Baudžiamoji byla Nr. 2K-100-697/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45411-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Alvydo Pikelio (pranešėjo) ir Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. O. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo V. B. (V. B.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu:
G. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, pagal BK 2601 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arešto bausme devyniasdešimt parų, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1836 redakcija) laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme penkeriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1836 redakcija) laisvės atėmimo bausme trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir G. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.
V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1836 redakcija) laisvės atėmimo bausme trejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas S. L. (S. L.) pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 264 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1836 redakcija), tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistųjų V. B., S. L. ir nuteistojo G. O. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. O. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 2601 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. rudenį Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas bei turėdamas tikslą jas gabenti kontrabanda, įgijo iš S. L. ne mažiau kaip 201,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas kontrabandos būdu vilkiku tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respubliką. Po to tyrimo nenustatytu laiku kontrabandos būdu vilkiku nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) nugabeno į Lenkijos Respubliką, Vroclavo miestą, kur dalį išplatino nenustatytam asmeniui, o likusią dalį – 201,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė paslėpęs ūkinėje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gruodžio 1 d., kol apie 19.40 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. G. O. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1836 redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. L., 2022 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Ispanijos Karalystėje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo už 3 400 Eur 1 646,77 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei ne mažiau kaip už 6 000 Eur įsigijo 2 979,56 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas paslėpė vilkiko kabinoje. Vėliau G. O. šių narkotinių medžiagų labai didelį kiekį – 4 626,33 g kontrabandos būdu vilkiku tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją, šias medžiagas 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 18.20 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai (detalus nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose).
3. G. O. ir V. B. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-1836 redakcija) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su S. L., o V. B. ir S. L. – ir su kitais tyrimo nenustatytais bendrininkais, turėdami tikslą platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir gabenti jas kontrabanda, 2022 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Ispanijos Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10 054,805 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas G. O. su S. L. paslėpė vilkiko kabinoje. Vėliau G. O. šių narkotinių medžiagų labai didelį kiekį – 10 054,805 g kontrabandos būdu vilkiku tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją, jas 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 14.50 val. perdavė V. B. už 5 000 Eur atlygį. Vėliau V. B. šias narkotines medžiagas paslėpė savo automobilio salone ir jas gabeno Vilniuje, kol 2022 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme apie 19.40 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai (detalus nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose).
4. V. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. gruodžio 1 d. laikė 4,984 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol apie 16.24 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo G. O. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Žemesnės instancijos teismai, paskirdami nuteistajam G. O. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nesilaikė bausmės individualizavimo taisyklių, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bei aiškiai per griežtą bausmę.
5.2. Žemesnės instancijos teismai tinkamai neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to skundžiamuose sprendimuose netinkamai aiškino BK 25 straipsnio 3 dalies (veikų padarymo metu galiojusi 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) nuostatas ir nepagrįstai nusprendė, kad nuteistasis G. O. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe. Pažymima, kad, nuteistajam neinkriminavus veikimo organizuota grupe, jis prarado galimybę būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
5.3. Nuteistasis G. O., pasitikėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir neturėdamas gynėjo, atskleidė visas padarytas nusikalstamas veikas, bendradarbiavo su pareigūnais, prisipažino kaltas ir davė parodymus apie tokias aplinkybes, kurios tyrimui nebuvo žinomos ir pan. Tačiau, kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistasis tokiais veiksmais tik apsunkino savo teisinę padėtį, nes jam nepagrįstai buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.
5.4. Pažymima, kad G. O. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir neteisinga, nes neatitinka nei nuteistojo asmenybės (t. y. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų bei kritiškai vertina šį savo elgesį; charakterizuojamas teigiamai, dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, taip pat augina dvi dukteris; ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais; ateityje nesiruošia nusikalsti, o šios padarytos veikos atsitiktinės ir neapgalvotos), nei padarytų veikų pavojingumo (t. y. padarytos nusikalstamos veikos absoliučiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių baudžiamuoju įstatymu saugomiems gėriams, nes narkotinės medžiagos buvo išimtos iš nelegalios apyvartos). Laisvės atėmimo bausmė yra taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, o esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Be to, siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų, itin reikšminga ne atskirti asmenį nuo visuomenės, o bandyti (pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis) jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, taip prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio.
5.5. Taigi, vertinant bausmės teisingumą, tinkamą jos individualizavimą, svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo socialine aplinka. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Bausmė turi būti vertinama ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017 ir kt.). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju G. O. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kai baudžiamasis įstatymas nustato alternatyvias bausmės rūšis, ne tik nepadės pasiekti jokių bausmės tikslų, bet ir sukels neigiamas pasekmes – ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems ir nuo jo rūpesčio priklausomiems asmenims bei visuomenei apskritai.
5.6. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingos bausmės skyrimo elementas svarbus ir vertinant asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimą baudžiamajame procese. Nors nekvestionuotina, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, vis dėlto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
6. Kasaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėja advokatė R. A. Kučinskaitė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis, kuriomis V. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorė skunde nurodo:
6.1. Žemesnės instancijos teismai, paskirdami nuteistajam V. B. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nesilaikė bausmės individualizavimo taisyklių, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė neteisingą bei aiškiai per griežtą bausmę.
6.2. Nuteistasis V. B. prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo ir nuoširdžiai gailisi dėl šių savo veiksmų. Tokia nuteistojo procesinė pozicija aiškiai rodo kritišką savo elgesio vertinimą ir yra viena esminių prielaidų asmens elgesio korekcijai kaip vienam iš bausmės tikslų. Be to, ši aplinkybė reikšminga ne tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir vertinant tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, tiek bausmės tikslų įgyvendinimą. Akivaizdu, kad neigiamas nuteistojo požiūris į savo nusikalstamus veiksmus lemia jo siekį pasitaisyti, ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, kartu skatina ir teismus parinkti kaltininkui tokią bausmės rūšį, kuri motyvuotų jį pasitaisyti ir tapti visaverčiu visuomenės nariu.
6.3. V. B. praeityje neteistas, dirba keliose darbovietėse, gauna legalias pajamas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, sportuoja, apdovanotas už sportinius pasiekimus, studijuoja, baigė anglų kalbos kursus, per šios bylos proceso laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Kasatorės nuomone, šios aplinkybės aiškiai rodo, kad nusikalstamų veikų darymas nėra V. B. gyvenimo būdas ar jo pajamų šaltinis, o padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio dėl ankstesnės jo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Be to, nuteistasis padarė teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, dėl to ateityje laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir daugiau nenusikals.
6.4. Žemesnės instancijos teismai, skirdami nuteistajam V. B. griežtą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino jo pastangų padedant teisėsaugos pareigūnams atskleisti nusikalstamas veikas (t. y. davė išsamius parodymus apie asmenis, užsiimančius narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, bei kiekvieno jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas; parodė garažą, kur vienas iš nurodytų asmenų laikė narkotines medžiagas; vietą, kurioje buvo perduoti pinigai ir pan.), taip pat tinkamai neatsižvelgė ir į tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, dėl to nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos absoliučiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių baudžiamuoju įstatymu saugomiems gėriams.
6.5. Kasatorės nuomone, žemesnės instancijos teismai, nustatę, kad V. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, akivaizdžiai nuteistajam paskyrė žymiai griežtesnę bausmę, nei jis būtų pripažintas veikęs organizuota grupe, nes nuoširdus prisipažinimas bei organizuota grupe veikusių asmenų atskleidimas būtų sudarę pakankamą teisinį pagrindą spręsti dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
6.6. Pažymima, kad vertinant bausmės teisingumą, tinkamą jos individualizavimą svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo socialine aplinka. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Bausmė turi būti vertinama ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017 ir kt.). Kasatorės nuomone, teismai, paskirdami V. B. labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino nuteistojo socialinių ryšių ir neatsižvelgė į tai, kad jo izoliavimas nuo visuomenės ir artimųjų turės negrįžtamai neigiamų pasekmių ir apsunkins sėkmingos resocializacijos perspektyvą.
6.7. Bausmės paskyrimas turi neprieštarauti ir teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Kasatorė, skunde įvertinusi kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-316-788/2019, 2K-49-976/2020, 2K-167-303/2022, 2K-7-38-1073/2023, 2K-160-813/2025 ir kt.) ir ją palyginusi su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis tiek V. B. inkriminuotų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą, pažymi, kad paprastai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriamos žymiai mažesnės laisvės atėmimo bausmės, nei buvo paskirta nuteistajam, arba skiriamos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Kasatorės nuomone, nagrinėjamoje byloje nuteistajam V. B. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui ir iš esmės užtikrina tik vieną iš bausmės tikslų, t. y. kaltininko nubaudimą, ignoruojant visus kitus bausmės tikslus.
6.8. Žemesnės instancijos teismai taip pat pažeidė teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principus, nes, nagrinėjamoje byloje nustatę analogiškus pagrindus ir aplinkybes, nepagrįstai nuteistajam V. B. paskyrė žymiai griežtesnę galutinę laisvės atėmimo bausmę nei šioje nagrinėjamoje byloje kitam nuteistajam G. O., kuris nuteistas už daugiau ir sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą.
7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo V. B. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės, nuteistojo G. O. gynėjo advokato D. Dargevičiaus kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
7.1. Nepagrįsti ir atmestini kasacinių skundų argumentai, kad nuteistieji G. O. ir V. B. jiems inkriminuotas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Prokuroro nuomone, tokiais argumentais iš esmės siekiama ne tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, o nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
7.2. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistieji, veikdami bendrai, suprato, jog priklauso organizuotai grupei, skirtai sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad V. B. nurodymus gavo ne iš nuteistojo S. L., o iš tyrimo metu nenustatyto asmens, be to, S. L. taip pat vykdė kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, kuriuos perduodavo G. O. Taigi, byloje nėra nustatytas toks asmenų veikimo pavojingumas, kuris būtų prilyginamas organizuotai grupei. Be to, kasatoriai skunduose taip pat teigia, kad nuteistųjų veikos buvo neapgalvotos ir atsitiktinio pobūdžio. Prokuroro nuomone, kasatoriai tik dirbtinai bando kvalifikuoti nuteistųjų veikimą organizuota grupe, taip nepagrįstai siekdami BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
7.3. Nepagrįsti ir atmestini kasacinių skundų argumentai, kad žemesnės instancijos teismai paskyrė neteisingas ir per griežtas laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems G. O. ir V. B. Prokuroro nuomone, nuteistiesiems G. O. ir V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytų nusikaltimų pavojingumui bei nuteistųjų asmenybėms, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dar labiau jas mažinti ar skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo V. B. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo G. O. gynėjo advokato D. Dargevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmių paskyrimo
9. Nuteistųjų V. B. ir G. O. gynėjų kasaciniuose skunduose keliamas netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas – teigiama, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bausmei skirti, todėl nuteistiesiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra teisingos, nes turėjo būti paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tačiau šie kasatorių prašymai taikyti nuteistiesiems V. B. ir G. O. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes yra nepagrįsti.
10. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, 2K-169-458/2020, 2K-201-788/2021, 2K-233-976/2021, 2K-75-1073/2025). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ne subendrintai bausmei, o skiriant bausmę už atskirą nusikaltimą.
11. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020).
12. Skundžiamais žemesnės instancijos teismų sprendimais nuteistajam V. B. už BK 7 straipsnio 12 punkte ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta švelnesnė bausmė nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, o paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė), už sunkų BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nurodyto nusikaltimo padarymą paskirta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. y. artima minimaliam bausmės dydžiui), o už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – arešto bausmė dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Tuo tarpu nuteistajam G. O. už padarytus BK 7 straipsnio 12 punkte ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus du labai sunkius nusikaltimus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirtos penkerių metų šešių mėnesių ir penkerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės (t. y. žymiai švelnesnės bausmės nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė), už BK 7 straipsnio 12 punkte ir BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, už BK 2601 straipsnio 3 dalyje padarytą sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams dviem mėnesiams, už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nesunkų nusikaltimą paskirta arešto bausmė devyniasdešimt parų, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) padarytus du sunkius nusikaltimus paskirtos trejų metų šešių mėnesių ir trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės (t. y. paskirtos bausmės artimos minimaliems bausmių dydžiams). Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir G. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu ir išnagrinėjusi kasatorių argumentus, kuriuose nenurodoma naujų aplinkybių ar aplinkybių, į kurias neatsižvelgė žemesnės instancijos teismai, nenustatė pagrindo tenkinti kasatorių prašymus ir nuteistiesiems G. O. ir V. B. už jų padarytas nusikalstamas veikas skirti galutines subendrintas švelnesnes bausmių rūšis.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo V. B. ir nuteistojo G. O. gynėjo apeliacinius skundus, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmių skyrimo nuteistiesiems ir, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas, tarp jų ir kasaciniuose skunduose nurodytas, aplinkybes (t. y. vertino, kad abu nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis; taip pat atsižvelgė į nuteistųjų teigiamas charakteristikas bei jų socialinę aplinką; vertino, kad labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, kuriais disponavo nuteistieji, nepateko į visuomenę ir kt.), nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to nuteistiesiems paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.
15. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų išvada, kad švelnesnės rūšies bausmių V. B. ir G. O. paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, neatitiktų jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nebūtų pasiekti ir visi bausmės skyrimo tikslai.
16. Nepagrįsti ir atmestini kasatorių skundo argumentai, kad jei žemesnės instancijos teismai būtų pripažinę, kad nuteistieji V. B. ir G. O. veikė organizuota grupe, o ne bendrininkų grupe, būtų pakankamas pagrindas spręsti dėl galimybės nuteistuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
17. Žemesnės instancijos teismams skundžiamuose sprendimuose išsamiai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nustačius, kad nuteistieji V. B. ir G. O. bei S. L. nusikalstamas veikas, nustatytas BK 7 straipsnio 12 punkte ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarė veikdami bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe, akivaizdžiai nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti ir dėl nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis taikoma, kai asmuo padeda atskleisti aukšto organizacinio laipsnio, itin pavojingas nusikalstamo bendrininkavimo formas turinčių organizuotų grupių, nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus. Organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo nustatymas yra susijęs su bylos aplinkybių – bendrininkų grupės organizacinių ryšių, pastovumo, hierarchinės struktūros, bendros kasos ir kitų būdingų požymių nustatymu, o tai susiję su bylos aplinkybių nagrinėjimu, todėl tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas. Be to, pažymėtina, kad paprastai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas toks asmuo atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (40–48 punktuose) argumentuotai ir išsamiai atsakė į visus šiuos kasaciniuose skunduose keliamus argumentus, susijusius su kasatorių nuomone dėl netinkamo bendrininkų grupės inkriminavimo nuteistiesiems V. B. ir G. O. bei galimybės juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, remdamasi kasacinių skundų argumentais, paneigti šiuos išsamius apeliacinės instancijos teismo argumentus ar juos vertinti kitaip.
19. Nuteistojo V. B. gynėja kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad žemesnės instancijos teismai V. B. už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Šie kasatorės argumentai pagrįsti. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad nuteistajam V. B. už BK 7 straipsnio 12 punkte ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima minimaliai bausmei, nustatytai BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Tokio dydžio bausmės paskyrimas buvo motyvuojamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu per pirmines apklausas V. B. visiškai neatskleidė tikrųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir teigė, kad narkotines medžiagas jis įgijo sau vartoti, o tik vėlesnių apklausų metu tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai jis nurodė tikrąsias veikų padarymo aplinkybes. Pažymėtina, kad būtent ši paskirta bausmė ir lėmė galutinės subendrintos bausmės dydį, nes su kitomis bausmėmis buvo subendrinta apėmimo būdu.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismai itin sureikšmino šias V. B. nurodytas aplinkybes pirminių apklausų metu ir tinkamai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis iš esmės viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kurių metu nurodė visas jam žinomas aplinkybes, ir net tokias, kurios teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinomos. Be to, dėl nuteistojo V. B. apklausų metu nurodytų aplinkybių buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad tai, jog V. B. prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei padėjo išaiškinti šias nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta ir tai, kad nuteistasis V. B. neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, mokosi ir dirba, charakterizuojamas teigiamai, nebevartoja nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio ir pan. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. paskirta žymiai didesnė laisvės atėmimo bausmė nei kitam nusikalstamos veikos bendrininkui G. O., kuris padarė net septynias nusikalstamas veikas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. B. paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra tinkamai individualizuota ir laikytina neatitinkančia teisingumo principo.
21. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas, o bausmės tikslai bus pasiekti nagrinėjamoje byloje V. B. už BK 7 straipsnio 12 punkte ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinant ir paskiriant jam šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
22. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, žemesnės instancijos teismų sprendimai keičiami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant nuteistajam V. B. aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 54 straipsnio nuostatos).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. O. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti.
V. B. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Kitas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
