V. Z. pagal BK 281¹ str., 64¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-279-1073/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24519-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, ši bausmė sumažinta 1/3 – iki 40 MGL (2000 Eur); vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatyta subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį bei Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį neatlikta dalimi ir V. Z. skirta dvejų metų penkių mėnesių dvidešimt septynių dienų laisvės atėmimo bausmė ir 2025,32 Eur bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaityta viena laikinojo sulaikymo para, ji prilyginta 2 MGL dydžio baudai; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas iki 2020 m. gegužės 3 d. atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu iš jo priteistą turtinę žalą; uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d.; priteista valstybės naudai automobilio „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 3157 Eur.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. Z. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 12 d., laikotarpiu nuo 03.40 val. iki 04.20 val., Panevėžio mieste, Pajuostės plentu, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis bei Nevėžio, S. Kerbedžio, Smėlynės, Alyvų gatvėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 17 punkto reikalavimą bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo V. P. 2019 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą, bet Lietuvos Respublikoje neregistruotą kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris naudojamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 04.20 val. Panevėžyje, Alyvų gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių Aurimo Ardavičiaus, Justino Sutkaus, pastariesiems nustačius V. Z. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, paaiškinus atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padarinius bei užfiksavus tai 2019 m. birželio 12 d. 04.50 val. surašytame Neblaivumo nustatymo akte Nr. 0119000299021, pasiūlius leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę – pasitikrinti, ar V. Z. gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0424, turinčiu metrologinės patikros sertifikatą Nr. 0968211, galiojusį iki 2019 m. rugsėjo 22 d., prašyti būti pristatomam į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, V. Z. atsisakė atlikti bendros asmens būklės vertinimą bei pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, nepageidavo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jo apžiūra savo lėšomis, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį: panaikinti BK 64 straipsnio taikymą, paliekant galioti ankstesnių nuosprendžių vykdymą be jų pakeitimų; uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams taikyti nuo 2019 m. birželio 12 d.; priteisti valstybei iš V. Z. konfiskuotino turto vertę –1550 Eur. Kasaciniame skunde nurodoma:

2.1. V. Z. neneigia įvykdęs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuoširdžiai dėl to gailisi, nurodo, kad nežinojo apie pakeistą teisės normą, reglamentuojančią baudžiamąją atsakomybę dėl vengimo tikrintis neblaivumą, kai nustatomi neblaivumo požymiai.

2.2. Nuteistasis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu ir priimtas naujas nuosprendis, bei Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes. Nuteistasis jam paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs visiškai, šią aplinkybę patvirtina teismo metu prie bylos pridėtas bankinis mokėjimo pavedimas. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad jam skiriama galutinė 2025,32 Eur bauda (galimai nepritaikius BK 66 straipsnio, kadangi nuosprendžio 10 puslapyje nurodoma 1925,32 Eur). Nuosprendžio dalies neaiškumo dėl 25,32 Eur sumos V. Z. neginčija, šią baudos dalį jis sumokėjo apeliacinio skundo padavimo metu.

2.3. BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, t. y. bauda vykdoma atskirai, ji nemodifikuojama. BK 64 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. Z. nėra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam ir toliau gali būti tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu ir priimtas naujas nuosprendis, bei Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) be pakeitimų. Priešingu atveju V. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas iš viso tęstųsi apie 7–8 metus, o tai iš esmės yra neteisinga ir prieštarautų protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Juo labiau kad šioje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu netgi buvo modifikuotos ankstesniu nuosprendžiu skirtos poveikio priemonės, pvz., įpareigojimas atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą turtinę žalą, o tai savaime laikytina ankstesnio įsiteisėjusio ir vykdomo nuosprendžio keitimu, peržiūrėjimu be jokio teisinio pagrindo. Esant visumai nurodomų baudžiamojo įstatymo normų pažeidimų, naikintinas BK 64 straipsnio taikymas, nes ši teisės norma V. Z. pritaikyta nepagrįstai.

2.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Grąžindamas automobilį V. P., teismas iš V. Z. nusprendė konfiskuoti automobilio vertę pinigais – 3157 Eur. Tokia teismo nustatyta suma nėra pagrįsta ir motyvuota. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai ignoruoja V. P. parodymus ir oficialų dokumentą apie įsigyto automobilio kainą – 1550 Eur, kuri iš esmės atitiko rinkos vertę, nes įsigyjamas automobilis buvo nežymiai apgadintas. Liudytojas V. P. minimaliomis sąnaudomis pats susitvarkė tą automobilį, uždėdamas savo turimus bamperius. Tai, kad automobilis nebuvo pakankamai tvarkingas, patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys – tai lėmė ir tarnybiniame automobilyje sėdinčių policijos pareigūnų sprendimą persekioti automobilį, nes jam bevažiuojant pro juos buvo savaime atsidaręs automobilio „Ford Focus“ bagažinės dangtis. Be to, teismas neįvertino to, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nustatyta, kad vidutinė tokio automobilio, kokį vairavo nuteistasis, kaina Lietuvoje 2019 m. birželio mėn. buvo 3157 Eur be PVM, tėra rekomendacinio pobūdžio, sudaroma analizuojant tos rūšies automobilių rinkos vertę, tačiau nevertinant konkretaus automobilio – jo komplektacijos, esamos būklės, atliktų remontų po eismo įvykių ir pan. Liudytojo V. P. atliktas automobilio remontas nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvados, kad automobilio vertė gali faktiškai padvigubėti, vertinant VšĮ „Emprekis“ bendro pobūdžio pažymą, apimančią tik vidutinę tokios rūšies automobilių vertę tam tikru metu. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti realią tokio automobilio vertę, nesivadovaujant VšĮ „Emprekis“ pažyma. Todėl keistina teismo nuosprendžio dalis dėl iš V. Z. konfiskuotinos piniginės sumos, nustatant jos dydį – 1550 Eur.

2.5. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas paskyrė V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Su tokia poveikio priemone kasatorius sutinka, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi bei vėlesne apeliacinio teismo nutartimi, kuria ši priemonė jam taikoma nuo 2019 m. spalio 7 d. Kasatorius nevairuoja transporto priemonių nuo pat jo sulaikymo 2019 m. birželio 12 d. Po uždarymo į areštinę kasatoriaus vairuotojo pažymėjimas liko automobilyje „Ford Focus“, daiktų dėtuvėje su kitais dokumentais, ir policijos pareigūnų jam sugrąžintas nebebuvo (tikėtina, pareigūnų paimtas apžiūrint automobilį). Todėl formalus šios specialiosios teisės atėmimo termino taikymas nuo 2019 m. spalio 7 d., kai iš tiesų faktinis ir realus jos taikymas nepertraukiamai vyksta nuo 2019 m. birželio 12 d., yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai dėl V. Z. savo rizikos prisiėmimo laikytini deklaratyviais, pakankamai ciniškais ir neatitinka principinių nuostatų, susijusių su šiuo atveju nusikalstamą veiką padariusio asmens privalomu elgesiu: asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo, jis liko automobilyje, todėl vairuoti neturi teisės. Nėra jokios V. Z. kaltės dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro pavėluoto formalaus procesinio dokumento surašymo laiko nuo realaus faktinio procesinės prievartos priemonės taikymo. Jokiais kitais bylos duomenimis nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis automobilių nevairavo po 2019 m. birželio 12 d., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistasis neturi pareigos įrodinėti, priešingai – tai tyrėjo ir prokuroro procesinė kaltė, kad jie tik 2019 m. spalio 7 d. pateikė procesinius dokumentus dėl nuteistojo nušalinimo nuo vairavimo. Dėl to ši nuosprendžio dalis keistina – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams V. Z. taikytinas nuo 2019 m. birželio 12 d.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Nesutiktina su kasatoriaus argumentais, kad paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. priimtos nutarties, kadangi, šioje byloje paskyrus bausmę ir subendrinus ją su minėta nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nepakito.

3.2. Nagrinėjamoje byloje Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. Z. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymą buvo paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje subendrintų bausmių neatliktomis dalimis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams penkiems mėnesiams dvidešimt septynioms dienoms bei 2025,32 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

3.3. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba nusikalstamą veiką bausmės atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Ši nuostata reiškia, kad bausmės toliau yra vykdomos pagal naujai priimtą nuosprendį. Pagal skundo argumentus išeitų, kad dalis nuosprendžio – atidėtos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – vyktų pagal ankstesnį nuosprendį, o dalis nuosprendžio – paskirta bauda – būtų vykdoma pagal subendrintą nuosprendį, priimtą nagrinėjamoje byloje. Tai yra neįmanoma vertinant BK 64 straipsnio nuostatas. Todėl Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281¹ straipsnyje, subendrino su ankstesniais nuosprendžiais ir pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams.

3.4. Nėra pagrindo keisti teismų sprendimų dalį ir dėl iš V. Z. konfiskuotino turto (automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos)) vertės – priteisti kasatoriaus nurodytus 1550 Eur vietoj teismo nustatytų 3157 Eur.

3.5. Byloje yra duomenų apie tai, kad V. P. minėtą automobilį pirko Vokietijoje už 1550 Eur. Tačiau V. P. parodė, kad automobilis buvo daužtas, priekinis ir galinis bamperiai buvo apgadinti. Automobilį jis apsitvarkė, uždėjo bamperį, kurį turėjo iš anksčiau. Į automobilį investavo nedaug, pats viską darė. VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio „Ford Focus“ vidutinė vertė – 3157 Eur. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis, kurį vairavo neblaivus V. Z., yra sutvarkytas – akivaizdžių defektų nematyti. Tai patvirtina, kad automobilis buvo remontuojamas, jo vertė buvo padidinta. Atlikti darbai, net ir nesant jų kainą patvirtinančių dokumentų (šiuo atveju automobilį remontavo V. P.), padidino automobilio vertę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo pateikta dokumentų, kiek buvo investuota į automobilį jį remontuojant, kokios buvo pirktų detalių kainos. Ikiteisminio tyrimo, teisminio tyrimo metu V. Z. neprašė įvertinti jo naudoto automobilio vertės, pats tokio vertinimo nepateikė, todėl teismas, nesant konkrečių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Ford Focus“ – vertę, pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis apie automobilio vidutinę vertę.

3.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra laikoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui realiai atimama galimybė vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>). Nagrinėjamoje byloje kasatoriui kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas buvo taikyta nuo 2019 m. spalio 7 d., todėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas yra skaičiuotinas nuo šios dienos. Neturi reikšmės tai, kur iki šios dienos buvo kaltininko vairuotojo pažymėjimas, nes, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, vairuotojas, kuriam galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Lietuvos Respublikoje, neprivalo jo turėti su savimi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kai kasatorius buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo, jis būtų kreipęsis dėl vairuotojo pažymėjimo, neva likusio automobilyje „Ford Focus“, grąžinimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymo pradžios (BK 68 straipsnis)

5. Nuteisdamas V. Z. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas kartu su subendrinta bausme paskyrė jam BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 7 d. Kasatorius neginčija baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau nesutinka su teismo nustatytu jos taikymo pradžios momentu. Kasatorius nurodo, kad galimybės vairuoti transporto priemones jis neteko jau 2019 m. birželio 12 d., kai buvo sulaikytas, o jo vairuotojo pažymėjimas liko policijos pareigūnų paimto automobilio „Ford Focus“ daiktų dėtuvėje. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šiose nutartyse kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pagrindo įskaičiuoti kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – terminą į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminą. Juo teismai įvardijo aplinkybę, kad šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

7. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam V. Z. 2019 m. spalio 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 7 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 134¹ straipsnis). BPK 134¹ straipsnyje nustatytos kardomosios priemonės turinys visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

8. Pritartina žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad nėra pagrindo laikyti, jog teisė vairuoti transporto priemones V. Z. buvo apribota 2019 m. birželio 12 d., kai jo vairuotojo pažymėjimas liko policijos pareigūnų sulaikytame automobilyje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 6 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad V. Z. vairuotojo pažymėjimas liko sulaikytame automobilyje ir nebuvo jam grąžintas (byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų prašęs grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą), nereiškia, kad jam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. iki pat 2019 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo V. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, turėdamas su savimi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

9. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį pripažino tinkamu ir apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 7 d., kai jam paskirta kardomąja priemone buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones, yra atitinkantis įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.

Dėl konfiskuotino daikto vertės nustatymo (BK 72 straipsnis)

10. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. Kasatorius neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Ford Focus“, kurį vairuodamas jis padarė nusikalstamą veiką ir kuris priklauso trečiajam asmeniui (V. P.), – rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau nesutinka su teismų išvadomis dėl šio automobilio vertės. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada apie automobilio „Ford Focus“ kainą nusikaltimo padarymo metu (3157 Eur), nors kiti byloje esantys duomenys (liudytojo V. P. parodymai, jo pateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis) patvirtina, kad automobilio vertė, taigi ir iš nuteistojo konfiskuotina suma, yra dvigubai mažesnė (1550 Eur). Tokie kasatoriaus argumentai atmestini.

12. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-648/2019">2K-100-648/2019</a>, 2K-164-222/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>).

13. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Ford Focus Turnier 1,6 TI“ (degalai – benzinas, variklio darbinis tūris – 1596 kub. cm, variklio galia – 85 kW / 115 AG, gamybos periodas 2004–2010 (pasirinkti metai – 2010 m.)) vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. birželio mėn. buvo 3157 Eur be PVM ir 3820 Eur su PVM. Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje išsamiai paaiškinta, kodėl, nustatant konfiskuotino turto (automobilio „Ford Focus“) vertę, remiamasi nurodyta pažyma, o ne liudytojo V. P. parodymais ir jo pateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi: automobilis buvo įsigytas Vokietijoje aukcione, jis buvo apgadintas ir savininkas (V. P.) pats jį remontavo; taigi, šio automobilio vertė Lietuvoje ir po atliktų remonto darbų skiriasi nuo pradinės kainos, už kurią jis buvo įsigytas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, reikšmingų nustatant konfiskuotino turto vertę, vertinimu sutiko ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nutartyje išdėstydamas išsamius savo išvadų motyvus. Pripažintina, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimas nustatant automobilio „F. F.“ vertę vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką – bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

14. Tačiau teismų sprendimas – konfiskuoti automobilio vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – neatitinka aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Nagrinėjamoje byloje, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalį, pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti nuteistojo V. Z. vairuoto, V. P. priklausančio, automobilio „F. F.“ vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3157 Eur (VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad atitinkamo automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. birželio mėn. buvo 3157 Eur be PVM ir 3820 Eur su PVM). Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo pakeistas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju iš nuteistojo V. Z. turėjo būti priteista suma, atitinkanti jo nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertę su PVM.

15. BPK 376 straipsnio, reglamentuojančio teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, 3 dalyje nustatyta, kad sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas. Nagrinėjamoje byloje paduotas tik nuteistojo V. Z. kasacinis skundas, kuriuo prašoma švelninti jo padėtį, mažinant teismų priteistą konfiskuotiną sumą, trumpinant paskirtos poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą, trumpinant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nors ir nustačius netinkamo įstatymo taikymo požymius žemesniųjų instancijų teismų sprendimuose, jų koregavimas yra negalimas, nes keičiant teismų sprendimus ir nustatant, kad iš nuteistojo V. Z. priteistina konfiskuotino automobilio vertę su PVM atitinkanti pinigų suma, t. y. 3820 Eur, būtų nepagrįstai sunkinama jo padėtis, peržengiant BPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kasacinės bylos nagrinėjimo ribas. Todėl žemesniųjų instancijų teismų sprendimai nekeičiami.

Dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir bausmės vykdymo atidėjimo (BK 65 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnis)

16. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. Z. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskyrė jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą ir ją, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu – iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu ir priimtas naujas nuosprendis (V. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams vienuolikai mėnesių), bei Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu (V. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda) paskirtomis bausmėmis, kurios Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Z. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda; vadovaudamasis BK 75 straipsniu, Panevėžio apylinkės teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. Z. atidėjo trejiems metams. Galutinė subendrinta bausmė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Z. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams dvidešimt septynioms dienoms bei 2025,32 Eur dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

17. Kasatorius nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, pats neskyręs laisvės atėmimo bausmės (tik baudą), bendrindamas bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą dar kartą atidėti trejiems metams. Tai pažeidžia BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, t. y. bauda vykdoma atskirai, ji nemodifikuojama. Be to, taip pažeidžiamos nuteistojo teisės, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas iš viso tęstųsi apie 7–8 metus. Pasak kasatoriaus, teismas turėjo ne bendrinti nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis, o leisti vykdyti paskirtas bausmes atskirai. Tokie kasatoriaus teiginiai atmestini, jie prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai.

18. Atsakant į aptartus kasacinio skundo argumentus yra svarbios šios teisiniame reguliavime ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės:

18.1. BK 64 straipsnio (2017 m. spalio 6 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

18.2. BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose nustatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje nurodytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2012">2K-11/2012</a>, 2K-302/2014, 2K-196-139/2016). Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ5LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-349-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-349-1073/2018">2K-349-1073/2018</a>).

18.3. BK 75 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18.4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo nepasinaudoja jam suteikta galimybe, t. y. padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, arba nevykdo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų įpareigojimų, tai rodo, kad tokios priemonės asmens pataisymui yra nepakankamos, ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra pakeičiamas paskirtos bausmės realiu atlikimu nurodytoje pataisos įstaigoje. Nors BK imperatyviai ir nenurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas tada, kai asmuo jo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, tačiau teismų praktikoje yra konstatuojama, kad tokiu atveju iš esmės nebelieka prielaidų daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482/2006, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-741/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-741/2007">2K-741/2007</a>). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė žinodamas, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam jau yra atidėtas, laikytina, kad jis yra informuotas ir žino, kad ne tik nusikalstamų veikų, bet ir administracinių teisės pažeidimų padarymas gali lemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-741/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-741/2007">2K-741/2007</a>).

18.5. Ir nors pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-405/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-405/2012">2K-405/2012</a>, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

19. Taigi, paskyręs subendrintą bausmę asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas turi iš naujo išspręsti klausimą, ar yra sąlygos dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – tiek formalios įstatyme įtvirtintos sąlygos, tiek ir aplinkybės, patvirtinančios, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas konkrečiu atveju neiškreips šio instituto prasmės ir paskirties. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo V. Z. asmenybe, padarė išvadą, kad yra pagrindas dar kartą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. nors V. Z. jau vieną kartą buvo suteikta galimybė resocializuotis neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasinaudojo savo diskrecija tokią galimybę išimties tvarka suteikti jam dar kartą.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. Z. baudą, subendrinęs ją dalinio sudėjimo būdu su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (įskaitant ir laisvės atėmimo bausmę) ir dar kartą atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, tinkamai taikė teisės aktus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė