Baudžiamoji byla Nr. 2K-114-788/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13623-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (pranešėjo), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkės) ir Aleno Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. M. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. konfiskuota nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Subaru Outback“ – vertę atitinkanti pinigų suma – 14 975 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui „Subaru Outback“ paliktas galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui „Subaru Outback“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad 2025 m. balandžio 18 d. apie 22.53 val. Vilniuje, kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties nusukimu į Sniegenų gatvę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,51 prom. etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. baudžiamąją bylą, konstatavo, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore nustatyta tinkamai, todėl A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas nustatytas tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir A. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, be to, nėra pagrindo sumažinti iš A. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui, nes konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma iš A. M., o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. M. gynėjas advokatas D. Skebas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius alkotesterio metrologinės patikros atlikimą, tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nes A. M. veika nepagrįstai buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį, o ne kaip administracinis nusižengimas.
3.2. Nagrinėjamu atveju tikrinant A. M. neblaivumą naudoto alkotesterio metrologinė patikra nebuvo atlikta tinkamai. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB Vakarų „Imega“ metrologė M. M. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 18 d. atliekant alkotesterio metrologinę patikrą vadovautasi ne tuo metu galiojusia bendrosios patikros metodika BPM 8871101-78:2003, patvirtinta Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu, o 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusios alkotesterių bendrosios patikros metodikos BPM 111950581-78:2024, patvirtintos Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2024 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 11V-199-(1.2 E), nuostatomis. Pagal iki 2025 m. liepos 1 d. galiojusią bendrąją patikros metodiką BPM 8871101-78:2003 buvo tikrinama, ar alkotesterio faktinė paklaida neviršija metodikos 2.1 papunktyje nurodytos didžiausios leistinos paklaidos – nagrinėjamu atveju 8 proc., o pagal nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusią bendrąją patikros metodiką BPM 111950581-78:2024 tikrinama, ar alkotesteris atitinka metodikos didžiausią leistiną paklaidą – 7,5 arba 10 proc. (metodikos 5 punkto 1-a lentelė) arba gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytą didžiausią leistiną paklaidą, jei ši yra mažesnė už metodikos nurodytą didžiausią leistiną paklaidą (metodikos 6 punktas).
3.3. Tikrinant A. M. neblaivumą naudoto alkotesterio „Drager Alkotest 7520“ gamintojo techninėje dokumentacijoje alkotesterio paklaida A. M. neblaivumo diapazone nurodyta 1,7 proc., ją kaip didžiausią leistiną paklaidą metrologė įrašė į alkostesterio metrologinės patikros sertifikatą. Tačiau 2024 m. lapkričio 18 d. atliekant alkotesterio metrologinę patikrą gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta paklaida nebuvo galima vadovautis, nes tuo metu galiojusioje bendrojoje patikros metodikoje buvo nustatytas tik vienas konkretus didžiausios leistinos paklaidos dydis – 8 proc., o galimybė vadovautis alkotesterio gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytu paklaidos dydžiu nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, metrologinės patikros metu nustačius, kad prietaisas neviršija bendrosios patikros metodikoje nurodytos didžiausios leistinos paklaidos, į alkotesterio patikros sertifikatą turėjo būti įrašytas būtent 8 proc., o ne 1,7 proc. didžiausios leistinos paklaidos dydis. Taigi, nagrinėjamu atveju alkotesterio metrologinę patikrą atlikusi metrologė, nusprendusi į patikros sertifikatą įrašyti kitą nei bendrosios patikros metodikoje nurodytą didžiausią leistinos paklaidos dydį, viršijo savo įgaliojimus, toks jos sprendimas neatitinka metrologijos teisės aktų nuostatų.
3.4. Nors metrologinės patikros metu ir buvo nustatyta, kad alkotesterio rodmenys neviršijo gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytos didžiausios leistinos paklaidos, tačiau vertinant asmens neblaivumo tikrinimo rezultatus asmens naudai išskaičiuojama maksimali leistina prietaiso paklaida, o ne faktiškai patikros metu nustatytas konkretus (individualus) paklaidos dydis.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl alkotesterio metrologinės patikros duomenų vertinimo, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjgyLTEwNTMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-282-1053/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-282-1053/2025">1A-282-1053/2025</a>, tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio skundo padavimo metu nėra kasacinės instancijos teismo praktikos dėl metrologinių teisės aktų nuostatų taikymo vertinant byloje nagrinėjamą situaciją.
3.6. Nagrinėjamu atveju visos abejonės dėl prietaiso paklaidos taikymo, taip pat įgaliojimus viršijęs metrologės sprendimas alkotesterio metrologinės patikros metu turi būti vertinami A. M. naudai, todėl iš A. M. neblaivumo patikrinimo metu nustatyto 1,54 prom. neblaivumo išskaičiavus 8 proc. paklaidą laikytina, kad A. M. iškvėptame ore tikrinimo metu etilo alkoholio koncentracija buvo 1,41 prom., t. y. užtraukianti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. M. gynėjo advokato D. Skebo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasatoriaus teiginiai dėl teismų netinkamai įvertintos alkotesterio paklaidos yra nepagrįsti. Kasatorius analogiškus klausimus kėlė ir apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuos klausimus išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė.
4.2. Pirmosios instancijos teisme apklausta metrologė M. M. paaiškino alkotesterio metrologinės patikros eigą ir rezultatų fiksavimą. Teismai rėmėsi metrologės parodymais ir bendrosios patikros metodikos nuostatomis bei padarė pagrįstą išvadą, kad metodikoje nurodyta bendra visiems alkoholio kiekio matavimo prietaisams taikoma didžiausia leistina alkoholio koncentracijos matavimo paklaida, o ne konkretaus tikrinamo alkotesterio nustatyta paklaida, konkretaus alkotesterio alkoholio koncentracijos matavimo paklaida įvertinama atliekant prietaiso patikrinimą.
4.3. Tai, jog nagrinėjamu atveju aktualioje bendrosios patikros metodikoje nebuvo tiesioginės nuorodos į alkotesterio gamintojo techninę dokumentaciją, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma alkotesterio gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta didžiausia leistina paklaida, ypač kai byloje metrologinės patikros metu buvo nustatyta, kad alkotesterio rodmenys šios paklaidos neviršijo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. M. gynėjo advokato D. Skebo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl gynėjo ir ginamojo pozicijų skirtumo
6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis A. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės nustatymas buvo būtinas teismui priimant sprendimą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negalėtų būti priimtas A. M., jei jis būtų neigęs savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau gynėjo tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose išsakyta pozicija dėl A. M. nekaltumo ir prašoma bylą jam nutraukti. Gynėjo kasaciniame skunde šiuo aspektu nurodyta, kad jam jo ginamojo pozicija dėl kaltės pripažinimo nėra privaloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks gynėjo procesinis veikimas rodo gynybos dviprasmiškumą ir prieštarauja jo ginamojo byloje patenkintam interesui būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste pabrėžtina, kad kaltės pripažinimas ar nepripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Kaltės pripažinimas vien tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau realiai ketinant apskųsti tokį sprendimą nekaltumo pagrindu, gali reikšti, kad kaltinamasis suklaidino teismą dėl esminės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Dėl neblaivumo laipsnio nustatymo
7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-495/2021">2K-60-495/2021</a>, 2K-181-594/2023). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamosios etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ 4 punkte nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Remiantis šio nutarimo 2.3 papunkčiu, toks neblaivumo tikrinimas atliekamas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.
8. Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartų reikalavimų buvo laikomasi. Įvykio metu A. M. neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Pirmą kartą A. M. įpūtė 1,66 promilės, po 19 minučių – 1,54 promilės. Pritaikius alkotesterio patikros sertifikate nurodytą didžiausią leistiną paklaidą – 1,7 procento, nustatyta, jog jo iškvėptame ore yra 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.
9. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad, nustatant galutinį neblaivumo laipsnį, turėjo būti taikoma didesnė, t. y. 8 procentų, paklaida. Toks teiginys grindžiamas tuo, kad alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ patikros sertifikate neteisingai nustatyta paklaida, nes pagal patikros atlikimo metu galiojusią 2003 m. bendrąją patikros metodiką BPM 8871101-78:2003 turėjo būti nustatyta ne matuoklio gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta 1,7 procento paklaida, o metodikoje nurodyta 8 procentų paklaida. Anot kasatoriaus, pritaikius tokio dydžio paklaidą, A. M. turėjo būti nustatytas galutinis 1,41 promilės neblaivumo laipsnis.
10. Konstatuotina, kad tokia kasaciniame skunde išdėstyta pozicija nepagrįsta. Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė dėl šių argumentų:
10.1. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ patikros sertifikate nurodyta 1,7 procento paklaida nustatyta remiantis patikros metu galiojusia metodika Nr. BPM 8871101-78:2003 (t. 2, b. l. 6–13).
10.2. Byloje apklausta alkotesterio metrologinę patikrą atlikusi metrologė paaiškino, kad ji tikrino alkotesterio atitiktį gamintojo nurodytam paklaidos dydžiui (1,7 proc.), nes matavimo priemonės tikslumas yra vienas iš parametrų, kurį reikia patikrinti metrologinės patikros metu; konkrečios matavimo priemonės tikslumas nurodytas gamintojo techninėje dokumentacijoje; patikros sertifikate būtina nurodyti matavimo priemonės tikslumą, tai ir buvo padaryta remiantis gamintojo technine dokumentacija. Iš byloje pateikto patikros protokolo ir kontrolės ataskaitos matyti, kad alkotesterio patikros metu buvo tikrinama, ar alkotesterio matavimo rezultatai atitinka 1,7 proc. paklaidą (tokia leidžiama paklaida nustatyta alkotesterio gamintojo intervale nuo 1 prom.), ir nustatyta, kad trijų mėginių paklaida buvo atitinkamai 1,33, 1,02 ir 1,42 proc. (t. 2, b. l. 37, 38).
10.3. Šiuo metu galiojančioje ir 2024 m. gruodžio 11 d. patvirtintoje Alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklių bendrosios patikros metodikoje BMP 111950581-78:2024 įtvirtinta nauja nuostata, kad tuo atveju, jei gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta alkotesterio paklaida yra mažesnė už 1 lentelėje pateiktas vertes, taikoma alkotesterio didžiausia leidžiama paklaida, nurodyta gamintojo techninėje dokumentacijoje (Metodikos 6 punktas). Pažymėtina, kad ši nuostata yra tikslinamojo pobūdžio ir ji nereiškia, kad iki šio norminio akto įsigaliojimo paklaida buvo nustatoma kitaip, t. y. neatsižvelgiant į gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytą rodiklį. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šioje metodikoje minima 8 procentų paklaida – tai didžiausia leistina paklaida nustatant tikrinamų matuoklių tinkamumą, o ne konkretaus tikrinamo alkotesterio paklaida. Taigi kiekvieno įrenginio paklaida tiek pagal ankstesnę, tiek pagal galiojančią metodiką nustatoma individualiai, o ne taikant visiems matuokliams tą patį paklaidos rodiklį.
11. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje teismai, tikrindami, ar nustatant A. M. neblaivumo laipsnį buvo tinkamai taikomos neblaivumo nustatymo taisyklės ir metodikos, pagrįstai rėmėsi matuoklio patikros sertifikate nurodytais duomenimis, t. y. kad šio konkretaus alkotesterio paklaida yra 1,7 procento. Pritaikius šią paklaidą, A. M. iškvėptame ore pagrįstai nustatyta 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atitinkamai A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. M. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alenas Piesliakas
