Dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr.3K-3-407/2007 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:

121.13; 121.20

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovams K. J. M., T. M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M., D. R., antstoliui R. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus 7 notarų biuro notarei D. B., R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 16 d. turto perdavimo aktą, kuriuo išieškotojui K. J. M. perduotas administracinis visuomeninis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pripažinti negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, kuria K. J. M. padovanojo minėtą turtą žmonai T. M.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį byloje ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartyje įtvirtintos tokios sąlygos: 1) ieškovas įsipareigoja sumokėti T. ir K. M. 70 000 Lt iki 2001 m. liepos 31 d. už administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) atsakovai T. ir K. M., gavę iš ieškovo 70 000 Lt sumą, įsipareigoja perleisti jam administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 2 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir geranoriškai padėti ieškovui įforminti nuosavybės teisę į pastatą ir žemę, o ieškovas įsipareigoja atsisakyti ieškinio reikalavimų; 3) ieškovas ir atsakovai, savo įsipareigojimus, nurodytus sutartyje, turi teisę įvykdyti prieš terminą; 4) antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo geranoriškai pritarė šiai taikos sutarčiai ir pastato arešto nuėmimui; 5) šalys geranoriškai susitarė, kad įvykdžiusios šios taikos sutarties visus punktus, viena kitai pretenzijų neturės.

T. M. ir K. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu, nurodydami, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškių materialinių ir procesinių teisės normų taikymo klaidų, nes nutarties patvirtintomis sąlygomis buvo išspręstas klausimas, išeinantis už bylos nagrinėjimo ribų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu, nustačius, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. vasario 1 d. duomenimis T. M. ir K. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovai taikos sutartimi buvo įsipareigoję perleisti ieškovui, nėra ir nebuvo registruotos. Teismas sprendė, kad disponuoti turtu turi teisę tik turto savininkas, todėl atsakovų įsipareigojimas perleisti nurodytą žemės sklypą yra niekinis. Patvirtinęs taikos sutarties sąlygą, kurios vykdyti yra neįmanoma, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartį pakeitė; panaikino jos dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad atsakovai T. M. ir K. M. įsipareigoja perleisti ieškovui 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir geranoriškai padeda įforminti nuosavybės teisę į žemę; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo po proceso atnaujinimo pateiktą ieškinį atsakovams K. M., T. M., Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M., D. R., antstoliui R. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus 7 notarų biuro notarei D. B., R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes atnaujintos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš esmės tapatus pateiktam ieškiniui.

Teismas, nustatęs, kad T. M. ir K. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo įregistruotos, pažymėjo, jog atsakovų įsipareigojimas perleisti ieškovui nurodytą 2 ha žemės sklypą yra niekinis dėl subjekto ydingumo, nes disponuoti turtu turi teisę tik turto savininkas (1964 m. CK 96 straipsnio l dalis). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas šis atsakovų įsipareigojimas, prieštaravo nutarties priėmimo metu galiojusio 1964 m. CPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kadangi kitos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas panaikino tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią taikos sutarties sąlygą dėl nurodyto žemės sklypo perleidimo, kitą nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties dalį paliko nepakeistą (CPK 371 straipsnio l dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad atsakovai, prašydami teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje, iš esmės siekė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį su ieškovu, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nemotyvuotai spręsdamas dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, netinkamai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas; nevertinęs atsakovų prašymų CK šeštosios knygos IV dalies LII skyriaus normų prasme, teismas nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo patvirtintos taikos sutarties teisinė galia ir jos materialinės teisinės pasekmės šalims yra apibrėžtos Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies LII skyriaus normomis, o iš tokios sutarties šalims kylančios procesinės – teisinės pasekmės nustatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje ir 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte. CK 6.985 straipsnio 1 dalyje ir CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas, todėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymas sukelia procesines sankcijas sutarties nevykdančiai šaliai. Šiose materialinės ir procesinės teisės normose nustatytos šalims pasekmės taikytinos, kai šalys sutinka su sutarties sąlygomis kaip nekintančiomis, tačiau jų nevykdo arba vykdo netinkamai. Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims taip pat sukuria ir materialinius - teisinius santykius, todėl tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nuspręsti tenkinti atsakovų prašymą visiškai ir panaikinti teismo patvirtintą taikos sutartį arba prašymą atmesti.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl visų atsakovų nurodytų reikalavimų. Teismas, nustatęs, kad viena taikos sutarties sąlyga prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, pripažino šią sutarties sąlygą niekine ir iš dalies pakeitė 2001 m. gegužės 7 d. teismo nutartį. Teismo teisė keisti nutartį yra įtvirtinta CPK 371 straipsnio 2 dalyje.

2. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra absoliuti, nes ribojama CPK 327 straipsnyje įtvirtintomis sąlygomis, šia teise gali būti naudojamasi tik išimtiniais atvejais. Tokia pozicija yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatorius pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti konkretūs bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui pagrindai, tačiau pagal nurodytus CPK straipsnius (CPK 329, 330, 313 straipsniai) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta dėl proceso teisės normų pažeidimo ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai sprendimas naikinamas CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintais pagrindais, t. y. esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams (CPK 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas), tačiau skundžiamoje nutartyje absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį tik tuomet, kai proceso pažeidimai lemia neteisingą bylos išsprendimą; formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą draudžiama (CPK 328 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų prašymų CK šeštosios knygos IV dalies LII skyriaus teisės normų prasme, nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes atsakovų prašymų vertinimas šiuo aspektu yra materialinės teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, privalo pats šią klaidą ištaisyti. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo atskleista bylos esmė, pažeistos įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklės, ar kad neatskleistų faktinių aplinkybių pobūdis ir apimtis turi esminės reikšmės, jog bylą būtų galima perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra skundo teisinis ir faktinis pagrindas, todėl, kai pripažįstama būtina, apeliacinės instancijos teisme gali būti pakartotinai ar papildomai tiriami įrodymai (CPK 324 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Kartu ieškovas nurodo, kad nebuvo vertinama ta aplinkybė, jog ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir atsakovai priėmė iš jo 70 000 Lt, tačiau patys atsakovai sutartinių įsipareigojimų nevykdo. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidė šią procesinę teisę reglamentuojančias CPK teisės normas, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnio 1 dalis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

3. Dėl CK teisės normų taikymo, sprendžiant dėl teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties galiojimo. Taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl tokia sutartis gali būti panaikinama tik civilinio proceso įstatymuose nustatyta tvarka ir pagrindais, o ne remiantis civilinio kodekso normomis. Be to, civilinio proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai padaroma aiški teisės normos taikymo klaida, negali būti siejamas su taikos sutarties vykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl, atnaujinus procesą šiuo pagrindu, taikos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymas negali būti vertinamas. Pirmosios instancijos teismui, panaikinus imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančią taikos sutarties nuostatą, teisės taikymo klaida buvo ištaisyta ir nebelietė neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

Ieškovo kasacinį skundą palaiko ir su kasacinio skundo argumentais, kad skundžiamos nutarties išvada, jog teismas privalėjo arba panaikinti taikos sutartį (tenkinti prašymą atnaujinti procesą) arba palikti sprendimą nepakeistą (netenkinti prašymo atnaujinti proceso) yra nepagrįsta, nes pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atnaujinus procesą, teismo sprendimas gali būti pakeistas, sutinka prisidėjimą prie kasacinio skundo pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai K. J. M. ir T. M. prašo kasacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas teisės nustatinėti naujų aplinkybių, pagrįstai perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad būtų ištirtos aplinkybės, susijusios su taikos sutarties vykdymu ir sutartimi nustatytų įsipareigojimų pažeidimu, ir priimtas sprendimas tenkinti atsakovų prašymą panaikinti taikos sutartį visiškai arba atsakovų prašymą atmesti. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą skolininkams T. M. ir K. J. M. dėl baudos skyrimo esant neįvykdytam teismo sprendimui, bylos Nr. 3K-3-261/2005, išaiškinta, kad taikos sutartis sukuria šalims materialinius – teisinius santykius; tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato CK, todėl teismas turėtų išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl tolesnio sutarties vykdymo arba nutraukimo. Ši kasacinio teismo nutartis nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, todėl teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, turėjo nustatyti, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti sutartyje nurodytą sumą, tolesnis prievolės vykdymas atsakovams prarado prasmę ir taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, buvo nutraukta CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal CK 6.983 straipsnio 2 dalį iš taikos sutarties kylanti prievolė dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia, todėl taikos sutarties dalies negaliojimas lemia visos sutarties negaliojimą. Dėl to negalima panaikinti tik tos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintos atitinkamos taikos sutarties sąlygos, naikinama turi būti visa teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Atsiliepime atsakovai taip pat pažymi, kad kasacinio skundo argumentas dėl 70 000 Lt priėmimo iš ieškovo nepagrįstas, tai patvirtina byloje esantys įrodymai (mokėjimo nurodymas Nr. 144144621).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra absoliuti. CPK normos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtinais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečių bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui pagrindų.

Pagrindus, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustato CPK 327 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, t. y. absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Kasatorius teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų prašymų CK šeštosios knygos IV dalies LII skyriaus teisės normų prasme, nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes atsakovų prašymų vertinimas šiuo aspektu yra materialinės teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, privalo pats šią klaidą ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti atsakovų prašymą visiškai ir panaikinti teismo patvirtintą taikos sutartį arba prašymą atmesti (pažymėtina, jog ši išvada yra netgi nemotyvuota), taip pat nėra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes, minėta, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, privalo pats šią klaidą ištaisyti.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netgi nenurodė, kad bylos išsprendimui būtų reikalinga išreikalauti kokius nors įrodymus, ištirti kokias nors aplinkybes. Dėl to šiuo pagrindu byla taip pat negalėjo būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas netikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, nes jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra iš esmės patikrinti apeliacine tvarka.

Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, kasacine tvarka peržiūrima apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir byla pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui apeliacine tvarka perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas