Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-8-942/2017 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04382-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato Andriejaus Melkovo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas T. Kantaravičius 2015 m. vasario 24 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas medžiotojas, 2015 m. vasario 21 d., apie 13.00 val., Kaišiadorių r., medžiotojų klubo „Sakalas“ medžioklės ploto vienete fazanų medžioklės metu, kai medžiojo daugiau negu vienas medžiotojas, pasitraukė iš medžioklės vadovo nurodytos vietos medžiotojų linijoje, nors nebuvo sutarto signalo, po kurio galima pasitraukti nuo medžiotojų linijos. Be to, medžiotojas A. G. medžiojo neblaivus, kai tai daryti draudžiama, jam nustatytas 0,441 prom. girtumas. Taip A. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 71.1 ir 58.3 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Pagal 2015 m. vasario 26 d. administracinį nurodymą A. G. sumokėjo 14 Eur baudą.
1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto T. Kantaravičiaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakyta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
1.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko T. Barkausko 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato skundas dėl 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo atmestas.
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2ATP-242/2015 atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato A. Melkovo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
1.5. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi A. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2015 m. vasario 26 d. administracinio nurodymo, 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo ir 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo atmestas, prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą netenkintas.
1.6. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato A. Melkovo apeliacinis skundas atmestas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis palikta nepakeista.
1.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto T. Kantaravičiaus 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato A. Melkovo pakartotinį prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko T. Barkausko 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu atsisakyta panaikinti 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti pakartotinį prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
1.9. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato A. Melkovo skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos sprendimų panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo.
1.10. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atskirasis skundas netenkintas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. nutartis palikta nepakeista.
1.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato A. Melkovo prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovas advokatas A. Melkovas prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą institucijai arba, panaikinus šiuos teismų sprendimus, administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. nutraukti.
2.1. Prašyme nurodoma, kad teismų sprendimai – Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis – yra neteisėti. Abiejų instancijų teismai, vadovaudamiesi ATPK 30218 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti 2016 m. gegužės 4 d. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, motyvuodami tuo, kad šis yra pakartotinis, nors iš tikrųjų toks prašymas negali būti laikomas pakartotiniu.
2.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo priėmimo norminėje byloje Nr. 1-10-822/2016 paaiškėjo kitos naujos aplinkybės, tiesiogiai turinčios įtakos jo administracinio teisės pažeidimo bylai, dėl to jis, remdamasis ATPK 30217 straipsnio 4 punktu, 30220 straipsniu, pateikė prašymą institucijai (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta (t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniajam specialistui), ją atnaujinti. Tačiau šis specialistas, išnagrinėjęs A. G. prašymą, priėmė ATPK 30220 straipsnyje nenumatytą sprendimą – nepriimti ir nenagrinėti prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokį sprendimą abiejų instancijų teismai nepagrįstai paliko galioti. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, rodo, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai, galėję turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.
2.3. Pareiškėjas pažymi, kad pirmiau nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendime pripažinta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 75 punktas (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Būtent ta aplinkybė, kad vyresnysis specialistas T. Kantaravičius rinko įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, neturėdamas teisės atlikti tokių veiksmų, t. y. atliko įstatymo jam, kaip pareigūnui, nenumatytus veiksmus, ir tapo A. G. žinoma 2016 m. gegužės 4 d. po minėto sprendimo paskelbimo.
2.4. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Tačiau Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime pripažino, kad ši bendra taisyklė nėra absoliuti, nes tam tikrą Konstitucinio Teismo nutarimų retroaktyvumą suponuoja Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kuriam būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
2.5. Taigi remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisykle, kad galimos jos išimtys, kai nurodyta bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma, darytina išvada, jog kiekvienu atveju tai susiję su norminio teisės akto teisėtumo revizavimu teisme nagrinėjant individualią bylą. Priešingu atveju toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, nes norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių padarinių teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005). Tokia pačia praktika vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-486/2008, 3K-7-288/2012).
2.6. Pareiškėjas pažymi, kad negalėjimas remtis aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiais įstatymų įgyvendinamaisiais aktais teisme susijęs su Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje atkartotomis nuostatomis, pagal kurias teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Šis principas tiesiogiai susijęs su Konstitucijos viršenybės principu, be kita ko, suponuojančiu tai, kad, koks bebūtų nustatytas žemesnės galios teisinis reguliavimas, Konstitucijos nuostatos yra viršesnės ir taikomos tiesiogiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-778/2013).
2.7. Kadangi medžiotojo A. G. neblaivumo patikrinimas buvo atliekamas aplinkos apsaugos pareigūnų, neturinčių teisės to daryti, laikytina, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, o neteisėtų veiksmų metu (t. y. nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) gautais duomenimis negalima vadovautis priimant sprendimą byloje.
2.8. Pareiškėjo teigimu, susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu, akivaizdu, kad paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios institucijai (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant sprendimus ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį pažeidimą negu tas, už kurį yra nubaustas.
2.9. Prašyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi teismų praktika – Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-380/2012, kurioje buvo visiškai kitokios faktinės aplinkybės, be to, asmuo, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodė aplinkybes, neatitinkančias nė vienos iš ATPK 30217 straipsnyje numatytų sąlygų.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, skirtas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius ATPK nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.
3.2. ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad byla gali būti atnaujinta, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
3.3. ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad byla gali būti atnaujinama, jeigu proceso metu buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Analizuodami šią teisės normą teismai išaiškino, kad materialiosios ar proceso teisės pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai bylos atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvus teisės normų aiškinimas, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu paremtas susiklosčiusių santykių stabilumas. Bylos atnaujinimas galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtaką neteisėto sprendimo, nutarimo ar nutarties priėmimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P502 -119/2009).
3.4. Atsiliepime pažymima, kad pagal ATPK 261 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio teisės pažeidimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu ir protokolas būtų siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, šiuo atveju svarbu ne tik nustatyti faktą, kad A. G. įvykdė administracinį nurodymą, bet ir jo surašymo aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar administracinio nurodymo surašymo metu nebuvo abejonių dėl bylos esmės, ar pažeidimo aplinkybės nustatytos administraciniame teisės pažeidimo protokole, o atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė savo kaltės, pažeidimo fakto, aplinkybių ir kvalifikacijos.
3.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinis nurodymas gali būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims. Administracinio nurodymo įvykdymas siejamas su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos baigimu. ATPK 2601 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas neskundžiamas, o jeigu yra įvykdomas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.
3.6. Bylos duomenimis, A. G. 2015 m. vasario 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl dviejų pažeidimų, t. y. už tai, kad jis, būdamas medžiotojas, Kaišiadorių r., medžiotojų klubo „Sakalas“ medžioklės ploto vienete, fazanų medžioklės metu, kai medžiojo daugiau negu vienas medžiotojas, pasitraukė iš medžioklės vadovo nurodytos vietos medžiotojų linijoje, nors nebuvo sutarto signalo, po kurio galima pasitraukti nuo medžiotojų linijos, ir už tai, kad medžiojo neblaivus, kai tai daryti draudžiama. Kadangi A. G. savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 71.1 ir 58.3 punktų reikalavimus, vadovaujantis ATPK 2601 straipsniu, jam buvo pasiūlyta per dešimt darbo dienų nuo administracinio nurodymo įteikimo dienos savo noru sumokėti 14 Eur baudą. Pasinaudodamas šia specialia lengvesnę atsakomybę už padarytus pažeidimus numatančia tvarka, A. G. sumokėjo paskirtą baudą.
3.7. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovui advokatui kreipusis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 2ATP-242/2015 tokį prašymą buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad gali būti atnaujinamos administracinių teisės pažeidimų bylos, kurios buvo užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi (ATPK 30216 straipsnis), o A. G. bylos teisena buvo užbaigta įvykdžius administracinį nurodymą, kuris nėra skundžiamas (ATPK 2601 straipsnio 3 dalis). Iš esmės tais pačiais motyvais Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato A. Melkovo prašymas netenkintinas.
Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindų
5. Prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą esmė – kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. medžiojo būdamas neblaivus, o jo blaivumo faktą nustatė ir užfiksavo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Taip pat nustatyta, kad dėl A. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena užbaigta sumokėjus baudą pagal administracinį nurodymą. Anot A. G. atstovo advokato A. Melkovo, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMC04MjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-10-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-10-822/2016">I-10-822/2016</a> paaiškėjo kitos naujos aplinkybės, tiesiogiai turinčios įtakos A. G. administracinio teisės pažeidimo bylai. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, tiek ir teismai, neatnaujindami administracinio teisės pažeidimo bylos, priėmė neteisėtus sprendimus ir taip padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.
5.1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje A. G. 2015 m. vasario 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 71.1 punktą, pagal kurį kiekvienas medžiotojas turi atsistoti į medžioklės vadovo jam nurodytą vietą medžiotojų linijoje; pasitraukti iš vietos leidžiama iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų linijos, ir 58.3. punktą, draudžiantį medžioti neblaiviems (0,4 prom. ir daugiau), padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų medžioklės vadovo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas).
5.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. sutiko tiek ir su jo blaivumo patikrinimo rezultatu, tiek ir su padarytu pažeidimu. Be to, jis sutiko ir su administraciniu nurodymu per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, t. y. 14 Eur (už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 28 iki 86 Eur). Administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2015 m. vasario 26 d.
5.3. Chronologiškai vertinat susidariusią situaciją po administracinio nurodymo įvykdymo, pažymėtina, kad A. G. atstovo advokato A. Melkovo prašymai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neteisėtai nustatė A. G. blaivumą, buvo atmesti tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto T. Kantaravičiaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu, tiek ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko T. Barkausko 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu.
5.4. Prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto 2015 m. vasario 24 d. administracinio nurodymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. birželio 8 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti, konstatavusi, kad A. G. pasinaudojo specialia lengvesnę atsakomybę už padarytą pažeidimą numatančia tvarka, ir sumokėjo jam paskirtą baudą. Be to, ATPK 2601 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o asmeniui, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra baigiama.
5.5. Vėliau Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. G. atstovo advokato A. Melkovo skundai buvo atmesti.
5.6. 2016 m. gegužės 4 d. A. G. atstovas advokatas A. Melkovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistą T. Kantaravičių su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMC04MjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-10-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-10-822/2016">I-10-822/2016</a>, kuriame konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 75 punktas (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.
5.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas T. Kantaravičius savo sprendimu netenkino A. G. atstovo advokato A. Melkovo prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes šis prašymas pateiktas pakartotinai. Analogiškais motyvais A. G. atstovo advokato prašymas nebuvo priimtas ir nagrinėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko T. Barkausko sprendimu. Vėliau Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti A. G. atstovo advokato A. Melkovo skundą, o Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmetė ir jo apeliacinį skundą. Abiejų instancijų teismai savo sprendimus motyvavo tuo, jog: 1) A. G. atstovo advokato A. Melkovo prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą yra pakartotinis, o pakartotiniai prašymai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nepriimami ir nenagrinėjami (ATPK 30218 straipsnio 2 dalis); 2) administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti atnaujinamos tik tos, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, o ne administraciniu nurodymu (ATPK 30216 straipsnis).
5.8. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad administracinį nurodymą dėl asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo taikymą reguliuojančios normos siejamos su administracine nuobauda (bauda) ir su administracinio teisės pažeidimo fiksavimo priemone (administracinio teisės pažeidimo protokolu).
5.9. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
5.10. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK 2601 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad šio kodekso 2591 straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip 868 Eur maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 2602 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip 2 Eur. ATPK 2601 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir administracinis nurodymas yra neskundžiamas.
5.11. Taigi asmens sutikimo dėl administracinio nurodymo surašymo atsiklausimas orientuoja į administracinį nurodymą žvelgti kaip į savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybę, nes valstybė leidžia tokiems pažeidėjams sumokėti tik pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos, o pažeidėjas sutinka per nustatytą terminą ją sumokėti. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje A. G. sutiko su padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir laiku įvykdė administracinį nurodymą. Taigi po administracinio nurodymo įvykdymo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo baigta.
5.12. Antra, į ką atkreipia dėmesį teisėjų kolegija yra tai, kad A. G. atstovas advokatas A. Melkovas savo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą grindžia ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 4 punktu (dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių) ir remiasi 2016 m. gegužės 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMC04MjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-10-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-10-822/2016">I-10-822/2016</a>.
5.13. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sprendžiamas remiantis tik ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, t. y. dėl esminių teisės pažeidimų (ATPK 302 21 straipsnis). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal veikos padarymo metu galiojančias ATPK nuostatas, prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam buvo taikoma supaprastinta baudos skyrimo tvarka (pagal administracinį nurodymą paskirta pusė minimalios bausmės dydžio bauda), administracinis nurodymas buvo įvykdytas laiku.
5.14. Pareiškėjas kelia klausimą dėl 2016 m. gegužės 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMC04MjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-10-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-10-822/2016">I-10-822/2016</a>, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 75 punktas (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu privalo leistis būti tikrinami neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būsenai nustatyti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo redakcija) 118 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje A. G. pažeidimas buvo padarytas 2015 m. vasario 24 d., administracinis nurodymas įvykdytas 2015 m. vasario 26 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje priimtas 2016 m. gegužės 3 d. Taigi, remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad A. G. pagrįstai taikytos pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK nuostatos, baudos skyrimo ir įvykdymo procedūra nebuvo pažeista. Todėl nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų.
6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato Andriejaus Melkovo prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Aurelijus Gutauskas
