V. A. pagal BK 145 str. 2 d., 154 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-269-303/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55219-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2;

1.2.8.1.1; 2.1.2.4; 2.2.3.4; 2.2.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. sausio 14 d. J. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (laikotarpis nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. J. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2018 m. vasario 4 d. J. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (laikotarpis nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. J. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (laikotarpis nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. J. B. atžvilgiu), 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (R. Č. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (O. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (R. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (R. S. atžvilgiu) ir 154 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu) subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (E. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (E. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (E. M. atžvilgiu) ir 154 straipsnio 2 dalį (E. M. atžvilgiu) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiems mėnesiams;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (L. D. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (R. Z. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (R. Z. atžvilgiu) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos bausmės subendrintos su kitomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaitytas stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d.

J. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš Vaido A. J. B. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

R. Č., R. S., L. D., R. Z. ir R. Z. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir kiekvienam iš asmenų priteista po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš V. A..

Iš dalies tenkintas O. K. civilinis ieškinys ir jai iš V. A. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria atmestas V. A. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas:

1.1. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d. terorizuodamas sistemingai baugino J. B. panaudodamas psichinę prievartą: siųsdamas jai į telefoną SMS pranešimus (iš viso – 190), sukurdamas netikras paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ ir siųsdamas J. B. pranešimus (iš viso – 25), rašydamas komentarus apie J. B., siųsdamas SMS žinutes J. B. dukteriai (14 žinučių), siųsdamas elektroninius laiškus jos darbovietei;

1.2. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. terorizuodamas sistemingai baugino J. B. panaudodamas psichinę prievartą: siųsdamas jai į telefoną SMS pranešimus ir skambindamas 4856 kartus, sukurdamas netikras paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ ir siųsdamas J. B., jos dukteriai, draugėms pranešimus, rašydamas komentarus apie J. B., siųsdamas SMS žinutes J. B. dukteriai, seseriai (91 žinutė), draugėms, siųsdamas elektroninius laiškus tiek J. B., tiek jos darbovietei, valstybinėms institucijoms, kitiems asmenims, sukurdamas paskyrą socialiniame tinkle „Youtube“ ir skelbdamas J. B. nuotraukas su komentarais;

1.3. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. per visuomenės informavimo priemones šmeižė J. B. dėl to, kad ji darbe būna neblaivi, išnaudoja vaikus, daro nusikalstamas veikas ir pan., t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie ją socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Youtube“;

1.4. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2018 m. vasario 4 d. šmeižė J. B. dėl to, kad ji darbe būna neblaivi, išnaudoja vaikus, daro nusikalstamas veikas ir pan., t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie ją siųsdamas 24 SMS žinutes jos seseriai, dukteriai, draugėms, siųsdamas 206 elektroninius laiškus jos darbovietei, valstybinėms institucijoms, siųsdamas SMS žinutes J. B.;

1.5. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2018 m. vasario 16 d. sistemingai baugino R. Č. panaudojant psichinę prievartą siųsdamas jam grasinančio turinio SMS žinutes ir skambindamas 2323 kartus;

1.6. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 19 d. terorizuodamas sistemingai baugino O. K. panaudodamas psichinę prievartą: siųsdamas elektroninius laiškus jos darbovietei, valstybinėms institucijoms, kitiems asmenims siekdamas jos atleidimo iš darbo, siųsdamas jai grasinančio turinio SMS žinutes ir skambindamas 9428 kartus tiek į asmeninį, tiek į tarnybinį mobilųjį telefoną;

1.7. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2018 m. vasario 19 d. terorizuodamas sistemingai baugino R. S. panaudodamas psichinę prievartą: siųsdamas jai grasinančio turinio SMS žinutes ir skambindamas 2418 kartų, siųsdamas elektroninius laiškus jos darbovietei, valstybinėms institucijoms ir kitiems asmenims siekdamas jos atleidimo iš darbo;

1.8. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. sausio 23 d. apšmeižė R. S., t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie ją, siųsdamas 148 elektroninius laiškus jos darbovietei, valstybinėms institucijoms, kitiems asmenims, siųsdamas SMS žinutes R. S., nurodydamas, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, išnaudoja vaikus, slepia nusikalstamas veikas;

1.9. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. apšmeižė E. M., t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie jį siųsdamas elektroninius laiškus valstybinėms institucijoms, kitiems asmenims, siųsdamas SMS žinutes E. M. ir nurodydamas, kad jis daro nusikalstamas veikas vaikų atžvilgiu;

1.10. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 8 d. per visuomenės informavimo priemones šmeižė E. M., t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie jį socialiniame tinkle „Youtube“ rašydamas komentarus apie tai, kad E. M. slepia J. B. daromas nusikalstamas veikas;

1.11. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. sausio 23 d. terorizuodamas sistemingai baugino L. D. panaudodamas psichinę prievartą: siųsdamas elektroninius laiškus jos darbovietei, valstybinėms institucijoms ir kitiems asmenims siekdamas jai nemalonumų darbe, siųsdamas grasinančio turinio SMS žinutes ir skambindamas L. D. 1232 kartus;

1.12. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. sistemingai baugino R. Z. panaudojant psichinę prievartą siųsdamas jam grasinančio turinio SMS žinutes ir skambindamas 1854 kartus;

1.13. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2018 m. vasario 19 d. sistemingai baugino R. Z. panaudojant psichinę prievartą siųsdamas jai grasinančio turinio SMS žinutes ir skambindamas 2573 kartus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kurie pažeidė kasatoriaus teises ir laisves.

2.1.1. Kasatorius nebuvo informuotas apie tai, kad 2018 m. gegužės 23 d. atliktos kratos metu užfiksuoti duomenys bus panaudoti kitame (t. y. nagrinėjamos bylos) ikiteisminiame tyrime. Prokuroro nutarimas jam ne tik nebuvo atsiųstas, tačiau jame apskritai nenurodyta jo apskundimo tvarka, taigi, pažeisti BPK 161 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šios kratos protokolas surašytas netinkamai ir jame buvo netiksliai užfiksuoti jame esantys objektai ir kratos atlikimo vieta. Paimti objektai nebuvo užantspauduoti, neįrašyti į protokolą, o tai sudaro prielaidas ginčyti surastų daiktų faktą, jų kiekį. Tokiu būdu pažeista kratos metu galimai rastų daiktų aptikimo, fiksavimo, pateikimo, išreikalavimo procesinė tvarka ir visa tai suponuoja, kad kratos metu gautais duomenimis negalima remtis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

2.1.2. Kasatoriaus nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas nepagrįstai ilgai. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius ikiteisminiam tyrimui netrukdė, dėl jo veiksmų tyrimo veiksmai nebuvo apsunkinti, todėl ilgas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas pažeidžia BPK 176 straipsnio nuostatas.

2.1.3. Byloje kasatoriui buvo paskirtos ambulatorinė ir stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizės, tačiau nutartys, kurių pagrindu buvo paskirtos ekspertizės, kasatoriui nebuvo įteiktos. Nutartis dėl ekspertizės paskyrimo yra skundžiama, tačiau kadangi kasatorius jos negavo, jis neturėjo galimybių nutarties apskųsti, todėl buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, rungtynišką procesą bei pažeisti BPK 141 straipsnio reikalavimai.

2.1.4. Kasatorius nebuvo informuotas apie 2018 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria patvirtintas prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55219-16, be to, šioje nutartyje neteisingai nurodoma, kad ji yra neskundžiama, taip pažeidžiant BPK 217 straipsnio 8 dalies nuostatas. Be to, priimant 2018 m. kovo 21 d. nutartį buvo pažeista kasatoriaus nekaltumo prezumpcija, nes ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas remiantis kasatoriui pareikštais įtarimais kitame ikiteisminiame tyrime.

2.1.5. Pažymi, kad atnaujinant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistas draudimas asmenį pakartotinai bausti už tą patį. Kasatorius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja J. B.. Vėliau, pradėjus kitą ikiteisminį tyrimą, kasatoriaus neteisėtų veiksmų pradžia nurodyta tokia pati, kaip ir nutrauktame ikiteisminiame tyrime.

2.1.6. Prokuroras nutarimu neteisėtai panaikino 2017 m. gegužės 16 d. prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-75951-17 nutraukimo ir neteisėtai atnaujino ikiteisminį tyrimą pagal BPK 170 straipsnio 5 dalį, 63 ir 64 straipsnius. Pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas nuteistojo prašymas grąžinti bylą prokurorui, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15951-17 atnaujintas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė nurodydamas, kad, vadovaudamasis BPK 217 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prokuroras gali savo iniciatyva atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15951-17 prokuroras atnaujino vadovaudamasis ne BPK 217 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bet BPK 170 straipsnio 5 dalimi, 63 ir 64 straipsniais.

2.1.7. Kasatoriui nebuvo pranešta apie jo slaptą sekimą, nebuvo sudaryta galimybė tokią nutartį (kuria sankcionuotas slaptas sekimas) apskųsti. Taip pat nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą prokurorui susipažinti su informacija apie kasatoriaus banko sąskaitų duomenis. Tokiu būdu pažeisti BPK 161 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

2.2. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų:

2.2.1. Nagrinėjant bylą pažeisti BPK 276 straipsnio reikalavimai, nes teismo posėdyje nebuvo apklausta liudytoja J. Ž.. Kasatorius neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojai, todėl apkaltinamojo nuosprendžio grįsti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negalima.

2.2.2. Kasatoriaus vertinimu, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tai patvirtina daug procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą: apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi I. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nors neatsižvelgta į tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja, duodama parodymus, nebuvo pasirašiusi priesaikos teksto. Po savo priesaika ji pasirašė tik po duotų parodymų (BPK 277 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo nukentėjusieji, išskyrus kai jie patys buvo apklausiami; nukentėjusioji O. K. parodymus skaitė iš užrašų, kurie teismui nebuvo pateikti; prokuroras užduodavo nukentėjusiesiems ir liudytojams atsakymą menančius klausimus; bylą nagrinėjęs teisėjas nebuvo tinkamai susipažinęs su byla ir kreipdamasis į prokurorą vardu klausdavo, kuriame bylos tome (lape) yra konkreti medžiaga; pažeidžiant BPK 243 straipsnio 2 dalies reikalavimus buvo padaryta ilgesnė nei vieno mėnesio teismo posėdžio pertrauka.

2.2.3. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neanalizavo bylos medžiagos ir apeliacinio skundo argumentų, netenkino nuteistojo prašymų, nutartyje iš esmės buvo pakartoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai ir nurodytos nustatytos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės, o į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atsakyta tik formaliai arba iš viso neatsakyta.

2.3. Kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį:

2.3.1. V. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 2 dalį patrauktas nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kasatorius nepadarė veiksmų, kurie galėtų būti susiję su minėto straipsnio sudėtimi. Teismai nenustatė bei nenurodė nė vieno objektyvaus ir realaus bauginimo atvejo, nenustatė bauginimo sistemiškumo požymio.

2.3.2. Nei apklausiami nukentėjusieji, nei liudytojai nenurodė nuteistojo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip grasinimai, bauginimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų linkęs smurtauti ar būtų kada nors naudojęs smurtą prieš nukentėjusiuosius, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis gali padaryti kažką blogo.

2.3.3. Nors nukentėjusioji J. B. nurodė, kad dėl didelio kiekio gaunamų žinučių, elektroninių laiškų ir duomenų socialiniame tinkle „Facebook“, jų pobūdžio ir intensyvumo buvo įbauginta, jautė psichinę prievartą, įtampą, buvo sistemingai bauginama, kad neteks darbo, tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais tiesioginiais įrodymais. Teismai konkrečiai nemotyvavo, kuris nuteistojo veiksmas, kaip ir kokį grasinimą ar psichinę prievartą išreiškė. Grasinimas negali būti vertinamas kaip realus, o atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir nuteistojo santykius, tai turėtų būti vertinama kaip vyro siekis susigrąžinti mylimą moterį. Skundžiamuose teismų sprendimuose nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais kasatorius baugino nukentėjusiąją ir kodėl grasinimas, jei toks buvo išsakytas, galėjo pasirodyti realus.

2.3.4. Nuteistasis išsakė grasinimą nukentėjusiajai J. B., kad ji neteks darbo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos galima konstatuoti, kad tai nebuvo nuolatinis ir sisteminis grasinimas, šio pasakymo jokiame kontekste negalima vertinti kaip realaus ir nuolatinio ar sistemingo grasinimo. Šis nuteistojo teiginys taip pat negali būti vertinamas kaip grasinimas, kadangi yra visiškai nerealus ir dėl to negali būti vertinamas kaip bauginimas.

2.3.5. Dėl nukentėjusiosios L. D. pažymi, kad nukentėjusioji nurodė, kad kasatorius siųsdavo jai grasinančio turinio žinutes, nuolat jai skambindavo, o paskambinęs tylėdavo. Tokių duomenų nepakanka kasatoriui patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nėra aišku, kokie konkretūs V. A. veiksmai yra nusikalstami, be to, ar grasinimas, jeigu ir išsakytas, galėjo būti vertinamas kaip realus.

2.3.6. Dėl nukentėjusiojo R. Z. pažymi, kad teismai nesiaiškino, kodėl nukentėjusysis R. Z. neužblokavo skambinančio telefono numerio, nes užblokavus jo nebūtų pasiekę nei skambučiai, nei SMS žinutės ir jie nebūtų kėlę nepatogumų. Taip pat teigia, kad neatskleista nusikalstamos veikos sudėtis.

2.3.7. Dėl nukentėjusiosios R. Z. pažymi, kad kasatoriaus kaltė yra grindžiama deklaratyviu ir subjektyviu nukentėjusiosios vertinimu, nes iš bylos medžiagos neaišku, dėl ko būtent ji jautėsi terorizuojama ir dėl kokios priežasties jautė baimę dėl savo šeimos, nors taip pat galėjo išvengti situacijos užblokuodama skambinusį ir rašiusį žinutes asmenį.

2.4. Kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį:

2.4.1. Teismai, kvalifikuodami nuteistojo veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu nuteistojo veiksmai pakirto pasitikėjimą nukentėjusiaisiais, nes jokie nuteistojo atlikti veiksmai tokių pasekmių nesukėlė. Iš visų nukentėjusiųjų paaiškinimų, kaltinamojo akto ir kitų byloje surinktų duomenų matyti, kad apklausti asmenys teigia, jog jautėsi terorizuojami ir kasatorius juos sistemingai baugino, o veikos, nurodytos BK 154 straipsnyje, sudėtis nei kaltinamajame akte, nei baigiamuosiuose teismų aktuose nėra atskleista.

2.4.2. Baudžiamajame procese abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir nuosprendyje neturi būti abejonių dėl asmens kaltės. Šioje byloje nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nenurodė, kad dėl tokio turinio gautų pranešimų kažkaip būtų pasikeitusi nuomonė apie nukentėjusiuosius, požiūris į juos, būtų susidariusi bet kokia neigiama nuomonė apie nukentėjusiuosius.

2.4.3. Pirmosios instancijos teismas mechaniškai perkėlė kaltinimo formuluotes ir nuosprendyje neatskleidė nusikalstamos veikos esmės. Teismas savo išvadas pagrindė selektyviu bylos duomenų vertinimu, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad negalima vadinti šmeižimu atvejų, kai šmeižianti tikrovės neatitinkanti informacija pateikiama pačiam šmeižiamajam, už ką kasatorius taip pat buvo nuteistas.

2.4.4. Kasatorius taip pat pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą yra kraštutinė teisinė priemonė, todėl tais atvejais, kai nukentėjusieji savo pažeistas teises gali ginti ne baudžiamosios teisės priemonėmis, prioritetas turėtų būti teikiamas būtent kitoms, ne baudžiamosios teisės, priemonėms.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Dėl BPK pažeidimų nurodo:

3.1.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikaltimų padarymu, ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. suteikė teisę teisiamajame posėdyje duoti parodymus nuteistajam (šios teisės atsisakė), apklausė nukentėjusiuosius, liudytojus, balsu perskaitė liudytojos J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išvardijo baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.

3.1.2. Dėl liudytojos J. Ž. apklausos pažymi, kad ji kelis kartus šaukiama neatvyko į teisiamąjį posėdį ir byloje gavęs duomenų, kad ši liudytoja išvyko gyventi į užsienį, teismas nusprendė jos daugiau nebešaukti liudyti. Nors teismas šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, balsu neperskaitė, kaip reikalaujama BPK 276 straipsnio 1 dalyje, o tik paklausė proceso dalyvių, ar reikia tai padaryti, buvo padarytas formalus pažeidimas, kuris nesukliudė teismui priimti teisingo ir pagrįsto nuosprendžio. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas neprašė iškviesti ir apklausti kaip liudytojos J. Ž. bei neprašė balsu perskaityti jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

3.1.3. Nukentėjusioji O. K. į savo mobilųjį telefoną buvo gavusi daugybę žinučių, jų visų turinio negalėjo prisiminti, todėl kai kurias jų, kurias buvo išsaugojusi, teismui leidus pacitavo. Reikalavimo pateikti užrašus susipažinti nagrinėjimo teisme dalyviai nepareiškė, todėl kasatoriaus teiginiai, kad teismas privalėjo juos pridėti prie baudžiamosios bylos, yra nepagrįsti.

3.1.4. Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pažymi, kad V. A. susitaikė su nukentėjusiąja, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau per metus jis vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas pagrįstai. Pagal BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2018 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą panaikinti ankstesnį prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino.

3.1.5. Atmestini kasatoriaus argumentai dėl daugybės kitų BPK pažeidimų, kurie, jo manymu, buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu (kratos atlikimo procedūros pažeidimai, pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukmė, neteisėtas prokurorės nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą nesant dėl to paduoto skundo, ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų nutarčių neįteikimas ir tokiu būdu teisių jas apskųsti suvaržymas) bei bylos nagrinėjimo teisme metu (liudytojų apklausos procedūros pažeidimai, nukentėjusiųjų nedalyvavimas visuose teismo posėdžiuose, ilgesnės nei vieno mėnesio pertraukos tarp teismo posėdžių). Kasacinio skundo motyvai dėl šių, kasatoriaus manymu, buvusių pažeidimų yra neesminiai, nes jie nedaro įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei kasatoriaus veiksmų vertinimui. Be kita ko, kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad dėl to buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos kasatoriaus teisės, tačiau šie teiginiai neargumentuoti, taip pat visiškai nenurodoma, kaip šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai iš nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

3.2. Dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodo:

3.2.1. Kasatorius savo sistemingais veiksmais sąmoningai siekė sudaryti savo buvusiai draugei baimės, nerimo ir diskomforto atmosferą. Be to, V. A., norėdamas pakenkti nukentėjusiajai J. B., jos reputacijai, tyčia sistemingai siuntė SMS žinutes, skambino telefonu nukentėjusiesiems R. Č., O. K., R. S., L. D., R. Z. ir R. Z., taip kryptingais ir nuolat pasikartojančiais būdais siekė jiems sukelti nerimą, kad jie jaustųsi nesaugiai, patirtų psichologinį diskomfortą, įtampą, nesaugumo jausmą. Sistemingas šių nukentėjusiųjų terorizavimas pasireiškė iš esmės analogiškais veiksmais – bauginančio pobūdžio SMS pranešimais bei „tuščiais“ skambučiais, elektroniniais laiškais įvairiems adresatams, tarp kurių didžioji dalis – valstybinės institucijos, socialiniame tinkle „Facebook“ paskleista informacija apie nukentėjusiuosius. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius suprato savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

3.2.2. Teismo posėdyje ištirti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie V. A. padarytas nusikalstamas veikas neprieštarauja vieni kitiems, yra iš esmės analogiški, juose nuosekliai išdėstytos veikų padarymo aplinkybės, todėl teismai pagrįstai jais rėmėsi savo baigiamuosiuose aktuose. Patikrinus teisiamajame posėdyje surinktus duomenis apie V. A. padarytas nusikalstamas veikas nenustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų juos surenkant ir įtvirtinant, todėl jie pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais byloje.

3.3. Dėl nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo:

3.3.1. Kasatoriaus skleidžiama informacija apie nukentėjusiuosius (kad J. B. muša vaikus, juos girdo narkotikais ir pan., kad R. S. prievartauja vaikus, vartoja narkotikus, kad E. M. tvirkina vaikus, vartoja narkotikus, klastoja dokumentus) buvo konstatuojamojo pobūdžio, konkreti, išreikšta kategorišku tonu, todėl negali būti vertinama kaip nuomonė. Be to, šmeižiančio pobūdžio informacija, neigiamai charakterizuojanti J. B., R. S. ir E. M., buvo paskleista daugiau nei vienam trečiajam asmeniui. Skleisdamas šią informaciją kasatorius suprato savo veiksmų esmę, siekė pažeminti nukentėjusiuosius, todėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Kaip matyti iš nuteistojo kasacinio skundo turinio, dalis kasatoriaus dėstomų argumentų yra skirti įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą, ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, paliekami nenagrinėti.

7. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. A. kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 161, 176 straipsnių nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl negali būti nagrinėjami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įtariamojo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, daryti bylos medžiagos kopijas, išrašus, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, nėra absoliuti, naudojimasis šia teise gali būti ribojamas (BPK 181 straipsnis). Spręsti apie tai – prokuroro diskrecija. Kita vertus, pabaigus ikiteisminį tyrimą, įtariamajam V. A. buvo leista susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ir jis šia teise pasinaudojo – pagal V. A. prašymą buvo padarytos ir įteiktos jam aktualios bylos medžiagos kopijos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu aktyviai naudojosi jam suteikta BPK galimybe, be kita ko, kelti klausimą ir dėl, jo nuomone, varžomos teisės į greitą procesą ir reikalauti jį nutraukti. Kasatoriaus skundai dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės buvo išnagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

8. Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų nuteistojo kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK pažeidimų, padarytų ikiteisminiame tyrime

9. Kasaciniame skunde nuteistasis V. A. kelia ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-55219-16 ir Nr. 01-1-75951-17 atnaujinimo teisėtumo klausimą. Kasatoriaus manymu, ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus 2018 m. kovo 21 d. nutartį, kuria patvirtintas 2018 m. kovo 19 d. prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55219-16, buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir draudimo bausti už tą patį nusikaltimą principai. Be to, nepranešus jam apie ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 21 d. nutartį bei jos apskundimo tvarką, buvo pažeistos ir BPK 217 straipsnio 8 dalies nuostatos. Taip pat kasatorius nurodo, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-75951-17 prokuroras atnaujino ne tuo pagrindu, t. y. ne pagal BPK 217 straipsnio 1, 2 dalis, o vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 5 dalimi.

10. Pagal BPK 170 straipsnio 4 dalį, sprendimus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (4 punktas) ir ikiteisminių tyrimų sujungimo (1 punktas) priima tik prokuroras. Prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus nustato, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti, aukštesnysis prokuroras. Šio kodekso 214 ir 217 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroro nutarimus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo patvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjas (BPK 170 straipsnio 6, 7 dalys (buvusios 5, 6 dalys)).

11. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka nustatyta BPK 217 straipsnyje. Atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jeigu yra tam pagrindas, gali prokuroras tiek pagal proceso dalyvių skundus, tiek ir savo iniciatyva. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro surašytą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 straipsnio 1, 3 dalys).

12. Vienas iš aktualių šiai bylai ikiteisminio tyrimo atnaujinimo atvejų yra nustatytas BPK 217 straipsnio 4 dalyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą prokuroras gali, kai įtariamasis, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl susitaikymo su nukentėjusiu asmeniu (BPK 212 straipsnio 5 punktas, BK 38 straipsnis), per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką (t. y. baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą), o jei įtariamasis tomis pačiomis sąlygomis padaro naują tyčinį nusikaltimą, atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą prokuroras privalo (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

13. Pagal BPK 217 straipsnio 8 dalį (buvusi 7 dalis), apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Skundai paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

14. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimu kasatorius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kadangi jis ir nukentėjusioji J. B. susitaikė BK 38 straipsnyje nustatytu atveju; ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55219-16 prieš kasatorių buvo nutrauktas. Minėtas prokuroro nutarimas, kaip ir nurodyta BPK 214 straipsnio 2 dalyje, 2017 m. vasario 8 d. nutartimi buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, be kita ko, šioje nutartyje V. A. išaiškinant ir BK 38 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytas sąlygas, kurių nesilaikius gali būti sprendžiama, taip pat ir privalomai, dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

15. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui 2017 m. spalio 27 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-53773-17, kuriame V. A. buvo pareikšti įtarimai dėl naujų tyčinių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo, prokuroras 2018 m. kovo 19 d. nutarimu pagrįstai atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55219-16, o ikiteisminio tyrimo teisėjas, kaip ir nustatyta BPK 173 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 217 straipsnio 3, 4 dalyse, pagal prokuroro prašymą 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtino prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55219-16. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2018 m. kovo 22 d. nutarimu ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-55219-16 ir Nr. 01-1-83773-17 sujungė, suteikdamas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55219-16.

16. Duomenų, kad konkreti ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55219-16, būtų išsiųsta įtariamajam ar jo gynėjui, nenustatyta. Tačiau, net jeigu ši nutartis įtariamajam ir nebuvo išsiųsta, toks pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas BPK 369 straipsnio prasme. Iš bylos duomenų matyti, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui, kasatorius ikiteisminio tyrimo metu aktyviai naudojosi BPK nustatyta apskundimo teise, taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (pavyzdžiui, dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15951-17 atnaujinimo), buvo informuojamas apie ikiteisminių tyrimų sujungimus, taip pat ir su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-55219-16, dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o baigus tyrimą, kaip buvo minėta, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55219-16.

17. Kasatoriaus teiginys, kad atnaujinus minėtą ikiteisminį tyrimą buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir draudimo jį bausti už tą patį nusikaltimą principai, taip pat nepagrįstas.

18. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam, be kita ko, įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem). Šis principas pažeidžiamas, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Tam, kad nebūtų pažeistas non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas, BPK nustatyta nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka (BPK 217 straipsnis). Minėta, kad ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o BPK 217 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju – kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro surašytą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka laikomas to paties buvusio proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu ir non bis in idem principo nepažeidžia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-538/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-538/2014">2K-538/2014</a>, 2K-446-942/2015, 2K-163-511/2018). Taip pat, priešingai nei teigia kasatorius, šiuo atveju nebuvo pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąvoka "padarė naują tyčinį nusikaltimą" suprastina ne kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas dėl naujo nusikaltimo, o kaip gavimas duomenų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą reikšti įtarimus dėl naujai padaryto nusikaltimo ir pripažinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu.

19. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15951-17 neteisėtumą kasatorius grindžia teiginiu, kad aukštesnysis prokuroras šį ikiteisminį tyrimą atnaujino vadovaudamasis ne BPK 217 straipsnio 1, 2 dalimis, o BPK 170 straipsnio 5 dalimi. Toks kasatoriaus teiginys yra deklaratyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuriuo iš pagrindų nutrauktas ikiteisminis tyrimas (išskyrus nutraukimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės) gali būti atnaujintas, paaiškėjus aplinkybėms, rodančioms, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas (BPK 217 straipsnio 2 dalis). Ir tai, esant pagrindui, gali padaryti prokuroras, kaip buvo minėta, tiek pagal proceso dalyvių skundus, tiek savo iniciatyva (BPK 217 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Minėta ir tai, kad pagal BPK 170 straipsnio 5 dalies nuostatą, galiojusią aktualiu bylai metu (nuo 2020 m. lapkričio 20 d. buvusi BPK 170 straipsnio 5 dalis laikoma šio straipsnio 6 dalimi), aukštesnysis prokuroras, nustatęs prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, be kita ko, turi panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus jų nutarimus.

20. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu, vadovaudamasi BPK 170 straipsnio 5 dalimi, panaikino apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 16 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15951-17 nutraukimo ir kartu atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15951-17. Tai, kad prokurorė, savo iniciatyva atnaujindama ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15951-17, rezoliucinėje dalyje nepadarė nuorodos į BPK 217 straipsnio 1, 2 dalis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15951-17 buvo atnaujintas ir toliau vykdomas neteisėtai. Kasatoriaus nurodomas nutarimo rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas yra formalaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu.

21. Nuteistojo V. A. kasacinio skundo teiginys dėl BPK 149 straipsnio 10 dalies reikalavimų pažeidimo (t. y. netinkamai surašyto protokolo dėl kratos) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21842-18 taip pat yra deklaratyvus, nepagrįstas teisiniais argumentais. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad krata pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį buvo atlikta 2018 m. gegužės 29 d., dalyvaujant tiek buto savininkui J. A., tiek ir kasatoriui, kuriems, kaip nustatyta BPK 149 straipsnio 1 dalyje, buvo paskelbta nutartis dėl kratos, įteikiant vieną jos nuorašą buto savininkui; kratos eiga ir rezultatai buvo fiksuoti filmuojant ir fotografuojant; dėl kratos atlikimo eigos, protokolo turinio, kratos metu rastų ir paimtų objektų, užfiksuotų apyraše, šio procesinio veiksmo metu dalyvavę asmenys, taip pat ir V. A., pastabų neturėjo; kaip ir nustatyta BPK 149 straipsnio 10 dalyje, vienas kratos protokolo ir apyrašo egzempliorius taip pat buvo įteiktas kasatoriui. Todėl teigti, kad surašant protokolą dėl kratos buvo pažeistos BPK 149 straipsnio 10 dalies nuostatos ar kad šio procesinio veiksmo metu rasti, paimti ir prie kratos protokolo pridėtame apyraše išvardyti objektai buvo gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, nėra pagrindo.

22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu skiriant kasatoriui ambulatorinę ir stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes buvo pažeista jo teisė į gynybą, rungtynišką procesą. Anot kasatoriaus, jam nebuvo įteiktos teismo nutartys skirti šias ekspertizes ir dėl to jis neturėjo galimybės šių teismo nutarčių apskųsti.

23. Ekspertizės skyrimo ikiteisminio tyrimo metu pagrindus nustato BPK 208 straipsnis. Pagal šį straipsnį ekspertizė skiriama, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizės skyrimo tvarką reglamentuoja BPK 209 straipsnis. Ekspertizę ikiteisminio tyrimo teisėjas gali skirti gavęs prokuroro pareiškimą. Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams, taip pat nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei (BPK 209 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skirti ekspertizę, pagal BPK 209 straipsnio 4 dalį, siunčiama į ekspertizės įstaigą arba įteikiama ekspertui.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad, skiriant įtariamajam ambulatorinę ir stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, BPK 208 straipsnio, 209 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti. Įtariamajam raštu buvo pranešta apie būtinumą skirti šias ekspertizes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55219-16, išaiškinta teisė iki nustatyto termino pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, konkretaus eksperto skyrimo, taip pat ir papildomos medžiagos ekspertizės skyrimui; įtariamajam buvo nurodyti ekspertizės skyrimo pagrindai, jos rūšis ir tipas, ekspertinė įstaiga ir ekspertui teiktini klausimai. Todėl teigti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, rungtynišką procesą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, atkreipiant dėmesį į tai, kad, pagal bylos duomenis, abiem atvejais į ekspertinius tyrimus V. A. buvo atvykęs.

25. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys ir dėl BPK 141 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

26. BPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens laisvę ribojanti priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – taikoma atsiradus būtinybei tirti įtariamojo sveikatos būklę atliekant, kaip kad nagrinėjamu atveju, teismo psichiatrijos ekspertizę. Į sveikatos priežiūros įstaigą įtariamasis atiduodamas teismo posėdyje, kuris vykta pagal tas pačias taisykles kaip ir sprendžiant suėmimo klausimą; laikymo sveikatos priežiūros įstaigoje terminai nustatomi ar pratęsiami taip pat laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą; į sveikatos priežiūros įstaigą įtariamasis atiduodamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 141 straipsnio 1, 3 dalys). Buvimo trukmė šioje įstaigoje priklauso nuo laiko, reikalingo ekspertizei atlikti.

27. Bylos duomenimis, įtariamojo atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą (Utenos ekspertinį skyrių) klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo ir V. A.. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi V. A. buvo atiduotas į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei atlikti dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo jo atidavimo dienos. Sprendžiant iš bylos duomenų (tarnybinio pranešimo), įtariamasis apie tokį ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą buvo informuotas. Į Utenos ekspertinį skyrių V. A. atvyko 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, teismo posėdyje pagal prokuroro prašymą, dalyvaujant įtariamojo gynėjui, V. A. laikymo ekspertinėje įstaigoje terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Tačiau šią nutartį pagal V. A. skundą Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikino. 2018 m. lapkričio 5 d. atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, įtariamasis išvyko į namus.

28. Taigi kasatoriaus teiginys dėl BPK 141 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka bylos medžiagos.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017 ir kt.).

30. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>, 2K-45-303/2018 ir kt.).

31. Kasatorius kasaciniame skunde pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia padarytais daugkartiniais BPK pažeidimais. Anot kasatoriaus, teismas nuosprendyje remiasi liudytojos I. J. parodymais, nors ši liudytoja, prieš duodama parodymus, nebuvo pasirašiusi po priesaikos tekstu; po priesaikos tekstu liudytoja I. J. pasirašė tik davusi parodymus; nukentėjusioji O. K., duodama parodymus, naudojosi užrašais, kurie nebuvo pateikti teismui; prokuroras liudytojams ir nukentėjusiesiems užduodavo atsakymą menančius klausimus; nukentėjusieji nedalyvavo teismo posėdžiuose, išskyrus tuos, kuriuose jie patys buvo apklausiami; nepagrįstai buvo atmestas kaltinamojo užduotas klausimas nukentėjusiajai R. Z.; teismas nebuvo susipažinęs su byla ir kreipdamasis į prokurorą klausė, kuriame bylos lape yra konkreti medžiaga; taip pat buvo padaryta ilgesnė nei vieno mėnesio teisiamojo posėdžio pertrauka.

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad kasatoriaus teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų negali būti vertinami kaip rodantys šio teismo šališkumą.

33. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio (taip pat garso įrašo) matyti, kad liudytoja I. J. prisiekė teismui prieš duodama parodymus. Todėl kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad po priesaikos tekstu ši liudytoja pasirašė tik po apklausos, jos duotų ir teisiamojo posėdžio protokole (taip pat garso įraše) užfiksuotų parodymų teisingumui įtakos nedaro. Nukentėjusioji O. K., duodama parodymus, užrašais naudojosi tik cituodama iš V. A. gautų žinučių turinį. Įstatymas nedraudžia naudotis užrašais, kai parodymai yra susiję su duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Tuo tarpu tokius užrašus liudytojas (taip pat ir nukentėjusysis) pateikia susipažinti tik tuomet, kai yra teismo (teisiamojo posėdžio pirmininko) ar proceso dalyvių reikalavimas (BPK 281 straipsnio 1 dalis). Kad nukentėjusiajai būtų pateiktas toks reikalavimas, be kita ko, iš kaltinamojo ar jo gynėjo, byloje nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu užduodamų, taip pat ir kaltinamojo, klausimų, kurie nėra susiję su byla, atmetimas taip pat negali būti vertinamas kaip teismo padarytas BPK pažeidimas. Proceso dalyviams užduodami klausimai turi būti kryptingi, aiškūs ir tarpusavyje susieti. Todėl kasatoriaus priekaištas teismui, kad šis, įvertinęs kaltinamojo klausimą R. Z. (ar nukentėjusioji buvo gavusi to žmogaus, kuris jai rašė žinutes, sutikimą ar teismo leidimą pateikti tyrėjai šių žinučių turinį), kaip nesusijusį su nagrinėjama byla, jį atmetė, yra nepagrįstas. Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas grindžiant teismo šališkumą dėl teismo toleravimo nukentėjusiųjų nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK nuostatas tai, ar galima nagrinėti bylą, neatvykus į teisiamąjį posėdį nukentėjusiajam (-iesiems), sprendžia teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs, ar galima be jo (jų) išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo (-iųjų) interesus (BPK 251 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje, tai pripažįsta ir kasatorius, nukentėjusieji buvo apklausti (vadinasi, kasatorius ir (ar) jo gynėjas turėjo teisę jiems užduoti klausimus), ir tolesnis jų nedalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose teismui nesutrukdė išsamiai ištirti visų bylos aplinkybių ir apginti nukentėjusiųjų interesų, juolab kad nuo tolesnio dalyvavimo posėdžiuose nukentėjusieji prašėsi atleidžiami. Kasatoriaus teiginys dėl teisiamojo posėdžio ilgesnės kaip vieno mėnesio trukmės pertraukos taip pat nepagrindžia teismo šališkumo. Nors, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis, teisiamojo posėdžio pertrauka (nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.) bendrąja prasme truko ilgiau kaip vieną mėnesį, tačiau tam buvo svarbios priežastys – viena vertus, baudžiamoji byla 2019 m. liepos 23 d. buvo išsiųsta į aukštesnės instancijos teismą dėl V. A. skundo nagrinėjimo, kita vertus, šio termino trukmei įtakos turėjo ir bylą nagrinėjusio teisėjo, prokuroro bei kasatoriaus gynėjo suplanuotos atostogos. Pažymėtina ir tai, kad, išnagrinėjus V. A. skundą ir aukštesniajam teismui grąžinus bylą (2019 m. rugpjūčio 13 d.) į pirmosios instancijos teismą, posėdžio pertrauka truko trumpiau nei vienas mėnuo (posėdis įvyko 2019 m. rugsėjo 5 d.). Kiti kasatoriaus nurodyti kaip teismo šališkumą patvirtinantys BPK trūkumai (pavyzdžiui, kad prokuroras uždavė menančius klausimus ar kad teismas nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga) yra deklaratyvūs, neparemti faktiniais duomenimis. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla buvo didelės apimties (t. y. pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo medžiagą sudaro 30 tomų), todėl tai, kad nagrinėjimo teisme dalyviams prašant perskaityti vieną ar kitą dokumentą, susijusį su tiriama aplinkybe, bylą nagrinėjantis teisėjas pasitikslindavo, kuriame bylos tome ar lape yra prašomas paskelbti dokumentas, savaime neįrodo, jog teisėjas yra nesusipažinęs su bylos medžiaga.

34. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių vertinti teismo šališkumo aspektu neturi pagrindo. Minėta, kad baudžiamojo proceso įstatymo tam tikri pažeidimai, net jei jie būtų ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Kita vertus, bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą. Todėl vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtų kasatorius, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

35. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiams, jog buvo pažeista nuteistojo V. A. teisė į nešališką pirmosios instancijos teismą.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimais

36. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

37. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinus visų proceso metu surinktų su byla susijusių įrodymų, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, neišdėsčius teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.).

38. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi.

39. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas tyrė, analizavo ir vertino bylos įrodymų visetą (nukentėjusiųjų J. B., R. Č., O. K., R. S., E. M., L. D., R. Z., R. Z., liudytojų L. B., L. B., Ž. B., A. R., A. R., N. T., G. V., I. J., V. R., A. S. parodymus, elektroninių laiškų kopijas, kratos, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, tarnybinius pranešimus, kitus rašytinius bylos duomenis), nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. A. kaltę. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip teigiama kasaciniame skunde, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nėra pagrindo.

40. Negalima sutikti su kasacinio skundo deklaratyviu teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

41. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-746/2016">2K-118-746/2016</a>).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta, todėl pripažinti, kad esmingai buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nėra teisinio pagrindo.

43. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasaciniame skunde nurodytais tam tikrais proceso pažeidimais, padarytais, pavyzdžiui, surašant teismų sprendimus (dėl motyvacijos stokos, tam tikrų netikslumų ir pan.), tačiau nustatytų pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti teismų sprendimus ir, kaip prašo kasatorius, nutraukti prieš jį bylą arba ją grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimo

44. Nuteistojo V. A. kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai padarė BPK 276 straipsnio pažeidimą, nes jo kaltę grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamajame posėdyje neapklaustos liudytojos J. Ž. parodymais. Taip, anot kasatoriaus, buvo pažeistas rungimosi principas, suvaržyta jo teisė užduoti šiai liudytojai klausimus.

45. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (žr. 2010 m. liepos 20 d. sprendimą byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02).

46. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018 ir kt.).

47. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad liudytoja J. Ž. teismo posėdžiuose nebuvo apklausta (nustatyta, kad J. Ž. gyvena užsienyje). Pirmosios instancijos teismo posėdžio pirmininkas, paskelbdamas bylos dokumentus (BPK 290 straipsnis), proceso dalyviams, be kito ko, uždavė klausimą ir dėl liudytojos J. Ž. parodymų perskaitymo tikslingumo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai, patikindami, kad jiems yra žinomas šios liudytojos parodymų turinys, nepageidavo, kad jie būtų perskaityti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nei nuteistasis (taip pat ir apeliaciniame skunde), nei jo gynėjas iškviesti šią liudytoją į teismo posėdį ar išsamiai perskaityti jos parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neprašė. Todėl nors liudytojos J. Ž. parodymų ištyrimas ir turi trūkumų, vertinti jų kaip esminių BPK 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų (net jei nuteistasis ir jo gynėjas šiuo atveju jokioje proceso stadijoje šios liudytojos negalėjo apklausti) nėra pagrindo (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

48. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat kasaciniame skunde nurodomų rungimosi principo (BPK 7 straipsnio) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), tačiau nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06). Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – apkaltinamajame nuosprendyje V. A. kaltumas įrodytas ne tik liudytojos J. Ž. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais reikšmingais ir tinkamai ištirtais bylos duomenimis, kuriuos kasatorius ir (ar) jo gynėjas galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme.

49. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo proceso įstatymas nepažeistas ir proceso teisingumui dėl prieš tai aptartos aplinkybės nepakenkta.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

50. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, kvalifikuodamas nuteistojo V. A. veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Anot kasatoriaus, teismas nenustatė nė vieno realaus bauginimo atvejo, sistemiškumo požymio.

51. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-627/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-627/2012">2K-627/2012</a>).

52. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2010">2K-26/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.).

53. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-341/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-341/2010">2K-341/2010</a>, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI3LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-327-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-327-696/2016">2K-327-696/2016</a>, 2K-90-689/2018 ir kt.).

54. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

55. Byloje nustatyta, kad V. A. nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d. tiesiogiai ir per kitus asmenis (liudytoją J. Ž.) mobiliuoju ryšiu J. B. išsiuntė iš viso 204 SMS žinutes su bauginančio pobūdžio tekstais, kurie reiškėsi grasinimais padaryti žalą jos sveikatai, paskleisti apie ją kompromituojančią informaciją, dėl kurios ji turės nemalonumų darbe, bus atleista iš darbo, taip pat siunčiant apie ją žinutes artimiesiems, rašant elektroninius laiškus įvairioms institucijoms, socialiniuose tinkluose „Facebook“ sukūrus 7 netikras paskyras, ir su J. B. nuotraukomis, juose rašė bauginančio, įžeidžiančio ir šmeižiančio pobūdžio komentarus.

56. Be to, V. A. nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. tiesiogiai ir per kitus asmenis (liudytojas J. Ž., A. S., J. S., V. R., R. P., L. B.) mobiliuoju ryšiu, taip pat, kaip nustatyta byloje, per sukurtas tikrovės neatitinkančias paskyras socialiniame tinkle „Facebook“, internetinėje erdvėje – socialiniame tinkle www.youtube.com, elektroninio pašto adresais parašė ir išsiuntė J. B. 4856 SMS žinutes, 43 komentarus (pranešimus), taip pat elektroninius laiškus į įvairias institucijas (į lopšelį-darželį „Ž“, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus valstybines darbo inspekcijas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir kitas įstaigas) grasindamas paskleisti, taip pat ir skleisdamas ją kompromituojančią informaciją (kad J. B. piktnaudžiauja alkoholiu, muša, tvirkina ir seksualiai prievartauja vaikus, be kita ko, ir savo anūką, duoda jiems psichotropinių vaistų, fotografuoja, o nuotraukas siunčia užsieniečiams ir pan.), taip siekdamas jai neigiamų padarinių darbe (anot V. A., per ją kentės bendradarbės, direktorė, bendradarbės pradės nekęsti, ji neteks darbo, niekur kitur neįsidarbins, uždraus jai dirbti su vaikais), ją persekios teisėsauga (nes ją apkaltins korupcija, vaikų tvirkinimu), be kita ko, grasino padaryti žalą ir jos sveikatai (sumušti, užmušti).

57. Taip pat V. A. nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2018 m. vasario 16 d. mobiliuoju ryšiu išsiuntė R. Č. 2323 SMS žinutes tiek su bauginančio pobūdžio tekstais (pavyzdžiui, kvietė ateiti į J. B. butą, nes ši neva ruošiasi kartis; padėti jai, nes J. B. neva „smaugia jos draugas, kur dabar atėjęs“; grasino, kad nukentėjusiojo bute bus padėta narkotinių medžiagų, taip pat kad jis bus suimtas, nes yra pedofilas, tvirkina vaikus ir kt.), tiek ir tuščių žinučių (pavyzdžiui, naktimis, kaip tvirtino nukentėjusysis, jis gaudavo po 100–150 tuščių SMS žinučių; SMS žinutės jam buvo siunčiamos be perstojo, t. y. ir dienomis, ir naktimis).

58. V. A. nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 18 d., kaip nustatyta byloje, per susikurtus tikrovės neatitinkančius elektroninio pašto adresus parašė ir išsiuntė O. K. į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) laiškus, kuriuose buvo minima J. B. kompromituojanti informacija (kad ši piktnaudžiauja alkoholiu, grobia, tvirkina, prievartauja, muša ir pan. vaikus, neša kyšius gydytojams, kad, neatsižvelgdami į sveikatą, jai leistų dirbti su vaikais; reikalavo atleisti ją iš darbo ir pan., priešingu atveju grasino kreiptis į aukštesnes instancijas, atleisti ją pačią (direktorę) iš darbo; siuntė laiškus O. K. darbdaviui, tarnybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, be kita ko, nurodydamas O. K. tariamai daromus šiurkščius tarnybinius pažeidimus, dangstomus darželio darbuotojų darbo drausmės pažeidimus, inicijuodamas patikrinimus, taip siekdamas jai neigiamų pasekmių); 1937 kartus mobiliuoju ryšiu skambino ir siuntė O. K. SMS žinutes į jos mobiliojo ryšio telefoną, 5854 kartus skambino į stacionarų lopšelio-darželio „Ž“ telefono numerį, 1637 kartus skambino ir rašė SMS žinutes į lopšelio-darželio „Ž“ mobiliojo ryšio telefoną, grasindamas skandalu, darželio uždarymu, siūlė „parašyti į šitą numerį“, jei norės J. kulką į galvą paleisti, kad davė jos telefono numerį ir kt.

59. Be to, V. A. nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. vasario 19 d., kaip nustatyta byloje, per susikurtus tikrovės neatitinkančius elektroninio pašto adresus parašė ir išsiuntė laiškus, taip pat ir R. S. darbdaviui, tarnybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, nurodydamas tariamai daromus šiurkščius tarnybinius pažeidimus (dėl piktnaudžiavimo darbe alkoholiu, smurto prieš vaikus ir kt.); 2418 kartų mobiliuoju ryšiu skambino ir siuntė, taip pat ir naktimis, R. S. SMS žinutes (taip pat ir tuščias) reikalaudamas, be kita ko, parašyti J. B. telefono numerį, priešingu atveju bus suprasta, kad ir ji prisideda kartu su J. tvirkinant vaikus; skambinti J., nes ją „ruošiasi užnuodyti draugas su kuriuo ji dabar“, prašė perduoti, kad ji „yra buriama kasdien pagal jos foto...“ ir pan.

60. Taip pat V. A. nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. vasario 19 d., kaip nustatyta byloje, per susikurtus tikrovės neatitinkančius elektroninio pašto adresus daugeliui adresatų (t. y. L. D. darbdaviui, tarnybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms ir kt.) išsiuntė laiškus su L. D. kompromituojančia informacija dėl šiurkščių tarnybinių pažeidimų (kaip minėta, piktnaudžiavimo darbe alkoholiu, smurto prieš vaikus ir kt.); 1232 kartus mobiliuoju ryšiu skambino ir siuntė, taip pat ir naktimis, L. D. SMS žinutes apie J. B. (neva ši davusi L. D. telefono numerį, prašė dažnai skambinti ir siųsti jai SMS; kad J. B. ruošiasi iškviesti inspekcijas, auditą, nes darželyje vagiami švietimo pinigai; neva ši sakiusi, jog L. D. yra pedofilė ir kt.).

61. Be to, nustatyta, kad V. A. nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 19 d. mobiliuoju ryšiu 1854 kartus skambino, taip pat ir nakties metu po dvi tris valandas, ir siuntė SMS žinutes R. Z. su bauginančio pobūdžio tekstais (kad J. B. reikia skriausti, „pradėti spardyti ir į snukį daužyti be jokio gailesčio“; kad ji yra „stukačius“, nes šneka apie R. Z. nelegalų verslą, t. y. kontrabandą, samanės gaminimą: kad, anot jos, jis yra pedofilas, padeda jai tvirkinti vaikus); taip pat ir grasino, kad jis išlėks į orą, jo „galvą atpjaus ir šunim sušers“, o R. (Z.) bus „nukepta“.

62. Taip pat V. A. nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2018 m. vasario 19 d. mobiliuoju ryšiu 2573 kartus skambino ir siuntė SMS žinutes R. Z. su bauginančio pobūdžio tekstais apie J. B. (kad ji yra vaikžudė, prievartauja ir nuodija vaikus, kad ją ir jos seserį Laimą reikia spardyti ir pan.); ne kartą grasino, kad dėl J. B. ir ji „greit bus nukepta“, siuntė daug, taip pat ir nakties metu, tuščių arba vienodu tekstu SMS žinučių.

63. Taigi, įvertinusi prieš tai aptartus nuteistojo V. A. veiksmus ir jų intensyvumą, SMS žinučių, laiškų, komentarų kiekį bei turinį, nuteistojo ir nukentėjusiųjų santykius (išskyrus J. B., nė vienas iš nukentėjusiųjų V. A. nepažinojo), teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai nusprendė, jog J. B., R. Č., O. K., R. S., L. D., R. Z. ir R. Z. pagal jų bauginimo procese išreikštų grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti nuteistojo SMS žinutėse, elektroniniuose laiškuose, komentaruose rašomų ir skambučių metu išsakomų grasinimų įgyvendinimo (t. y. jų realumo). V. A., sistemingai baugindamas nukentėjusiuosius (taip pat ir naktiniais skambučiais, tuščiomis žinutėmis), sukūrė situaciją, kad nė vienas iš jų asmeniškai negalėjo jaustis saugus. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad visi nukentėjusieji patyrė psichologinį diskomfortą. Kasatoriaus veiksmais jiems buvo sukurta nerimo, baimės ir nesaugumo atmosfera, juolab kad siunčiama bauginamo pobūdžio informacija buvo siejama su neigiamų padarinių atsiradimu, kaip antai darbiniams santykiams, sveikatai, laisvei ar net gyvybei. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismų sprendimais, kad V. A., mobiliuoju ryšiu daug kartų ir gana ilgą laiką skambindamas bei siųsdamas konkretiems asmenims SMS žinutes, rašydamas komentarus ar elektroninius laiškus, suvokė, kad kelia nukentėjusiesiems baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą ir kad jis tokios jų būsenos nori. Skambučių, SMS žinučių, komentarų, pranešimų ir elektroninių laiškų turinys, nusikalstamų veiksmų trukmė ir jų intensyvumas patvirtina, kad V. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiesiems, siekdamas jiems sukelti nesaugumo jausmą.

64. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos sudėties nuteistojo V. A. veiksmuose buvimo abejonių nekelia, nuteistojo V. A. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (8 veikos) kvalifikuoti tinkamai.

Dėl BK 154 straipsnio taikymo

65. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, kvalifikuodamas nuteistojo V. A. veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus manymu, jo veika neatitinka nei objektyviųjų, ne subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių.

66. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

67. Taigi, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).

68. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Aptariamas nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi. Tai reiškia, kad kaltininkui baudžiamoji atsakomybė kyla už teisės normoje nurodytų veiksmų atlikimą (šiuo konkrečiu atveju – melagingos ir galinčios paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą asmeniu informacijos paskleidimą) neatsižvelgiant į tai, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo atsirado pavojingi padariniai.

69. Teismų praktikoje apibrėžiant šmeižimo sąvokos turinį įtvirtinta, kad paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnį teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2013">2K-171/2013</a>, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).

70. Byloje nustatyta, kad V. A. nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2018 m. vasario 4 d. mobiliuoju ryšiu parašė 24 SMS žinutes ir išsiuntė nukentėjusiosios J. B. artimiesiems (L. B., J. Ž.), pažįstamiems ir bendradarbiams (V. R., R. P.), taip pat 206 elektroninius laiškus J. B. darbdaviui, tarnybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms ir kitiems adresatams ((duomenys neskelbtini) ir kitais adresais), juose apie J. B. (lopšelio-darželio „Ž“ auklėtoją) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja, teigdamas, kad ji darbo metu piktnaudžiauja alkoholiu, tiek viena, tiek ir su kitais asmenimis (kaip antai E. M.) tvirkina, muša, prievartauja, grobia mažus vaikus (taip pat ir savo anūką), juos svaigina psichotropiniais vaistais, fotografuoja nuogus, o nuotraukas siunčia į kitas šalis; kad ji yra vaikžudė, korumpuota (ima iš vaikų tėvų kyšius, neša kyšius gydytojams, kad šie jai leistų dirbti su vaikais), parsidavinėja prie „prūdelio“ ir pan.

71. Taip pat nustatyta, kad V. A. nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. sausio 23 d. parašė ir išsiuntė 148 elektroninius laiškus, taip pat ir nukentėjusiosios R. S. tarnybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, kitiems adresatams ((duomenys neskelbtini) ir kitais adresais), juose apie R. S. (lopšelio-darželio „Ž“ auklėtoją) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja, nurodydamas, kad visos minėto darželio auklėtojos, taigi ir R. S., palieka vaikus vienus ir darbo metu piktnaudžiauja alkoholiu, ima kyšius, kartu su J. B. tvirkina, prievartauja vaikus, prieš juos smurtauja, svaigina psichotropiniais vaistais ir pan.

72. Be to, V. A. nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. parašė ir prieš tai minėtais elektroninio pašto adresais išsiuntė 49 elektroninius laiškus, kuriuose apie nukentėjusįjį E. M. (J. B. kaimyną) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo, teigdamas, kad jis yra iškrypėlis ir kartu su J. B. grobia, tvirkina, prievartauja mažus vaikus (taip pat ir J. B. anūką), prieš juos smurtauja, apsvaiginęs psichotropiniais vaistais, juos fotografuoja nuogus ir pan.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. A. veikoje, priešingai nei teigia kasatorius, yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 154 straipsnio 1 dalyje (trys nusikaltimai), požymiai, teisingai atskleistas jų turinys, pažymint, kad jokių įrodančių duomenų, kurie patvirtintų V. A. parašytus ir mobiliuoju ryšiu bei elektroniniu paštu įvairiems adresatams išsiųstus SMS žinutėse, taip pat ir elektroniniuose laiškuose nurodytus teiginius, nėra. Toks apie nukentėjusiuosius skleidžiamos informacijos turinys akivaizdžiai melagingas ir, priešingai nei mano kasatorius, juos žemina, pakerta pasitikėjimą jais, ypač įvertinus tai, kad J. B. su R. S. yra pedagogės, dirba lopšelyje-darželyje, užsiima vaikų ugdymu; skleidžiamos melagingos informacijos turinys žemina bei niekina ir E. M., kaip su J. B. tariamai daromų nusikaltimų bendrininko, vardą bei pakerta pasitikėjimą juo. Nuteistojo V. A. teiginiai apie nukentėjusiuosius siejami ne su jo reiškiama nuomone, o su faktais, kurie nėra įrodyti. Paskleisdamas ne vienam asmeniui tokią informaciją, asmuo privalo elgtis atsakingai ir turėti tas žinias patvirtinančius patikimus duomenis arba nurodyti jų šaltinius. Tokių duomenų ar šaltinių savo teiginiams pagrįsti V. A. nepateikė. Tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiuosius J. B., R. S. ir E. M., kaip pagrįstai nustatė teismas, V. A. paskleidė daugiau nei vienam asmeniui veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, t. y. kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitus asmenis, suvokė, kad ši informacija žemina kitų asmenų garbę ir orumą, ir būtent taip norėjo veikti (iš esmės siekdamas, kad J. B. sulauktų neigiamų padarinių darbe – jos atleidimo iš pareigų). Paskleistos informacijos dėstymas elektroniniuose laiškuose, SMS žinutėse, jos sistemingas kartojimas teiginio forma, papildant vis naujais faktais bei kartu įtraukiant ir naujus asmenis, patvirtina, kad nuteistasis suvokė paskleistos informacijos savybes – jos neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį. Todėl tai, kad, kaip teigia kasatorius, teismai nenustatė, ar dėl tokios veikos padarymo nukentėjusiesiems (ne)atsirado pavojingų padarinių, jo baudžiamosios atsakomybės už BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų padarymą nepašalina, juolab kad aptariamo nusikaltimo atveju pavojingų padarinių nustatymas nėra ir būtinas.

74. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas atskleidė objektyviuosius ir subjektyviuosius nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

75. Tačiau, nepaisydama prieš tai padarytos išvados, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad negalima pripažinti šmeižimu informacijos, kuri pateikiama pačiam šmeižiamajam.

76. Minėta, kad objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu (žodžiu, raštu, vaizdiniais) bent vienam asmeniui asmeniškai ar neapibrėžtam jų ratui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Vadinasi, tais atvejais, kai kaltininkas melagingą ir žeminančio turinio informaciją pateikia pačiam nukentėjusiajam, jo veiksmai nelaikytini šmeižimu BK 154 straipsnio prasme.

77. Nagrinėjamoje byloje V. A. nuteistas už tris nusikalstamos veikos epizodus, kai tikrovės neatitinkanti ir žeminanti asmenį informacija, be kita ko, buvo paskleista ir patiems nukentėjusiesiems: 1) J. B. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. sausio 21 d., mobiliuoju ryšiu išsiunčiant jai 64 SMS žinutes; 2) R. S. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. sausio 20 d., mobiliuoju ryšiu išsiunčiant jai 33 SMS žinutes; 3) E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d., mobiliuoju ryšiu išsiunčiant jam 11 SMS žinučių. Kadangi, kaip minėta, tokio turinio informacija, paskleista patiems nukentėjusiesiems, nesudaro šmeižimo, nustatyto BK 154 straipsnyje, sudėties, šie tęstinės veikos epizodai šalinami iš V. A. inkriminuojamų veikų, pripažintų įrodyta, aplinkybių, nors tai ir nekeičia nuteistojo veiksmų juridinio vertinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nesudaro teisinio pagrindo keisti teismų sprendimų dalis dėl V. A. paskirtų bausmių.

Dėl ultima ratio (kraštutinė priemonė) principo pažeidimo

78. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, šioje byloje kriminalizuodami civilinius santykius, pažeidė ultima ratio (kraštutinė priemonė) principą. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusieji dėl savo pažeistų teisių ir interesų gynybos galėjo kreiptis civilinio proceso tvarka.

79. Ultima ratio yra vienas esminių ir dažniausiai analizuojamų baudžiamosios teisės principų. Šio principo esmė – racionalus ir proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymas tiek įstatymų leidyboje, tiek taikant baudžiamąjį įstatymą. Aiškindamas baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, turinį ir paskirtį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

80. Taigi, teismų praktikoje atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies teisinės atsakomybės, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės, gali būti remiamasi ultima ratio principu.

81. Tačiau galimybė asmeniui ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka negali būti vertinama kaip savaiminis pagrindas netaikyti kaltininkui baudžiamosios atsakomybės. Civilinio proceso metu ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) daugeliu atvejų yra lygios. Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Baudžiamojo proceso metu, kai asmuo nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, įgyvendinama ir bendrosios prevencijos funkcija, t. y. visuomenei yra parodoma, kad tokio pobūdžio veiksmai yra netoleruojami ir draudžiami. Valstybė yra suinteresuota ne tik pritaikyti teisines priemones kaltininkui, bet ir kaip įmanoma labiau užkirsti kelią panašių nusikalstamų veikų darymui ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-458/2020">2K-253-458/2020</a>).

82. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad valstybės valdžia, kaip visuomenės tvarkos garantas, gali imtis priemonių, taip pat baudžiamojo poveikio, kad adekvačiai ir be nereikalingų ekscesų būtų reaguojama į nepagrįstus ir nesąžiningus žeminamus kaltinimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Castells prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 11798/85, par. Nr. 46).

83. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas tam tikrais atvejais gali peržengti civilinės atsakomybės ribas. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar kaltininko veiksmai yra tokie pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuota konkrečių kriterijų, kuriais remiantis toks vertinimas atliekamas, todėl kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs veikos aplinkybes (paskleistos informacijos turinį, adresatus, kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, tyčią, tikslą ir kt.), priima sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-458/2020">2K-253-458/2020</a>). Nagrinėjamoje byloje paskleidžiant apie nukentėjusiuosius tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo siekiama parodyti juos kaip iškrypėlius, nusikaltėlius, piktnaudžiaujančius alkoholiu bei dangstančius nusikalstamas veikas prieš vaikus darančius asmenis ir pan. Toks nukentėjusiųjų šmeižimas, jo mastas, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas, todėl teigti, kad šioje byloje buvo pažeistas ultima ratio principas, nėra teisinio pagrindo.

84. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. A. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 154 straipsnio 1 dalis – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutartį.

Pašalinti iš skundžiamų teismų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje (trys epizodai), V. A. inkriminuotas aplinkybes, t. y. tai, kad tikrovės neatitinkanti ir žeminanti asmenį informacija buvo paskleista patiems nukentėjusiesiems: 1) J. B. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. sausio 21 d., mobiliuoju ryšiu išsiunčiant jai 64 SMS žinutes; 2) R. S. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. sausio 20 d., mobiliuoju ryšiu išsiunčiant jai 33 SMS žinutes; 3) E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d., mobiliuoju ryšiu išsiunčiant jam 11 SMS žinučių.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė