Baudžiamoji byla Nr. 2K-358/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.2. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Kaluinos kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Iš R. V. priteista: 200 Lt R. Š. ir 1000 Lt V. B. už advokato paslaugas. Iš UAB (duomenys neskelbtini) V. B. ir A. B. priteista po 100 000 Lt, J. B. ir S. B. – po 40 000 Lt, L. V. ir R. Š. – po 1500 Lt, L. B. ir L. B. – po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, A. B. iš UAB draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) priteista po 1000 Lt maitintojo netekimo atlyginimo nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. ir po 1000 Lt negautų pajamų nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki jis mokysis ir bus ne vyresnis kaip 24 m. amžiaus.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. V., nukentėjusiųjų V. B., A. B., J. B. bei S. B. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
R. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 8 d., 18.15 val., kelio Vilnius–Varėna–Gardinas 48-jame kilometre, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį keleivinį autobusą (duomenys neskelbtini), važiuodamas maršrutu Lazdijai–Vilnius Vilniaus miesto link, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 164, 171 ir 180.3 punktų reikalavimus, o būtent: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, neįsitikinęs, kad lenkti būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, priešpriešinio prasilenkimo su R. B. vairuojamu automobiliu „VW Passat” (duomenys neskelbtini), metu nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tarp transporto priemonių kairiųjų šonų palikdamas intervalą, būtiną saugiam prasilenkimui, o išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su minėtu automobiliu, taip sudarydamas kliūtį tuo metu priešpriešiais savo eismo juosta važiavusiam R. Š. vairuojamam automobiliui „Audi 80” (duomenys neskelbtini), ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „VW Passat” (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. ir keleivė A. B., nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi 80” (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. Š. ir keleivės L. B. sveikata, nežymiai sutrikdyta L. B. sveikata, taip pat nežymiai sutrikdyta autobuso keleivės L. B. sveikata.
Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Andrius Kaluina prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas). Kasatorius teigia, kad civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais ir mano, kad yra pagrindas skundžiamus procesinius sprendimus peržiūrėti kasacine tvarka dėl netinkamo neturtinės žalos įvertinimo bei jos dydžio, išreikšto pinigais, nustatymo tvarką reglamentuojančių teisės normų, taip pat baudžiamojo proceso teisės normų taikymo. Kasatorius pažymi, kad teismas gali nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnis 1 dalis), tačiau teismo išvada nepagrįsta surinktais įrodymais. Byloje yra duomenų tik apie V. B. diagnozuotą su depresija susijusį sveikatos sutrikimą, o civiliniams ieškovams A. B., S. B. ir J. B. duomenų apie tokį sveikatos sutrikimą nėra. Tačiau teismas rėmėsi ne byloje surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, bet bylos medžiaga nepatvirtinta prielaida. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl kurių apeliacinis skundas atmetamas (BPK 332 straipsnio 5 dalis), ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Terminai,,dvasinis sukrėtimas” ir,,emocinė depresija” CK 6.250 straipsnio 1 dalyje skirtingai traktuojami, tačiau apeliacinis teismas juos sutapatino. Apeliacinio teismo pozicija laikyti, kad neturtinės žalos įvertinimui pinigais neturi reikšmės, ar civiliniai ieškovai patyrė emocinę depresiją ar tik dvasinį sukrėtimą, yra nepagrįsta ir neatitinka CK 6.250 straipsnio reikalavimų. Kasatoriaus manymu, nesant išsamaus ir visapusiško civilinių ieškovų psichinės sveikatos sutrikdymo ar dvasinės būsenos aplinkybių ištyrimo, nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti neturtinės žalos dydžio. Civiliniai ieškovai turėjo įrodyti neturtinės žalos buvimą ir jos dydį (BPK 113 straipsnio 2 dalis ir CPK 178 straipsnis). Civiliniams ieškovams neįrodžius savo reikalavimų pagrįstumo ieškinys turėjo būti atmestas arba perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismai pasisakė tik dėl neturtinės žalos pasekmių įtakos įvertindami žalos dydį, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nors teismų formuojamoje praktikoje reikalaujama atsižvelgti į visų aplinkybių visetą.
Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą civiliniai ieškovai V. B., A. B., J. B. ir S. B. prašo skundą atmesti (BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civiliniai ieškovai mano, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nenurodoma, kokius esminius įstatymo pažeidimus baudžiamojoje byloje padarė žemesnių instancijų teismai. Civiliniai ieškovai nurodo, kad kasatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu buvo labai gera ir tai rodo, kad teismas įvertino ir kitus kriterijus, o būtent turtinę padėtį ir žalos pasekmes. Teismams sprendžiant bylas precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą tenkinti. Prokurorė nurodo, kad teismas netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo tvarką reglamentuojančias bei baudžiamojo proceso teisės normas, ši nuosprendžio dalis turėjo būti pagrįsta įrodymais, tačiau tai nebuvo padaryta. Prokurorė pažymi, kad byloje tik nukentėjusioji V. B. pateikė dokumentus, įrodančius emocinę depresiją, kuri pagal CK 6.250 straipsnio prasmę yra laikoma sveikatos sutrikimu. Anot prokurorės, iš bylos duomenų matyti, kad teismas nesigilino į tai, ar tėvai ir artimieji palaikė artimus ryšius, ar jie buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, emociškai tvirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007). Kaip pavyzdį ji pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį Nr. 2K-209/2007 iš formuojamos teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad nustatant nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį nepakanka formalaus pasekmių konstatavimo, o padaryta neturtinė žala turi būti sukonkretinta atsižvelgiant į esančią situaciją ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Prokurorės teigimu, kaip tik šiai formuojamai teismų praktikai byloje buvo nusižengta. Jos manymu, kasatorius teisingai nurodo, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalą, neatsižvelgė į nuteistojo R. V. turtinę padėtį, nusikaltimo pobūdį, neatsargią kaltę, o esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-470/2006). Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, suvaržiusį nuteistojo ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) teises ir sukliudžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė – formaliai nurodė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą, išvardijo šio straipsnio antroje dalyje nustatytus kriterijus, jų nedetalizuodamas, neįvertindamas kiekvieno atskirai, neanalizuodamas konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Byloje civiliniais ieškovais pripažinti keturi asmenys, įvairiais giminystės ryšiais susiję su nukentėjusiaisiais R. B. ir A. B. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad žuvus sutuoktiniui ir dukrai ieškovė V. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, peraugo į emocinę depresiją. A. B., kuris eismo įvykio metu buvo vidurinės mokyklos moksleivis, neteko tėvo ir sesers, su kuriais jį siejo glaudūs emociniai ryšiai. Netektis paveikė jo dvasinę būseną, pasikeitė bendravimas su bendraamžiais, mokytojais, suprastėjo mokymosi rezultatai (T. 2, b. l. 230). Vis dėlto, skirtingai nei V. B., byloje nėra duomenų, kad dvasiniai praradimai A. B. būtų sukėlę emocinę depresiją, kuri, kaip sveikatos sutrikimas, konstatuojama mediciniškai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo būti atsižvelgta į minėtas pasekmes, išanalizuoti jų skirtumai ir diferencijuotas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kiti civiliniai ieškovai J. B. ir S. B. yra nukentėjusiojo tėvai ir nukentėjusiosios seneliai. Eismo įvykio metu jų sūnus su šeima gyveno atskirai. Šiuo atveju teismas turėjo gvildenti klausimą: 1) ar netektis sukėlė ypač sunkias pasekmes, kai dėl kito asmens gyvybės atėmimo sukelti dvasiniai išgyvenimai išsivysto į dvasinę depresiją (byloje tokių duomenų nėra); 2) ar nurodytus asmenis ir sūnų iki nukentėjusiojo mirties siejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Neturtinei žalai, patirtai netekus anūkės, konstatuoti svarbu tai, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje ieškovai J. B. ir S. B. pabrėžė, kad su sūnaus šeima jie buvo dvasiškai artimi, tačiau pirmosios instancijos teismas plačiau šios aplinkybės neanalizavo, nevertino ir dėl jos nepasisakė, tiesiog nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį J. B. ir S. B. po 40 000 Lt, praktiškai nepateikdamas tokio sprendimo motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas pasekmes, kurias patyrė civiliniai ieškovai, jų nekonkretizavo, nesiejo su konkrečių žmonių patirtais padariniais. Teismas nedarė skirtumo tarp emocinės depresijos, kurią patyrė V. B., ir dvasinių išgyvenimų, patirtų kitų civilinių ieškovų, nediferencijavo civilinių ieškovų pagal tai, kokio laipsnio giminaičiai jie buvo nukentėjusiesiems, neanalizavo, kokie, artimi santykiai siejo, pavyzdžiui, anūkę ir senelius. Be to, nebuvo atsižvelgta į BK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kitus kriterijus, apsiribojant pasekmių nurodymu ir neatsargios nuteistojo R. V. kaltės konstatavimu. Į šias aplinkybes apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį ir apeliantas UAB (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto UAB (duomenys neskelbtini) argumentus, pasekmes (emocinę depresiją ir dvasinius išgyvenimus) atskyrė, tačiau tuo ir apsiribojo, jų neanalizuodamas, neatskleisdamas skirtumų, neįvertindamas įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, taip pat neaptarė kitų teisiškai reikšmingų kriterijų, deklaratyviai nurodęs, kad „pirmosios instancijos teismas išanalizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teisinių nuostatų nepažeidė“. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų neištaisė ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Taigi teismas neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Todėl dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams V. B., A. B., J. B., S. B. panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Valerijus Čiučiulka
Benediktas Stakauskas
