Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-15-696/2017
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00791-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.12.15.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N. (S. N.) įgalioto atstovo advokato Sigito Mikliušo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu S. N. pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį nubausta 2896 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant šešiems mėnesiams pagal ATPK 313 straipsnio 3 dalį, su 815 pakelių cigarečių „Glamour Mystc Edition“ konfiskavimu be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad ji 2016 m. gegužės 16 d. 13.15 val. Vilniaus r., Lavoriškių kelio poste, važiuodama automobiliu,,Mercedes Benz R320CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo jo savininkė N. N. (N. N.), vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, automobilio gamyklinėse ertmėse (gamykliniame automobilio dvigubame dugne tarp priekinių ir galinių sėdynių, po salono grindų kilimu) per valstybės sieną gabeno 815 pakelių cigarečių „Glamuor Mystic Edition“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2447,13 Eur, taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo A. Bražiūno apeliacinį skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas pakeistas: S. N. taikyta ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – automobilio,,Mercedes Benz R320CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas. Kita nutarimo dalis palikta galioti nepakeista.
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pašalintas netikslumas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime, nurodant, kad S. N. gabeno 813 pakelių cigarečių „Glamour Mystc Edition“, ir iš jos konfiskuotina 813 pakelių cigarečių „Glamour Mystc Edition“.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N. įgalioto atstovo advokato S. Mikliušo prašymas atnaujinti S. N. administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas.
5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų – ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) – pažeidimus, nesilaikė teismų praktikos analogiškos kategorijos bylose.
5.2. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir netyrė aplinkybių, įrodančių transporto priemonės savininko žinojimą apie kito asmens daromą kontrabandą ir neatsakingą, nerūpestingą transporto priemonės perleidimą kitam asmeniui. Pasak pareiškėjo, byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės,,Mercedes Benz R320CDI“ savininkė žinojo apie tai, kad pažeidėja su ne jai priklausančia transporto priemone gabens kontrabandą; byloje nėra duomenų ir apie tai, kad transporto priemonės savininkė kaip nors kitaip būtų susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu. Bylą nagrinėjant teisme, S. N. paaiškino, kad jos duktė apie tai, kad bus gabenamos cigaretės, nežinojo, jos į automobilį buvo sudėtos dukteriai nežinant ir tai nuo jos nuslepiant. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir transporto priemonės savininkė – S. N. duktė. Pareiškėjo teigimu, automobilio savininkė negalėjo žinoti apie gabentą kontrabandą, nes ji su S. N. kartu negyvena ir dirba kitame mieste. Pareiškėjo manymu, byloje nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindų, leidžiančių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Byloje nenustatytas ir transporto priemonės savininko nerūpestingumas, patikint kitam asmeniui transporto priemonę. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog minėtas automobilis buvo specialiai paruoštas kontrabandos daiktams gabenti, t. y. buvo atlikti fiziniai pakeitimai, pasunkinantys kontrabandos dalyko radimą. Be to, teismas neatsižvelgė ir į proporcingumo principo reikalavimus, pagal kuriuos už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
5.3. Anot pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N., tiek transporto priemonės savininkės N. N. teises, nes Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas joms buvo išsiųstas paštu S. N. gyvenamosios vietos adresu, nors S. N. ir N. N. gyvena atskirai. Be to, gautas skundas nebuvo išverstas iš lietuvių kalbos, taigi S. N. negalėjo perskaityti ir jo suprasti, turėjo kreiptis į giminaičius, gyvenančius Lietuvoje, kurie jai išvertė tekstą ir surašė atsiliepimą lietuvių kalba. N. N., kaip minėta, skundas jos gyvenamuoju adresu atsiųstas nebuvo.
6. Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Jonas Reklaitis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
6.1. Pareigūnas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsta, šis teismas nepadarė esminių materialiosios teisės pažeidimų, laikėsi teismų praktikos.
6.2. Atsiliepime, nesutinkant su pareiškėjo argumentu, kad transporto priemonės savininkė nežinojo apie daromą kontrabandą ar kitaip būtų susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu, teigiama, jog pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo jo savininkė N. N., kuriame buvo privalomi deklaruoti daiktai – 813 pakelių cigarečių. Cigaretės buvo rastos gamykliniame automobilio dvigubame dugne tarp priekinių ir galinių sėdynių bei po salono grindų kilimu, t. y. tokioms prekėms gabenti visiškai nepritaikytose vietose, todėl tai reiškia, kad automobilis buvo specialiai paruoštas kontrabandos dalykui gabenti. Pareigūno nuomone, transporto priemonės perdaryti, ją pritaikyti kontrabandos daiktams vežioti be savininko žinios, neįmanoma, juolab kad automobilio savininkė ir teisėta valdytoja pažeidimo padarymo metu pati vairavo transporto priemonę, kurioje buvo paslėptos kontrabandinės prekės. Nors kartu vykusi jos motina visą kaltę bei atsakomybę prisiėmė sau, automobilio savininkė ir pažeidėjos duktė tikrai turėjo numanyti ir niekaip negalėjo nežinoti apie jos automobilyje gabenamą kontrabandą.
6.3. Pareigūno manymu, tai, kad automobilio savininkė su S. N. kartu negyvena ir dirba kitame mieste, neturi esminės reikšmės. Automobilio savininkė N. N. su jai priklausančiu daiktu nesielgė rūpestingai: ji žinojo, kad jos motina S. N. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl ji net ir laikinai negalėjo disponuoti automobiliu be N. N. žinios ir pagalbos, nes pati nevairuoja ir negalėjo nuvairuoti automobilio, kad į jį būtų sudėtas kontrabandinis krovinys, paslapčia tam jį paruošiant (sudedant cigaretes į sunkiai aptinkamas ir prieinamas vietas). Abejonių kelia tai, kad automobilį pati N. N. nugabeno ten, kur į jį buvo pridėta cigarečių. Automobilis S. N. kaip šeimos narei buvo laikinai perleistas ir patikėtas jos dukters N. N. tik tada, kol jis buvo paliktas remontuoti servise. Tačiau važiuojant į servisą ir iš jo, automobilį vairavo pati savininkė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu automobilio savininkė šiuos faktus patvirtino, ji teigė, kad cigaretės į automobilį buvo sudėtos tuo metu, kai ji buvo nuvežusi transporto priemonę į plovyklą. Tuo metu ji buvo parduotuvėje, gėrė kavą. Taigi, nepriklausomai, kur gyvena ir dirba N. N., ji turėjo akivaizdžią galimybę žinoti apie daromus pakeitimus jos automobilyje, nes praktiškai visą laiką ji pati ir disponavo automobiliu. Pasak pareigūno, per protingą automobilio buvimo plovykloje laiką niekas negalėjo šiame automobilyje įrengti slėptuvių ir jose paslėpti didelį kiekį cigarečių. Pareigūnas teigia ir tai, kad cigarečių suradimas buvo pasunkintas, jos buvo rastos tik po automobilio rentgeno kontrolės, atlikus detalų muitinį patikrinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilis specialiai buvo pritaikytas kontrabandai vežti. Be to, kontrabandos mastas ir kiekis buvo toks didelis, kad tokio kiekio cigarečių nebūtų buvę galima paslėpti ir gabenti kitu būdu (be šios transporto priemonės).
6.4. Atsiliepime dėl S. N. ir N. N. teisių pažeidimų nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kuria jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos (ATPK 272 straipsnio l dalis). Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinėjant bylą, jeigu prireikia, turi būti užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą (ATPK 253 straipsnis).
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N. įgalioto atstovo advokato S. Mikliušo prašymas tenkintinas.
8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu S. N. pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad ji 2016 m. gegužės 16 d. 13.15 val. Vilniaus r., Lavoriškių kelio poste, važiuodama automobiliu,,Mercedes Benz R320CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo jo savininkė N. N., vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, automobilio gamyklinėse ertmėse (gamykliniame automobilio dvigubame dugne tarp priekinių ir galinių sėdynių, po salono grindų kilimu) per valstybės sieną gabeno 813 pakelių cigarečių „Glamuor Mystic Edition“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2447,13 Eur, taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį. S. N. paskirta 2896 Eur bauda su 813 pakelių cigarečių „Glamour Mystc Edition“ konfiskavimu be transporto priemonės konfiskavimo.
9. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas pakeistas: S. N. taikyta ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – automobilio,,Mercedes Benz R320CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. N. įgaliotas atstovas advokatas S. Mikliušas prašyme prašo panaikinti automobilio,,Mercedes Benz R320CDI“ konfiskavimą, nes, pasak pareiškėjo, byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės,,Mercedes Benz R320CDI“ savininkė žinojo apie tai, kad pažeidėja su ne jai priklausančia transporto priemone gabens kontrabandą; byloje nėra duomenų ir apie tai, kad transporto priemonės savininkė kaip nors kitaip būtų susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu. Taigi, byloje nėra ginčo dėl ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nesutinkama tik su vienos iš administracinių nuobaudų paskyrimu, o būtent turto (automobilio,,Mercedes Benz R320CDI“) konfiskavimu.
11. ATPK 210 straipsnio 1 dalis, galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, nustatė, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, turto konfiskavimas nustatomas kaip alternatyvi nuobauda, kurios paskyrimas priklauso nuo teismo nuožiūros. Tačiau teismo nuožiūra nėra visiška teismo laisvė. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, nustatyti, kam priklausė konfiskuotinas turtas, konfiskuotino turto savininko santykį su padarytu teisės pažeidimu, nes nuobauda turi būti teisinga ir pagrįsta.
12. Vilniaus rajono apylinkės teismas netaikė turto konfiskavimo, o savo išvadą motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų pažeidimo padarymo priemonę automobilį,,Mercedes Benz R320CDI“ konfiskuoti, nes nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės,,Mercedes Benz R320CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas žinojo, jog pažeidėja su jai priklausančia transporto priemone gabens kontrabandą. Priešingai, bylą nagrinėjant teisme, pažeidėja paaiškino, kad jos duktė apie tai, kad bus gabenamos cigaretės, nežinojo, jos į jai priklausantį automobilį buvo sudėtos dukteriai nežinant, šį faktą nuo jos slepiant.
13. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui padaryti, t. y. jeigu specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandai vežti, buvo specialiai iš anksto parengtos slėptuvės: automobilio gamyklinėse ertmėse (gamykliniame automobilio dvigubame dugne tarp priekinių ir galinių sėdynių, po salono grindų kilimu). S. N. panaudojo automobilį kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, taip pasunkindama kontrabandos daiktų suradimą ir pažeidimo išaiškinimą. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė konfiskuoti automobilį,,Mercedes Benz R320CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį N. N., kuriuo S. N., vairuojant jo savininkei N. N., vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravusi ir nepateikdama muitinės kontrolei, automobilio gamyklinėse ertmėse (gamykliniame automobilio dvigubame dugne tarp priekinių ir galinių sėdynių, po salono grindų kilimu) per valstybės sieną gabeno 813 pakelių cigarečių „Glamuor Mystic Edition“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2447,13 Eur, kaip pažeidimo padarymo priemonę.
14. Pažymėtina, kad ATPK 26 straipsnis nustato, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos. Tam turi būti nustatytos šios sąlygos: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
15. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį dėl 813 pakelių cigarečių „Glamuor Mystic Edition“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2447,13 Eur, gabenimo buvo surašytas tik S. N., nors jos aptiktos kitam asmeniui – N. N. – priklausančiame automobilyje, kurį vairavo automobilio savininkė N. N.. Jei ji būtų patraukta administracinėn atsakomybėn kartu su S. N., problemų dėl įstatymo taikymo nekiltų. Tačiau muitinės pareigūnai N. N. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė ir administracinėn atsakomybėn jos netraukė, nes patikėjo, kad ji nežinojo apie jos automobilyje paslėptas cigaretes. N. N. nežinojimo apie jos automobilyje gabenamas cigaretes nepaneigė ir apylinkės teismas, apklausęs S. ir N. N.. Nepaneigė to fakto ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, iš visos bylos medžiagos aiški išvada, kad N. N. veikoje nėra kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo. Nors, įvertinus visas bylos aplinkybes, tokia teismų išvada yra abejotina, tačiau kasacinės instancijos teismas negali nustatyti kitokių bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė žemesnės instancijos teismai. Taigi, lieka prezumpcija, kad N. N. – automobilio savininkė – nežinojo apie jos motinos padarytą teisės pažeidimą. Kitu atveju protokolas būtų surašytas abiems moterims, važiavusioms automobiliu,,Mercedes Benz R320CDI“ per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukta ne automobilio savininkė, o keleivė, darytina išvada, kad turtas (automobilyje rastos cigaretės) buvo motinos (S. N.) nuosavybė ir nebuvo perduotas kokiu nors būdu N. N., todėl ir pagrįstai konfiskuotas iš turto savininko S. N.. Tuo tarpu automobilio,,Mercedes Benz R320CDI“, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas kontrabandos padarymo priemone, savininkė N. N. buvo ne kontrabandą gabenantis asmuo, o kitas asmuo – kontrabandą gabenančio asmens (S. N.) giminaitis. Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalį nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, tarp jų ir pripažinti pažeidimo padarymo įrankiais (priemonėmis) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tačiau šioje byloje automobilis nei buvo perleistas pažeidėjui (S. N.), nei N. N. žinojo apie jos automobilyje gabenamą kontrabandą.
16. Kartu nėra pagrindo konstatuoti ATPK 26 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose numatytų turto konfiskavimo sąlygų iš trečiųjų asmenų buvimą, nes daiktas nebuvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį, nes nebuvo jokio sandorio; daiktas ar pajamos nebuvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (automobilis nebuvo niekam perleistas, jį vairavo automobilio savininkė); daiktas nebuvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ATPK 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą sąlygą, kad įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
17. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas apylinkės teismo nutarimą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir ATPK 26 straipsnio nuostatas. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinama, o apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį S. N. byloje ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą.
Teisėjai Gintaras Goda
Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
