Baudžiamoji byla Nr. 2K-10-489/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39334-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.3; 2.8.4.1; 2.4.7.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Iš E. L. priteista A. S. 300 Eur neturtinei žalai ir 300 Eur advokato išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiųjų T. S. ir I. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestas. Iš E. L. priteista nukentėjusiajam A. S. 150 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 22 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, priėjęs prie A. S., pripurškė į akis dujų ir sudavė pagaliu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kasaciniu skundu nuteistojo E. L. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, nesusijusi su E. L. išteisinimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti, nes teismai, vertindami byloje surinktus duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neištyręs pateikto daiktinio įrodymo ir neatsakęs į apeliacinio skundo esminius argumentus, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, kartu teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Kasatorius pažymi, kad nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės buvo akcentuojami ne tik įrodymų vertinimo pažeidimai, bet ir teisėsaugos institucijų pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu, kurie lėmė proceso šioje byloje ydingumą ab initio (nuo pradžios). Kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, nukentėjusiųjų A. S., I. S. pareiškimai dėl įvykusio konflikto teisėsaugos institucijoms buvo pateikti nedelsiant po įvykio ir juose, kaip ir konstatavo teismai, nebuvo detaliai nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus padarė E. L. Pirminis pranešimas apie įtarimą E. L. dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas 2015 m. rugsėjo 7 d., ir tik 2015 m. rugsėjo 28 d. jam buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nors nukentėjusieji atskirai jokio skundo dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teisėsaugos institucijoms nebuvo pateikę. Kasatorius pažymi, kad šiuose pranešimuose apie įtarimą, kurie yra tos pačios bylos procesiniai dokumentai, nurodyti skirtingi ikiteisminio tyrimo bylos numeriai 01-1-46323-15 ir 01-1-39334-15, dėl to galima suprasti, kad jie buvo parengti ir įteikti skirtingose bylose dėl to paties įvykio, t. y. pažeidžiant non bis in idem reikalavimą vykdant dvigubą baudžiamąjį persekiojimą už vieną ir tą patį veiksmą. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, nustačiusios pagrindą spręsti klausimą dėl baudžiamojo proceso pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėjimo, turėjo pasiūlyti nukentėjusiesiems kreiptis į teismą BPK 407 straipsnyje numatyta privataus kaltinimo tvarka, kaip to reikalauja BPK 417 straipsnio 1 dalis, bet to nepadarė, bylą su E. L. pareikštais kaltinimais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį perdavė pirmosios instancijos teismui, kuris šios klaidos taip pat neištaisė.
2.3. Abiejų instancijų teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nesilaikė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Vienus byloje esančius įrodymus akcentavo kaip pagrindinius, tuo tarpu kitų įrodymų apskritai nevertino. Teismai visiškai nevertino kasatoriaus E. L., jo sutuoktinės L. L. parodymų visų byloje surinktų duomenų kontekste. Tokiu būdu abiejų instancijų teismai, pažeisdami petitio principii (liet. užbėgimas už akių pagrindui), padarė įrodymų vertinimo loginę klaidą, reiškiančią, kad teismų išvados buvo daromos iš teiginių, kurie patys dar turi būti įrodyti.
2.4. Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs prieštaravimų nukentėjusiųjų parodymuose buvimą, padarė įrodymų vertinimo reikalavimų neatitinkančias išvadas, kad tai nepaneigia konflikto, grasinimo bei fizinio smurto prieš A. S. faktų; E. L. kaltę iš esmės grindė teismo medicinos specialisto išvada Nr. G199/15(11), neatitinkančia nukentėjusiųjų A. S., I. S. parodymų ir pateikta remiantis tik A. S. medicininiais dokumentais, o ne šio asmens kūno apžiūra, be to, neapklausus išvadą davusio specialisto teisme; netyrė pateikto kompaktinio disko su nuteistojo E. L. žmonos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu BPK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodęs, kad šis neveikia. Taigi teismas paviršutiniškai vertino duomenis, paliko abejones dėl konflikto eigos, sužalojimų padarymo mechanizmo, skaičiaus, pobūdžio ir lokalizacijos, nenurodė motyvų, kodėl tikėjo A. S., I. S. parodymais, o E. L. ir L. L. parodymus atmetė kaip nepatikimus.
2.5. Kasatorius pažymi, kad iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų skundų patikslinimų ir teisme užfiksuotų parodymų matyti, jog prieštaringi ir nenuoseklūs A. S. parodymai dėl to, ar sūnus T. S. ir žmona I. S. buvo kartu su juo konflikto metu; lazda ar ranka, į kurias kūno vietas ir kiek kartų A. S. buvo suduota. Prieštaringai nukentėjusysis parodė ir dėl E. L. veiksmų: dėl kirvio paėmimo, smurto naudojimo prieš I. S. aplinkybių, dėl to, į kurias kūno vietas A. S. buvo suduota pagaliu. Nukentėjusysis T. S. tiesiogiai įvykio nematė, jam aplinkybes papasakojo nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas yra vienpusis, akcentuojantis tik A. S., I. S. bei T. S. paaiškinimus, o dėl nuteistojo E. L., liudytojos L. L. parodymų turinio, jų santykio su kitais įrodymais ir atitikties įrodymams keliamiems reikalavimams nepasisakyta.
2.6. Šių klaidų neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, nors to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Nagrinėjamas konfliktas, kai nesutaria ilgamečiai kaimynai, tarp kurių vyksta teisinis ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, dėl to teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti asmenų parodymus, turėdamas galvoje, kad proceso dalyviai, iš jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai ir neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Teismams, pažeidus įrodymams vertinti keliamus reikalavimus, nepavyko tiksliai ir neginčytinai nustatyti 2015 m. liepos 2 d. vykusio konflikto eigos – ar pirmieji smurtauti prieš nuteistąjį pradėjo nukentėjusieji, ar nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esminių argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tokiu atveju laikoma, kad skundas liko tinkamai neišnagrinėtas.
2.7. Kasatorius teigia, kad nurodyti esminiai BPK pažeidimai lėmė ir neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymą byloje vertinant E. L. veiksmus nukentėjusiajam A. S. į akis pripurškus dujų, nes tokie veiksmai įvertinti kaip negalintys būti neišvengiami siekiant apginti save ir savo turtą. Teismai šias išvadas padarė neatsižvelgę ir į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3, 9 dalis, į tai, kad vien dujų balionėlio panaudojimas prieš kitą asmenį negali būti laikomas tyčiniu sveikatos sutrikdymu ar skausmo sukėlimu BK 140 straipsnio 1 dalies prasme; kad baudžiamosios atsakomybės taikymui nepakanka vien formalaus fizinio skausmo sukėlimo konstatavimo, o būtina nustatyti, kad asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnį. Teismai nevertino ir teisiškai reikšmingų aplinkybių: nuteistojo ir nukentėjusiųjų abipusių veiksmų intensyvumo, kad įvykio vietoje konflikto pusės susitiko net du kartus, ir tik įsikišus policijos pareigūnams aprimo, kad tai vyko vykstant ginčams dėl žemės sklypo ribų kompetentingose institucijose, nukentėjusieji į jas nesikreipė, o pamatę neva jiems priklausančioje teritorijoje įsmeigtus kuoliukus, ėmė savavališkai juos rauti ir mėtyti.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Prokurorė pažymi, jog kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus ir šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai, kad teismai neištyrė pateikto kompaktinio disko su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašu, leidžia teigti, kad nebuvo ištirtos visos bylos aplinkybės, susiaurinus prašomo ištirti pokalbio įrodomąją reikšmę tik iki to, kas pranešė apie įvykį, nesigilinant į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės bylai ištirti objektyviai. Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad išvados dėl įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimo paremtos fragmentišku bylos duomenų vertinimu, išsamiai neišanalizavus įrodymų turinio, nepalyginus iš skirtingų šaltinių gautos faktinės informacijos, įrodymus vertinant atskirai, o ne jų visumą. Konkrečios faktinės aplinkybės, kurias nurodė nuteistasis ir nukentėjusieji, nesugretintos, neišanalizuotos. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad kai kurios nukentėjusiųjų teismo posėdyje nurodytos įvykio aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo išdėstytųjų jų pareiškime, jo patikslinime, nurodė, kad šie prieštaravimai nepaneigia konflikto, grasinimų bei panaudoto fizinio smurto prieš A. S. faktų. Tačiau tokiu atveju teismas privalėjo įvertinti, kurie parodymai ir kodėl yra teisingi, o kurie prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir pan. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, apsiribojo tik A. S., I. S. bei T. S. parodymų ir kitų duomenų vertinimu, nepasisakydamas apie E. L. ir L. L. parodymų turinį bei atitiktį įrodymams keliamiems reikalavimams, jų santykį su kitais bylos duomenimis, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, juos logiškai sujungdamas ir tikrindamas, kurios aplinkybės pasitvirtino, o kurios atmetamos ir kodėl. Konkrečios faktinės informacijos, gautos iš atskirų skirtingų šaltinių (arba iš to paties šaltinio skirtingu metu), analizės nebuvimas yra vienas svarbiausių įrodymų vertinimo trūkumų.
3.2. Kartu prokurorė pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, bet ir dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kuri nepatenka į BPK 407 straipsnyje nurodytų privataus kaltinimo bylų sąrašą, dėl to BPK nuostatos nebuvo pažeistos ir nebuvo pagrindo siūlyti nukentėjusiesiems kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
4. Nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas Remigijus Jakštas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo gynėjo kasacinį skundą ir priteisti iš nuteistojo 300 Eur nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą.
4.1. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad kasaciniame skunde nurodytas ikiteisminio tyrimo pradžios neteisėtumo klausimas nebuvo keliamas apeliaciniame skunde, be to, pažymi, kad ikiteisminis tyrimas vyko dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, o įstatymas nedraudžia kartu pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios paprastai vykdomas privataus kaltinimo procesas, nes sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti to paties incidento metu. Nors pirmosios instancijos teismas E. L. išteisino pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nukentėjusieji dėl šios nuosprendžio dalies padavė apeliacinį skundą, taigi procesas teismuose vyko bendra tvarka. Nukentėjusieji viso proceso metu palaikė ir palaiko kaltinimus dėl nuteistajam inkriminuotų veikų, gynėjai ir teismas ne kartą siūlė šalims susitaikyti, tačiau E. L. kategoriškai nesutiko. Kasaciniame skunde nėra motyvų, kad buvo suvaržytos nuteistojo teisės ir kuo šie pažeidimai turėjo įtakos teismų sprendimų teisingumui. Pažymėtina, kad dėl netinkamų sprendimų pradedant procesą neturi būti pažeidžiamos ir nukentėjusiojo teisės, įskaitant teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Iš nukentėjusiojo pareiškimo policijai, iš jo pasisakymų teismo posėdžių metu matyti, kad byloje nukentėjusysis siekė, kad baudžiamasis procesas būtų pradėtas, kad kasatorius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, reikalavo atlyginti jam nusikalstama veika padarytą žalą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. L. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, rėmėsi šiais įrodymais: nukentėjusiojo A. S., liudytojų I. S., T. S., L. L., T. R., D. V. parodymais, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais; vien tai, jog A. S. sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas pagal pateiktus medicininius dokumentus, nesudaro pagrindo abejoti pateiktomis specialisto išvadomis, juolab kad visi proceso dalyviai nurodo, kad vyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas – E. L. puolė, o S. gynėsi; to, kad nukentėjusiajam buvo papurkšta dujų į akis ir dėl to jis patyrė fizinį skausmą, neneigia ir pats nuteistasis, nurodęs, kad konflikto metu gindamasis papurškė į orą, bet pataikė A. S. į veidą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje atskleidė įrodymų esmę ir pateikė jų visumos analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl E. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką.
4.3. Veikos mažareikšmiškumo sąvoka šioje byloje nesvarstytina, nes E. L. veikos pavojingumo laipsnis akivaizdus – jis lazda sudavė 6-7 smūgius nukentėjusiajam, padarydamas krūtinės ląstos sumušimą, dešinio žasto sumušimą, konflikto metu mojavo kirviu, grasino nukirsti ir šiuos veiksmus atliko pareigūnų akivaizdoje, o iki jų atvykimo naudojo smurtą, buvo dar agresyvesnis, ašarines dujas purškė tiesiai nukentėjusiam į veidą. Nors konfliktas dėl žemės sklypo ribų yra senas ir šiuo metu dar nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, tai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis E. L. elgėsi nusikalstamai naudodamas fizinį smurtą ir užsitverdamas ginčo teritoriją, kaip priklausančią jam, ir savo veiksmais sukėlė konfliktą.?
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pasisakė dėl esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų ir nurodė motyvus, kodėl jį atmeta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o proceso dalyvių prašymų motyvuotas atmetimas, šiuo atveju – apeliacinės instancijos teismo atsisakymas prijungti kompaktinį diską, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
5. Nuteistojo E. L. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Visų pirma, pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.1. Pažymėtina, kad dalis kasatoriaus skunde paminėtų BPK pažeidimų grindžiami bei argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, atskirų asmenų parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai, kaip minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
7. Antra, BPK 367 straipsnio 3 dalis numato, jog kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl nenagrinėtini kasacinio skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo, galimų BPK 407, 417 straipsnių pažeidimų ir iš to kildinamo non bis in idem principo nesilaikymo, nes šie klausimai nebuvo keliami apeliaciniuose skunduose ir nagrinėjami apeliacine tvarka.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia duomenimis, kurių pripažinimo įrodymais ir vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis, o BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus. Kasatoriaus nurodomi 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimai iš esmės siejami su nuteistojo E. L., liudytojos L. L., nukentėjusiojo A. S., liudytojų I. S., T. S. parodymų ir teismo medicinos specialisto išvados netinkamu vertinimu.
9. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teismai kasatoriaus nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikėsi. Tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visų kasatoriaus nurodytų asmenų parodymai ir iš teismo medicinos specialistų gauti duomenys išdėstyti, įvertinti, palyginti su kitais bylos duomenimis ir nurodyti argumentai, kodėl ir kurie bylos duomenys pripažįstami įrodymais ir kodėl jais remiamasi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodytos įrodytomis pripažintos E. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos tokios teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas aptarė nuteistojo parodymus dėl to, kad jis smūgių nesudavė ir dujų nepurškė, nukentėjusiojo A. S., liudytojų I. S., T. S., L. L., T. R., D. V. parodymus, lygino juos su kitais bylos duomenimis ir nurodė, kokiais duomenimis grindžia savo išvadas, kodėl nusprendė, kad įrodyta, jog nukentėjusiajam buvo papurkšta dujų, patekusių ir į akis.
10. Apeliacinės instancijos teismas, kaip tai nustatyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje, privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Toks patikrinimas nagrinėjamoje byloje atliktas laikantis BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) surašymą, reikalavimų (BPK 20, 305, 331–332 straipsniai). Ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus esminius tiek nuteistojo, tiek kitų apeliantų skundų argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.
11. Dėl kasatoriaus skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas atmesdamas nuteistojo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir išklausyti kompaktinį diską su nuteistojo E. L. žmonos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, pasakytina, kad, atsisakius tirti papildomus duomenis, BPK normos nebuvo pažeistos. Pagal teismų praktiką, laikydamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, apeliacinės instancijos teismas paprastai priima sprendimą atlikti įrodymų tyrimą, jeigu byloje būtina ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, ir (ar) būtina pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tokių įrodymų ištyrimo. Jeigu tokios būtinybės nėra, teismas savo išvadas pagrindžia ir prieštaravimus aptaria remdamasis pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir išklausyti pateiktą nuteistojo žmonos skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą šio teismo apsvarstytas ir motyvuotai atmestas. Tai atitinka BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas.
12. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius E. L. veikoje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>).
12.1. Fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam šiuo atveju E. L. buvo padarytas ne tik pagaliu sudavus smūgius į įvairias A. S. kūno vietas, bet ir papurškus dujų į nukentėjusiojo akis. Dėl to ašarojo šio nukentėjusiojo akys, jos ir veidas buvo raudoni. Tai, kad teismai tokias išvadas padarė neanalizuodami Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atskirų nuostatų, nerodo netinkamo BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo.
13. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl advokato darbo apmokėjimo kasacinės instancijos teisme
14. Kasacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, kad nukentėjusysis A. S. sumokėjo jo įgaliotam atstovui advokatui R. Jakštui 300 Eur už atstovavimą kasacinės instancijos teisme surašant atsiliepimą į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą ir kitas teisines paslaugas (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 730884, sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 12-16/16). Nukentėjusiojo atstovas prašo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo E. L.
15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
16. Vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgusi į advokato darbo apimtį rašytinio proceso tvarka išnagrinėtoje kasacinėje byloje, į pateikto atsiliepimo turinį ir į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, nors kasacinio skundo nagrinėjimo rezultatas nukentėjusiajam palankus, kolegija nusprendžia iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajam A. S. išieškoti 100 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajam A. S. išieškoti 100 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
