Baudžiamoji byla Nr. 2K-441/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.10.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo M. A..
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant tęsti mokslą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
M. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 16 d. apie 2.00 val., Rokiškio r. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužę R. B. priklausančio statomo namo svetainės plastikines duris su stakta ir lauko duris su spyna, įsibrovė į R. B. namą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš įvairių namo vietų paėmė ir į pirmo aukšto svetainę sunešė įvairių daiktų: radiatorių, rankšluosčių džiovyklą-gyvatuką, sandarinimo putų balionėlį ir kt., kurių bendra vertė 575,5 Lt, ir pasikėsino pagrobti šį svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo užklupti policijos pareigūnų.
Be to, M. A. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą įsibrauti į R. B. priklausantį namą, esantį Rokiškio r. (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobti R. B. turtą, išlaužė svetainės plastikines duris su stakta, lauko duris su spyna, nuo sienos nuėmė radiatorių ir jį įlenkė, taip sunaikino ir sugadino svetimą turtą, padarydami R. B. 3300 Lt žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nuosprendį ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendį ar kitu būdu sušvelninti bausmę.
Kasatorius nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
M. A. pažymi, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai pritaikė BK 75 straipsnį ir pagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į visų aplinkybių visumą. M. A. nurodo, kad jis nusikaltimą padarė būdamas jaunas, 19 metų amžiaus, neturėdamas gyvenimiškos patirties, be to, neigiamai paveiktas to fakto, kad yra įvaikintas; byloje nėra duomenų, kad darydamas nusikaltimą M. A. elgėsi įžūliai ar ciniškai; nustatytos 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės – atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam padarytą žalą; nors nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, bet nebuvo nusikaltimo organizatorius ar aktyvus vykdytojas.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip pagrindinį ir vienintelį motyvą nurodė kasatoriaus asmenybės bruožus ir charakterį. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nepalankiomis mokyklų, kuriose mokėsi M. A., charakteristikomis. Kasatorius pažymi, kad jis, norėdamas išmokėti skolas, atsiradusias dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, įsidarbino patalpų tvarkytoju, todėl nebeturėjo laiko, nelankė paskaitų, metė mokslus.
BK 75 straipsnyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismui nusprendus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti bausmės realiai neatliekant. M. A. pažymi, kad padavė dokumentus mokytis Vilniaus statybininkų mokymo centrui; yra įtrauktas į karinę įskaitą Karo prievolės administravimo tarnybos. Be to, realus bausmės atlikimas paveiktų teigiamus socialinius ryšius: jis netektų nuolatinio darbo; galimybės baigti mokslus ir įgyti specialybę; prarastų ryšį su tėvais ir šeima.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, nemotyvuotai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo.
Atsiliepimu į nuteistojo M. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokurorė nurodo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą M. A., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad M. A. jaunas amžius, mokymasis ir administracinių teisės pažeidimų nebedarymas nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pasak prokurorės, šių aplinkybių nepakanka nuspręsti, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Prokurorė pažymi, kad vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų. M. A. praeityje už padarytą nusikaltimą jau yra vieną kartą baustas laisvės apribojimo bausme. Akivaizdu, kad šia bausme BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes, turėdamas neišnykusį teistumą, M. A., veikdamas bendrininkų grupe, padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu.
Prokurorės teigimu, nuteistąjį M. A. apibūdinantys duomenys taip pat rodo, kad jis yra nelinkęs paisyti visuomenei priimtinų elgesio normų, laikytis įstatymų, jo elgesys po nusikaltimo, padarant ne vieną teisės pažeidimą, rodo vis stiprėjančias antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti, todėl, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikino BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš argumentų taikyti BK 75 straipsnį nurodė tai, kad M. A. mokosi, tačiau apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atmetė šį argumentą. Iš byloje esančių charakteristikų matyti, kad M. A. apibūdinamas kaip nepažangus moksleivis, kuris iš technikos kolegijos buvo pašalintas. Be to, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė ir kitą pirmosios instancijos teismo motyvą, kad nuo 2007 m. rugsėjo nuteistasis M. A. nebedaro administracinės teisės pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. A. nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo už administracinius teisės pažeidimus yra ne kartą baustas. Be to, po nusikalstamos veikos, bylos ikiteisminio tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu nuteistais yra padaręs ir kitų teisės pažeidimų, tai ir pats nuteistasis pripažino teisme.
Prokurorė nurodo, kad iš trijų pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų, kodėl taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas M. A. atidėtas, apeliacinės instancijos teismo nepaneigtas liko tik vienas – jaunas nuteistojo amžius, tačiau vien šios aplinkybės, atsižvelgiant į neigiamas nuteistojo asmens savybes, neužtenka, norint daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagrįstai panaikino BK 75 straipsnio nuostatų taikymą.
Nuteistojo M. A. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 75 straipsnio
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Rokiškio rajono apylinkės teismas, 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą M. A., nepakankamai motyvavo BK 75 straipsnio taikymą, daugiausia akcentuodamas, kad jis nusikaltimą padarė jauno amžiaus, mokosi, be to, nebaustas administracine tvarka nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nuosprendyje motyvuotai pasisakyta, kad BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino M. A. asmenybę, mažai dėmesio skyrė jį apibūdinančių duomenų iki nusikaltimo, nusikaltimo darymo metu ir po jo analizei: M. A. teistas, teistumas neišnykęs, nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo penkis kartus baustas administracine tvarka, mokymo įstaigų, kuriose mokėsi, apibūdinamas neigiamai, be to, iš technikos kolegijos pašalintas. Todėl, atsižvelgiant į išvardytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus veikos padarymo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, bei kaltininko asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad, siekiant bausmės tikslų, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, sudarančių kasacinį pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Albinas Sirvydis
Vladislovas Ranonis
