Baudžiamoji byla Nr. 2K-503/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.11.1.; 1.1.11.9.; 1.1.11.10.;
1.1.11.11.; 1.2.25.4.6.; 2.1.15.3.1.;
2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
gynėjui advokatui Arūnui Strikaičiui,
nuteistajam R. B.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir nukentėjusiojo R. J. kasacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutarties.
Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – uždraudimą dvylika mėnesių vairuoti motorines transporto priemones.
Iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajam R. J. priteista 1000 Lt išlaidų atstovo, dalyvavusio byloje, pagalbai apmokėti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeitė: iš R. B. priteisė R. J. 47 016,44 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5000 Lt laidojimo išlaidoms padengti. Nustatė, kad paskiriant bausmę R. B. buvo taikyta BK 91 straipsnio 3 dalis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių R. B. kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
R. B. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, o būtent: 2007 m. gegužės 27 d., 8.30 val., kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, 32,55 km, esančiame Plungės rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,23 promilės girtumo laipsnis), vairuodamas automobilį,,Audi A6“ (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio,,Mitsubishi Lancer“ (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. J., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 59, 68 punktų reikalavimus, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio galą, dėl to žuvo automobilio,,Mitsubishi Lancer“ keleivis A. J.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. J. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartį – skirti R. B. ketverius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo ir netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Kasatorius teigia, kad teismas nuteistajam R. B. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Skunde pabrėžiama, kad yra pažeidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika, pagal kurią nuteistiesiems pagal BK 281 straipsnio 6 dalį skiriama ne mažesnė kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-277/2007, 2K-334/2007, 2K-294/2007 ir kitos). Kasatorius pažymi, kad teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnis 2 dalis 1 punktas), netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 61 straipsnį. Jo nuomone, teismas nepagrįstai taikė BK 91 straipsnį, nes priimant 2008 m. kovo 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis buvo pilnametis.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti, o civilinį ieškinį atmesti (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 369 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, 382 straipsnio 2 punktas). Kasatorius akcentuoja, kad teismai, skirdami bausmę, nustatydami jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 92 straipsnio 1, 2 dalis. Kasatorius nurodo, kad jam galėjo būti taikytas BK 93 straipsnis, nes neatsargų nusikaltimą padarė pirmą kartą, buvo nepilnametis, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino 40 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Skunde teigiama, kad, priteisdamas 47 016,44 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis R. J. keitė reikalavimą dėl neturtinės žalos. Anot kasatoriaus, iš nukentėjusiojo veiksmų, keičiant reikalavimą ir didinant civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, matyti, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti iš nelaimės. Kasatorius mano, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Nuteistojo ir nukentėjusiojo kasaciniai skundai atmestini.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones gali būti priimtas tik įvertinus visas bylos aplinkybes. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-395/2005). Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismo nutarties priėmimo metu dar yra nepilnametis, nes tik tokiam asmeniui galima skirti priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones (2001 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 30 2 punktas,,Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“). Teismas, byloje nustatęs BK 93 straipsnio nustatytas sąlygas, turi teisę spręsti, ar nepilnamečiui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti kriminalinę bausmę, ar jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Nagrinėjamu atveju individualizuodamas nusikaltimą padariusio nepilnamečio atsakomybę, teismas atsižvelgė į bausmės tikslus ir į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, į tai, kad R. B. nuosprendžio priėmimo metu jau buvo pilnametis, neteisėtais veiksmais sukėlė itin sunkius padarinius (žmogaus žūtį). Nuteistasis itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, apsvaigęs nuo alkoholio). Dalinis (iš dalies) žalos atlyginimas nukentėjusiajam, esant pareikštam civiliniam ieškiniui, taip pat negali būti pakankamas pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi R. B. nebuvo pagrindo taikyti BK 93 straipsnio. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo
R. B. už nusikalstamą veiką teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę R. B. vadovavosi BK 91 straipsnio 3 dalimi, tačiau to nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė tinkamai. BK 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais, o BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 punkte teismams išaiškino, jog vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Šio nutarimo 5 punkte pabrėžta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga; įvertindamas kaltininko asmenybę bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Teismas, skirdamas bausmę R. B., laikėsi minėtų Baudžiamojo kodekso nuostatų. Nustatydamas bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vertino R. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skiriant bausmę, atsižvelgta į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte: prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertino kritiškai; įvertinti jo asmenybės bruožai; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, būdamas nepilnametis, apibūdinamas teigiamai, mokosi vidurinėje mokykloje, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. B. paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumas, nes, remiantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, nepilnamečiui jis yra vieneri metai šeši mėnesiai ir atitinka BK 54, 61, 80, 81, 91 straipsnių reikalavimus. Nuo teismų praktikos nenukrypta ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam minimalią įstatymo už padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams ir atidedant jos vykdymą.
BK 92 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 92 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nuorodų į nusikaltimų sunkumą nėra. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-501/2007, 2K-582/2006, 2K-173/2006). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam R. B. BK 92 straipsnio pagrindu, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi teisės norma, kuri galėjo būti taikoma nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2005, 2K-286/2005, 2K-67/2005, 2K-165/2005, 2K-493/2005).
Dėl civilinio ieškinio
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. B. kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių – A. J. mirties ir nežymaus R. J. sveikatos sutrikdymo, todėl teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė ne tik dėl paties kasatoriaus R. J. sužalojimo, bet ir dėl nukentėjusiojo A. J. mirties atsiradusią neturtinę ir turtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Nors šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jis jau buvo pilnametis, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, turi visas galimybes savarankiškai atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.) (Nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.) Išvardytų vertybinių kriterijų visuma vadovavosi apeliacinės instancijos teismas civiliniam ieškovui R. J. nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, taikytos tinkamai.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys. Dėl A. J. mirties didelį dvasinį sukrėtimą patyrė ne tik jo motina, bet ir brolis, todėl teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą R. J. Bylos nagrinėjimo teisme metu neturtinė žala buvo tik iš dalies atlyginta, nes ieškiniu buvo ginami kasatoriaus R. J. ir jo motinos A. J. interesai. Nagrinėjamoje byloje žuvusysis A. J. ir nukentėjusieji R. J. ir A. J. buvo susiję artimųjų giminaičių ryšiais, ir tas ryšys reiškėsi nuolatiniu rūpinimusi vienų kitais jiems tvarkantis kasdieniniame gyvenime (visi kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, artimai bendravo). Šias aplinkybes iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jų tinkamai neįvertino. Nustatyti bylos duomenys apie nukentėjusiųjų R. J. ir A. J. bei žuvusiojo A. J. asmeninių santykių pobūdį apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas svarstyti dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pripažinimo R. J. bei A. J. ir jos dydžio klausimą. Nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo teiginys, kad, priteisdamas 47 016,44 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis R. J. pateikdamas pirminį ir patikslintą ieškinius keitė reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio. BPK 113 straipsnio 2 dalis suteikia teisę, remiantis Civilinio proceso kodekso normomis, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikyti atitinkamas civilinio proceso normas, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį civilinis ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinis ieškinys pareiškiamas iki įrodymų tyrimo pradžios. Šių procesinių normų ieškovas R. J. nepažeidė, nes ieškinį pateikė laiku (T. 1, b. l. 168–169). Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas pasiūlė patikslinti ieškinio reikalavimus, nes jie nebuvo aiškūs.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, mano, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka kasaciniame skunde nurodytus nuteistojo R. B. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl jo reikalavimas dėl civilinio ieškinio atmetimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas apeliacinės instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant skundo ribų, laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. B. ir nukentėjusiojo R. J. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Dalia Bajerčiūtė
Benediktas Stakauskas
