Administracinė byla Nr. eI2-2417-641/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04136-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 2 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir A. N. atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,
atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei pagal įgaliojimą V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir A. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2024 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) Sprendimu pripažino pareiškėjų atstovės advokatės D. Murauskienės skundą dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos nepagrįstu neteisėtai, nes tyrimą atliko nukrypdama nuo teismų praktikos, formaliai, patikėjusi išimtinai tik informacijos skleidėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais paaiškinimais ir visiškai neįvertindama atsakovų pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių, jog publikacijose paskelbta informacija yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti pareiškėjų garbę ir orumą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę informaciją.
2.2. Pareiškėjas A. N. yra tik verslininkas, tačiau neužsiima jokia vieša veikla ir todėl neatitinka viešo asmens sąvokos, todėl jam negali būti keliami didesni pakantumo reikalavimai.
2.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingai, ne teigiama publikacijose nėra nei verslo magnatė, nei baudžiamąją tvarka teista už kontrabandą, nuo pat Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. pradžios nusprendusi visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos, nutraukusi (duomenys neskelbtini) prekės ženklo naudojimą Rusijoje, neprekiavusi su Rusija jokiais sūriais, o 2023 m. balandį (duomenys neskelbtini) prekės ženklą perdavusi kitam subjektui, taigi publikacijų paskelbimo metu už jo naudojimą nebuvo atsakinga.
2.4. Tarnyba priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į visus jai pateiktus pareiškėjų argumentus, įrodymus ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos teisingam sprendimui priimti.
2.5. Atsižvelgiant į itin jautrią geopolitinę situaciją ir R. F. pradėtą karą, toks publikacijose tiesioginis pareiškėjų siejimas su R. F. kariniame kontekste yra ypač pavojingas ir žalingas jų reputacijai. Be to, tokie teiginiai, išsakomi viešojoje erdvėje, ne tik neturi faktinio pagrindo, yra melagingi, neatitinkantys tikrovės ir žemina pareiškėjų garbę ir orumą, bet ir yra visiškai priešingi veiksmams, kurių ėmėsi pareiškėjai, pasikeitus geopolitinei situacijai. Šiuo metu, kai pasaulio bendruomenė griežtai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, bet koks sąsajų su Rusija pabrėžimas gali būti suprastas kaip moralinė ar materialinė parama agresoriaus valstybei. Tai ne tik kenkia pareiškėjų reputacijai, tyčia žemina jų garbę ir orumą, bet gali turėti ir rimtų verslo bei asmeninių pasekmių. Be to, tokie nepagrįsti teiginiai skatina visuomenės nepasitikėjimą ir priešiškumą pareiškėjams, sukeldami nepataisomą žalą jų dalykinei reputacijai ir asmeniniam gyvenimui.
2.6. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika (LAT 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001) tvirtino, kad net ir nuomonė privalo būti pagrįsta tikrais faktais, o to ginčo atveju nebuvo padaryta, todėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta redakcinės atsakomybės išimtis (kad viešosios informacijos rengėjui netaikoma redakcinė atsakomybė, jei informacija pateikiama kaip nuomonė) negalėjo būti taikoma.
2.7. Paaiškino, jog LAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad nuomonės išreiškimas viešoje erdvėje turi būti pagrįstas objektyviais faktais. LAT 2001 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001 buvo pažymėta, kad nors nuomonė yra subjektyvi asmens pozicija, ji turi remtis realiais, tikrais faktais. Tai reiškia, kad nuomonė negali būti išgalvota ar nepagrįsta teiginiais, kurie būtų klaidingi arba netikslūs. Teismas išaiškino, kad nuomonės apsauga pagal VIĮ yra susijusi su jos sąžiningumu ir teisingumu. Jei nuomonė remiasi netikrais faktais, ji praranda apsaugą pagal įstatymą ir tampa klaidinančia informacija. LAT taip pat nurodė, kad viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, jog jų pateikiama informacija, net jei ji yra nuomonė, būtų paremta tikrais faktais, siekiant išvengti netikslios ar klaidinančios informacijos skleidimo. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti asmenų garbę ir orumą, bei užtikrinti viešosios informacijos teisingumą ir patikimumą. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji visiškai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Žurnalistai privalo ne tik vadovautis saviraiškos laisvės principu, bet ir laikytis profesinės etikos standartų, įskaitant tikrovės atspindėjimą ir teisingos informacijos pateikimą. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti teisė ir ji turi būti derinama su kitų asmenų teisėmis, ypač su teisėmis į garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a>). Toks požiūris į nuomonės išreiškimą ir jo pagrindimą tikrais faktais atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kur taip pat pabrėžiama, kad net ir nuomonė turi būti išreiškiama atsakingai, remiantis patikimais faktais. Tai padeda užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės ir kitų asmenų teisių bei interesų apsaugos.
2.8. Mano, jog Tarnybos inspektorius, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į būtinybę vertinti, ar ginčo komentaro autoriaus Z. M. nuomonė buvo pagrįsta tikrais faktais, todėl jo sprendimas neatitinka teisingumo ir objektyvumo principų.
2.9. Mano, jog inspektorius netinkamai interpretavo ir taikė viešojo intereso sąvoką, nepaisydamas, kad net ir viešasis interesas negali pateisinti klaidingos ir nepagrįstos informacijos sklaidos, nes viešojo intereso sąvoka neturėtų būti naudojama kaip pasiteisinimas skleisti netikslią ar klaidinančią informaciją. Tvirtino, jo viešasis interesas reiškia, kad informacija turėtų būti pateikta tiksliai ir objektyviai, siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą ir apsaugoti viešąją gerovę. Taip pat inspektorius neįvertino, kad Z. M. pripažino, jog jo publikacijose esanti informacija nebuvo patikrinta ir neatitinka tikrovės. Tai rodo, kad atsakovė, priimdama ginčo Sprendimą, nepaisė esminių principų, kuriuos reikalauja taikyti viešosios informacijos rengėjai, ypač atsižvelgiant į viešojo intereso sąvoką. Viešasis interesas turi būti grindžiamas tikromis ir patikrintomis aplinkybėmis, o ne spekuliacijomis ar netikromis žiniomis. Taip pat Tarnyba neatsižvelgė į svarbius argumentus, Sprendimas buvo priimtas neįvertinus itin reikšmingų aplinkybių, kad tokie teiginiai, įvertinant dabartinį geopolitinį kontekstą, ne tik yra klaidingi, šmeižiantys, žeminantys garbę ir orumą, bet ir tiesiogiai kenkiantys pareiškėjų reputacijai, ir privalo būti paneigti.
2.10. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos apie sūrio eksportą į Kazachstaną, krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tariamo valdymo ir finansavimo bei krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)” finansavimo aplinkybių nurodė, jog:
2.10.1. publikacijų teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veža sūrius į Kazachstaną yra netiesa, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveža sūrių į Kazachstaną, o publikacijos autorius Z. M. 2023 m. lapkričio 23 d. rašte pripažino, kad šis teiginys neatitinka tikrovės;
2.10.2. publikacijų teiginiai, kad pareiškėjas A. N. ir jo šeimos verslai valdo klubą per atstovus valdyboje, neatitinka tikrovės, nes A. N. yra vienas iš keturių klubo valdybos narių ir neturi įtakos klubo biudžeto sprendimams;
2.10.3. publikacijų teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skiria „juokingą paramą“ klubui taip pat netiesa, nes 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didžiausias privataus finansavimo šaltinis, skyrė 94 500 Eur paramos krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)”;
2.10.4. publikacijų teiginiai, kad klubas gauna neteisėtą finansavimą iš Šiaulių miesto savivaldybės, ne tiesa, nes šio klubo lėšų panaudojimo ataskaitos rodo, kad finansavimas yra teisėtas ir skaidrus. Be to, komentaro autorius Z. M. 2023 m. spalio 13 d. rašte pripažino, kad informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paramą nėra teisinga.
2.11. Pabrėžė, kad pagal VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti skleidžiamos informacijos teisingumą, tikslumą ir nešališkumą. LAT (2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-823/2024">e3K-3-61-823/2024</a>) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad žurnalistų atsakomybė už pateiktą informaciją turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar jie veikė sąžiningai ir nepiktnaudžiavo saviraiškos laisve. Pažymėjo, jog minėtoje nutartyje LAT išaiškino, kad žurnalistų veiklos sąžiningumas ir jų atsakomybės vertinimas yra esminis kriterijus nustatant, ar viešai paskleista informacija atitinka VIĮ nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad žurnalistai, pateikdami informaciją, turi siekti objektyvumo, vengti šališkumo ir pateikti informaciją, kuri yra tikra ir teisinga. Jeigu žurnalistai elgiasi nesąžiningai ar piktnaudžiauja saviraiškos laisve, jų veiksmai gali būti laikomi teisės pažeidimu.
2.12. Mano, kad tiesioginis pareiškėjų siejimas su R. F. sudarant vartotojams įspūdį, kad pareiškėjai yra susiję su šia valstybe, esant dabartinei karinei geopolitinei situacijai, įvertinus visuomenės interesą ir pastarosios jautrumą šiuo klausimu, privalo būti ypatingai atsakingai pasvertas ir patikrintas prieš skleidžiant tokią informaciją viešai. Atsakingas požiūris į informacijos patikrinimą ir pateikimą padeda apsaugoti tiek visuomenės interesus, tiek ir asmenų teisę į garbę ir orumą. Nepakankamas ir aplaidus tokios informacijos tikrinimas suponuoja, kad buvo piktnaudžiaujama saviraiškos laisve, nebuvo pakankamai įvertintas teiginių tonas ir svoris bei nebuvo atsižvelgta į galimas rimtas pasekmes pareiškėjų dalykinei reputacijai ir jų veiklai.
2.13. Pabrėžė, kad inspektorius, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, kad pats publikacijos autorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino, jog jo paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o skelbiami teiginiai žemina pareiškėjų garbę ir orumą. Mano, kad Tarnyba, vertindama informacijos skleidėjo pateiktą informaciją, turėjo atidžiau įvertinti, ar informacijos skleidėja veikė sąžiningai ir nepažeidė saviraiškos laisvės ribų, įvertinus politinį kontekstą ir publikacijoje išsakomą dezinformaciją, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi:
2.13.1. jame pateikta neteisinga viešojo intereso sąvokos interpretacija: Pagal VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad jų skleidžiama informacija būtų teisinga, tiksliai patikrinta ir nešališka. Tarnyba teigė, kad komentare esanti informacija susijusi su viešuoju interesu ir turi objektyvų faktinį pagrindą, todėl išsakomos mintys reiškiamos sąžiningai ir etiškai. Viešojo intereso sąvoka negali būti naudojama kaip pasiteisinimas skleisti klaidingą ar nepagrįstą informaciją. Inspektoriaus sprendimas ignoruoja šią nuostatą ir netinkamai taiko viešojo intereso sąvoką, neatsižvelgdamas į tai, kad net ir viešasis interesas negali pateisinti klaidingos ir nepagrįstos informacijos sklaidos.
2.13.2. nebuvo pakankamai patikrinta informacija, kuri akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Pagal VIĮ 19 straipsnį, viešosios informacijos rengėjai turi pareigą tikrinti faktus ir užtikrinti, kad skleidžiama informacija būtų tiksli ir patikrinta. Sprendime teigiama, kad prieš skelbiant komentarą, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas patikrinti, ar tarybos nario (duomenys neskelbtini) paskelbtame komentare esanti informacija nepažeidžia įstatyminių reikalavimų. tačiau Z. M. 2024 m. lapkričio 23 d. rašte pripažino, kad jo publikacijose esanti informacija nebuvo patikrinta ir neatitinka tikrovės. Mano, jog šios aplinkybė įrodo, kad viešosios informacijos rengėjas nesiėmė būtinų veiksmų informacijai patikrinti ir užtikrinti jos teisingumą, kaip to reikalauja VIĮ ir LAT praktika (pvz., LAT 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-823/2024">e3K-3-61-823/2024</a>).
2.13.3. nebuvo laikytasi žurnalistų profesinės atsakomybės reikalavimų ir teismų praktikos išaiškinimų (LAT 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001), kad net ir nuomonė privalo būti pagrįsta tikrais faktais. Viešosios informacijos rengėjai turi pareigą tikrinti faktus ir užtikrinti, kad skleidžiama informacija būtų tiksli ir patikrinta. Nors Sprendime teigiama, kad komentare esanti informacija buvo pateikta kaip Z. M. nuomonė, todėl galėtų būti taikoma redakcinės atsakomybės išimtis pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tačiau mano, jog vien tai, kad informacija buvo paskelbta kaip savivaldybės tarybos nario komentaras nesuteikia pagrindo manyti, jog informacija automatiškai atitinka sąžiningumo ir objektyvumo kriterijus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtose publikacijose esanti informacija buvo nepagrįsta ir klaidinga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš ją skelbdamas jos patikimumo ir tikrumo nepatikrino, todėl mano, jog redakcinės atsakomybės išimties sąlygų ginčo atveju nėra ir Tarnyba turėjo pripažinti, kad buvo pažeisti žurnalistų profesinės atsakomybės reikalavimai, kadangi: buvo piktnaudžiaujama saviraiškos laisve, nes teiginiai buvo labiau panašūs į faktinius teiginius, o ne subjektyvią nuomonę, ir tai rodo, kad buvo piktnaudžiaujama saviraiškos laisve, siekiant sumenkinti pareiškėjus ir jų reputaciją; nepakankamai įvertinti viešojo intereso ir teisingumo principai. Pabrėžė, jog viešosios informacijos rengėjai turi veikti pagal teisingumo ir objektyvumo principus, net jei informacija susijusi su viešuoju interesu, o viešasis interesas turi būti grindžiamas tikromis ir patikrintomis aplinkybėmis, bet ne spekuliacijomis ar netikromis žiniomis. Mano kad Sprendimo išvados, jog komentare išsakomos mintys buvo reiškiamos sąžiningai ir etiškai, ir kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog komentare esanti informacija susijusi su viešuoju interesu yra neteisingos, nes nebuvo Tarnybos neatsižvelgta į tai, kad viešasis interesas negali pateisinti klaidingos ar nepagrįstos informacijos sklaidos ir viešojo intereso sąvoka negali būti naudojama kaip pasiteisinimas skleisti netikslią ar klaidinančią informaciją.
2.14. Taip pat pabrėžė, jog po pareiškėjų skundo teismui pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko patalpinti publikacijos prierašą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, informacijos skleidėjai 2024 m. rugsėjo 19 d. pasiekus taikos susitarimą Visuomenės informavimo etikos komisijos tyrime.
3. Tarnyba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad:
3.1. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjų skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VIĮ nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas. Skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ištiriant visą skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, įvertinus imperatyvias teisės aktų nuostatas bei remiantis suformuota teismų praktika. Paaiškino, kad atlikdamas VIĮ priežiūrą, nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų, suinteresuotų asmenų neturtinių teisių pažeidimų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas.
3.2. Nesutiko su pareiškėjais, kad Tarnyba privalėjo vertinti paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei. Paaiškino, kad VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) netaikoma redakcinė atsakomybė ir jis neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas, o Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat išskiriami atvejai, kai subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padėjo juos paskleisti vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais, EŽTT vertinimu, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, skleidimą, apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje J. prieš Daniją, pareiškimo Nr. 15890/89).
3.3. Paaiškino, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog publikacijose paskelbtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Z. M. socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) pasidalintas įrašas – komentaras, kuriame pateikiamas subjektyvus savivaldybės tarybos nario situacijos vertinimas bei pasvarstymai dėl vienam iš pareiškėjų skiriamo Šiaulių miesto savivaldybės finansavimo, juridinio asmens valdymo bei pareiškėjų ryšių su R. F.. Komentare vartojami žodžiai,,panašu“,,,susidaro įspūdis“,,,man atrodo“ leido padaryti išvadą, jog komentare pateikiamas subjektyvus situacijos vertinimas. Komentaras paskelbtas,,Politiko komentaras“ skiltyje, kas skaitytojui nurodo, kad tai ne trečiojo suinteresuoto asmens, o politiko išreikšta pozicija. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo paskelbė komentarą pilna apimtimi, t. y. neatliko jokių savarankiškų teksto pakeitimų, papildymų, o paskelbė Z. M. socialiniame tinkle pasidalintą įrašą pilna apimtimi Atsižvelgiant į tai, kad komentaras ginčo publikacijose buvo pateiktas kaip tiksli savivaldybės tarybos nario įrašo citata, Tarnyba Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo teiginių autorius yra ne trečiasis suinteresuotas asmuo.
3.4. Įvertinę įstatyminį reguliavimą bei teismų praktiką, nusprendė Sprendime konstatuoti, kad publikacijose trečiasis suinteresuotas asmuo perteikė politiko subjektyvų situacijos vertinimą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu turi būti taikoma VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta redakcinės atsakomybės išimtis.
3.5. Nurodė, jog tyrimo metu Tarnyba įvertino trečiojo suinteresuoto asmens sąžiningumą, tačiau pabrėžė, kad ginčo teiginių turinio atitikties tikrovei Tarnyba nevertino ir to daryti neprivalėjusi, nes publikacijose buvo paskelbtas politiko asmeninis situacijos vertinimas – nuomonė, sudaranti pagrindą redakcinės atsakomybės išimties taikymui, o pagal VIĮ 2 straipsnio 31 dalį nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, tačiau paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
3.6. Kadangi publikacijose prie komentaro buvo nurodytas politiko vardas, pavardė, einamos pareigos bei atvaizdas, Taryba vertino, jog tokiu būdu trečiasis suinteresuotas asmuo siekė skaitytojui sudaryti galimybę aiškiai identifikuoti, kad komentaras yra (viešo asmens) politiko Z. M. subjektyvus situacijos vertinimas. O kadangi po publikacijose paskelbtu komentaru buvo nurodytas,,Redakcijos prierašas“, kur trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė savo suformuotas pastabas, susijusias su politiko komentare aptariama situacija, Tarnyba vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veikė sąžiningai – informavo skaitytoją, jog pateikia politiko komentarą bei atskirai išskyrė savo, kaip viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), subjektyvų situacijos vertinimą. Todėl mano Sprendime pagrįstai konstatavę, kad ginčo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi sąžiningai ir egzistavo visos redakcinės atsakomybės netaikymo sąlygos (VIĮ 54 straipsnio 7 punkto redakcinės atsakomybės išimtis), nes informacijos skleidėjas nurodė skelbiamos informacijos šaltinį – įvardino viešo komentaro autoriaus (politiko) vardą, pavardę, atvaizdą, taigi komentaras buvo paskelbtas kaip politiko subjektyvus situacijos vertinimas.
3.7. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jei nebūtų pagrindo taikyti redakcinės atsakomybės išimties trečiajam suinteresuotam asmeniui, nuomonės atitiktis tikrovei nebūtų vertinama, kadangi įstatymų leidėjas aiškiai pažymi, jog nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Be to, minėta įstatyminė nuostata numato, kad nuomonė gali remtis faktais. Iš to seka, kad įstatymų leidėjas neįtvirtino imperatyvo nuomonę remti faktais. Mano, kad sisteminis VIĮ nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neatsako už trečiojo asmens nuomonės paskelbimą, jei jis sąžiningai stengėsi užtikrinti skelbiamos nuomonės atitiktį VIĮ 2 straipsnio 31 dalies reikalavimams. Pripažinus, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), skelbdami trečiųjų asmenų nuomonę, turi įsitikinti šio informacijos atitikimu tikrovei, būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, jog tik žinia turi atitikti tikrovę.
3.8. Atkreipė dėmesį, kad, nors viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) profesinė pareiga reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją ir turi padaryti viską, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo. Sprendžiant dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio patikimumu, autoritetu (LAT 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>).
3.9. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario, Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko, buvusio kandidato į Šiaulių miesto merus, t. y. viešojo asmens, komentaru, kas patvirtina Tarybos Sprendimo išvados, jog trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai bei neturėjo jokių objektyvių priežasčių nepasitikėti šio politiko skelbiama informacija ar ja abejoti, teisingumu.
3.10. Pažymėjo, kad komentaras turėjo faktinį pagrindą. Prieš publikacijų paskelbimą, trečiasis suinteresuotas asmuo susipažino su komentare minimomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. įvertino išrašus iš Registrų centro, Šiaulių savivaldybės administracijos dokumentus, susijusius su komentare aptariama ir nagrinėjama tema. Mano, kad tai, jog komentare išreikšta nuomonė buvo suformuota ne tik internete esančios informacijos pagrindu, tačiau ir paremta institucijų dokumentais leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog politikas turėjo faktinį pagrindą išsakytai kritiškai nuomonei apie pareiškėjus ir jų veiklą ir būtent tai leidžia daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, skelbdamas komentarą, turėjo objektyvų pagrindą daryti išvadą, kad komentare esanti informacija turi faktinį pagrindą, todėl komentare išsakomos mintys reiškiamos sąžiningai ir etiškai. Taigi, tyrimo metu nustačius, jog trečiasis suinteresuotas asmuo perskelbė komentarą pilna apimtimi ir tai aiškiai nurodė, trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai ir tinkamai įgyvendino redakcinės atsakomybės išimties sąlygas.
3.11. Taip pat nesutiko su pareiškėjais, kad netinkamai interpretavo ir taikė viešojo intereso sąvoką, nes tyrimo metu, įvertinus komentaro turinį, publikacijų pavadinimą, trečiojo suinteresuoto asmens pastabas, Tarnyba nustatė pagrindinį informacijos skleidimo tikslą, t. y. ko konkrečios informacijos paskelbimu siekė trečiasis suinteresuotas asmuo. Komentare buvo pateikta informacija susijusi su krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ skiriamu Šiaulių miesto savivaldybės finansavimu, pareiškėjo, klubo valdybos nario A. N. ryšiais su kitais juridiniais asmenimis, pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsajomis su R. F.. Mano, jog yra akivaizdu, kad Z. M., kaip savivaldybės tarybos nario, Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko, t. y. viešojo asmens (politiko), išreikšta konkreti nuomonė dėl Šiaulių miesto savivaldybės skiriamo finansavimo krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjų galimo ryšio su R. F. yra aktuali visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.
3.12. Pažymėjo, kad iš pamatinio žiniasklaidos tikslo informuoti visuomenę seka viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareiga kilus net menkiausiai abejonei, susijusiai su viešuoju interesu, skelbti tokią informaciją, siekiant pašalinti bet kokias abejones. Taigi, vien klausimai dėl savivaldybės skiriamo finansavimo klubui bei pareiškėjų ryšio su R. F. regimybė sudaro pagrindą visuomenės informavimui, o tai rodo, kad komentare aptariami ne bendro pobūdžio klausimai, susiję su pareiškėjais, o komentaras publikacijose pateiktas kaip subjektyvus tarybos nario situacijos vertinimas viešojo intereso klausimais.
3.13. Nesutiko su skundo teiginiais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo saviraiškos laisve, nes EŽTT, aiškindamas teisės į saviraiškos laisvę turinį, akcentuoja, jog teisė skleisti informaciją apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį (2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje S. ir M. prieš J. K., pareiškimo Nr. 68416/01), Nurodė, kad komentare pasisakyta dėl Šiaulių savivaldybės skiriamų lėšų bei pareiškėjų galimo ryšio su R. F.. Pabrėžė, kad viešojo intereso klausimais kilusioms diskusijoms būdingas didesnis emocionalumo laipsnis, tačiau vien kritiško pobūdžio informacijos pateikimas publikacijose pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos pažeidimo. Įvertinus Publikacijose analizuojamas temas, publikacijų kontekstą, mano, kad publikacijų tikslas buvo ne tikslingai pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinei reputacijai bei pažeminti A. N. garbę ir orumą, o aptarti A. N., kaip viešojo asmens, galimai gaunamą naudą iš krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ skiriamo finansavimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimus ryšius su R. F.. Publikacijose paskelbtame komentare esantis subjektyvus situacijos vertinimas buvo išreikštas sąžiningai, turint objektyvų faktinį pagrindą.
3.14. Nurodė, jog pareiškėjas A. N. yra krepšinio klubo,,(duomenys neskelbtini)“, kuris yra viešasis juridinis asmuo, vadovas, kuris, remiantis VIĮ 2 straipsnio 75 dalimi, dėl savo veiklos pobūdžio, t. y. vadovavimo viešajam juridiniam asmeniui, priešingai pareiškėjų atstovės teiginiams, yra laikytinas viešuoju asmeniu, o viešieji asmenys nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys. Viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ribos siauresnės, o jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-695/2015">3K-3-260-695/2015</a>). Pareiškėjui, kaip viešojo juridinio asmens vadovui, dalyvaujančiam visuomenei reikšmingoje veikloje, turinčioje komercinį pobūdį, taikomos kritikos ribos yra vertinamos kartu su visuomenės teise žinoti. Taigi, nagrinėjamu atveju susiduriama su dviejų teisinių gėrių – asmens tesės į garbę ir orumą bei viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) saviraiškos laisvės – konkurencija. Nors nei viena iš šių teisių nėra savaime svarbesnė už kitą, tačiau, remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai informacija yra skleidžiama apie viešąjį asmenį, pirmenybė minėtų teisių konkurencijos atveju teikiama saviraiškos laisvei (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NTItMTI1MC0xMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-552-1250-13')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-552-1250-13">A-552-1250-13</a>). Todėl mano padarę pagrįstą išvadą, jog politiko komentaro paskelbimu publikacijose trečiasis suinteresuotas asmuo siekė ne pakenkti pareiškėjų garbei ir orumui bei dalykinei reputacijai, o informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais ir todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo saviraiškos laisve.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant.
konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. birželio 28 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti nepagrįstu pareiškėjų atstovės advokatės D. Murauskienės skundą dėl publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Remiantis byloje ištirta įrodymų visuma nustatyta:
6.1. Žiniasklaidos priemonėse trečiojo suinteresuoto asmens / informacijos skleidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ publikuota: (duomenys neskelbtini)“.
6.2. Bylos duomenys patvirtina bei tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog:
6.2.1. ginčo publikacijose buvo perskelbtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Z. M. (2023 m. rugpjūčio 5 d. socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini)) išviešintas šio asmens sukurtas įrašas su informacijos skleidėjo prierašu;
6.2.2. po publikacijų išviešinimo tarp pareiškėjų atstovės buvo komunikuota raštu su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu Z. M., kuris 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. lapkričio 21 d. raštais atsakydamas į paklausimus, iš dalies pripažino ginčo publikacijose informacijos skleidėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perskelbtos informacijos iš 2023-08-05 socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) esančio Z. M. įrašo neatitinkančia tikrovės (toliau – Z. M. paneigimas);
6.2.3. pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. N., nesutikdami su minėtose publikacijose išdėstyta informacija, per atstovę advokatę D. Murauskienę, 2024 m. balandžio 4 d. skundu (toliau – Skundas) kreipėsi į Tarnybą, prašydami atlikti tyrimą, pripažinti skundą pagrįstu ir įspėti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl VIĮ pažeidimo ir įpareigoti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidžiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinę reputaciją bei žeminančią A. N. garbę ir orumą. Kartu su skundu Tarnybai buvo pateiktas Z. M. paneigimas (2023 m. spalio 11 d., 2023 m. lapkričio 21 d. raštai), priedas prie krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. finansinės atskaitomybės apie 2022 metais gautą paramą ir Sutarties dėl išimtinių teisių į prekės ženklo perleidimą išrašas su vertimu į lietuvių kalbą;
6.2.4. tyrimo metu Tarnyba paprašė informacijos skleidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomų paaiškinimų ir duomenų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarnybai pateikė 2024 m. balandžio 15 d.
6.3. Tarnybos inspektorius 2024 m. birželio 28 d. Sprendimu, vadovaudamasi VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1,5 punktais, 3 dalies 6 punktu, pripažino pareiškėjų skundą nepagrįstu. Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad: Pareiškėjai kreipėsi dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinei reputacijai kenkiančios bei A. N. garbę ir orumą žeminančios informacijos. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjų skundžiama informacija pateikiama kaip Tarybos nario Z. M. komentaras, todėl galėtų būti taikoma ši redakcinės atsakomybės išimtis. Nagrinėjamu atveju publikacijose paskelbtame komentare esanti informacija tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu. Komentare išsakoma Tarybos nario nuomonė, svarstymai dėl Klubui skiriamo Šiaulių miesto savivaldybės finansavimo bei Klubo valdybos nario A. N. ryšių su kitais juridiniais asmenimis. Tokios publikacijose analizuojamos temos pagrįstai domina visuomenę. Įvertinus publikacijose analizuojamas temas, Publikacijų kontekstą, darytina išvada, kad publikacijų tikslas buvo ne tikslingai pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinei reputacijai bei pažeminti A. N. garbę ir orumą, o aptarti A. N., kaip viešojo asmens, galimai gaunamą naudą iš Klubui skiriamo finansavimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimus ryšius su R. F.. Pažymėtina, kad publikacijose paskelbtas Z. M. socialiniame tinkle pasidalintas įrašas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas komentarą, neatliko jokių savarankiškų teksto pakeitimų, papildymų, o apsiribojo tikslaus Z. M. socialiniame tinkle pasidalinto įrašo perskelbimu. Publikacijose nurodoma Z. M. vardas, pavardė, einamos pareigos bei atvaizdas ir pateikiamas komentaras, kurį skaitytojas aiškiai gali identifikuoti kaip Z. M. išsakytą nuomonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po publikacijose esančiu komentaru nurodoma,,Redakcijos prierašas“, kur viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikė savo suformuotas pastabas, susijusias su komentare aptariama situacija. Taigi, tiek iš komentaro, tiek iš publikacijų pavadinimo bei viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktų pastabų akivaizdu, jog publikacijomis siekta iškelti viešojo intereso klausimus dėl galimai neskaidriai naudojamo Klubui skiriamo finansavimo bei atskleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimas sąsajas su R. F.. Pažymėtina, kad komentaras yra Z. M., kaip Tarybos nario, Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko, t. y. valstybės tarnautojo, o ne privataus asmens, pateiktas situacijos vertinimas. Tai viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) sudarė pagrindą pasitikėti komentare esančios informacijos patikimumu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš skelbiant komentarą, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant patikrinti, ar komentare esanti informacija nepažeidžia įstatyminių reikalavimų. Būtent tai leidžia daryti išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skelbdamas komentarą, turėjo objektyvų pagrindą daryti išvadą, kad komentare esanti informacija susijusi su viešuoju interesu ir turi objektyvų faktinį pagrindą, todėl komentare išsakomos mintys reiškiamos sąžiningai ir etiškai. Iš to seka, kad nėra pagrindo išvadai, jog publikacijomis buvo siekiama ne informuoti visuomenę viešojo intereso klausimu, bet tikslingai paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina A. N. garbę ir orumą bei kenkia UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinei reputacijai. Atsižvelgiant į tai, kad publikacijose paskelbtas komentaras yra Z. M. socialinėje erdvėje pasidalinto komentaro perskelbimas visa apimtimi, be jokių savarankiškų viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) padarytų teksto pakeitimų, komentare aptariami viešąjį interesą tenkinantys klausimai, ginčijama informacija siekiama teisėto tikslo, seka išvada, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) veikė sąžiningai bei nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Tai reiškia, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) įvykdė abi privalomas redakcinės atsakomybės netaikymo sąlygas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu taikoma VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta redakcinės atsakomybės išimtis. Taigi, net ir tuo atveju, jei komentare esanti informacija nevisa apimtimi atitinka tikrovę, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) už tai negali būti laikomas atsakingas, nes viešoji informacija buvo pateikta kaip Z. M. komentaras.
6.4. Iš viešai prieinamos informacijos internete (https://www.skrastas.lt/politiku-tribuna/kas-valdo-siauliu-krepsini-rusisko-surio-magnatai-ar-kontrabandininkai) nustatyta, jog tretysis suinteresuotas asmuo (data nenurodyta) prie viešai skelbiamos ginčo publikacijos išspausdino redakcijos prierašą: „(duomenys neskelbtini)“ ir A. N. interesus, raštą: „(duomenys neskelbtini)“.
6.5. Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, kreipėsi skundu į teismą.
7. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ), kurio 50 straipsnyje įtvirtinta Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Inspektorius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 dalies 1 punktas); nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (1 dalies 2 punktas); nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka; nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos (1 dalies 3 punktas); vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (1 dalies 5 punktas). VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kokius sprendimus gali priimti inspektorius, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas; be kita ko, skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu (6 punktas). VIĮ 50 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui).
8. VIĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. VIĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. VIĮ 3 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
9. VIĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.
10. VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
11. VIĮ
12. VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.
13. VIĮ 2 straipsnio 36 punktas nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 straipsnio 84 punktas). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.
14. Redakcinė atsakomybė VIĮ apibrėžiama kaip viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) kataloge (VIĮ 2 straipsnio 50 dalis).
15. Viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 straipsnio 76 dalis).
16. Teismų praktikoje pažymėta, kad sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 straipsnio 76 dalis, 43, 44 straipsniai). Aiškinant VIĮ nuostatas ir sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų, pabrėžtinas išskirtinis žiniasklaidos priemonių vaidmuo informuojant visuomenę, taip pat audiovizualinių žiniasklaidos priemonių betarpiškas ir itin platus poveikis visuomenės nuomonei (žr., pvz., 1991 m. balandžio 16 d. Europos žmogaus teisių komisijos sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir kiti prieš Airiją, peticijos Nr. 15404/89; EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje J. prieš Daniją 31 punktą), o tai savaime suponuoja žiniasklaidos priemonių pareigą visais atvejais vertinti, ar skleidžiama informacija nepažeis trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Kaip matyti iš teismų praktikos, tokiais atvejais vertinama, ar viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo teise (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 6 d. nutarimą byloje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei T. ir partneriai prieš Lietuvos Respubliką; LAT 2001 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001).
17. LAT praktikoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-219/2015">3K-3-1-219/2015</a>). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., LAT 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-690/2016">3K-3-141-690/2016</a> 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuoja CK 2.24 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo. Pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir informacija paskelbta šios dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nurodytu būdu. Tokiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (VIĮ 54 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias teisės normas, LAT savo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi pareigą įrodyti, kad kiti asmenys paskleidė asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, o viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas juos tik pakartojo (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai) arba pateikė kaip nuomonę, komentarą ar vertinimą (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat turi nurodyti duomenis pateikusį asmenį (informacijos šaltinį) (CK 2.24 straipsnio 5 dalis, VIĮ 54 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTM4MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-381/2021">e3K-3-138-381/2021</a>, 30 punktas).
19. Teisės doktrinoje pažymima, kad visuomenės informavimo priemonės atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą ribojimas įstatyme nustatytas atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų darbo specifiką – tikslą kuo skubiau paskelbti visuomenei kaip tik tuo momentu aktualią informaciją. Dėl to šios kategorijos bylose svarbu nustatyti, ar žurnalistas sąžiningai suklydo, ar sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, norėdamas patenkinti skaitytojų ar žiūrovų smalsumą arba suintriguoti juos pikantiškais teiginiais ir pritraukti daugiau skaitytojų (žiūrovų), galbūt aplaidžiai atliko savo (žurnalisto) tiesiogines pareigas ir nepatikrino skelbiamos informacijos pagal žurnalisto etikos standartus. Sąžiningas žurnalistų elgesys pagal atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto pobūdį vertinamas visų pirma tikrinant, ar buvo laikomasi žurnalistikos etikos (Meškauskaitė, L. Žiniasklaidos teisė. Visuomenės informavimo teisė: teoriniai ir praktiniai aspektai. 2-asis papildytas leidimas. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 307).
20. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl žurnalisto atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, būtina, be kita ko, atsižvelgti į konkrečią negatyvią informaciją, kaltinimų lygį, informacijos pateikimo stilių, būdą ir formą, taip pat ar žurnalistas vadovavosi etikos standartais, ar tikrino informaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 29 d. sprendimą byloje F. prieš Moldovą (Nr. 6).
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-219/2015">3K-3-1-219/2015</a>). Kadangi nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (LAT 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQ3LTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-247-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-247-701/2020">e3K-3-247-701/2020</a>, 52 punktas).
22. VIĮ ir CK nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad redakcinė atsakomybė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui gali būti taikoma ne tik už tikrovės neatitinkančių duomenų, bet ir už nesąžiningos nuomonės, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimą (VIĮ 2 straipsnio 31 dalis, 53 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybės už asmens garbę ir orumą žeidžiančios nuomonės paskleidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į VIĮ 54 straipsnyje įtvirtintus redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindus.
23. Dėl redakcinės atsakomybės išimties pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą LAT išaiškino, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nėra pagrindo teigti, jog viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas visais atvejais besąlygiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės, kai yra paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti trečiojo asmens nuomonė. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas (jo darbuotojai) elgėsi sąžiningai ir etiškai, laikėsi bendros pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (LAT 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-61-823/2023).
24. Be to, ginčo Sprendimas yra viešo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas, todėl turi atitikti ir VAĮ 10 straipsnio jo turiniui įstatymo keliamus teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvuotumo reikalavimus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Nesant konkretaus ir išsamaus tyrimo Sprendimas laikytinas nemotyvuotu, t. y. neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintų reikalavimų. Pasisakydama dėl minėtų pareiškėjo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
25. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMTMtMTQ2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-313-146/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-313-146/2016">A-313-146/2016</a>).
26. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, jog jo nustatomoji dalis bei išvados iš esmės paremtos vien tik atsakovės teiginiais, tačiau, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, visiškai neaišku kokių faktinių aplinkybių pasekoje nustatė bei kokiu teisiniu pagrindu (VIĮ 2 straipsnio 76 dalies kuriuo punktu) atsakovė grindė (pareiškėjų ginčijamą aplinkybę), jog A. N. yra viešasis asmuo bei kokių faktinių aplinkybių pasekoje bei kokius duomenis (įrodymus) ištyrus ir įvertinus atsakovė nustatė, jog viešosios informacijos skleidėja (jos darbuotojai), publikuodama ginčo publikacijas, elgėsi sąžiningai ir etiškai, laikėsi bendros pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą.
27. Pažymėtina, jog Sprendime atsakovė tik pamini aplinkybę, jog prieš skelbiant komentarą, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant patikrinti, ar komentare esanti informacija nepažeidžia įstatyminių reikalavimų, tačiau iš Sprendimo visiškai nesuprantama, kokių duomenų pasekoje atsakovė tokios išvados priėjo. Teismo posėdžio metu atsakovė, atsakydama į teismo užduodamus klausimus, tvirtinusi, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus aplinkybių visumą ir neturinti pareigos Sprendime atsikirsti į kiekvieną argumentą, visgi iš esmės patvirtino Sprendimu nevertinusi, nei su Skundu jai pareiškėjų atstovės pateiktų Z. M. paneigimo raštų turinio, nei to, ar ir kaip prieš skelbdama ginčo publikacijas informacijos skleidėja patikrino informacijos, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sūrio kontrabandininkė Rusijoje, valdo prekinius ženklus Rusijoje ir prekiauja ten sūrio produktais, kuriems taikomas embargas, veža sūrius į Kazachstaną, dėl „(duomenys neskelbtini)“ ženklo, yra teista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnį ir A. N. krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ skiriamos paramos, įvardinamos kaip „juokingos“.
28. Pažymėtina, jog į bylą Tarnyba nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų teismui objektyviai įsitikinti, jog ginčo tyrimo metu Tarnyba objektyviai ištyrė pareiškėjų su Skundu pateiktus duomenis. Priešingai, teismo posėdžiu Tarnybos atstovės teismui duoti paaiškinimai iš esmės rodo, jog Tarnyba Sprendimą priėmė iš esmės įvertinusi tik vienašalę informaciją – tik informacijos skleidėjos pateiktus duomenis ir paaiškinimus.
29. Šį teisėjų kolegijos įsitikinimą dar labiau sustiprina nustatyta aplinkybė, kurios teismo posėdžio metu neginčijo ir Tarnybos atstovė, jog po Sprendimo priėmimo ir pareiškėjų skundo teismui pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko patalpinti publikacijos prierašą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, informacijos skleidėjai 2024 m. rugsėjo 19 d. pasiekus taikos susitarimą Visuomenės informavimo etikos komisijos tyrime. Ši aplinkybė rodo, jog informacijos skleidėja iš esmės pripažino toje apimtyje publikavusi tikrovės neatitinkančią informaciją ginčo publikacijose.
30. Nustatytų aplinkybių pasekoje teisėjų kolegija atsakovės poziciją, jog ginčo atveju yra redakcinės atsakomybės išimtis pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktą, vertina kritiškai, kadangi tam, jog padaryti tokias išvadas administracinis subjektas turėjo atlikti tinkamą tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Atsakovė, atlikdama ginčo redakcinės atsakomybės išlygos sąlygos buvimo vertinimą, turėjo ne tik įsitikinti ar informacijos skleidėja (jos darbuotojai) prieš publikuodama ginčo informaciją ją patikrino pagal etiškumo, sąžiningumo ir teisėtumo standartus, tačiau įvertinti ir pačios publikuotos konkrečios negatyvios informacijos pobūdį, kaltinimų lygį, informacijos pateikimo stilių, būdą ir formą, tačiau to ginčo atveju nebuvo padaryta. Sprendime tokios informacijos analizės, argumentų, motyvų nėra.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena situacija yra individuali, o ginčo atveju, atsižvelgiant į šios konkrečios situacijos aplinkybes (kuomet buvo paskelbtas socialiniame tinkle išplatintas asmens įrašas, kuris nebuvo oficiali institucijos pozicija ar nuomonė, o tik pavienis viešo asmens (politiko / valstybės tarnautojo) komentaras ir buvo būtina informacijos skleidėjui įsitikinti, jog ji reiškiama sąžiningai, etiškai bei sąmoningai nenuslepiant ir / ar neiškreipiant faktų, duomenų, t. y., patikrinti nuomonės atitiktį VIĮ 2 straipsnio 31 punkto reikalavimams), laikytinas reikšmingu tyrimui ir Sprendimui priimti publikacijose paskelbtos informacijos pirminio autoriaus Z. M. 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. lapkričio 21 d raštų dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, kurie Tarnybai buvo pateikti pareiškėjų su Skundu, taigi privalomai viešo administravimo subjekto turėjo būti įvertinti, turinys.
32. Šiame kontekste pabrėžtina ir Sprendimu atsakovės visiškai nevertinta ir faktinė aplinkybė dėl informacijos skleidėjos pasirinkto publikacijų pavadinimo: „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors publikacijų pavadinimas yra identiškas Z. M. (duomenys neskelbtini) socialiniame tinklapyje paskelbto įrašo antraštei, tačiau publikacijos pavadinimas nėra pirminio autoriaus nuomonė, o informacijos skleidėjo savarankiškas pasirinkimas. Todėl šie informacijos skleidėjos veiksmai taip pat turėjo įvertinti Sprendimu žurnalistų etikos ir sąžiningo elgesio laikymosi bei publikuotos konkrečios negatyvios informacijos pobūdžio, kaltinimų lygio, informacijos pateikimo stiliaus, būdo ir formos aspektais pagal VIĮ nuostatas.
33. Įvertinus aukščiau aptartas šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Esant tokiai situacijai, pripažintini pagrįstais pareiškėjų argumentai, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą, faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis, to tinkamai nemotyvavo, nes Sprendimo argumentai, motyvai aiškiai neatskleidžia kokios faktinės aplinkybės bei teisinis pagrindimas nulėmė tarnybos Sprendime pateiktas išvadas / vertinimus. Atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos ginčo situacijai esminės reikšmės turinčios faktinės aplinkybės. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas patenkinamas ir panaikinamas Sprendimas bei Tarnyba įpareigotina pareiškėjų Skundą išnagrinėti iš naujo.
34. Byloje pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jį pagrindžiančiais įrodymais, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas byloje nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų A. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2024 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2024 m. balandžio 4 d. Žurnalistų etikos inspektoriui pareikštą skundą „Dėl tikrovės neatitinkančios, dalykinę reputaciją, garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos paskleidimo“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Deimantė Andrulytė
Arvydas Martinavičius
Rasa Milvydaitė
