S. B. pagal BK 187 str., 187 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 306/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.13

1.2.22.1

1.2.22.3

2.4.2.1

2.4.6.4 (S)

2008 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistajam S. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Č. ir S. B. kasacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžių.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu:

V. Č. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1dalį (perkvalifikavus iš BK 187 straipsnio 2 dalies) laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, pagal BK 255 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt parų areštu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, areštas pakeistas į laisvės atėmimą keturiasdešimčiai dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. Č. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. Č. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 228 straipsnio 2 dalies) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 187 straipsnio 2 dalies) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S. B. dėl kaltinimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistųjų V. Č. ir S. B. apeliaciniai skundai atmesti; Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

V. Č. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 255 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt parų areštu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio l dalies l punkto a papunkčiu, areštas pakeistas į laisvės atėmimą keturiasdešimčiai dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. Č. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. Č. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų požymių.

S. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio l dalį (perkvalifikavus iš BK 228 straipsnio 2 dalies) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio l dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S. B. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 284 straipsnio l dalį išteisintas, nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nuteistas ir M. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo S. B., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio abu kasacinius skundus tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. B. nuteistas už tai, kad jis ir M. R. veikdami bendrininkų grupe, būdami valstybės tarnautojais, veikdami policijos pareigūnų vardu, 2007 m. kovo 27 d., apie 19.15 val. Kauno m., Dubravų gatvėje, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi: neturėdamas teisėto pagrindo S. B. apieškojo nukentėjusiųjų M. B., M. K., M. B. drabužius, grasino nukentėjusiesiems šaunamuoju ginklu bei jį panaudojo, naudojo fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu, sužalojo nukentėjusįjį M. B. tyčia sudavęs jam kumščiais bei koja ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas bei padarydamas poodines kraujosruvas nosies srityje, dešinės akies vokuose, dešinės plaštakos nykščio audinių patinimą, kairio peties sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajam M. K. jis tyčia sudavė smūgius kumščiais į veidą, dešinįjį šoną, smaugė, pirštais spaudė akis, padarydamas kraujosruvą kairės akies voke, dešinės plaštakos III-io piršto interfalanginį sąnario patinimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. S. B. šiais veiksmais sulaužė priesaiką Lietuvos Respublikai, pažemino pareigūno vardą, diskreditavo valstybės tarnybą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir fiziniai asmenys.

V. Č. ir S. B. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2007 m. kovo 27 d., apie 19.15 val. Kauno mieste, Dubravų gatvėje, tyčia sugadino svetimą M. K. priklausantį turtą, padarydami jam 1000 Lt materialinę žalą, o būtent: V. Č. tyčia keturis kartus šovė pistoletu „SIG SAUER MOSQUITO“ Nr. (duomenys neskelbtini) į M. K. priklausančio automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, peršovė automobilio valstybinį numerį. Po to jis perdavė šį šaunamąjį ginklą S. B., kuris tyčia du kartus šovė į M. K. automobilio „VW Passat“ galinį ratą bei bagažinėje buvusią garso kolonėlę.

S. B. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. kovo 27 d., apie 19.15 val. Kaune, Dubravų gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas leidimo iš V. Č. įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą „SIG SAUER MOSQUITO“ Nr. (duomenys neskelbtini) su šaudmenimis, juos įvykio vietoje nešiojo bei naudojo nusikalstamoje veikoje, t. y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

V. Č. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. kovo 27 d., apie 20.42 val. Kauno mieste, aikštelėje prie Kauno marių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisykles, t. y. netinkamoje automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje laikė šaunamąjį ginklą „Walther P 99 AS“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sudarė sąlygas M. R. neteisėtai juo pasinaudoti.

Sprendimą perkvalifikuoti V. Č. ir S. B. nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas motyvavo taip: jie šovė į transporto priemonę; veikimo kryptis buvo labai konkreti; buvo aiškiai apibrėžta kaltinamųjų tyčia – sugadinti svetimą turtą; nebuvo surinkta įrodymų, jog tuo pačiu buvo sąmoningai leidžiama sukelti pavojų kitiems objektams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir kvalifikavo nuteistųjų veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad šaudoma buvo į automobilį, kuriame tuo metu buvo nukentėjusieji, o automobilyje buvo veikiančios elektros instaliacijos sistemos, o taip pat degi ir galinti sukelti sprogimą medžiaga – benzinas; padaryti automobilio pažeidimai galėjo sukelti sprogimą ar automobilio užsidegimą.

Sprendimą dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį V. Č. išteisinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismas motyvavo tuo, kad jis nebuvo valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, t. y. neturėjo šiam nusikaltimui būtinų specialiojo subjekto požymių.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bendrininkas, šiuo atveju – padėjėjas, baudžiamojon atsakomybėn už tokių veikų padarymą gali būti traukiamas ir tuo atveju, kai jis specialaus subjekto požymių neturi; bendrininkui pakanka nustatyti tik bendruosius nusikalstamos veikos subjekto požymius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. Č. padėjo tarnybine padėtimi piktnaudžiavusiems asmenims ir jį pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies, nes nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, jog V. Č. ar jo bendrininkai šią veiką darė siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas: prokuroras apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik pakeisti, pripažįstant V. Č. kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus, o apeliacinės instancijos teismas panaikino visą nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį. Kasatorius skunde pažymi, kad BPK 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo galima panaikinti tik tą jam priimto nuosprendžio dalį, kurioje jis buvo išteisintas. Be to, kasatoriaus nuomone, pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes padarė pirmosios instancijos teismui priešingą išvadą neištyręs įrodymų. Nuteistasis skunde pažymi, kad kaltinime dėl padėjimo policijos pareigūnams piktnaudžiauti tarnyba teismai netyrė subjektyviosios pusės. Kasatorius tvirtina, kad nepaisant to, jog piktnaudžiavimo tarnyba padėjėju gali būti ir ne specialusis subjektas, nebūdamas policijos darbuotoju ir nežinodamas policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų, jis negalėjo žinoti, ar S. B. ir M. R. piktnaudžiauja tarnyba.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jo apeliacinio skundo apskritai neišnagrinėjo, o prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjo netinkamai. Nuteistasis tvirtina, kad apeliaciniame skunde jis buvo pabrėžęs, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nekritiškai vertino nukentėjusiųjų parodymais ir iš esmės tik jais kaip vieninteliu įrodymų šaltiniu parėmė savo išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, kaip kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, šį apeliacinio skundo argumentą atmetė be detalios nukentėjusiųjų parodymų analizės, apsiribodamas tik pastebėjimu, kad nukentėjusiųjų teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės neprieštaravo jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, o skirtumus neesminėse detalėse lėmė nukentėjusiųjų išgąstis. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl jo apeliaciniame skunde nurodyto BPK 305 straipsnio 1dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo. Kasatorius tvirtina, kad esminius nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimus jis buvo pažymėjęs savo apeliaciniame skunde. Anot kasatoriaus, negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiųjų parodymai beveik nesiskiria, o esantys netikslumai neverti atskiros analizės. Kasatoriaus nuomone, visiškai nesuprantama, kodėl vienu atveju, t. y. išteisinant jį dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų parodymai patikimi, tuo tarpu kitais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio išvados paremiamos būtent nukentėjusiųjų teiginiais. Nuteistasis S. B. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo apeliacinio skundo argumentų apie abejotinus atpažinimus. Anot kasatoriaus, liko neišnagrinėti ir kiti jo apeliacinio skundo argumentai: argumentai apie tai, kad teismas neištyrė kaltininkų įvykio metu vilkėtų drabužių, apie tai, kad liko netirta, ar ant įvykio vietoje surastų ginklų buvo šio kasatoriaus paliktų pėdsakų ir kt. Remdamasis BPK 320 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis nuteistasis S. B. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas viršijo prokuroro apeliacinio skundo ribas, nes už dvi nusikalstamas veikas jam paskyrė griežtesnes bausmes, nei skunde prašė prokuroras. Kasatorius nurodo, kad prokuroras prašė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams, o apeliacinės instancijos teismas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jį nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai perkvalifikavo jo nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 2 dalį. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas buvo padaręs teisingą išvadą, kad faktiniai duomenys neduoda pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes kaltininkų veikimo kryptis buvo labai konkreti, o tyčia – aiškiai apibrėžta; kaltininkai nesiekė sukelti pavojaus kitiems baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nuteistojo nuomone, veika gali būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tikslui pasiekti kaltininkai pasirinko pačias pavojingiausias priemones, kurios kelia pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai. Anot nuteistojo, šiuo atveju akivaizdu, kad šauta buvo į transporto priemonę, veikiama buvo labai kryptingai; buvo aiškiai apibrėžta kaltininkų tyčia – sugadinti svetimą turtą; nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo pačiu buvo sąmoningai leidžiama sukelti pavojų kitiems objektams. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji kėlė didelį pavojų kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, nuteistojo nuomone, prieštarauja tiek tikrovei, tiek susiklosčiusiai teismų praktikai.

Nuteistųjų V. Č. ir S. B. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Iš skundžiamo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžio turinio matyti, kad tuo nuosprendžiu buvo panaikintas visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. Nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog priimdamas tokį sprendimą jis taiko BPK 329 straipsnio 2 punktą. Aptariamoje normoje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad panaikintas nuosprendis nebuvo išteisinamasis: jame kaltinamieji buvo išteisinti tik dėl dalies jiems pareikštų kaltinimų, o dėl kitos dalies kaltinimų jie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Sulyginus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių turinį matyti, kad apeliacinės instancijos teismas tik dėl vieno V. Č. pareikšto kaltinimo priėmė priešingą sprendimą: dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas V. Č. buvo išteisinęs, o apeliacinės instancijos teismas jį nuteisė (kvalifikavęs šią veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį). Todėl BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu galėjo būti panaikinta tik ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis. Kiti apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (pakeisti kai kurių veikų kvalifikavimą, sugriežtinti bausmes) buvo pagrindas pirmosios instancijos nuosprendį tik pakeisti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, be BPK numatyto pagrindo panaikinęs visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priėmė sprendimą dėl dalies kaltinimų kaltinamuosius pakartotinai pripažinti kaltais, o dėl kitos dalies – pakartotinai išteisinti. Pakartotinai pripažindamas V. Č., S. B., M. R. kaltais apeliacinės instancijos teismas ne tik padarė BPK reikalavimų pažeidimą, bet pažeidė ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą už tą pačią nusikalstamą veiką bausti antrą kartą. Pakartotinai išteisindamas, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė įstatymo nenumatytą išteisinimo pagrindą: „nepadarius veiksmų, turinčių šių nusikaltimų požymių“. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad išteisinamąjį nuosprendį teismas gali priimti tik tada, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad šiuo pagrindu išteisinti galima tik tada, kai teismo nustatyti veiksmai (veika) neturi jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aplinkybė, kad nepasitvirtino konkretaus nusikaltimo požymiai, dar nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes ta aplinkybė gali būti pagrindas tik pakeisti kaltinimą. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas ne tik pakartotinai nuteisė ir pakartotinai išteisino V. Č., S. B., M. R., bet ir pakartotinai išsprendė civilinius ieškinius, daiktinių įrodymų klausimą, ko apeliacinį procesą reglamentuojančios BPK normos taip pat nenumato. Aptarti BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). T. K. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis). Naikintinas visas nuosprendis, nes nustatyti BPK reikalavimų pažeidimai turėjo įtakos ne tik kasatoriams V. Č. ir S. B., bet ir kasacinio skundo nepadavusiam M. R. (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

Iš nuteistojo S. B. apeliacinio skundo ir kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas ne tik neatsakė į kai kuriuos esminius šio apelianto argumentus, bet net nenurodė jų nuosprendyje, išdėstydamas S. B. apeliacinio skundo esmę. Tai argumentai apie abejotinus, apelianto nuomone, atpažinimus; apie tai, kad teismas neištyrė kaltininkų įvykio metu vilkėtų drabužių; apie tai, kad liko netirta, ar ant įvykio vietoje surastų ginklų buvo šio apelianto paliktų pėdsakų ir kai kurie kiti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte išaiškinta, kad, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo S. B. kasacinio skundo teiginys, jog jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai, taip padarant esminį BPK reikalavimų pažeidimą, yra pagrįstas. Atitinka bylos medžiagą ir kitas šio kasatoriaus teiginys – kad paskirdamas bausmę už kai kuriuos nusikaltimus apeliacinės instancijos teismas viršijo prokuroro apeliacinio skundo ribas, nes paskyrė griežtesnę bausmę, nei skunde prašė prokuroras. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį S. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį S. B. nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirdamas S. B. vieneriais metais šešiais mėnesiais griežtesnę bausmę, nei apeliaciniame skunde prašė prokuroras, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde. Analogiškas pažeidimas buvo padarytas paskiriant bausmes ir V. Č. Sprendimą sugriežtinti bausmes apeliacinės instancijos teismas motyvavo taip: V. Č., S. B. ir M. R. už kai kurias veikas paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios; nuosprendyje jų dydis nėra pakankamai motyvuotas, todėl yra įstatyminis pagrindas jas griežtinti, atsižvelgus į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas vadovautis ne prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais maksimaliais prašomų sugriežtinti bausmių dydžiais, o bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nėra teisingas. Jau minėto Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 7 punkte yra išaiškinta, kad griežtindamas bausmes apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais tik tais atvejais, kai apeliantas skunde nėra konkrečiai nurodęs prašomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Jei apeliaciniame skunde yra konkrečiai nurodyta prašomos paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, tai ir yra apeliacinio skundo riba, iki kurios gali būti pabloginta nuteistojo (ar buvusio išteisintojo) padėtis. Šios ribos viršijimas reiškia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą. Kartu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos tik nuteistojo (išteisintojo) padėties pabloginimo atvejams. Šioje byloje S. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį apeliacinėje instancijoje paskyrus laisvės atėmimą dvejiems metams, jo padėtis nebuvo pabloginta, nes tokios pat trukmės laisvės atėmimo bausmę už šį nusikaltimą jam buvo paskyręs ir pirmosios instancijos teismas. Iš prokuroro apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo seka, kad prokuroras prašė už šį nusikaltimą S. B. paskirtą bausmę ne sugriežtinti, o sušvelninti. Todėl toks prašymas su BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis nesietinas.

Aptarti BPK reikalavimų pažeidimai taisytini, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Priimdama sprendimą panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali pasisakyti apie abiejų kasatorių keliamus klausimus dėl, jų nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą galima įvertinti, tik išsprendus ginčus dėl faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo. Šioje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose ginčijamas faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas, jų vertinimas. Todėl kasacine tvarka patikrinti, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, bus galima tik iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Valerijus Čiučiulka