Administracinė byla Nr. eI2-12763-402/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02586-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 1 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Saned“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Departamentas) 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 25S100047 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pagal prašymą Nr. 2410-NVIZ-0364 bei įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 15 d. prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nacionalinę vizą buvo atsisakyta išduoti dėl to, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Paaiškino, jog yra Nigerijos Federalinės Respublikos pilietis, profesionalus futbolininkas, futbolo akademijos (duomenys neskelbtini) auklėtinis ir futbolo klubo (duomenys neskelbtini) licencijuotas žaidėjas. 2024 m. liepos 30 d. dalyvavo peržiūroje – „skautingo“ programoje, kurioje dalyvavo futbolo skautai iš Lietuvos – Joniškio futbolo klubo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Klubas) atstovai, kurie pakvietė pareiškėją žaisti Lietuvoje. Pažymėjo, jog 2025 m. sausio 14 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2410-NVIZ-0364 išduoti nacionalinę vizą kaip sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte. 2024 m. lapkričio 8 d. Nigerijos futbolo federacija raštu kreipėsi į Lietuvos ambasadą Pietų Afrikos Respublikoje, tarpininkaudama dėl vizos išdavimo atvykimui į Joniškyje įsikūrusį futbolo klubą (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2025 m. sausio 21 d. dalyvavo pokalbyje-interviu su Migracijos departamento skyriaus specialiste, atsakė į visus jam užduotus klausimus apie atvykimo į Lietuvą tikslą, buvimo sąlygas ir Migracijos departamentui nekilo jokių abejonių dėl nelegalios migracijos grėsmės ar pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Pažymėjo, kad Sprendimas neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų individualiam aktui keliamų reikalavimų, t. y. Sprendime nenurodytas joks faktinis pagrindas. Akcentuoja, jog atsakovui pateikė visus prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, kurie patvirtina, jog atsakovo pasvarstymai dėl nelegalios migracijos grėsmės ar buvimo Lietuvoje tikslo yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis į Lietuvą atvyko teisėtai, turėdamas teisėtą tikslą ir lūkestį dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, todėl prašoma teismo skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti. Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovo vertinimu Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jis susietas su aktualiomis teisės normomis. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, kuris atvyksta į VšĮ „Saned“ užsiimti sporto veikla, nes Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, todėl asmuo neatitiko nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Klubo veiksmai, kviečiant į Lietuvą atvykti užsieniečius sportininkus (trenerius), kėlė pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP, Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad nacionalinė viza neišduodama, jei asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pateiktų duomenų patikimumo, taip pat vadovaudamasis 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nustatančiu, jog viza atsisakoma išduoti, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą ir atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Atkreipė dėmesį, kad Klubas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog siekia tapti pirmaujančia futbolo plėtros institucija, todėl vykdo „skautingo“ programas užsienio valstybėse, atlieka talentų paiešką, jaunų futbolo talentų verbavimą, o Klube žaidę žaidėjai perėjo į aukštesnius lygius ir juose besivaržančius futbolo klubus. Atsakovas akcentuoja, jog minėti paaiškinimai įrodo, kad Klubo pagrindinis tikslas yra ne sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o talentų paieška, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti kitiems futbolo klubams. Šios aplinkybės patvirtina, kad Klubas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso. LFF nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta ir iki šiol galiojanti sankcija – draudimas registruoti žaidėjus (Klubui sankcija buvo panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau vėl atnaujinta, kadangi Klubas iki šios dienos nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja). Be to, Klubas savo prašymą rungtyniauti LFF II lygoje atsiėmė ir dabar vykstančiame sezone nedalyvauja. Atsakovas nurodė, kad Klubas ir toliau tarpininkauja ir kviečia užsieniečius sportininkus, kaip neva dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte. Vadinasi, Klubas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, tarpininkaudamas užsieniečiams gaunant nacionalines vizas ar leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl gali kilti užsieniečių, kuriuos kvietėsi Klubas, nelegalios migracijos grėsmė. Kadangi Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų (trenerių) statuso, todėl asmens pateikti dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. Klubas negali užtikrinti pareiškėjo dalyvavimo aukšto meistriškumo sporte. Akcentavo, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų kaip sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Saned“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad palaiko jame suformuluotus reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Klubas paaiškino, kad yra įkurtas 2013 metais, taigi sportine veikla užsiima jau virš 10 metų. Vykdo „skautingo“ programas užsienio valstybėse, su tikslu atpažinti jaunus futbolo talentus ir juos perkelti į Europos klubų sistemą. Klube yra skatinamas žaidėjų tobulėjimas, sukurta pasaulinio lygio žaidėjų tobulinimo sistema, atitinkanti Europos futbolo standartus. Pažymėjo, jog bendradarbiauja su Nigerijos aukščiausios lygos futbolo klubais ir agentūromis. Pareiškėjas yra pakviestas iš N. B. football club akademijos, su kuria yra jau keletą metų bendradarbiaujama. Šį žaidėją žaidėjų peržiūroje atrinko treneris E. B. vykdant „skautingo“ programą Nigerijoje, Lagoso mieste. Klubas nesutinka su Departamento padaryta išvada, jog pagrindinis jo tikslas yra ne sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o talentų paieška, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti į kitus klubus. Akcentuoja, jog jokie teisės aktai nedraudžia futbolo klubams ieškoti talentų, kadangi be jų nevyktu ir aukšto meistriškumo sporto varžybos. Žaidėjų perleidimas yra natūrali futbolo verslo dalis. Dauguma žaidėjų atvyksta į žemesnės lygos klubus, kad turėtu galimybę būti pastebėtiems ir taip pakiltu į aukštesnį lygį. Atkreipė dėmesį, kad mėgėjo statusas COMET sistemoje nereiškia, jog sportininkas negali dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose. Mėgėjo statusas yra suteikiamas žaidėjo registravimo metu ir perduodamas jam pereinant iš klubo į klubą. Šiuo metu vykdomas visų žaidėjų statuso keitimas COMET sistemoje tam, kad Departamentas negalėtų neteisingai interpretuoti esamos situacijos, susijusios su žaidėjų registracija, jų statusu Lietuvos futbolo klubuose. Visi į Klubą atvykę žaidėjai žaidžia aukšto meistriškumo varžybose, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos futbolo klubų, žaidžiančių ir aukštesnėse lygose, kuriose COMET sistemoje žaidėjo statusas nurodytas mėgėjas. Pažymėjo, kad beveik visuose Lietuvos futbolo klubuose žaidžiantys LFF I bei II lygos legionieriai COMET sistemoje registruoti statusu mėgėjas. Viešai prieinamoje informacijoje galima rasti 123 žaidėjus registruotus mėgėjo statusu, kurie žaidžia profesionaliose lygose. Pabrėžė, kad atsakovo teiginiai, jog Klubas nedalyvauja LFF II lygos 2025 m. sezone neatitinka tikrovės, kadangi Klubas dalyvauja LFF II lygos 2025 m. pirmenybių B divizione. Dėl klubo skolos bei draudimo registruoti žaidėjus pažymėjo, kad Klubas visiškai atsiskaitęs su minima žaidėja ir jokių draudimų žaidėjų registracijai neturi. 2024–2025 metais Departamentas vykdė du patikrinimus Klube, kurių metu prašoma klubo informacija buvo pateikta ir atsakovas pastabų neturėjo. Po Departamento vykdytų patikrinimų žaidėjai gaudavo tiek vizas, tiek leidimus gyventi Lietuvoje. Per visus metus klubui dirbant su užsieniečiais, nė vienas klubo legionierius nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei neįvykdė jokios veiklos, dėl kurios kiltų nelegalios migracijos grėsmė.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl 2025 m. balandžio 24 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 25S100047, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2025 m. sausio 15 d. per išorės paslaugų tiekėją pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą išduoti vizą Nr. 2410-NVIZ-0364. Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas yra profesionalus futbolininkas ir siekia atvykti į Lietuvą, kad galėtų atstovauti Klubą bei dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose. Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė Nigerijos Federacijos piliečio pasą, 2024 m. spalio 23 d. tarp pareiškėjo ir Klubo sudarytą sportinės veiklos sutartį, rinkliavos mokesčio apmokėjimo patvirtinimą.
Migracijos departamentui Klubas pateikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos Nr. 20241031-199554, kuriame nurodyta, kad Klubas kviečia asmenį, kuris yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip apibrėžta Sporto įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla. Tarpininkavimo rašte Klubas patvirtino, jog asmuo yra sportininkas, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurios organizuojamos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir patvirtintas šios sporto šakos taisykles, siekdamas nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius.
Byloje nustatyta, kad atsakovas spręsdamas pareiškėjo 2025 m. sausio 15 d. prašymo pagrįstumo klausimą, per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS išsiuntė Klubui raštą, kuriame buvo prašoma papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius Klubo vykdomą sportinę veiklą kviečiant užsieniečius sportininkus, kurie dalyvauja aukšto meistriškumo sporte, bei užsieniečius trenerius, t. y. buvo prašoma nurodyti komandą (-as), kurioje (-se) žaidžia kviesti užsieniečiai, kaip Klubas įgyvendina sąlygas visiems žaidėjams varžytis rungtynėse, nepažeidžiant LFF II lygos pirmenybių varžybų nuostatų, taip pat buvo prašoma pateikti žaidžiančių užsieniečių ir komandą (-as) treniruojančių užsieniečių sąrašus, komandos (-ų), kurios (-ių) sudėtyje yra užsieniečių, varžybų grafikus, darbo užmokesčio žiniaraštį; dokumentus patvirtinančius, kad sumokėtas legionierių mokestis ir kt. dokumentus. Klubas pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kurie detalizuoti atsakovo į bylą pateiktame tarnybiniame pranešime.
Migracijos departamentas kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją, prašydamas pateikti informaciją apie Klube žaidžiančius užsieniečius sportininkus, dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporte, ir užsieniečius trenerius, dėl kurių tarpininkavo Klubas, t. y., ar Klubo užsieniečiai sportininkai ir treneriai yra registruoti LFF COMET sistemoje. LFF nurodė, kad iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, registruoti tik 7 žaidėjai, 8 – registruoti kituose futbolo klubuose, 13 – neregistruoti, o iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, tik 2 žaidėjų statusas – profesionalai, likusių – mėgėjai. LFF 2025 m. kovo 26 d. raštu reg. Nr. S-141 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta ir iki šiol galiojanti sankcija – draudimas registruoti žaidėjus (Klubui sankcija buvo panaikinta 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau vėl atnaujinta, kadangi Klubas iki šios dienos nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja).
Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. liepos 1 d. Belgijos ambasada Nigerijoje atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.
Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs iš Klubo bei LFF gautą informaciją, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui vizą. Sprendime teigiama, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, kad jo priėmimo teisiniai pagrindai – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ĮUTP, Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 bei 10 punktai.
Sprendime nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNDA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-40')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-40">1V-40</a>1 „Dėl nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.3 punkto nuostatomis viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvą užsiimti sporto veikla. Sprendime akcentuojama, kad Klubo pagrindinis tikslas yra ne užsieniečių sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo varžybose, o tik jų paieška/atranka įvairiose šalyse, kad vėliau už atlygį juos galėtų perleisti kitiems futbolo klubams. Tai patvirtina aplinkybė ir Klubo LFF COMET sistemoje užsieniečiai sportininkai registruoti kaip mėgėjai, nors Departamentui Klubas teikė tarpininkavimo raštus, kuriuose nurodė, kad užsieniečiai yra sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte. Pabrėžiama, jog LFF nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirta sankcija – draudimas registruoti žaidėjus, kuri galioja iki šiol. Konstatuojama, kad Klubas Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso, todėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte t. y. pareiškėjas neatitinka vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Migracijos departamentui pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti ir pokalbio su Departamento specialistu metu jam nekilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, todėl nepagrįstai taikė ĮUTP 19 straipsnio nuostatas, atsakovas tinkamai neįvertino pateiktų dokumentų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio ĮUTP 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo priima Migracijos departamentas.
ĮUTP 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama. Pagal 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vienas iš tokių atvejų yra, kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Taip pat, nacionalinę vizą atsisakoma išduoti kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (ĮUTP 19 straipsnio 1 dalis 10 punktas). Pažymėtina, kad ĮUTP 19 straipsnyje yra nustatyti savarankiški atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
Aprašo 6.3 punkte nustatyta, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui sportininkui, dalyvaujančiam aukšto meistriškumo sporte arba treneriui, kaip jie apibrėžiami Sporto įstatyme, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui. Šiuo nurodytu atveju turi būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos ar fizinio asmens, pas kurį atvyksta užsienietis, tarpininkavimo raštas (Aprašo 15 p.).
Aprašo 29 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka sąlygas nacionalinei vizai gauti Aprašo 6 p. nustatytu ir užsieniečio nurodytu pagrindu, ar nėra ĮUTP 19 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti nacionalinę vizą.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, užsieniečiui nacionalinė viza išduodama, jeigu tenkinamas išdavimo pagrindas ir nėra nustatytas nė vienas iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų ĮUTP 19 straipsnyje, kuriame yra nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai.
Aprašo 31 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali, be kita ko, surengti pokalbį su prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusiu užsieniečiu, paprašyti raštu atsakyti į papildomus klausimus, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančio asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus. Atsisakymas atvykti pokalbio, atsakyti į pateiktus papildomus klausimus ar pateikti prašomą informaciją, prašomos informacijos nepateikimas, nenuoseklios arba prieštaringos informacijos ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas sudaro pagrindą laikyti, kad užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar parolimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu. Pagal Sporto įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., LVAT 2014-09-19 nutartį administracinėje bylojeNr. A-858-619/2014; 2016-05-05 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMjc0LTY2Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3274-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3274-662/2016">A-3274-662/2016</a>). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą bylojeNr. C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTkxLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5191-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5191-502/2019">A-5191-502/2019</a>).
Pažymėtina, jog Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą tam, kad galėtų nuspręsti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar pareiškėjas pagrindžia numatomą buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus ir savo iniciatyva gautus duomenis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl vizos išdavimo kaip pagrindinį buvimo Lietuvoje tikslą nurodė, kad yra profesionalus futbolo žaidėjas ir jo tikslas rungtyniauti VšĮ „Saned“ priklausančioje aukšto meistriškumo futbolo komandoje (duomenys neskelbtini).
Teismas pabrėžia, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje bylojeNr. eA-2764-624/2021), o atsižvelgiant į tai, kad Šengeno valstybėse bei Europos sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laikomasi aukšto lygio saugumo užtikrinimo standartų bei nelegalios migracijos užkardymo principų, Migracijos departamentas savo ruožtu turi pagrįstą pareigą prašymą išduoti vizą išnagrinėti kruopščiai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas būtent šios pareigos ir laikėsi, teikdamas Klubui, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo raštus pateikti papildomus išsamius pareiškėjo atvykimo tikslą patvirtinančius duomenis ir tokiu būdu siekdamas visapusiškai įvertinti pareiškėjo poreikį gauti nacionalinę vizą Lietuvoje bei išsamiai išanalizuoti jo individualią situaciją. Atsakovas taip pat kreipėsi į LFF su prašymais pateikti papildomos informacijos apie Klubo veiklą ir jo į Lietuvos Respubliką pakviestus užsieniečius.
Atsižvelgtina ir į tai, kad kaip jau minėta, nei Įstatyme, nei Apraše nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kuriuos vizos prašantis asmuo turėtų pateikti Migracijos departamentui. Taigi, asmens pateiktų dokumentų pakankamumo vertinimas bei sprendimas dėl poreikio gauti papildomus dokumentus yra Migracijos departamento diskrecijos teisė, kurią jis šiuo atveju ir įgyvendino, prašydamas pareiškėjo pateikti papildomus konkrečius įrodymus, o pareiškėjui to nepadarius – nuspręsdamas, kad turimi dokumentai yra nepakankami atvykimo tikslui pagrįsti.
LVAT yra išaiškinęs, kad konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant gauti vizą ir pagrįsti numatomo buvimo Lietuvoje tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėju susijusios turimos informacijos visumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00ODA1LTc1Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4805-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4805-756/2017">A-4805-756/2017</a>).
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui pakako duomenų Sprendimui priimti, taip pat, kad Departamentas turėjo pagrindą suabejoti Klubo pateiktų dokumentų patikimumu.
Abejonių kilo dėl 2024 m. gegužės 17 d. Klubui skirtos sankcijos – draudimas registruoti žaidėjus, kuri yra atnaujinta ir galioja, kadangi Klubas iki šios dienos nėra galutinai atsiskaitęs su žaidėja. Be to, Migracijos departamentas buvo nustatęs, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į kitas šalis dėl vizos gavimo, tačiau jam buvo atsisakyta išduoti vizą, kadangi informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad LFF COMET administruojamoje futbolo informacinėje sistemoje pareiškėjas registruotas mėgėjo statusu, nors Migracijos departamentui Klubas teikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad yra užsienietis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte. Į bylą pateikti LFF duomenys įrodo, jog iš Klubo 28 užsieniečių sąrašo, registruoti tik 7 žaidėjai, ir tik 2 žaidėjų statusas – profesionalai, likusių statusas – mėgėjai, tarp kurių ir pareiškėjas.
Todėl Skundžiame sprendime pagrįstai tvirtinama, jog Klubas, kuris tarpininkavo dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečio sportininko statuso, pateikta informacija yra nepatikima. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla, t. y. asmuo neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Teismas pabrėžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose neginčijo fakto, kad Klubo tikslas vykdyti talentų paiešką, siekiant žaidėjus už atlygį perleisti kitiems futbolo klubams, tačiau Klubas neužsiima aukšto meistriškumo sporto veikla. Taigi iš esmės paties Klubo paaiškinimai ir pateikti atsakovui duomenys patvirtina skundžiamame Sprendime Migracijos departamento padarytą išvadą, jog Klubas teikė Migracijos departamento tikrovės neatitinkančius duomenis dėl užsieniečių sportininkų statuso, o tai sudaro pagrindą taip pat manyti, jog dėl šių aplinkybių gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas nurodė, jog Klubas savo prašymą rungtyniauti LFF II lygoje atsiėmė ir šiuo vykstančiame sezone nedalyvauja. Šių duomenų pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepaneigė.
Pagal į bylą pateiktus duomenis darytina išvada, jog pareiškėjo ir Klubo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, kuris atvyksta į Klubą užsiimti sporto veikla. Pareiškėjas neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų, kaip sportininkas dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie jo ryšius su buvimo valstybe. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Sprendime nurodė, jog asmuo nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Prašymą išduoti nacionalinę vizą asmuo pateikė per išorės paslaugų teikėją. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas duomenų apie Lietuvoje gyvenančius asmens nepilnamečius vaikus neturi.
Šių aplinkybių visuma sudarė pagrįstą pagrindą Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui suabejoti pareiškėjo patikimu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė motyvuotų ir įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti skundžiamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dalyvauja aukšto meistriškumo varžybose, o tai sudaro ĮUTP 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 10 punkte įtvirtintą pagrindą atsisakyti išduoti vizą, t. y. kai asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse yra pabrėžiama būtinybė užtikrinti, jog leidimai laikinai gyventi nebūtų išduodami tais atvejais, kai užsienietis tik formaliai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad institucijos turi vertinti ne tik formalų pagrindų atitikimą, bet ir galimas rizikas, susijusias su piktnaudžiavimu migracijos Sistema. Gairėse taip pat akcentuojama, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vizos ar leidimai gyvenimui siekiami vien tam, kad būtų lengviau patekti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Atsižvelgiant į tai, nuolat stiprinama teisėto užsieniečių buvimo kontrolė, siekiama užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir nelegaliam darbui.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas – Migracijos departamentas. Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir įvertinus visas aplinkybes.
Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį VAĮ reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais faktais, jame nurodyti aktualūs teisės aktai, kurie yra pritaikyti individualiai pareiškėjo situacijai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį nustatė, kad atsakovas pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo išnagrinėjo ne formaliai, o realiai bei nuodugniai, ir, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma bei ĮUTP ir Aprašo teisės normomis. Migracijos departamentas objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė Sprendimą, atitinkantį tiek ĮUTP, Aprašo bei VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra jokio pagrindo.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 25S100047 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 15 d. prašymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia :
Pareiškėjo E. D. M. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė
