Dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-63-303/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00190-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Gi. B. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimu Gi. B. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 2500 Eur bauda už tai, kad UAB „Ž“ statybos objekte, (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 26 d. nepilnamečiai U. T. ir V. S., o nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. nepilnamečiai M. M. ir J. T., nesudarius su jais darbo sutarčių bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą, nelegaliai dirbo laiptų šlifavimo darbus; už darbą jiems buvo pažadėtas 1050 Eur darbo užmokestis; darbuotojai buvo aprūpinti darbo įrankiais; darbas vyko darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Taip UAB „Ž“ direktorius Gi. B. neužtikrino, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų legaliai, nors turėjo prievolę tai padaryti, ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas, Gi. B. ir jo advokato E. Rapolo apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Gi. B. ir jo atstovo advokato E. Rapolo prašymas ir Gi. B. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai

4. Pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimą, Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir Gi. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 95 straipsnį ir be jokio pagrindo išplėtė subjektų, atsakingų pagal šį straipsnį, ratą. Dėl to administracinėn atsakomybėn patraukė ne tą asmenį, t. y. ne nelegaliai dirbusių asmenų darbdavį, bet statybų objekto, kuriame buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, savininko UAB „Ž“ vadovą – Gi. B.

4.2. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialusis subjektas – darbdavys ir kiti atsakingi asmenys, t. y. darbdavio tiesiogiai įgaliotas asmuo, atsakingas už kitų asmenų įdarbinimą. Gi. B. nėra tinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamu atveju darbo santykiai buvo susiklostę ne tarp objekte nelegaliai dirbusių nepilnamečių ir UAB „Ž“, bet tarp nepilnamečių ir galimai UAB „P“ ar šios bendrovės vadovo Ge. B. Tokias išvadas leidžia daryti bylos duomenys ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame nelegaliai dirbo asmenys, priklauso UAB „Ž“. Šios bendrovės užsakymu šiame pastate rangovai atliko rekonstrukcijos darbus, jiems vadovavo vieno iš rangovų UAB „N“ darbuotojas – projekto vadovas M. I. Dalis pastate esančių patalpų ginčui aktualiu laikotarpiu jau buvo parduotos arba išnuomotos tretiesiems asmenims, todėl statybos darbus šiame objekte vykdė ne tik UAB „Ž“ rangovai, bet ir kiti patalpas valdantys asmenys ar jų rangovai. Nelegaliai dirbusių asmenų laiptų šlifavimo darbai, siekiant įrengti betoninius industrinio stiliaus laiptus, buvo atliekami nuomos pagrindu UAB „P“ perduotos laiptinės dalyje. 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Ž“ ir UAB „P“ komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad UAB „P“ neatlygintinai perduodama naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – laiptine, kurią nuomininkas turės įrengti savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nelegaliai dirbę asmenys jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio UAB „Ž“ nereiškė. Priešingai, nustatyta, kad visais su darbu susijusiais klausimais jie bendravo su Ge. B. ir jiems jokie kiti asmenys nevadovavo bei jų darbo neprižiūrėjo. Be to, į darbo ginčų komisiją minėti asmenys kreipėsi reikšdami reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo ne UAB „Ž“, o būtent UAB „P“, vėliau – Ge. B. Be to, UAB „Ž“ nelegaliai dirbusių asmenų ne tik nesamdė, bet šių asmenų atliktas darbas bendrovei nebuvo reikalingas.

4.3. Teismai nurodė, kad Gi. B. administracinei atsakomybei kilti pakanka pagrindo, jog jis buvo UAB „Ž“, kurios nuosavybės teise priklausančiame objekte buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, vadovas. Teismai nusprendė, kad Gi. B. privalėjo organizuoti ir kontroliuoti ne tik jo bendrovėje dirbančių asmenų darbą, bet ir jo naudai dirbančių asmenų (rangovų, nuomininkų) darbą taip, kad visi asmenys dirbtų nepažeisdami įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos. Remiantis šiais teismų motyvais, darytina išvada, kad teismai bendrovės vadovui nustatė jokiuose teisės aktuose nenustatytą pareigą organizuoti ir prižiūrėti bendrovės samdytų rangovų ar nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte veikiančių nuomininkų darbą ar veiklą, susijusią su darbuotojų samdymu ir darbo santykių tvarkos laikymusi, taip nukrypdami nuo aptartos teismų praktikos dėl ANK 95 straipsnio taikymo.

4.4. Kita vertus, teismai neatskleidė bylos esmės, nes išnagrinėjus bylą liko nenustatyta, kas buvo nelegaliai dirbusių asmenų darbdavys, t. y. teismai netyrė ir priimdami procesinius sprendimus nenustatė aplinkybių, kur konkrečiai – kurioje laiptinėje, UAB „P“ perduotoje ar UAB „Ž“ valdomoje – asmenys nelegaliai dirbo. Nenustatę šių aplinkybių, teismai net negalėjo aiškintis, kieno naudai darbai buvo atliekami ir atitinkamai kas šioje konkrečioje situacijoje laikytinas darbdaviu.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, neatsakęs į esminį apeliacinio skundo argumentą, kad nelegalus darbas vyko būtent UAB „P“ nuomos sutarties pagrindu valdyti perduotoje laiptinėje, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog Ge. B. laiptų šlifavimo darbus organizavo savo vadovaujamos bendrovės interesais.

4.6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Gi. B. viso bylos nagrinėjimo metu kėlė konkrečios darbo vietos nustatymo svarbą ir teikė šias aplinkybes galinčius padėti nustatyti įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų neįvertino. Išnagrinėjus bylą liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai visų įrodymų netyrė, nepasisakė dėl jų prieštaravimų ir nemotyvavo, kodėl rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, bet nevertino tų įrodymų, kurie pagrindė, kad darbo santykiai buvo susiklostę su UAB „P“. Tai, kad nelegaliai dirbę asmenys laiptus šlifavo nuomininkui UAB „P“ perduotoje mažoje laiptinėje, patvirtino Ge. B., Gi. B. paaiškinimai, patalpų nuomos sutartis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. UAB „Ž“ valdomose laiptinėse laiptų šlifavimo darbai buvo nereikalingi (Gi. B., M. I., V. S. paaiškinimai, duoti Valstybinei darbo inspekcijai, 2019 m. spalio 2 d. rangos sutartis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Teismas, vertindamas nelegaliai dirbusių asmenų parodymų patikimumą, nepašalino prieštaravimų. Liudytojų paaiškinimai, kad dirbo namo kairėje pusėje esančioje laiptinėje, iš kurios yra galimybė patekti ant stogo, neatitinka antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių, jog toje pačioje laiptinėje patekimo ant stogo nėra, tačiau toks išėjimas yra dešinėje pastato pusėje esančioje laiptinėje (būtent kuri buvo perduota nuomininkei UAB „P“). Be to, kaip pirmiau minėta, nelegaliai dirbę asmenys, tiek kreipdamiesi į Darbo ginčų komisiją, tiek į Valstybinę darbo inspekciją, savo darbdaviu laikė UAB „P“ arba Ge. B. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio (-ių) asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nagrinėjamoje byloje nelegaliai dirbę asmenys pareiškimų, kad jų darbdavys buvo UAB„P“ ir Ge. B., neatsisakė ir vėlesnėse proceso stadijose.

4.7. Taigi teismams neišsiaiškinus aplinkybių ir nenustačius, kas buvo nelegaliai dirbusių asmenų darbdavys, UAB „Ž“ vadovo Gi. B. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį grįstas tik prielaida, kad jeigu darbai vyko UAB „Ž“ priklausančiame statybų objekte, už padarytą administracinį teisės pažeidimą turi atsakyti UAB „Ž“ vadovas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai – neatskleista bylos esmė, neištirti visi byloje esantys įrodymai, neatsakyta į esminį apeliacinio skundo argumentą, procesiniai sprendimai grįsti prielaidomis, ir tai lėmė nepagrįstų ir neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimą.

5. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus atstovė vyriausioji darbo inspektorė Rūta Butkienė atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų sprendimus. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. Teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus byloje.

5.2. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialusis subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šis teisės pažeidimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčia, tiek neatsargiai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai.

5.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė specialųjį subjektą – darbdavį – UAB „Ž“ direktorių Gi. B., kuris atsakingas už nelegaliai dirbusių nepilnamečių U. T., V. S., M. M., J. T. įdarbinimą bei jų darbą UAB „Ž“. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas nagrinėjamu atveju buvo padarytas neveikimu, kuris pasireiškė nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, o tai yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Gi. B., būdamas UAB „Ž“ vadovas bei atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, privalėjo imtis visų veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad minėti nepilnamečiai jo vadovaujamoje bendrovėje dirbtų tik pasirašius su jais darbo sutartis ir tik prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie darbuotojų darbo pradžią. Todėl teismai teisingai nusprendė, kad Gi. B. yra specialusis subjektas ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme (niekas iš UAB „Ž“ darbuotojų, be Gi. B., neturėjo įgaliojimų įdarbinti nepilnamečius).

5.4. Remdamiesi byloje surinktais įrodymais, teismai taip pat teisingai nustatė nelegalaus darbo vietą – daugiabučio namo keturių aukštų laiptinę, esančią adresu:(duomenys neskelbtini), kurioje nepilnamečiai atliko laiptų šlifavimo darbus.

5.5. Motyvuodami savo sprendimus, teismai įvertino pateiktus dokumentus, rašytinius asmenų paaiškinimus, vaizdo įrašus, nuotraukas, žodinius proceso dalyvių paaiškinimus – VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorės, liudytojų parodymus, kurie yra nuoseklūs, logiški, neprieštarauja vieni kitiems. Teismo posėdžio metu liudytojai pagal pateiktą nuotrauką (b. l. 15) parodė, kad darbas vyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoje keturių aukštų laiptinėje, kairėje namo pusėje, ir iš šios laiptinės buvo galima užlipti ant namo stogo.

5.6. Iš nepilnamečių pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jie su laiptų šlifavimo prietaisu šlifuoja laiptus. Išskirtinė įrašo detalė yra tai, kad nepilnamečių šlifuojamų laiptų maršo viduryje yra nedidelė aikštelė. Nepilnamečių pateiktas DVD-R vaizdo įrašas įrodo, kad jie šlifavo laiptus būtent (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kairiau esančioje laiptinėje, nes šiame daugiabučiame name yra tik viena laiptinė, turinti tokį laiptų suplanavimą, kai laiptų maršo viduryje yra nedidelė aikštelė. Kaip matyti iš VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovės, kuri buvo nuvykusi į vietą ir apžiūrėjo visas tris daugiabučio pastato laiptines, pateikto vaizdo įrašo, visų laiptinių laiptų suplanavimas skiriasi: viena laiptinė yra trijų aukštų (joje apie 60 laiptų), kitos dvi – keturių aukštų, tačiau skiriasi laiptų forma ir tik vienoje iš jų laiptų maršo viduryje yra aikštelė, ir būtent iš šios laiptinės galima patekti ant namo stogo.

5.7. Taigi nepilnamečių pateiktas DVD-R vaizdo įrašas ir jų parodymai visiškai sutampa su teismui pateiktomis nuotraukomis ir VDI Kauno teritorinio skyriaus DVD-R vaizdo įrašu, todėl nėra abejonių, kad nepilnamečiai dirbo daugiabučiame name, keturių aukštų laiptinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priklausė UAB „Ž“. Nepilnamečių darbo metu keturių aukštų laiptinė, kurioje buvo šlifuojami laiptai, priklausė UAB „Ž“. Nepilnamečių asmenų darbo vieta nustatyta teisingai.

5.8. Gi. B. nepagrįstai siekia administracinę atsakomybę perkelti veiklos nuo 2015 m. nevykdančiai įmonei UAB „P“, kurios direktorius iki 2013 m. buvo jo sūnus Ge. B. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „P“ veikla neatnaujinta iki šiol, o laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki rugpjūčio 2 d. ši bendrovė neturėjo darbuotojų, nuo 2015 m. ji neteikia VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro išregistruota nuo 2014 m. spalio 21 d., be to, UAB „P“ pagrindinė Mokesčių mokėtojų registre registruota vykdomos veiklos rūšis – (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „P“ veikla jau ilgą laiką yra sustabdyta, darbuotojų įmonė neturi, todėl nepilnamečiai negalėjo dirbti šioje veiklos nevykdančioje įmonėje. Nepilnamečiai laiptų šlifavimo darbus atliko UAB „Ž“ priklausančioje daugiabučio namo keturių aukštų laiptinėje ir dirbo UAB „Ž“ naudai. Bylos duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „Ž“ direktoriaus Gi. B. iškeltą versiją, kad nepilnamečiai dirbo UAB „P“ naudai, kuri yra nelogiška, prieštaringa, neatitinka ir nepaneigia teismų padarytų išvadų ir byloje esančių įrodymų. Gi. B. ne tik nepagrįstai siekia savo atsakomybę perkelti veiklos nevykdančiai savo sūnaus Ge. B. įmonei UAB „P“, bet, tikėtina, visos nelegalaus darbo aplinkybės jam buvo labai gerai žinomos iš jo sūnaus UAB „Ž“ vadybininko Ge. B., su kuriuo jie ne tik kartu dirba UAB „Ž“ (Gi. B. – UAB „Ž“ direktorius, o Ge. B. – UAB „Ž“ vadybininkas), bet taip pat gyvena tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Gi. B. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir proceso teisės normų laikymosi

7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-648/2018">2AT-20-648/2018</a>, 2AT-25-942/2017, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-27-942/2020, 2AT-23-489/2020 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 569 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui)) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjai, be kita ko, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs į esminį apeliacinio skundo argumentą, kad nelegalus darbas vyko UAB „P“ nuomos sutarties pagrindu valdyti perduotoje laiptinėje, o tai, pareiškėjų nuomone, sudaro pagrindą spręsti, jog ne Gi. B., o Ge. B. laiptų šlifavimo darbus organizavo savo vadovaujamos bendrovės interesais, padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Teismai, anot pareiškėjų, tinkamai nepatikrino esminių duomenų dėl konkrečios darbo vietos nustatymo, neištyrė visų įrodymų, nepasisakė dėl jų prieštaravimų ir nemotyvavo, kodėl rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, bet nevertino tų, kurie pagrindė, kad darbo santykiai buvo susiklostę su UAB „P“.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjų teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, o bendro pobūdžio pastabomis ir iš esmės siejami su Gi. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvestionavimu.

10. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, prašymo teiginiai, susiję su Gi. B. kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu, nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių savo sprendimuose žemesnės instancijos teismai išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini. Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo prašymo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindais.

11. Taigi, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje. Apygardos teismas, dar kartą išanalizavęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus ir Gi. B. bei jo atstovo advokato E. Rapolo apeliacinio skundo motyvus, atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir pateikė savo išvadas, dėl ko jų apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pripažinti, kad teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Pareiškėjai nurodo, kad teismai šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė ANK 95 straipsnio nuostatas – be jokio pagrindo išplėtė subjektų, atsakingų pagal šį straipsnį, ratą. Dėl to, pareiškėjų teigimu, administracinėn atsakomybėn patraukė ne tą asmenį, t. y. ne nelegaliai dirbusių asmenų darbdavį, bet statybų objekto, kuriame buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, savininko UAB „Ž“ vadovą – Gi. B.

13. Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) kyla darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to, taikant ANK 95 straipsnį ir sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties elementų, taigi ir subjekto, būtina vadovautis Darbo kodeksu (toliau – DK), taip pat kitais šiam klausimui spręsti aktualiais teisės aktais.

14. Pagal ANK 95 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, turintys specialųjį požymį, – yra darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 21 straipsnyje. DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis).

15. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taip pat, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas).

16. Taigi, sprendžiant dėl darbdavio, jo teisėto ar įgalioto atstovo, kaip ANK 95 straipsnio subjekto, būtina vadovautis įstatymo nustatytais kriterijais.

17. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai U. T. ir V. S. nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o nepilnamečiai M. M. ir J. T. nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. nelegaliai dirbo UAB „Ž“ statybos objekte adresu: (duomenys neskelbtini), – atliko laiptų šlifavimo darbus daugiabučio namo keturių aukštų pirmojoje laiptinėje, iš kairės namo pusės. Taip pat nustatyta, kad minimas statybos objektas (taip pat ir aktuali bylai laiptinė), teismams argumentuotai aptarus ir atmetus pareiškėjo Gi. B. gynybos versijas (t. y. kad nepilnamečių statybvietėje nematė; ant laiptų buvo klijuojamos plytelės, todėl šlifavimo darbų nebuvo prasmės atlikti; dėl dalies neišklijuotų laiptų buvo sutaręs, kad juos išklijuos UAB „P“, su kuria jis buvo pasirašęs nuomos sutartį ir kt.), priklauso UAB „Ž“, kurios direktorius yra Gi. B.

18. Nors, kaip nustatyta byloje, nelegalų nepilnamečių darbą minėtame statybos objekte tiesiogiai organizavo ir jį kontroliavo UAB „Ž“ direktoriaus sūnus Ge. B., dirbantis šioje bendrovėje vadybininku, tačiau ši aplinkybė nešalina bendrovės „Ž“ vadovo – Gi. B. atsakomybės. Pagal nustatytas byloje aplinkybes Ge. B. nelegalų nepilnamečių darbą organizavo ir kontroliavo juridinio asmens (UAB „Ž“), kuriame pats dirbo, naudai, nes dėl tokių jo veiksmų darbdavys išvengė teikti privalomas ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), apskaičiuoti mokesčius ir darbo užmokestį, tinkamai vesti darbo laiko apskaitą ir pan. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo galima ir keliems asmenims – tiek įmonės vadovui, padariusiam pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikusiam darbuotojui. Tačiau tokiu atveju reikia nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį.

19. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė, kad Ge. B. būtų buvę pavesta su darbuotojais sudaryti darbo sutartis (to nenurodė ir Gi. B.). Todėl, vadovaudamiesi bendro pobūdžio taisykle, teismai padarė pagrįstą išvadą, jog darbdavio, t. y. UAB „Ž“, įgaliotu asmeniu laikytinas šios bendrovės vadovas – Gi. B. Su tokia išvada nėra pagrindo nesutikti. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Gi. B., būdamas bendrovės direktorius, turėjo ne tik imtis tinkamų priemonių, kad būtų sudaryta darbo sutartis su darbuotojais, bet ir kontroliuoti, kad, kaip pažymėta apylinkės teismo nutarime, atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, būtent norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią.

20. Pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį gali būti patrauktas tik esant jo kaltei. Nusižengimas, nustatytas šiame straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta dėl Gi. B. kaltės (neatsargumo) padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, argumentuotai atmetant jo, kaip minėta, gynybos versiją dėl aktualios šiai bylai patalpų nuomos sutarties, sudarytos su nuo 2015 metų veiklos nevykdančia bendrove „P“.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, naikinti, kaip prašo pareiškėjai, skundžiamus teismų sprendimus ir nutraukti prieš Gi. B. administracinio nusižengimo teiseną teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Gi. B. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė