Pareiškimo Nr. DOK-5080/2020
Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00203-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo V. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (viešieji pirkimai AB „P“) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (viešieji pirkimai (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, V. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. M. konfiskuotas į valstybės biudžetą iš nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, gautas rezultatas – 388,87 Eur. V. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. M. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir V. M. pagal šį BK straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) V. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; panaikinta nuosprendžio dalis dėl 388,87 Eur konfiskavimo iš V. M.. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. nutartimi nuteistojo V. M. gynėjo advokato A. Kliunkos kasacinis skundas atmestas.
4. V. M. nuteistas:
4.1. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. M., G. Ž., S. R., V. Š., A. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, M. J., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (toliau – L. Ž.), bei juridiniu asmeniu Ž kooperatine bendrove, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, Radviliškio mieste ir rajone bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, V. M. suorganizavus ir vadovaujant, D. M., G. Ž., S. R., M. J. ir L. Ž. padedant, A. L., einantis AB „P“ Pirkimų tarnybos viršininko, AB „P“ Prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir AB „P“ viešojo biokuro (skiedros kurui, pjuvenų) pirkimo Nr. PK-K025 komisijos pirmininko pareigas, ir V. Š., einantis AB „P“ generalinio direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi per AB „P“ organizuojamus viešuosius pirkimus: ne mažiau kaip 400 t presuotų šiaudų kurui pirkimą, 10 000 erdmetrių skiedros kurui pirkimą ir biokuro viešojo pirkimo Nr. PK-K025 konkursą, bendrininkų grupei siekiant turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė ir AB „P“, kurioje (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklauso 5 533 316 akcijų (iš viso yra išleista 9 298 615 vnt. AB „P“ akcijų), nes organizuojant biokuro viešuosius pirkimus buvo sumenkintas AB „P“ vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (biokuro tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti dalyvaujant AB „P“ viešuosiuose biokuro pirkimuose, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema AB „P“ Pirkimų tarnyboje. Konkrečios šios nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos skundžiamuose teismų sprendimuose.
4.2. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. sausio 7 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone, Radviliškio mieste ir rajone bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdamas turtinės naudos Ž kooperatinei bendrovei, t. y. kad Ž kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti planuojamą sudaryti skiedros kurui pirkimo–pardavimo sutartį dėl 10 000 erdmetrių skiedros kurui tiekimo į AB „P“ priklausančias katilines, parengė nusikalstamos veikos įgyvendinimo planą ir, vadovaudamas bendrininkams, suorganizavo, o D. M. su D. L., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, suderindama pageidaujamas pirkimo sąlygas padėjo, valstybės tarnautojui prilyginamo asmens VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo D. L. piktnaudžiavimą tarnybine miškų urėdo padėtimi per VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos organizuotą Miško kirtimo ir sortimento ištraukimo ir kitų miško ūkinių paslaugų pirkimo 2011–2013 metams viešojo pirkimo konkursą, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė, VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, nes organizuojant viešojo pirkimo konkursą buvo sumenkintas VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, ir turtinę 4638,71 Eur žalą patyrė VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija. Konkrečios šios nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos skundžiamuose teismų sprendimuose.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. M. nutraukti arba jam inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies į BK 288 straipsnį. Pareiškėjas nurodo:
5.1. V. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistas iš esmės dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, jog jis, pasinaudodamas savo kaip Seimo nario statusu ir pažintimis, padarė įtaką valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui AB „P“ generaliniam direktoriui V. Š. ir valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdui D. L., kad šie piktnaudžiautų tarnybine padėtimi, t. y. tam tikrus biokuro viešuosius pirkimus savo vadovaujamose įstaigose organizuotų taip, kad juos AB „P“ laimėtų Ž kooperatinė bendrovė, o VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje – žemės ūkio kooperatyvas (toliau – ŽŪK) „D“.
5.2. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai savo tarnybinės padėties, teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnyboms interesams, jos esmei, turiniui. Įgaliojimų viršijimas – tai jų ribų (nustatytų teisės aktais) peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu; toks veikimas gali būti veiksmai, priskirti kitų pareigūnų ar valstybės institucijų kompetencijai, taip pat veiksmai, kuriems reikalingas specialus leidimas (patvarkymas ar pan.), arba tokie veiksmai, kurie nebuvo būtini ar juos atlikti galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17/2014">2K-17/2014</a>).
5.3. Taigi, BK 228 straipsnis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui inkriminuojamas, kai toks asmuo tyčia atlieka tam tikrus neteisėtus veiksmus arba tyčia neteisėtai susilaiko nuo tam tikrų veiksmų, kurie pagal tarnybą priskiriami jo kompetencijai, atlikimo, arba viršija savo kompetenciją atlikdamas kitų pareigūnų ar institucijų kompetencijai priskiriamus veiksmus ir dėl to yra padaroma didelė žala. Šiuo atveju viešųjų pirkimų organizavimas AB „P“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje neturi nieko bendro su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatytomis Seimo nario pareigomis, teisėmis ar kompetencijos ribomis. AB „P“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, šių įstaigų vadovai ar kiti asmenys nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra kontroliuojami nei Seimo in corpore, nei atskirų Seimo komitetų ar atskirų Seimo narių. AB „P“ yra atskaitinga savo akcininkams, kurių didžiausia, kontroliuojanti 59,37 proc. šios bendrovės kapitalo, yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, kaip Valstybinės miškų urėdijos padalinys, yra atskaitinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
5.4. Tuo tarpu BK 288 straipsnyje nustatyta atsakomybė valstybės tarnautojui, visuomenės veikėjui, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovui, kuris, naudodamasis savo įtaka, kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai. Kišimusi šio BK straipsnio prasme laikytinas neoficialus poveikis, kuris gali būti daromas prašant, patariant, reikalaujant, primygtinai peršant savo nuomonę ir pan. Šiuo atveju kaltininkas neteisėtai kišasi į jam teisės aktais nepriskirtą veiklos sferą, t. y. į kitam valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui priskirtą veiklą, į jo teises ir pareigas pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas. Aptariamo nusikaltimo subjektas naudojasi savo kaip valstybės tarnautojo ar kitokio – politinio, visuomeninio veikėjo įtaka, kurią lemia jo pareigos ar (ir) padėtis politinėje, visuomeninėje sistemoje. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis – kaltininko siekimas priversti kitą valstybės tarnautoją (ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį) atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai; taip per valstybės institucijas siekiama įgyvendinti savo asmeninius ar kitų asmenų (fizinių ar juridinių) interesus (pavyzdžiui, priimti jiems palankius nepagrįstus sprendimus, neatlikti privalomų kontrolės, patikrinimo veiksmų). BK 288 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl, skirtingai nuo BK 228 straipsnio nustatyto nusikaltimo, padariniai nėra būtini. Tai reiškia, kad atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pasiekė tai, ko siekė, ar dėl jo veiksmų atsirado didelė žala (valstybei, asmeniui) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17/2014">2K-17/2014</a>).
5.5. Taigi kaltinime aprašyta ir V. M. inkriminuota nusikalstama veika – pasinaudojimas savo kaip Seimo nario politine įtaka ir pažintimis bei poveikio valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, veikiantiems V. M. kaip Seimo nariui nepriskirtoje veiklos srityje – AB „P“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos vadovams, padarymas, kad šiose įstaigose tam tikri biokuro viešieji pirkimai būtų organizuojami taip, kad juos laimėtų atitinkamai Ž kooperatinė bendrovė ir ŽŪK „D“, atitiktų BK 288 straipsnio dispoziciją ir, baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams nusprendus, kad V. M. padarė tokią veiką, jis turėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 288 straipsnį kaip padaręs kišimąsi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, o ne pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaip organizavęs piktnaudžiavimą tarnyba.
5.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 288 straipsnyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad taikant pernelyg sunkią baudžiamąją atsakomybę V. M. buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei nepagrįstai suvaržytos jo teisės, todėl šioje situacijoje egzistuoja BPK 451 straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą. Be to, tinkamai kvalifikavus V. M. veiką, jis būtų turėjęs galimybę naudotis tam tikrais baudžiamojo įstatymo instrumentais (pavyzdžiui, BK 40 straipsnyje įtvirtintu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutu), kuriais pasinaudoti, jam inkriminuotą veiką kvalifikavus kaip sunkų nusikaltimą, buvo atimta galimybė.
5.7. Be to, manytina, kad šioje baudžiamojoje byloje didelės žalos požymis V. M. buvo inkriminuotas nepagrįstai ir tai taip pat lėmė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą. Teismai nenustatė, kad konstatuoti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai AB „P“ kam nors būtų padarę turtinės žalos, tačiau nurodė, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta juridiniams asmenims – Lietuvos valstybei ir AB „P“; kitu atveju nustatė, jog konstatuoti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje šiai įstaigai padarė 4638,71 Eur dydžio turtinę žalą bei didelę neturtinę žalą juridiniams asmenims – Lietuvos valstybei ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai. Baudžiamojo įstatymo taikymas negali būti toks neapibrėžtas, o asmens baudžiamoji atsakomybė negali kilti tokiais abstrakčiais pagrindais, kai dėl ūkinių ekonominių procesų, šiuo atveju – viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių pažeidimo niekas nepatiria turtinės žalos (arba juridinis asmuo patiria dvigubai mažesnę turtinę žalą, nei kaltinime nurodytu laikotarpiu pagal BK 190 straipsnio 1 dalį buvo laikoma didelės žalos riba), tačiau yra abstrakčiai nurodoma apie juridinių asmenų neturtinę žalą.
5.8. Neturtinė žala yra civilinės teisės kategorija, apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Iš tiesų vienintelis atvejis, kai CK sistemiškai nustato galimybę atlyginti neturtinę žalą juridiniam asmeniui, yra CK 2.4 straipsnio 8 dalis, be kita ko, nustatanti, kad asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Iš CK 2.4 straipsnio nuostatų matyti, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių bei juridinio asmens reputaciją menkinančių duomenų paskleidimu apie juridinį asmenį. Taigi, šioje situacijoje nei Lietuvos valstybė, nei AB „P“, nei VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija negalėtų iš V. M. prisiteisti jokio neturtinės žalos atlyginimo, todėl neturėtų formuotis ir tokia baudžiamojo proceso praktika, kai kaltinime yra pateikiamos abstrakčios formuluotės apie juridinių asmenų patirtą neturtinę žalą, kurios leidžia formaliai užpildyti materialiąsias nusikalstamų veikų sudėtis ir šiuo atveju, aiškiai netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, V. M. veiką kvalifikuoti kaip sunkų nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
1. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato G. Danėliaus pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
2. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
3. Nuteistojo V. M. gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl netinkamo BK 228 straipsnio taikymo. Pareiškėjo įsitikinimu, V. M. veikos atitinka ne BK 228 straipsnio 2 dalyje, o BK 288 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, nes jis neturi galimybės paveikti asmenų (šiuo atveju AB „P“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos vadovų), veikiančių jam kaip Seimo nariui nepriskirtoje veiklos srityje. Be to, didelės žalos požymis šioje byloje nustatytas per abstrakčiai.
4. Sutikti su nuteistojo V. M. gynėjo teiginiais dėl netinkamo BK 228 straipsnio ir veikų perkvalifikavimo iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 228 straipsnio 2 dalies į BK 288 straipsnį nėra jokio pagrindo. Nekvestionuojant pareiškime nurodytų teiginių, kad AB „P“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, šių įstaigų vadovai ar kiti asmenys nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra kontroliuojami nei Seimo, nei atskirų Seimo komitetų ar atskirų Seimo narių, pažymėtina, jog tai nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Nagrinėjamoje byloje V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikė kaip organizatorius valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui AB „P“ generaliniam direktoriui V. Š. ir valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdui D. L. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, t. y. šie asmenys, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, savo vadovaujamose įstaigose (atitinkamai AB „P“ ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje) ginčijamuose teismų sprendimuose nurodytus viešuosius pirkimus organizavo taip, kad juos AB „P“ laimėtų Ž kooperatinė bendrovė, o VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje – ŽŪK „D“. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Nagrinėjamu atveju vykdytojai, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo AB „P“ generalinis direktorius V. Š. (viena veika) ir valstybės tarnautojui prilygintas asmuo VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdas D. L. (antra veika), yra nuteisti už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, todėl ir V. M., visų instancijų teismų pripažintas šių veikų organizatoriumi, buvo nuteistas už tas pačias kaip ir vykdytojų veikas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tokiu atveju yra nesvarbu, ar organizatorius pats atliko kokius nors veiksmus, išskyrus organizavimą, būtinus nusikalstamoms veikoms realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2014">2K-458/2014</a>). Todėl pareiškime nepagrįstai akcentuojamos jo pareigos ir galimybė šių pareigų pagrindu daryti įtaką pirmiau nurodytiems asmenims.
5. Nuteistojo V. M. gynėjo argumentų, susijusių su didelės žalos požymiu, kontekste teisėjų kolegija, be jau nurodytų aspektų, atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis klausimas buvo sprendžiamas visų instancijų teismuose, iš jų – ir kasacinės instancijos teisme, šio teismo priimtoje nutartyje, remiantis teismų praktikos išaiškinimais dėl didelės žalos kaip būtinojo nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio, be kita ko, pažymėta, kad organizuojant biokuro viešuosius pirkimus buvo sumenkintas AB „P“ vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (biokuro tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti dalyvaujant AB „P“ viešuosiuose biokuro pirkimuose, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, taip pat kad D. L., vykdydamas susitarimą su V. M., iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miško urėdo – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdiją kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino šios įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą; o V. M. nusikalstamai elgėsi, būdamas Seimo narys, ir tai tapo žinoma visuomenei, tai sumenkino Seimo – tautos atstovybės ir valdžios institucijos autoritetą.
6. Kartu pažymėtina, kad bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji, einanti po kasacijos, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija ar instancija. BPK normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą, nuostatos suponuoja, kad tai iš esmės išimtiniai atvejai, galimi tik esant tam tikroms sąlygoms ir atitinkamiems pagrindams. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią (be papildomo tyrimo ir vertinimo aiškią) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Tuo tarpu nuteistojo V. M. gynėjo pareiškime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, todėl pareiškimas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
