Administracinė byla Nr. eI2-12572-422/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02515-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Astos Vailionės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai K. R.-A.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė :
Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 25S96987 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Skunde pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sprendimas yra formalaus pobūdžio, priimtas skubotai, neįvertinus esminių individualių bylos aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis pareiškėjo teisinės padėties bei socialinės integracijos Lietuvoje.
Paaiškino, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), Bendrovė) 2024 m. gegužės 15 d. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, tačiau dėl to negali būti baudžiamas pareiškėjas.
Pareiškėjo nuomone, Bendrovei yra taikoma laikinojo pobūdžio sankcija, todėl vien tai, kad beveik prieš metus buvo skirta bauda dėl užsieniečių įdarbinimo pažeidimo, negali būti pakankamas pagrindas riboti pareiškėjo teises, juolab kad jis neturi jokių sąsajų su pažeidimu.
Tvirtino, jog atsakovas neįvertino aplinkybės, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovei iki vienerių metų apribojimo termino nuo nuobaudos įvykdymo dienos pabaigos (nuobauda įvykdyta 2024 m. birželio 4 d.) buvo likę vos pusantro mėnesio. Atsakovas pažeidė gero administravimo principus, net nesvarstydamas galimybės priimti kitokį tarpinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, kad jis toliau galėtų dirbti Bendrovėje, kurioje dirbo nuo (duomenys neskelbtini).
Pabrėžė, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje, su kuria susiklostė socialiniai ryšiai. Per tą laiką pareiškėjo elgesys buvo nepriekaištingas, jis nepažeidė teisės aktų, todėl Sprendimu pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, Lietuvoje gaudavo daug didesnį atlyginimą nei (duomenys neskelbtini). Jo galimybės iš naujo įsidarbinti Lietuvoje yra ribotos, nes pareiškėjas nėra išsilavinęs, vyresnio amžiaus, nesugeba užpildyti Migracijos departamentui skirtų prašymų per informacinę sistemą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 14 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo prašymą išnagrinėjo laikydamasis 3 mėnesių termino.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus skyrius 2025 m. balandžio 2 d. raštu Nr. SD1-6459 informavo Migracijos departamentą, jog (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 15 d. buvo nubausta, nes pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Paskirta bauda sumokėta, nutarimas įsigaliojo.
Akcentavo, jog, konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo 2024 m. birželio 4 d. nėra praėję vieneri metai, neturint dispozityvumo teisės, Migracijos departamento Sprendimu atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Atkreipė dėmesį, kad asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu (bauda dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo) neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvius Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintus atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus. Paaiškino, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsakovo vertinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, todėl atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2025 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 25S96987, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. vasario 14 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu Nr. 2502-LLGK-0140 pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, kai leidimas laikinai gyventi keičiamas užsieniečiui, kuris ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ketina toliau dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, VDI Vilniaus skyrius 2025 m. balandžio 2 d. raštu Nr. SD1-6459 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovą informavo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33416 (duomenys neskelbtini) paskirta 200 Eur bauda, kuri sumokėta 2024 m. birželio 4 d. Nutarimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 30 d. Taip pat informavo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33602 dėl to paties Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo (duomenys neskelbtini) paskirta 250 Eur bauda, kuri yra sumokėta.
Vadovaujantis VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pateikta informacija ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu, Sprendimu atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi teismą.
Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje reguliuojama Įstatymu, nustatančiu užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 35 straipsnyje yra nustatyti savarankiški atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. privalo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo; taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Bendrovė yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. Dėl to byloje ginčo nėra. Šias aplinkybes patvirtina VDI 2024 m. gegužės 15 d. nutarimas Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33416. Minėto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNTE3LTQxNC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-11517-414/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-11517-414/2024">eI2-11517-414/2024</a>, atmetus Bendrovės skundą.
Įvertinus tai, kad VDI 2024 m. gegužės 15 d. nutarimas Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 33416 įvykdytas 2024 m. birželio 4 d., darytina išvada, jog Sprendimo priėmimo metu nuo baudos sumokėjimo nebuvo praėjęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 a punkte numatytas vienerių metų terminas, todėl pagrįstai ir teisėtai Sprendimu pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje nurodytu pagrindu.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad su (duomenys neskelbtini) padarytais Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimais nėra susijęs, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento Sprendimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti sustabdytas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, juolab kad pareiškėjas tokių aplinkybių, kurios atitiktų Įstatyme numatytus prašymo nagrinėjimo stabdymo atvejus, teismui taip pat nepagrindė. Todėl priimti tarpinį sprendimą ir atidėti leidimo keitimo procedūrą iki 2025 m. birželio 4 d. atsakovui nebuvo pagrindo.
Sprendime, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, galioję nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse. Tačiau šios aplinkybės, taip pat ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo pažeistų teisėtų lūkesčių netekus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje ir pan., savaime nesudaro pagrindo Sprendimo panaikinimui, nes teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė. Ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU3MS0xMDQ3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1571-1047/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1571-1047/2024">eA-1571-1047/2024</a>, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjEwOS0xMDQ3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2109-1047/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2109-1047/2024">eA-2109-1047/2024</a>).
Nagrinėjant bylą teisme, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas ir jo šeima neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad jo šeima negyvena Lietuvoje, taigi pagal bylos aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėją su Lietuva sieja iš esmės profesinio pobūdžio ryšiai. Byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo socialinę integraciją Lietuvoje.
Tai, kad pareiškėjo netenkina Migracijos departamento Sprendimas, nereiškia, kad yra pagrindas jį panaikinti. Pažymėtina, jog Sprendimo priėmimas neužkerta pareiškėjui galimybės iš naujo įsidarbinti Lietuvoje pagal Įstatyme nustatytas sąlygas.
Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo ir jo principų reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad Sprendime yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais faktais. Jame nurodyti aktualūs teisės aktai, kurie yra pritaikyti individualiai pareiškėjo situacijai, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo formalaus pobūdžio, neobjektyvios procedūros.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-61-3555/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia :
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Asta Vailionė
Janina Vitunskienė
