eismo įvykio dėl objektyvių priežasčių susidariusi situacija, dėl kurios R. B. medicininė apžiūra nebuvo visiškai atlikta, atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 16 punktą. Bet kuriuo atveju nevisiškas metodikoje numatytos medicininės apžiūros procedūros atlikimas savaime neleidžia abejoti, kad R. B. biologinės organizmo terpės pavyzdžių paėmimas ir jų ištyrimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir kartu kelti klausimą dėl specialisto išvados Nr. T-N 1054/11(01), kaip savarankiško įrodymo, patikimumo bei pakankamumo nustatant apsvaigimo būseną. Be to, BK 281 straipsnio 6 dalies prasme reikšmingiausia medicininės apžiūros dalis yra būtent biologinės organizmo terpės pavyzdžių paėmimas ir jų ištyrimas, be kurių nebūtų galimybės metodikoje numatytame akte pateikti galutinės pagrįstos išvados, nes būtent su šių specialių tyrimų rezultatais įstatymas sieja apsvaigimo fakto nustatymą ir laiko juos pakankamais daryti išvadas apie šią aplinkybę. Įstatymas nenumato jokių išskirtinių papildomų sąlygų, kurios, skirtingai nei darant išvadas dėl asmens blaivumo (girtumo), turėtų būti įvykdytos nustatant apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas savaip interpretavo ir aiškino baudžiamąjį įstatymą bei teismų praktiką ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nustatinėjant apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų būtina rasti šios medžiagos būtent kraujyje, o ne šlapime. Metodikoje nenumatyta (nereikalaujama), kad darant išvadas dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tam tikra narkotinė ar psichotropinė medžiaga turėtų būti randama būtent kažkurioje vienoje iš biologinių organizmo terpių (pavyzdžiui, kraujyje). Todėl darant išvadas dėl asmens apsvaigimo nėra jokio pagrindo laikyti kraują svarbesne tiriamąja medžiaga, nei kitos biologinės organizmo terpės, šiuo atveju – šlapimas. Iš ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-56/2012 išvados matyti, kad, pavartojus psichotropinės medžiagos, jos pėdsakų galima aptikti dar kelias paras, o šis faktas leidžia spręsti tik apie tai, kad tarp tokios medžiagos vartojimo ir aptikimo organizme galėjo praeiti ne valandomis, o dienomis skaičiuojamas laiko tarpas, tačiau tai nėra pagrindas daryti kokias nors išvadas apie apsvaigimą. Prokuroro manymu, aplinkybė, kad psichotropinė medžiaga pirma patenka į kraują, savaime neleidžia daryti išvados, jog medžiagos radimo asmens kraujyje atveju jis laikytinas apsvaigusiu, o radimo tik šlapime atveju (t. y. vėliau) – visiškai adekvačiu ir galinčiu vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo akcentuojamą metodikoje numatytą medicininės apžiūros pirminį etapą – bendros asmens būklės įvertinimą – ne visada būna objektyvi galimybė atlikti, be to, kaip matyti iš teismų praktikos, šio apžiūros etapo rezultatai pripažįstami daugiau pagalbiniais kitų atžvilgiu. Apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų dėl jų specifikos įstatyme suvokiamas plačiau ir siejamas su bet kokiu šių medžiagų kiekio radimu organizme, o konkretus jų kiekis organizme, skirtingai nei alkoholio, nenustatomas. Atsižvelgiant į tai, specialių tyrimų metu žmogaus biologinėse organizmo terpėse radus narkotinės ar psichotropinės medžiagos, specialisto išvadoje nurodoma, kad buvo rasta tam tikros medžiagos pėdsakų. Todėl laikytinas nepagrįstu skundžiamo nuosprendžio teiginys, kuriuo pažymima, kad R. B. šlapime buvo rasta ne pačios metamfetamino medžiagos, o tik jos pėdsakų, taip bandant pabrėžti, kad esą šios medžiagos buvo suvartota labai nedaug arba tai įvyko gerokai anksčiau prieš eismo įvykį.
Kasatoriaus manymu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1054/11(01), kuria nustatyta, kad R. B. šlapime buvo rasta metamfetamino pėdsakų, turėtų būti laikoma pakankamu įrodymu konstatuoti, jog nuteistasis ne tik vartojo šią psichotropinę medžiagą, bet ir BK 281 straipsnio 6 dalies prasme buvo nuo jos apsvaigęs. Esant tokiems objektyviems duomenims, nėra būtinybės šios faktinės aplinkybės papildomai pagrįsti dar ir liudytojų parodymais, todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sureikšminti parodymai liudytojų, kurie prieš įvykį ir po jo R. B. veiksmuose neįžvelgė neadekvatumo (ar kitų apsvaigimo požymių). Be to, teismas nevertino to, kad R. B. šlapime, be metamfetamino, buvo rasta ir lidokaino pėdsakų. Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte Nr.80TPK-G-56/2012 nurodyta, kad metamfetaminas, vartojamas su lidokainu, gali turėti įtaką asmens psichinei būklei, t. y. sumažinti stimuliatoriaus metamfetamino poveikį. Tai reiškia, kad liudytojai, kurie bendravo su R. B. po eismo įvykio, objektyviai negalėjo pastebėti metamfetamino poveikio, nes jis buvo nuslopintas lidokaino. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. B. itin didelis neatsargumas valdant transporto priemonę ir šiurkštūs Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai patvirtina jo buvusią neadekvačią ir psichiką veikiančių medžiagų nulemtą būseną (tai atitinka eksperto V. E. A. Banaičio paaiškinimus apie metamfetamino poveikį žmogui).
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 281 straipsnio 6 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šią veiką teismas kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Nuosprendyje nurodyta, kad nėra medicininių duomenų konstatuoti R. B. apsvaigimą vairavimo metu, nes iškart po eismo įvykio R. B. medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti nebuvo atlikta (tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių – pats R. B. avarijos metu buvo sužalotas, jam buvo suteikiama medicininos pagalba). Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra kliūtis padaryti išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį apsvaigęs, nes tokią išvadą leidžia daryti kiti byloje surinkti ir teismo aptarti įrodymai. Išvadą, jog vairuodamas automobilį R. B. buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrindė tokiais duomenimis: 1) specialisto išvada Nr. T-N 1054/11(01), kurioje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 22 d. 17.30 val. paimtame R. B. šlapime rasta lidokaino ir pėdsakų metamfetamino; šlapime opijatų, kokaino ir jo metabolitų, kanabinoidų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta; kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino ir jo metabolitų nerasta; 2) eksperto Valdo Edmundo Algirdo Banaičio paaiškinimu, kad amfetaminas yra narkotikas, kuris veikia kaip dopingas. Jo poveikis pasireiškia euforijos būsena. Žmogus tampa aktyvus, vairuodamas gali pasijusti kaip kaskadininkas, o ne kaip paprastas vairuotojas; 3) liudytojo E. M. parodymais, kad dar iki įvykio jis matė tą patį automobilį laksčius dideliu greičiu nepaisant kelyje įrengtų greičio mažinimo kalvelių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad: pagal įvykio situaciją, kaltinamojo veiksmus vairuojant automobilį tiek įvykio metu, tiek iki jo galima daryti išvadą, kad R. B. elgesys visiškai atitiko eksperto apibūdintą metamfetamino poveikį žmogui (euforija, lemianti aktyvumą, nutrūktgalvišką elgesį, vairavimą nepaisant savo ir kitų asmenų saugumo); atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad R. B. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino. Prieš padarydamas šią išvadą teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. apžvalgą Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose, kur nurodyta, kad alkoholio kiekio koncentracija kraujyje, kuriai esant pripažįstama, jog vairuotojas yra neblaivus, nustatyta BK 281 straipsnio 8 dalyje; tuo tarpu nei baudžiamajame įstatyme, nei Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje, o tai reiškia, kad dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme.
Sprendimą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – R. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 6 dalies į 281 straipsnio 5 dalį atitinkamai sumažinant jam paskirtą bausmę – apeliacinės instancijos teismas pagrindė tuo, kad: veikai kvalifikuoti pagal BK 281 stripsnio 6 dalį nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki eismo įvykio buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; būtina nustatyti, kad įvykio metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs; byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. B. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje įrodyta tik tai, kad R. B. prieš kurį laiką iki eismo įvykio buvo vartojęs metamfetamino, tačiau liko neįrodyta, kad to įvykio metu jis buvo nuo šios medžiagos apsvaigęs. Pagrįsdamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad: specialisto atlikto tyrimo metu buvo rasta ne pati psichotropinė medžiaga metamfetaminas, o tik jos pėdsakai; jie buvo rasti ne tiriamojo kraujyje, o šlapime; byloje apklausti specialistai paaiškino, kad metamfetamino pėdsakai šlapime gali išlikti iki trijų parų; po eismo įvykio R. B. medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti nebuvo atlikta; po įvykio R. B. dėl jo sužalojimo apžiūrėję gydytojai jokių apsvaigimo požymių nepastebėjo, medicininiuose dokumentuose tokių požymių neužfiksavo; neatsakingas R. B. vairavimas nepaisant savo ir kitų saugumo nėra jo apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos įrodymas, nes tokį elgesį gali lemti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, chuliganiškos paskatos; ekspertai V. A. E. Banaitis ir R. Raudys paaiškino, kad narkotinis apsvaigimas yra tada, kai pakinta asmens psichika; R. Raudys parodė, kad pagal byloje esančius duomenis – neatlikus medicininės apžiūros apsvaigimui įvertinti, psichotropinės medžiagos neradus kraujyje (jos pėdsakai rasti tik šlapime) – negalima teigti, kad R. B. vairavo apsvaigęs.
Prašymą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį kasatorius grindžia teiginiais, kad: apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vienus nuo kitų; dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų įvertinimo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – nepagrįstai pripažinta, kad R. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje.
Iš prokuroro kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra pagrindžiamas teiginys apie BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vienus nuo kitų, pažeidimą. Skunde pateikiama byloje surinktų įrodymų analizė ir teigiama, kad tinkamai juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Prokuroras skunde akcentuoja aplinkybę, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tik apsvaigimo nuo alkoholio nustatymo kriterijų: BK 281 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio. Apsvaigimo nuo kitų medžiagų nustatymo kriterijai nėra sunorminti. Todėl, anot prokuroro, bet kokio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos aptikimas žmogaus organizme reiškia, kad nuo tos medžiagos žmogus yra apsvaigęs. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sureikšmino aplinkybę, kad metamfetamino pėdsakai surasti tik R. B. šlapime, kad kraujyje jų nerasta, nes tik pagal alkoholio koncentraciją būtent kraujyje sprendžiamas apie apsvaigimą nuo šios medžiagos; apsvaigimas nuo psichotropinės medžiagos gali būti konstatuotas ir tais atvejais, kai ji aptinkama tik šlapime. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sureikšmino po eismo įvykio su R. B. bendravusių asmenų parodymus, kad jie jokių R. B. apsvaigimo požymių nepastebėjo. R. B. šlapime rasta ne tik metamfetamino pėdsakų, bet ir lidokaino, kuris stimuliatoriaus metamfetamino poveikį mažina. Po įvykio su R. B. bendravę asmenys metamfetamino poveikio pastebėti negalėjo, nes jis buvo nuslopintas lidokaino.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nevertina, o tik patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesniųjų instancijų teismuose, ar pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šio teismo posėdžio protokolo bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik įvertino visus pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, bet ir pats atliko įrodymų tyrimą, siekdamas R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes ištirti dar išsamiau. Teisėjų kolegija iš Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinės ligoninės išreikalavo R. B. medicininių dokumentų, surašytų eismo įvykio dieną, kopijas, paskyrė teismo psichiatrijos (narkologinę) ekspertizę siekiant nustatyti, kiek laiko po metamfetamino pavartojimo žmogaus organizmo skysčiuose išlieka jo pėdsakų, ar medicininiuose dokumentuose yra duomenų, kurie patvirtintų R. B. apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būseną eismo įvykio metu, ar metamfetamino vartojimas kartu su lidokainu turi įtakos asmens psichinei būsenai. Atlikę šią ekspertizę ekspertai jos išvadose nurodė, kad: metamfetamino pėdsakų šlapime gali išlikti apie tris paras; R. B. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų jo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būseną eismo įvykio metu; lidokainas medicinoje vartojamas vietinei nejautrai, periferinių nervų blokadai; pavartotas kartu su metamfetaminu jis gali sumažinti stimuliatoriaus amfetamino poveikį. Tik įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog R. B. eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino. Taip apeliacinės instancijos teismas įvykdė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o priešingas prokuroro kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.
Nenustatęs fakto, kad R. B. kelių transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šią nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 281 straipsnio 6 dalies į 281 straipsnio 5 dalį, t. y. veiką kvalifikavo pagal eismo įvykio metu sukeltus padarinius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, o pačių aplinkybių nustatymo teisingumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 - iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
