Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-9-677/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02546-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.9.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. D. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimu pagal ATPK 17318 straipsnio 2 dalį nubaustas 5792 Eur bauda už tai, kad, būdamas baustas už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, eidamas UAB „T“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, veikdamas pagal 2002 m. lapkričio 27 d. darbo sutartį Nr. 8, bendrovės direktoriaus pareiginę instrukciją, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), už visą bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą (pareiginės instrukcijos 4.1.1 punktas) ir privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, bendrovės įstatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, lažybų reglamentu ir pareiginiais nuostatais (pareiginės instrukcijos 1.5 punktas), taigi būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) reikalavimų laikymąsi, neužtikrino, kad jo vadovaujama Bendrovė vykdydama savo veiklą laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, t. y. UAB „T“ organizavo nuotolinio lošimo lažybas taip, kad 2016 m. vasario 18 d. lažybų punkte ir savitarnos terminale (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 19 d. lažybų punkte (duomenys neskelbtini), ir savitarnos terminale (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 22 d. lažybų punkte ir savitarnos terminale (duomenys neskelbtini), leido Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba, Institucija) Kontrolės skyriaus darbuotojai G. R. (duomenys neskelbtini) į Bendrovėje turimą lošėjo lošimų sąskaitą iš anksto įmokėti lošimams skirtas pinigų sumas grynaisiais pinigais, šiuos pinigus įmokant Bendrovės lažybų punktuose ir įnešant UAB M savitarnos terminaluose (duomenys neskelbtini), taip organizavo nuotolinio lošimo lažybas pažeidžiant ALĮ nustatytą tvarką (ALĮ 10 straipsnio 1 dalį) ir pažeidė ALĮ 205 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir D. G. atstovo advokato G. Mekionio apeliacinis skundas netenkintas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato G. Mekionio prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir bylą D. G. nutraukti, o nesant pagrindo nutraukti bylą prašo sumažinti D. G. paskirtos baudos dydį, paskiriant baudą, atitinkančią teisingumo ir protingumo kriterijus.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė ALĮ 205 straipsnio 1 dalį, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir prieštaringos teismų praktikos suformavimą. Pasak pareiškėjo, iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje ALĮ redakcijoje buvo nustatytas draudimas nuotolinio lošimo lažybų atveju atsiskaityti ar laimėjimus išmokėti negrynaisiais pinigais. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ALĮ pakeitimo įstatymui, ALĮ nustatytas azartinių lošimų organizavimo teisinis reguliavimas buvo papildytas, be kita ko, nuostatomis dėl nuotolinių lošimų organizavimo. Įstatymo pakeitimais buvo siekiama supaprastinti mokėjimų už lošimus nuotoliniu būdu tvarką. Dėl to įstatymų leidėjas ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nurodydamas, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą, nustatė vieną iš nuotoliniuose lošimuose statomų sumų įmokėjimo būdų. Pareiškėjo teigimu, įstatyme vartojamas žodžių junginys „gali būti“ būtent įtvirtina vieną iš tokių būdų (mokant negrynaisiais pinigais) ir nedraudžia asmeniui pinigus į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą pervesti kitu būdu. Taigi, įsigaliojusiais ALĮ pakeitimais įstatyme tiesiogiai buvo įtvirtinta galimybė mokėjimus už lošimus atlikti ne tik įprastais būdais, t. y. grynaisiais pinigais, tačiau įtvirtintas ir specialus įmokų mokėjimo būdas nuotoliniams lošimams – mokėjimai negrynaisiais pinigais. Lošimų priežiūros tarnyba ir bylą nagrinėję teismai ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą nepagrįstai iškreipė, aiškindami ją kaip imperatyviai draudžiančią asmeniui, dalyvaujančiam nuotoliniuose lošimuose, į jam priklausančią lošimų sąskaitą statomus pinigus įmokėti grynaisiais pinigais. Kartu pareiškėjas pažymi, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia ir tai, jog vartotojas (Bendrovės klientas) statomas sumas negrynaisiais pinigais gali įmokėti tik iš savo sąskaitos, t. y. vartotojo lošimams skirta pinigų suma tuo atveju, kai ji įnešama negrynais pinigais (pavedimu), negali būti pervedama iš kitų asmenų mokėjimo sąskaitų, o lošimams skirti pinigai priimami iš vartotojo individualios sąskaitos. Toks reglamentavimas įtvirtintas tam, kad būtų užtikrintas ALĮ 10 straipsnyje įtvirtintų draudimų laikymasis, įskaitant draudimą lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, taip pat, kad lošimams skirti pinigai nebūtų pervedinėjami iš kitų asmenų banko sąskaitų.
4.2. Pareiškėjas teigia, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje numatyti du skirtingi atvejai, susiję su pinigų įmokėjimu į statymams skirtą lošėjo sąskaitą, kurie skiriasi laiko požiūriu, t. y. mokėjimas už lošimą statymo metu (faktinio lošimo metu) ir išankstinis (avansinis) mokėjimas už galimus būsimus lošimus, todėl jiems numatomi skirtingi įmokų mokėjimo būdai. Pirmuoju atveju lošėjas, norėdamas dalyvauti nuotoliniame lošime, privalo atlikti mokėjimą iš savo banko sąskaitos į Bendrovės sąskaitą, o kadangi pavedimas vykdomas nuotoliniu būdu, mokėjimas galimas tik negrynaisiais pinigais. Antruoju atveju pinigai nuotoliniam lošimui įmokami ne tiesiogiai lošimo metu, o iš anksto įnešant į savo lošimų sąskaitą atitinkamą pinigų sumą, t. y. iš anksto ją papildant. Pasak pareiškėjo, ALĮ nereglamentuoja lošėjo lošimų sąskaitos papildymo tvarkos, būdų, palikdamas tai lošimų organizatoriui. Be to, nuotolinių lošimų organizavimo tvarka įstatyme reglamentuota tik iš dalies, išsami lošimų tvarka numatyta nuotolinių lošimų reglamente, kurį tvirtina Lošimų priežiūros tarnyba. Pareiškėjas pažymi, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu patvirtinto UAB „T“ nuotolinio lošimo reglamento (toliau – Reglamentas) 10 punkte nustatyta lošimų sąskaitos papildymo tvarka, pagal kurią lošėjo lošimų sąskaita laikoma papildyta ir jos balansas yra pakeičiamas (lošėjo įmokėta papildymui skirta pinigų suma yra įskaitoma) atitinkamai po to, kai lošėjo pinigai, skirti lošėjo lošimų sąskaitai papildyti, yra įskaitomi į Bendrovės mokėjimo sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, pinigai suprantami kaip grynieji ir negrynieji pinigai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.100 straipsnis), todėl Reglamento 10 punktas aiškintinas kaip tiesiogiai suteikiantis lošėjui galimybę lošimų sąskaitą papildyti bet kuria pinigų rūšimi, t. y. tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Be to, pagal Reglamento 9 punktą, Bendrovė lošėjui suteikia teisę papildyti lošėjo lošimų sąskaitą Bendrovės interneto tinklapyje numatytais būdais ir sąlygomis. Taigi, konkretūs grynųjų ir negrynųjų pinigų įmokėjimo į lošimų sąskaitą, t. y. papildymo būdai ir sąlygos yra pateikiami Bendrovės internetinėje svetainėje. Tačiau, pasak teismų, jei Bendrovės klientas grynuosius pinigus įneša į savo mokėjimo sąskaitą per bankomatą, o vėliau, siekdamas pasipildyti savo lošimų sąskaitą, šiuos pinigus perveda Bendrovei, jis ALĮ 205 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidžia, bet jei tuos pačius grynuosius pinigus lošėjas įneša per mokėjimo terminalą, kuris automatiškai atlieka banko mokėjimo pavedimą į Bendrovės mokėjimo sąskaitą, tuo pačiu papildydamas lošėjo lošimų sąskaitą, tai jau traktuojama kaip pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, toks ALĮ 205 straipsnio 1 dalies esmę iškreipiantis interpretavimas, t. y. teisės normai prieštaraujantis jos aiškinimas ir taikymas, dėl kurio nepagrįstai atsakomybėn yra patraukiamas asmuo, lemia neigiamas pasekmes jokio pažeidimo nepadariusiam asmeniui, todėl neabejotinai pažeidžia ne tik nekaltumo prezumpciją, tačiau taip pat teisėtumo, teisingumo reikalavimus bei suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuotoliniuose lošimuose statomos pinigų sumos buvo pervestos per (duomenys neskelbtini) terminalą, t. y. pinigų sumos nebuvo mokamos grynaisiais pinigais. UAB M mokėjimų priėmimo paslaugų sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad vartotojas per (duomenys neskelbtini) terminalą įnešdamas grynuosius pinigus jų automatiškai neįneša į savo sąskaitą, t. y. nėra atliekamas lošėjo sąskaitos papildymas. Lošėjo sąskaitą papildo mokėjimo įstaiga, kuri vėliau atsiskaito su Bendrove už iš vartotojų gautas lėšas. Anot pareiškėjo, šiuo atveju pasinaudojus teisėtas mokėjimo paslaugas teikiančia UAB M teikiama technine galimybe yra pervedami pinigai į Bendrovės sąskaitą ir tokiu būdu asmuo, dalyvaujantis nuotoliniuose lošimuose, į savo lošimų sąskaitą perveda norimą sumą pinigų. UAB M teikiamos paslaugos naudojamos kaip tarpininkas gryniesiems pinigams įnešti, todėl pinigus įnešant pasinaudojus UAB M teikiamomis paslaugomis nėra pagrindo traktuoti, kad buvo pažeistos ALĮ 205 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nei Institucija, nei teismai nesiaiškino, kas vyksta ir kaip iš tikrųjų papildoma lošėjo sąskaita tuomet, kai grynieji pinigai įnešami per mokėjimo terminalus.
4.3. Pareiškėjas nurodo, kad D. G. 2016 m. birželio 15 d. buvo surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 17318 straipsnio 2 dalį dėl iš esmės analogiškų veiksmų, t. y. leidimo į Bendrovėje turimą lošėjo lošimų sąskaitą iš anksto įmokėti lošimams skirtas pinigų sumas grynaisiais pinigais, šiuos pinigus įnešant UAB „P“ (duomenys neskelbtini) terminaluose (ALĮ 10 straipsnio 1 dalies, ALĮ 205 straipsnio 1 dalies pažeidimas), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukė nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties. Anot pareiškėjo, kadangi dėl D. G. yra priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, šiuo klausimu būtina užtikrinti vienodą administracinių teisės pažeidimų bylų praktiką.
4.4. Pareiškėjas teigia, kad teismai, skirdami D. G. administracinę nuobaudą, pažeidė ATPK 30 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasak pareiškėjo, D. G. paskirta ATPK 17318 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda neatitinka padaryto tariamo pažeidimo pavojingumo laipsnio ir pažeidimo pobūdžio, nes paskirta ne už tyčinį, aiškiai draudžiamos veikos padarymą, o už netinkamai traktuojamų, interpretuojamų ir aiškinamų naujai priimto ALĮ 205 straipsnio 1 dalies normos reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. G. negalėjo numatyti, jog atlieka įstatymo tariamai uždraustus veiksmus, juolab kad dėl analogiškų jo veiksmų buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, todėl tokioje situacijoje paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga.
5. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius Virginijus Daukšys atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal ALĮ 202 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintą formą. Nuotolinio lošimo sutarties formos, patvirtintos Institucijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 „Dėl nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta, kad mokėjimai pagal šią sutartį, atlikti ne iš lošėjo šioje sutartyje nurodytos (-ų) mokėjimo sąskaitos (-ų), arba apie kurią bendrovei nėra tinkamai pranešta šios sutarties 23 punkte nustatyta tvarka, yra nepriimami. Pasak atsiliepimo autoriaus, ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nurodytas statomų sumų priėmimo būdas yra reglamentuotas aiškiai ir nedviprasmiškai: nustatyta, kad lošėjo lošimų sąskaitoje apskaitomos iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos, nurodytos nuotolinio lošimo sutartyje arba apie kurią bendrovei yra tinkamai pranešta, į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą, t. y. lošėjo lošimų sąskaita gali būti papildyta tik negrynaisiais pinigais ir tik iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos tam, kad lošėjas lošėjo lošimų sąskaitoje esančius pinigus galėtų naudoti statymams atlikti. Tai pagrindžia ir ALĮ 201 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad lošimų organizatorius turi nurodyti mokėjimo sąskaitos, kuri bus naudojama lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitus. Atsiliepime pažymima, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-944/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas (2011 m, gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Atsižvelgiant į tai, atsiliepimo autorius daro išvadą, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos yra imperatyvios, t. y. ALĮ nenumato kitų pinigų įmokėjimo būdų, nei nustatyta ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje, dėl to lošimų organizatorius negali organizuoti nuotolinių lošimų taip, kad į lošėjo lošimų sąskaitą lėšos būtų pervedamos ne iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos, nurodytos nuotolinio lošimo sutartyje, o kitais būdais – grynais pinigais ar kitais ALĮ nenumatytais būdais, nurodytais pareiškėjo prašyme.
5.2. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad dėl analogiškų D. G. veiksmų buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai. Nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEwNTMtNjI2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1053-626/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1053-626/2016">ATP-1053-626/2016</a> pareiškėjo prašyme nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas buvo panaikintas, D. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 17318 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius ATPK 301 straipsnį, jam paskirta 500 Eur dydžio bauda.
5.3. Atsiliepime taip pat nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje numatyti du skirtingi atvejai, susiję su pinigų įmokėjimu į statymams skirtą lošėjo sąskaitą. Teigiama, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta veiksmų seka lošėjui norint dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, t. y. lošėjas, norėdamas atlikti statymus nuotoliniuose lošimuose, statomas sumas privalo įmokėti negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos. Kadangi lošėjas tiesiogiai iš savo mokėjimo sąskaitos negali atlikti statymų ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, lošėjas su bendrove sudaro nuotolinio lošimo sutartį, kurios pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. Lošėjo lošimų sąskaita yra skirta tik statymams atlikti arba laimėtą pinigų sumą išmokėti (nei ALĮ, nei Reglamentas nenumato kitų lošėjo lošimų sąskaitos funkcijų), t. y. lošėjas visais atvejais savo lošimų sąskaitą papildo tam, kad galėtų atlikti statymus ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas teigdamas, jog Reglamentas tiesiogiai įtvirtina galimybę lošimų sąskaitą papildyti tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais, klaidingai ir plečiamai interpretuoja Reglamento nuostatas. Pasak atsiliepimo autoriaus, azartiniai lošimai yra specifinė veikla, kuriai yra taikomas specialus valstybinis teisinis reglamentavimas. Įstatymas draudžia organizuoti lošimus, įstatymo leidėjo nenustatytus jame arba pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Azartinių lošimų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuriai taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, iš kurių vienas pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme. Dėl to atsiliepime nurodoma, kad ALĮ neperkelia lošimų organizatoriams nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos nustatymo pareigos, reglamento nuostatos privalo neprieštarauti ALĮ nustatytiems reikalavimams ir negali būti aiškinamos taip, kad būtų pažeidžiamos ALĮ nuostatos.
5.4. Atsiliepime teigiama, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 301 straipsnis taikytinas išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-628/2008). Pasak atsiliepimo autoriaus, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės (pažeidimas padarytas dėl netinkamai traktuojamų, interpretuojamų ir aiškinamų naujai priimto ALĮ 205 straipsnio 1 dalies normos reikalavimų nesilaikymo) nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, ypatingai palankiai charakterizuojančiais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ar skirti švelnesnę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į kaltininko asmenybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. D. G. skirta nuobauda atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, ATPK 20 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl teismas pagrįstai skyrė nuobaudą sankcijoje nustatytose ribose.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato G. Mekionio prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 17318 straipsnio taikymo
7. Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai Azartinių lošimų įstatymo 205 straipsnio 1 dalies nuostatą neteisingai aiškino kaip imperatyviai draudžiančią asmeniui, dalyvaujančiam nuotoliniuose lošimuose, į jam priklausančią lošimų sąskaitą statomus pinigus įmokėti grynaisiais pinigais, nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G. inkriminavo nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
7.1. ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1236 redakcija) nustatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, o 2 dalyje – už pakartotinį šių pažeidimų padarymą. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ATPK 17318 straipsnyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).
7.2. D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jo vadovaujama UAB „T“ organizavo nuotolinio lošimo lažybas taip, kad lošėjui buvo leista į Bendrovėje turimą jo lošimų sąskaitą iš anksto įmokėti lošimams skirtas pinigų sumas grynaisiais pinigais, šiuos pinigus įmokant bendrovės lažybų punktuose ir įnešant UAB M savitarnos terminaluose (duomenys neskelbtini), taip pažeidžiant nuotolinių lošimų organizavimo tvarką ir ALĮ 205 straipsnio 1 dalį.
8. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gegužės 21 d. priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, reglamentavo nuotolinius lošimus. ALĮ 3 straipsnio 6 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1734 redakcija) nuotolinis lošimas apibrėžtas kaip lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis nuotolinio lošimo ryšio priemonėmis. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu. Pagal ALĮ 2 straipsnio 16 punktą nuotolinio lošimo ryšio priemonės – tai laidinės, radijo, optinės ar kitos elektromagnetinės priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimų organizatoriui gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti.
8.1. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja ALĮ redakcija pasipildė antruoju1 skirsniu, kuriame nustatyti reikalavimai nuotolinių lošimų organizavimui. ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Lošimų priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Lošimų priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. Nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė nuotolinius lošimus organizavo pagal ALĮ ir Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. DI-21 patvirtintą UAB „T“ nuotolinio lošimo reglamentą.
8.2. ALĮ 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintą formą. Pagal ALĮ 2 straipsnio 17 puntą nuotolinio lošimo sutartis – tai lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta rašytinės ar elektroninės formos sutartis, kuria lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytos nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-825/2013), o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1266/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-55-2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus, todėl azartinių lošimų organizavimą reglamentuojančiose teisės normose vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, kurių esmė yra ta, kad lošimų organizatorių veikla griežtai reglamentuota, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Kartu pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-2198/2011, A556-1391/2012). Dėl to darytina išvada, kad nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai.
9.1. Nagrinėjamoje byloje D. G. inkriminuotas azartinių lošimų organizavimo tvarkos (ALĮ 205 straipsnio 1 dalies) pažeidimas. ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą. Nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. Nuotolinio lošimo sutarties formos, patvirtintos Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594, 8 punkte nustatyta, kad mokėjimai pagal šią sutartį, atlikti ne iš lošėjo šioje sutartyje nurodytos (-ų) mokėjimo sąskaitos (-ų), arba apie kurią bendrovei nėra tinkamai pranešta šios sutarties 23 punkte nustatyta tvarka, yra nepriimami. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme mokėjimo sąskaita apibrėžta kaip vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti. Taigi, nurodytos teisės normos iš esmės numato vienintelį nuotolinio lošimo sutarties pagrindu nuotolinių lošimų organizatoriaus duomenų bazėje registruotos lošėjo nuotolinių lošimų sąskaitos papildymo būdą – negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos (pvz., banke, kitoje kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje lošėjo vardu atidarytos mokėjimų sąskaitos). Pareiškėjo prašyme teisingai nurodoma, kad UAB „T“ nuotolinio lošimo reglamento 9 punkte nustatyta, jog Bendrovė lošėjui suteikia teisę papildyti lošėjo lošimų sąskaitą Bendrovės interneto tinklalapyje numatytais būdais ir sąlygomis, tačiau konstatuotina, kad tokie būdai turi neprieštarauti ALĮ 205 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Vadinasi, papildyti lošėjo lošimų sąskaitą ne iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos ir mokant grynaisiais pinigais draudžiama. Dėl to sutiktina su teismų išvada, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalies nuostata yra imperatyvi ir bet koks lošėjo lošimų sąskaitos papildymas nesinaudojant lošėjo mokėjimų sąskaita vertintinas kaip ALĮ 205 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Atitinkamai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje yra numatytas vienas iš nuotoliniuose lošimuose statomų sumų įmokėjimo būdų (mokant negrynaisiais pinigais), nedraudžiant lošėjui savo lošimų sąskaitą papildyti kitu būdu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ALĮ nedraudžia patalpose, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai, atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis (ALĮ 5 straipsnis). Iš to išplaukia, kad lošėjo nuotolinių lošimų sąskaita gali būti papildyta ir lošėjo banko kortele. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuostata ALĮ 205 straipsnio 1 daliai neprieštarauja, nes atsiskaitant banko kortele lėšos yra nuskaitomos nuo lošėjo vardu banke atidarytos mokėjimų sąskaitos.
9.2. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du skirtingi atvejai, susiję su pinigų įmokėjimu į statymams skirtą lošėjo sąskaitą, kurie skiriasi laiko požiūriu ir kuriems numatomi skirtingi įmokų mokėjimo būdai. Pirma, pareiškėjas neteisingai nurodo, kad lošėjas, norėdamas nuotolinio lošimo metu atlikti statymą, privalo atlikti mokėjimą iš savo banko sąskaitos į Bendrovės sąskaitą. Pažymėtina, kad pagal UAB „T“ Reglamento 22 punktą statymai Bendrovės organizuojamuose nuotolinio lošimo lažybose yra priimami pasirinktą statymo sumą nuskaitant nuo lošėjo lošimų sąskaitos, taigi ne nuo lošėjo mokėjimų sąskaitos. Tam tikslui, taip pat laimėtų pinigų sumų išmokėjimui, kaip minėta, nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje ir yra registruojama lošėjo lošimų sąskaita. Antra, norint dalyvauti nuotoliniame lošime, lošėjo lošimų sąskaita ALĮ 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi būti papildyta iš anksto, nes priešingu atveju, jei lošėjo lošimų sąskaitoje neužtenka pinigų atlikti statymą, toks statymas nėra priimamas (Reglamento 22 punktas).
9.3. Nagrinėjamoje byloje teismai patikimai nustatė šias faktines aplinkybes: 2016 m. vasario 18 d. lažybų punkte ir savitarnos terminale (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 19 d. lažybų punkte (duomenys neskelbtini), ir savitarnos terminale (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 22 d. lažybų punkte ir savitarnos terminale (duomenys neskelbtini), Lošimų priežiūros tarnybos specialistė į UAB „T“ turimą lošėjo lošimų sąskaitą iš anksto įmokėjo lošimams skirtas pinigų sumas grynaisiais pinigais, šiuos pinigus įmokėdama Bendrovės lažybų punktuose ir įnešdama UAB M savitarnos terminaluose (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. kovo 26 d. tarp UAB „T“ ir UAB M buvo sudaryta mokėjimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu lošėjai bylai aktualiu laikotarpiu per savitarnos terminalus (duomenys neskelbtini) galėjo įnešti grynuosius pinigus į Bendrovėje esančią savo nuotolinių lošimų sąskaitą. Pažymėtina, kad savitarnos terminaluose (duomenys neskelbtini) iš esmės yra teikiamos pinigų perlaidų (pvz., banko, elektroninės piniginės, išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo, paslaugų apmokėjimo, mokesčių sumokėjimo ir pan.) paslaugos, kurių metu mokėtojui (klientui) neatidarant mokėjimų sąskaitos į terminalą įnešti grynieji pinigai pagal mokėtojo pateiktą informaciją paverčiami elektroniniais pinigais ar kitu ekvivalentu ir įskaitomi į mokėtojo nurodytą sąskaitą ar pervedami pasirinktam gavėjui. Atsižvelgiant į tai, teismai pagrįstai konstatavo, kad UAB „T“ organizuojant nuotolinius lošimus taip, kad Lošimų priežiūros tarnybos specialistei buvo suteikta galimybė į Bendrovėje turimą savo nuotolinių lošimų sąskaitą iš anksto įmokėti lošimams skirtas pinigų sumas ne iš jai priklausančios mokėjimų sąskaitos, o grynaisiais pinigais, įmokant juos Bendrovės lažybų punktuose ir įnešant savitarnos terminaluose (duomenys neskelbtini), buvo pažeista nuotolinių lošimų organizavimo tvarka ir ALĮ 205 straipsnio 1 dalis.
9.4. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad už bendrovės veiklos organizavimą atsako bendrovės vadovas. Pagal byloje esančios UAB „T“ direktoriaus pareiginės instrukcijos 1.5 punktą direktorius privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, įmonės (bendrovės) įstatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, lažybų reglamentu ir šiais pareiginiais nuostatais. Pareiginės instrukcijos 4.1.1 punkte nustatyta, kad direktorius atsako už visą įmonės (bendrovės) ūkinę, finansinę, socialinę veiklą. Taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. G., kaip UAB „T“ direktorius, privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir nebūtų pažeidžiami tiek nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojantys, tiek ir kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad ATPK 17318 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek veiksmais, tiek ir neveikimu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Nagrinėjamoje byloje D. G. neveikimas pasireišė nepakankama Bendrovės kontrole organizuojant nuotolinius lošimus, t. y. neužtikrinimu, kad lošėjų nuotolinių lošimų sąskaitos būtų papildomos tik negrynaisiais pinigais iš lošėjams priklausančių mokėjimo sąskaitų. Tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti, todėl D. G. atsakomybėn pagal ATPK 17318 straipsnio 2 dalį patrauktas pagrįstai.
10. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad dėl analogiškų D. G. veiksmų buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEwNTMtNjI2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1053-626/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1053-626/2016">ATP-1053-626/2016</a> pareiškėjo prašyme nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas buvo panaikintas, D. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 17318 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius ATPK 301 straipsnį, jam paskirta 500 Eur dydžio bauda. Pažymėtina, kad minėto Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo motyvai dėl ALĮ 205 straipsnio 1 dalies ir kitų nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo iš esmės atitinka tuos, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje.
Dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo
11. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G. už ATPK 17318 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti administracinė nuobauda. Šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas.
11.1. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
11.2. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, skirdamas D. G. administracinę nuobaudą už ATPK 17318 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, kaltininko asmenybę, taip pat į tai, kad nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir skyrė jam baudą, atitinkančią ATPK 17318 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiko ir pažymėjo, kad D. G. skirta administracinė nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, nėra neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad D. G. šioje byloje jam paskirtą 5792 Eur dydžio baudą jau yra sumokėjęs, taigi administracinę nuobaudą įvykdęs. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad D. G. praeityje ne kartą baustas už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus, kas, be kita ko, apibūdina jį kaip asmenį, atsainiai žiūrintį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Remiantis pirmiau šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, kad administracinė nuobauda D. G. paskirta ne už tyčinį, aiškiai draudžiamos veikos padarymą, o už netinkamai traktuojamų, interpretuojamų ir aiškinamų naujai priimto ALĮ 205 straipsnio 1 dalies normos reikalavimų nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų taip pat pagrįstai nepripažino sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taikyti D. G. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir švelninti jam pagal ATPK 17318 straipsnio 2 dalį paskirtą administracinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Viktoras Aidukas
