Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr.3K-3-405/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4; 99.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. Ch. (M. Ch.) ir Z. Ch. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Ch. ir Z. Ch. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pinus Proprius“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Geostatyba“, uždarajai akcinei bendrovei „If draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Pinus Proprius“ 205 520 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl naujo viešbučio statybos, šalia kurio gyvena ieškovai, bei prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovų, naujai pastatytas statinys užstojo vaizdą į Gedimino prospektą, užtamsino ieškovų virtuvės-valgomojo langus. Visa tai sąlygojo papildomos drėgmės atsiradimą ieškovų patalpose, dėl per mažo atstumo tarp pastatų padidėjo gaisro kilimo ir jo greito persimetimo į gretimus pastatus rizika. Ieškovai pažymėjo, kad gyvenimo sąlygų pablogėjimas sumažino ieškovų turimo nekilnojamojo turto vertę. Žala dėl turto vertės netekimo sudaro 76 400 Lt. Be to, ieškovų gyvenamasis būstas, esantis name, kuris įrašytas į respublikinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, statybų metu buvo apgadintas: suskilo pastato fasadinė siena, sutrūkinėjo laiptinės sienos, bute virš langų atsivėrė vertikalūs plyšiai. Ieškovai nurodė, kad buto kapitalinio remonto darbų orientacinė sąmata sudaro 129 120 Lt išlaidų sumą. Ieškovai taip pat nurodė, kad didelis triukšmas ir vibracija statybų metu, gyvenamųjų patalpų užtamsinimas, padidėjusio gaisro pavojaus baimė ir kitos aplinkybės turėjo neigiamos įtakos ieškovų ir jų vaiko sveikatai, todėl atsakovas privalo kompensuoti sveikatai padarytą neturtinę žalą, kuri įvertinta 50 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovams 49 980 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 066 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovų atsakovui UAB „Pinus Proprius“ 12 033,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „If draudimas“ – 3 000 Lt, trečiajam asmeniui UAB „Merko statyba“ – 1 058,54 Lt išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovų 153,72 Lt, iš atsakovo UAB „Pinus Proprius“ - 38,43 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. name, kuris yra įtrauktas į respublikinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą bei saugotinas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. 2002 m. liepos 13 d. atsakovas sudarė viešbučio Vilniaus g. 10 statybos rangos sutartį su UAB „Merko statyba“. Siekdamas nustatyti statybos darbų poveikį šalia statybvietės esantiems objektams, atsakovas 2002 m. birželio 3 d. sudarė sutartį su J. Š. pastatų ir konstrukcijų tyrimų, matavimų personaline įmone dėl pastatų (duomenys neskelbtini) esamų ir galimų deformacijų stebėjimo ir jų įvertinimo. Atsakovas, kaip statybų užsakovas, žadėjo pasirūpinti, kad būtų pašalinti defektai, o ieškovų patalpų techninė būklė, lyginant ją su ta, kuri egzistavo iki statybų pradžios, nebūtų blogesnė. Teismas taip pat nustatė, kad namo, kuriame gyvena ieškovai, pagrindinių laikančių konstrukcijų būklė ir jų pažeidimai buvo fiksuoti 1979 m., 1983 m., 2002 m. liepos 8 d.; prieš pradedant viešbučio statybas, jų metu ir statybų pabaigoje. Deformacijų (duomenys neskelbtini) bute stebėjimo 2003 m. lapkričio mėnesį akte teigiama, kad ieškovų buto sienose, medinių konstrukcijų tinkuotose pertvarose pastebimi įvairios krypties plyšiai bei jų pėdsakai; reikia atlikti pagrindinių konstrukcijų ir apdailos remontą: sutvirtinti įskilusias sąramas, sienas, lipdinius; sutvarkyti plyšius lubose; perkloti sienų apdailos plyteles bei perdažyti sienas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl atsakovo viešbučio statybos darbų poveikio (iš esmės dėl sukeltos garsinės ir mechaninės vibracijos) ieškovų buto patalpose atsirado nauji arba padidėjo anksčiau susiformavę defektai, t. y. atsirado arba padidėjo plyšiai (įtrūkimai) patalpų sienose, lubose, sąramose, gipso lipdiniuose, konstatavo, jog už ieškovams padarytą žalą yra atsakingas atsakovas. Apskaičiuodamas priteistinas buto defektų, atsiradusių arba padidėjusių dėl atsakovo vykdytos statinio statybos, šalinimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi UAB „A. J. K. K.“ parengta orientacine buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmata, tačiau, vadovaudamasis UAB „Projektų ekspertizė“ ekspertų išvada, kad viešbučio statyba įtakojo ieškovų bute jau buvusius pagrindinių konstrukcijų, sienų, lubų bei sąramų pažeidimus ta apimtimi, kuria jie padidėjo dėl veiksmų, susijusių su šiais darbais, nepripažino nurodytoje sąmatoje numatytų išlaidų grindims renovuoti, naujiems langų rėmams gaminti, durims ir pakabinamoms luboms tvarkyti, elektros laidams ir kitiems instaliacijos elementams pakeisti (lokalinės sąmatos 7-9 eilutės). Perskaičiavęs išlaidų dydį pagal likusius sąmatoje numatytus darbus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams turi būti priteista iš atsakovo 49 980 Lt žalos atlyginimas dėl galimų remonto darbų, skirtų buto konstrukcijų defektams pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, kad į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus įtraukti objektai turi būti saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, į tai, kad, neišlikusi istorinė forma yra atkuriama modeliuojant įgyvendinimo pasekmes Senamiesčio vertėms, teismas sprendė nemažinti 49 980 Lt nuostolių sumos dėl buto pagrindinių konstrukcijų nusidėvėjimo bei gyventojų pajamų mokesčio tarifo pasikeitimo.

Teismas nepripažino pagrįstais ieškovų argumentų, kad viešbutis „Novotel“, esantis Gedimino pr. 16, Vilniuje, buvo suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Dėl ieškovų teiginio, jog buvo užstatyti ieškovų buto virtuvės ir sanitarinio mazgo langai, orientuoti į Gedimino prospektą, pablogėjo buto sanitarinė higieninė būklė, padidėjo triukšmo lygis, o įrengus vadinamąjį „šviesos šulinį“ atsirado gaisro pavojus, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos nedraudžia keisti trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygų, tarp jų ir natūralaus apšvietimo, jeigu laikomasi nustatytų higienos normų. Bylos duomenys patvirtina, jog pastačius viešbutį pasikeitė ieškovų buto virtuvės ir pagalbinių patalpų, kurių insoliacijos rodikliai nėra normuojami, apšvietimas. Siekiant apsaugoti ieškovų ir kitų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų interesus, viešbučio „Novotel“ projektuotojas UAB „Renova“ suprojektavo „šviesos šulinį“, kurio atitiktį normatyviniams statybos techninių dokumentų reikalavimams tikrino statinio projektavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdę įgalioti asmenys, tačiau pažeidimų nenustatė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovų pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštuose nurodyta, jog gyvenamųjų butų virtuvės patalpoms natūralaus apšvietimo koeficientas nenormuojamas ir tiesioginių saulės spindulių patekimas neprivalomas. Atlikti natūralaus apšvietimo skaičiavimai patvirtina, kad statomas viešbutis tenkino (duomenys neskelbtini) butų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvės ir pagalbinių patalpų apšvietimo normatyvinius reikalavimus. Viešbučio statinio projekto vadovo teigimu, „šviesos šulinys“ yra įprasta Vilniaus senamiesčio užstatymo priemonė.

Vertindamas ieškovų teiginius dėl teritorijos detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros atitikties teisės aktų reikalavimams, teismas nurodė, kad sklypų, esančių Gedimino pr. 14, 16/10 ir Vilniaus gatvės bei Gedimino prospekto atkarpų nedidelių veiklos mastų detaliojo plano organizatorė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri byloje yra trečiuoju asmeniu. Atsakovas negali būti atsakingas už trečiojo asmens veiksmus pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį, o teismas neturi diskrecijos teisės ex officio keisti trečiojo asmens procesinės padėties ir pripažinti jį atsakovu. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad projektuojant ir statant viešbučio pastatą atsakovas pažeidė detaliojo plano sprendinius. Sprendimą greta namo, kuriame yra ieškovų butas, statyti devynių aukštų pastatą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas. Šis sprendimas galioja, ieškovai įstatymų nustatyta tvarka jo neginčijo, todėl jis yra privalomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai, gyvendami centrinėje miesto dalyje, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bus išsaugotas iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo susiformavęs miesto centrinės dalies užstatymas ir per jų buto langus atsiveriantis vietovaizdis. Teismas konstatavo, kad 2004 m. sausio 30 d. viešbučio „Novotel“ pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina atliktų statinio statybos ir montavimo darbų atitiktį projektui ir normatyviniams statybos dokumentams, prieduose prie leidimų nustatytiems paminklosauginiams-architektūriniams reikalavimams, projektavimo dokumentuose numatytoms natūralios šviesos patekimo kompensacinėms priemonėms.

Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą kompensuoti dėl pablogėjusių gyvenimo sąlygų jų buto vertės netekimą, nurodė, kad negautomis pajamomis yra laikoma turtinė nauda, kurios sukėlusių žalą veiksmų metu nukentėjusysis dar nebuvo gavęs, tačiau kuri neabejotinai būtų gauta, jei nebūtų buvę žalą sukėlusių veiksmų. Ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad pajamų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais pažeistos jų teisės, ir kad negavo reikalaujamo dydžio pajamų, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovai būtų ketinę parduoti, keisti ar kitaip disponuoti butu. Būdami pasyviais nekilnojamojo turto rinkos dalyviais, ieškovai objektyviai negalėjo patirti 76 400 Lt nuostolių negautų pajamų forma, nes ir be atsakovo atliktų veiksmų nebūtų gavę prašomos priteisti pinigų sumos. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovo vykdytos viešbučio statybos buvo suluošinti ar kitaip buvo sužalota jų sveikata. Teismo aiškinimu, tiek specialioji CK 6.283 straipsnio 1 dalies norma, tiek bendroji CK 6.250 straipsnio 2 dalies norma sudaro autonomiškus neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, todėl negali būti suprantama, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalis nukreipia į CK 6.283 straipsnio 1 dalį, ir atvirkščiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei Statybos įstatymas, nei kiti statybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato neturtinės žalos atlyginimo atvejų, ieškovų reikalavimą pripažino nepagrįstu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovų apeliacinio skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo civilinę atsakomybę dėl kilusios žalos ieškovų buto patalpose atsiradus naujiems ar padidėjus anksčiau susiformavusiems defektams, kuriuos lėmė atsakovo vykdomos statybos gretimame sklype. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad atsakovas, dalyvaudamas sutartiniuose teisiniuose santykiuose dėl viešbučio statybos darbų, buvo numatęs prievolę atlyginti tretiesiems asmenims bet kokią žalą, atsiradusią statinio statybos procese, be to, prievolę pašalinti defektus taip, kad ieškovų buto patalpų techninė būklė nebūtų blogesnė už tą, kuri buvo iki statybos pradžios, atsakovas deklaravo ir šioje byloje teikiamuose procesiniuose dokumentuose, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada galimų išlaidų žalos pasekmėms pašalinti atlyginimą priteisti iš atsakovo iš dalies pagal UAB „A. J. K. K.“ parengtą ieškovų buto remonto, restauravimo, atstatymo darbų lokaline sąmatą orientacinėmis skaičiuojamosiomis kainomis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kadangi pagal byloje esančius dokumentus ieškovų bute esančių defektų, turinčių ryšį su atsakovo vykdyta statinio statyba, pašalinimas siejamas tik su sienose, lubose, sąramose ir lipdiniuose esančių plyšimų (įtrūkimų) susiuvimo, injektavimo, inkaravimo ir apdailos darbais, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog lokalinėje sąmatoje numatyti kiti darbai - buto grindų renovacija, naujų langų rėmų gaminimas, durų ir pakabinamų lubų tvarkymas, elektros laidų ir kitos instaliacijos pakeitimas - nėra susiję su tais defektais, kurie atsirado arba padidėjo dėl atsakovo statinio statybos darbų poveikio, todėl jie pagrįstai neįtraukti į atlygintinų išlaidų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad visų UAB „A. J. K. K“ parengtoje lokalinėje sąmatoje numatytų buto remonto, restauravimo, atstatymo darbų išlaidų priteisimas iš atsakovo reikštų ieškovų buto pilną remontą ir renovaciją (atnaujinimą) atsakovo lėšų sąskaita; taikyti tokio dydžio prievolę atsakovui nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad ieškovų buto defektų šalinimo išlaidos apskaičiuotos tiksliai ir aiškiai.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad ieškovai jiems atsiradusią žalą kildina iš pasekmių, kurias sukėlė atsakovo veiksmai – viešbučio pastatymas šalia pastato, kuriame yra ieškovų butas. CK 4.103 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo, t. y. dėl neteisėtos statybos padaryta žala atlyginama CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl siekiant nustatyti, ar atsakovui gali būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė už ieškovų nurodytos žalos atsiradimą, būtina išsiaiškinti, ar viešbučio projektavimo, jo statybos, pastatyto viešbučio priėmimo eksploatuoti proceso metu atsakovas, kaip statybos užsakovas ir statytojas, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal bylos duomenis viešbučio projektavimas ir statyba buvo teisėti, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tuos padarinius, kuriuos ieškovai įvardija kaip turtinę žalą dėl buto vertės sumažėjimo bei neturtinę žalą dėl pakenkimo jų sveikatai, psichinei bei psichologinei būsenai. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje sukaupti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, projektuodamas, statydamas ir parengdamas eksploatuoti pastatytą viešbutį, laikėsi norminių statybos teisės aktų reikalavimų, todėl pripažintina, jog ieškovų gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo iki šio viešbučio statybos, pasikeitė nepažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovų argumentai apie tai, kad atsakovo statinys suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra nepagrįsti. Statinio projektavimo, jo statybos, priėmimo eksploatuoti, ieškovų skundų tyrimo valstybinėse institucijose metu, taip pat nagrinėjant šią bylą nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą jį pripažinti atsakingu už ieškovų reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. kovo 3 d. rašte pažymėta, kad jokio pavojaus namo, kuriame yra ieškovų butas, saugumui nėra. Atsakovo viešbučio statybos projektiniams dokumentams pritarta higieninės ekspertizės protokolais. Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštuose nurodyta, kad virtuvės patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK) yra nenormuojamas, tačiau tam, kad ieškovų buto virtuvėje būtų natūralus apšvietimas, atsakovo viešbučio projekte buvo numatytos natūralios šviesos patekimo kompensacinės priemonės - vėdinamas „šviesos šulinys“ (įrengus „šviesos šulinį“, natūralaus apšvietimo rodiklis ieškovų buto virtuvėje nepažeidžia anksčiau galiojusio NAK norminio dydžio). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte pažymėta, kad, patikrinus statomo viešbučio projektinę dokumentaciją bei apžiūrėjus statybvietę, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta; naujai suprojektuoto pastato siena į ieškovų patalpų pusę numatyta kaip ugniasienė, skirta išvengti gaisrui į gretimus pastatus plisti. Atsakovo viešbutis buvo projektuojamas ir statomas laikantis galiojančio teritorijos detaliojo plano sprendiniuose numatytų reikalavimų, nepažeidus specialiųjų projektavimo sąlygų, atlikus projektinės dokumentacijos bendrąją ir higieninę ekspertizes, pagal nustatytąja tvarka išduotame statybos leidime nurodytas sąlygas; teismo paskirtos techninės-ekonominės ekspertizės išvados patvirtino, kad, išnagrinėjus visą viešbučio statybos vykdymo darbų dokumentaciją, statybos techninių reglamentų pažeidimų, galėjusių turėti įtaką ieškovų gyvenimo sąlygų pakitimams, nenustatyta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nurodoma, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti statinio esminiai reikalavimai apima ir gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie, ieškovų teigimu, buvo pažeisti projektuojant ir statant atsakovo viešbutį. Tokių teiginių nepagrįstumą patvirtina galiojantis (nepanaikintas ir nenuginčytas) 2004 m. sausio 30 d. statytojo UAB „Pinus Proprius“ viešbučio su prekybinėmis patalpomis pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad projektuodamas, statydamas ir parengdamas eksploatuoti viešbučio pastatą, atsakovas vadovavosi statybos norminiais ir kitais teisės aktais (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje numatytas statytojo pareigas, t. y. viešbučio statybą pradėjo, vykdė ir baigė teisėtai. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovų reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri, jų teigimu, padaryta dėl buto vertės sumažėjimo bei pakenkimo ieškovų sveikatai, pareikštas neegzistuojant visoms būtinosioms civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygoms, o teisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis), tačiau įstatymuose nenustatyta, kad teisėtus veiksmus statybos procese atlikęs asmuo (statytojas) būtų atsakingas dėl teisėtos statybos atsiradusią žalą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad esant tokioms miesto centro plėtros kryptims ir numatytiems veiklos joje būdams, ieškovai negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jų turėtos gyvenimo ir buities sąlygos išliks visiškai nepakitusios.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo priimtus teismų procesinius sprendimus pakeisti ir visiškai patenkinti jų ieškinį dėl žalos atlyginimo bei priteisti iš atsakovo jų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atlygintinos žalos dydžio atsiradus ar padidėjus ieškovų buto defektams. Teismai, spręsdami dėl atlygintinos žalos dydžio, nepagrįstai sumažino atstatomojo remonto darbų sąmatą, išbraukdami iš jos dalį būtinųjų darbų, susijusių su langų, durų, grindų remontu ir nurodytų UAB „A. J. K. K.“ orientacinėje sąmatoje, kuriuos lėmė atsakovo vykdyti statybų darbai ir kurie tiesiogiai susiję su sienų plyšių tvarkymu. Teismai taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis); visai nevertino byloje esančių įrodymų – fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti vertikalūs didėjantys plyšiai, esantys virš langų; pirmosios instancijos teismas atsisakė apžiūrėti būstą. Teismai, nustatydami padarytą žalą, turėjo taikyti Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 97 patvirtintą Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos 13 punktą, kuriame įtvirtinta, kad nustatant vertybėms padarytą žalą taikomas ypatingosios vertės metodas, skaičiuojant nekilnojamosios vertybės kultūrinės vertės požymių praradimo arba atkuriamąją vertes ir neskaičiuojant nusidėvėjimo.

2. Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo. Dėl naujo komercinio pastato gretimame sklype pastatymo sumažėjo ieškovų buto apšvietimas bei jie prarado vaizdą į Savivaldybės aikštę ir Gedimino prospektą. Dėl šių visuotinai žinomų aplinkybių (reginiai pro langus, insoliacija), lemiančių nekilnojamojo turto vertę, ieškovų buto vertė sumažėjo 76 400 Lt. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį toks nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas yra laikytinas turto vertės netekimu, o ne negautomis pajamomis.

3. Dėl įrengto „šviesos šulinio“ atitikties statybos, priešgaisrinės saugos normatyviniams reikalavimams bei įtakos sveikatai. Naujai suprojektuotame pastate įrengtas šviesos šulinys gali būti pavojingas gaisro atveju, sudarydamas padidėjusio slėgio efektą bei sąlygas gaisrui po gyvenamojo namo, Vilniaus g. 12, butus išplisti. Teismai neatsižvelgė į Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.02(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 40.2.2 punktą, pagal kurį reikalaujama, kad statiniai būtų įrengiami taip, kad ugnis nepatektų į ortakius ir neplistų, būtina sudaryti reikiamus oro srautus ir slėgius. Atsakovas nepateikė duomenų, kad šios saugumo priemonės yra užtikrintos. Taip pat teismai turėjo atsižvelgti į gaisrinės saugos reikalavimus gyvenamiesiems pastatams, kurie yra patvirtinti STR 2.02.01:2004 74, 127 punktuose, nes pagal šiuos reikalavimus yra nustatytas lifto šachtos konstrukcijų mažiausias atsparumas ugniai ir pan.; teismai taip pat netyrė, ar šviesos šulinyje įrengtos perteklinio slėgio sistemos, atsisakė kviesti teisme liudyti Vyriausios priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūną, pasirašiusį statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris turėtų patikslinti, ar buvo tikrintas Vilniaus g. 12-ojo namo priešgaisrinės padėties kitimas prijungus atsakovo statinį. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šviesos trūkumas tiesiogiai veikia žmogaus savijautą, aklina siena priešais langą neigiamai veikia psichiką. Teismas nevertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2003 m. kovo 31 d. pažymos Nr. 2002/05-1116, kurioje daromos išvados dėl dirbtinio patalpų apšvietimo poveikio, nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo apžiūrėti įvykio vietą bei įvertinti dabartines realias gyvenimo sąlygas. Aplinkybė, kad gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas Lietuvoje nėra normuojamas, nėra pagrindas teigti, jog ieškovų gyvenimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teismai neatsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 258.4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos išorės oro paėmimo įranga turi būti taip suprojektuota, kad galėtų imti neužterštą orą. Priešingu atveju išorės oras turi būti valomas prieš tiekiant jį į patalpas. Tuo tarpu „šviesos šulinyje“ yra didelė tarša, kaupiasi dulkės ir pan., o tai turi įtakos sveikatai. Kadangi nurodytų aplinkybių teismai nevertino, priimti procesiniai sprendimai yra nepagrįsti.

4. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešbučio statybos bei jos padarinių. Gyvenamųjų patalpų užtamsinimas, padidinto gaisro pavojaus baimė, statybos metu padidėjusio triukšmo, aklinos sienos poveikis psichinei būsenai turi ir ateityje turės tiesioginę įtaką ieškovų sveikatai. Ilgalaikis neigiamų veiksnių poveikis vertintinas kaip reali žala, kuri dėl atsakovo kaltės bus daroma ir ateityje. Teismas, atmesdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, pažeidė CK 6.251 straipsnio nuostatą dėl visiško nuostolių atlyginimo bei CK 6.249 straipsnyje įtvirtintą teismo teisę įvertinti realią būsimos žalos atsiradimo galimybę ir priteisti žalos atlyginimą konkrečia pinigų suma. Be to, teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nevertino pablogėjusią sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų – išrašų iš medicininių dokumentų.

5. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsakovo naudai iš ieškovų priteistos nepagrįstai didelės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas yra didelio komercinio objekto statytojas ir savininkas, todėl pajėgus pats padengti turėtas atstovavimo išlaidas. Be to, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad atstovavimo išlaidos buvo priteistos už žalą atsakingam asmeniui iš asmenų, kuriems ta žala buvo padaryta. Teismai pažeidė CPK 88 straipsnį, nevertindami ieškovų prašymo priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nevertino dalies byloje pateiktų įrodymų (įmokas už buto įvertinimą, orientacinės sąmatos sudarymą patvirtinančių dokumentų).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio skundo netenkinti, teismų priimtus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovų išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad pirmasis kasacinio skundo argumentas atlyginti visų orientacinėje sąmatoje nurodytų darbų kainą yra nepagrįstas, nes bet kokių papildomų išlaidų, kurios nėra susiję su defektais dėl viešbučio statybos darbų poveikio, atlyginimas nėra atsakovo atsakomybė. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovų buto defektų, atsiradusių iki ir nepriklausančių nuo viešbučio statybos, šalinimo. Kasaciniame skunde dėstomos tik prielaidos dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, jos nepagrįstos byloje surinktais įrodymais ar motyvais. Be to, kasatorių motyvas dėl Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 97 patvirtintos Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos taikymo neatitinka tikrovės, nes nei bylą nagrinėję teismai, nei atsakovas neginčijo, kad atlyginant žalą dėl pažeistų objektų neturėtų būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, tai tiesiogiai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

Dėl antrojo kasacinio skundo argumento atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovų reikalavimo dėl sumažėjusios turto vertės atlyginimo netenkino ne dėl to, kad laikė ieškovų negautomis pajamomis, o dėl to, kad toks ieškovų reikalavimas apskritai nepagrįstas, nes nebuvo įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, galėjęs lemti jo civilinę atsakomybę (atsakovo viešbučio statyba buvo pripažinta teisėta). Teisėtais veiksmais padaryta žala atlygintina tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nėra įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis ieškovai galėtų reikalauti atlyginti dėl teisėtos statybos sumažėjusią turto vertę. Be to, ieškovai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad jų gyvenamoji aplinka miesto centre išliks nepakitusi, nepaveikta viešojo intereso nulemtos miesto plėtros. Taip pat pažymėta, kad nustatant rinkos vertės sumažėjimą nebuvo įvertintas buto vertės padidėjimas dėl viešbučio pastatymo ir aplinkos sutvarkymo.

Dėl trečiojo kasacinio skundo argumento atsiliepime pažymima, kad ieškovų teiginiai, jog įrengtame „šviesos šulinyje“ oras yra užterštas, negali lemti atsakovo kaltės dėl to, kad įrengus statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus visiškai atitinkančią kompensacinę priemonę, ieškovai liko nepatenkinti jos funkcionalumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo viešbutis buvo projektuojamas ir statomas pagal visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kasatorių argumentai, kad „šviesos šulinys“ neatitinka statybos, priešgaisrinės saugos reikalavimų yra nemotyvuotas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Šios kompensacinės priemonės atitiktį normatyviniams reikalavimams tikrino pagal Statybos įstatymo 24 straipsnį statinio projektavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdę įgalioti asmenys ir pažeidimų nenustatė. Kasatorių nurodyta Seimo kontrolieriaus pažyma negali turėti įrodomosios galios, nes buvo išduota institucijos, neturinčios kompetencijos vertinti ar spręsti byloje iškeltų teisinių klausimų. Tuo tarpu oficialiu rašytiniu įrodymu – 2004 m. sausio 30 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktu – patvirtinta, kad atlikti statybos ir montavimo darbai atitinka projektą ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, taip pat esminius statinio reikalavimus. Šis valstybės institucijos pagal jos kompetenciją priimtas aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turinčiu didesnę įrodomąją galią. Be to, iš atsakovo gali būti reikalaujama užtikrinti tik maksimalias teisės aktuose įtvirtintas (STR 2.01.01 (2):1999) prevencijos priemones, padėsiančias užkirsti gaisro kilimo galimybę, o ne įrengti priemones, kurios užtikrintų, kad gaisras apskritai nekiltų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovai reikalaudami iš atsakovo įrodymų, kad jis elgiasi teisėtai, pažeidžia savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), taip pat rungimosi principą.

Atsakydamas į kasatorių argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodo, kad teismai teisingai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai konstatavo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais; statybos veiklą reglamentuojantys įstatymai neįtvirtina neturtinės žalos atlyginimo galimybės. Teismai teisingai sprendė, kad nustačius, jog statyba buvo teisėta, atsakovas negali būti atsakingas už tuos padarinius, kuriuos ieškovai įvardija kaip neturtinę žalą. Kasaciniame skunde nepateikiama jokių motyvų ir nenurodomi įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pažeidė kokius nors statybų tvarką reglamentuojančiuose aktuose nustatytus ribinius triukšmo ir kitus reikalavimus. Be to, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų susirgimo. Ieškovų nepagrįstas nerimas yra nulemtas jų individualių savybių, o ne atsakovo veiklos, todėl tokie ieškovų interesai negali būti pripažinti teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepime į kasacinį skundą dėl ieškovų reikalavimo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, turėjo pagrindą išeiti už paprastai maksimaliai priteistino užmokesčio ribų ir atsakovui priteisė pagrįstas ir protingas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad kasatoriai bylos nagrinėjimo metu nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad dėl atsakovo statybos darbų poveikio galėjo atsirasti ar atsirado ieškovų bute esančių langų rėmų, grindų, durų ar elektros instaliacijos defektai, todėl jų reikalavimas atlyginti visų orientacinėje sąmatoje nurodytų darbų vertę yra nepagrįstas. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, tenka ieškovui, tačiau ieškovas įrodinėjimo pareigą dėl butui padarytos žalos siekia perkelti atsakovui, taip pažeisdamas proceso šalių rungimosi principą. Teismai, spręsdami dėl atlygintinos žalos dydžio, rėmėsi byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma ir nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo reikalaujamų atlikti darbų ir atsakovo veiklos, todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atsakomybė šia apimtimi negalima, nes nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas kasatorių argumentas, kad teismai, nagrinėdami bylą ir tik iš dalies remdamiesi ieškovų pateikta orientacine sąmata, pažeidė procesines teisės normas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai taikė ir aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas bei CK 6.251, 6.249 straipsnių nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo ieškovams atlyginti neturtinę žalą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė (ekstraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisės klausimas yra susijęs su materialinės teisės normų, reglamentuojančių deliktinę atsakomybę, aiškinimu ir taikymu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Jei įstatymai nenustato, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda atlikus teisėtus veiksmus, viena iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra neteisėti veiksmai, kurie pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį gali pasireikšti neteisėtu neveikimu (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas), neteisėtu veikimu (veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, atlikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Kolegija pažymi, kad, sprendžiant su statybomis susijusios žalos atlyginimo klausimus, svarbu tinkamai įvertinti statytojo veiksmų teisėtumą. Dėl to būtina atriboti statybos vykdymą pagal teisės aktų nustatyta tvarka išduotame statybos leidime nurodytas sąlygas, patvirtintą statinio projektą nuo statybų metu atliekamų statybos darbų, nes iš esmės teisėta statyba gali būti vykdoma, t.y. statybos darbai gali būti atliekami pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl įtrūkimų ieškovų buto patalpose atsiradimo arba padidėjimo, klausimą, net nenurodęs, kodėl atsakovas UAB „Pinus Proprius“ laikytinas ieškovo skolininku, bet vien tik remdamasis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad skolininko kaltė preziumuojama, o kaltės prezumpcija apima neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja jo nelegalumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo prievolę atlyginti žalą, atsiradusią dėl įtrūkimų ieškovų buto patalpose atsiradimo arba padidėjimo kildino iš atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ susitarimo atlyginti bet kokią statinio statybos proceso eigoje tretiesiems asmenims padarytą žalą, kadangi, kaip matyti iš statybos rangos sutarties (T. 1, b. l. 146-180) 40.1 punkto, statybos darbų atlikimu tretiesiems asmenis padarytą žalą įsipareigojo atlyginti ne užsakovas, o rangovas.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, statytojas yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Būtent statytojui, o ne rangovui yra išduodamas leidimas statybai, todėl statytojas privalo atlyginti tretiesiems asmenis dėl statybos procese atliktų neteisėtų veiksmų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Viena iš tokių sąlygų yra statinių esamos techninės būklės nepabloginimas (6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovo statinio statybos laikotarpiu padidėjo pastato, kuriame yra ieškovų butas, konstrukcijose (sienose, lubose) anksčiau buvę plyšiai ar jų pėdsakai, taip pat atsirado naujų plyšių. Įvertinus atsakovo statinio statybos metu atliktus žemės kasimo šalia pastato, kuriame yra ieškovų butas, darbus, statybos darbams atlikti naudotos technikos keliamą vibraciją, namo, kuriame yra ieškovų butai, deformacijų stebėjimo ir jų įvertinimo išvadas, teismo paskirtos ieškovų buto techninės-ekonominės ekspertizės išvadas, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai ieškovų buto techninės būklės pablogėjimą pagrįstai siejo su atsakovo vykdytais viešbučio statybos darbais, todėl konstatavo esant priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.247 straipsnis). Nustačius, kad statybos procese buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to ieškovų bute atsirado ar padidėjo defektai, atsakovo viešbučio statybos procese atsiradusi žala pagrįstai priteista iš atsakovo. Kasatoriai, ginčydami šiuo pagrindu atsiradusios žalos dydį, teigia, kad būtina ne tik atlikti jų buto patalpų sienose ir lubose atsiradusių ar padidėjusių plyšių tvarkymo darbus, bet ir suremontuoti ar pakeisti jų buto langus, duris, grindis, elektros instaliaciją. Byloje nėra ir kasatoriai nenurodo įrodymų, kuriuos įvertinus būtų galima daryti išvadą, kad būtinumas renovuoti grindis, pagaminti ir pakeisti langų rėmus, duris, sutvarkyti pakabinamas lubas, pakeisti elektros laidus ir kitus instaliacijos elementus yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo viešbučio statybos darbais, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas teisingai nurodo, kad kasatorių motyvas dėl Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 97 patvirtintos Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos taikymo neatitinka tikrovės, nes nei bylą nagrinėję teismai, nei atsakovas neginčijo, kad atlyginant žalą dėl pažeistų objektų neturėtų būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tai tiesiogiai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriuo priteista nuostolių suma nemažinta dėl ieškovų buto pagrindinių konstrukcijų nusidėvėjimo.

Dalies turtinės žalos (76 400 Lt) priteisimo pagrindą ieškovai nurodė jų buto vertės sumažėjimą dėl to, kad, gretimame sklype atsakovui pastačius viešbutį, sumažėjo ieškovų buto apšvietimas bei jie prarado vaizdą į Savivaldybės aikštę ir Gedimino prospektą. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį toks nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas yra laikytinas turto vertės netekimu, o ne negautomis pajamomis (antrasis kasacinio skundo argumentas). Bet tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų buto vertės sumažėjimą neteisingai kvalifikavo kaip negautas pajamas, o ne kaip turto vertės netekimą, nesudaro pagrindo priteisti ieškovui 76 400 Lt turtinės žalos, kadangi abiem atvejais civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms – žalai, neteisėtiems veiksmams, žalą padariusio asmens kaltei bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje nustatyta, kad atsakovo viešbučio pastato statyba iš esmės yra teisėta, kadangi ieškovai neįrodė ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog statant viešbučio pastatą atsakovas pažeidė detaliojo plano sprendinius, numatytus Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr.2432 V „Dėl sklypų Gedimino pr. 14, 16/10 ir Vilniaus gatvės bei Gedimino prospekto atkarpų nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, atsakovas viešbučio pastatą statė pagal suderintą pastato projektą, turėdamas Vilniaus miesto plėtros departamento išduotus leidimus. Šio viešbučio pastato statybos teisėtumas patvirtintas ir 2004 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (101) 11.4-262. Byloje nenustatyta, kad kuris nors iš minėtų administracinių aktų būtų panaikintas ar ieškovai būtų įrodę jų neteisėtumą. Nustatę, kad atsakovas teisėtai pastatė viešbučio pastatą, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo dėl 76 400 Lt turtinės žalos priteisimo. Įvertinusi šioje byloje svarbią aplinkybę, jog ieškovų buto langai, kurie po atsakovo viešbučio pastatymo atsidūrė „šviesos šulinyje“, nors ir teisėtai, tačiau buvo iškirsti namo ugniasienėje, kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog jų gyvenamoji aplinka miesto centre išliks nepakitusi, nepaveikta viešojo intereso nulemtos miesto plėtros.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos priteisimo pagrindą ieškovai nurodo neigiamą tiesioginę įtaka jų sveikatai, kurią sąlygojo atsakovo viešbučio statybos padariniai: ieškovų gyvenamųjų patalpų užtamsinimas, padidinto gaisro pavojaus baimė, statybos metu padidėjusio triukšmo, aklinos sienos poveikis psichinei būsenai. Kaip jau buvo minėta, jeigu įstatymai nenumato, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda atlikus teisėtus veiksmus, viena iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra neteisėti veiksmai. Taip pat jau buvo minėta, jog byloje nustatyta, kad atsakovo viešbučio pastato statyba iš esmės yra teisėta. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog yra nepagrįsti ieškovų argumentai, kad atsakovo statinys suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį. Šios dalies 1 punkto pažeidimas, kaip jau buvo nurodyta, pasireiškęs bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, buvo padarytas statybos procese ir sąlygojo tik defektų ieškovų bute atsiradimą ar padidėjimą, bet nedaro pačios statybos neteisėta. Nustačius, kad atsakovas teisėtai pastatė viešbučio pastatą, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl to kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ketvirtąjį kasacinio skundo argumentą, kad teismas, atmesdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, pažeidė CK 6.251 straipsnio nuostatą dėl visiško nuostolių atlyginimo bei CK 6.249 straipsnyje nustatytą teismo teisę įvertinti realią būsimos žalos atsiradimo galimybę ir priteisti žalos atlyginimą konkrečia pinigų suma. Dėl tos pačios priežasties kaip teisiškai nepagrįstas atmetamas trečiasis kasacinio skundo argumentas bei argumentas, kad teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, nevertino pablogėjusią sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų – išrašų iš medicininių dokumentų. Kolegija taip pat konstatuoja, kad yra visos privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos neturtinei žalai, ieškovų patirtai dėl nepatogumų likviduojant atsakovo statinio statybos laikotarpiu ieškovų buto patalpų sienose ir lubose naujai atsiradusius ar padidėjusius jau buvusius plyšius, tačiau ši žala negali būti priteista, kadangi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o statybos santykius reglamentuojantys įstatymai nenumato tokios neturtinės žalos atlyginimo.

Nepagrįstas penktasis kasacinio skundo argumentas, kad atsakovo naudai iš ieškovų priteistos nepagrįstai didelės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Priteisdamas iš ieškovų atsakovo naudai advokato atstovavimo išlaidų teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio normas. Tai, kad atsakovas yra didelio komercinio objekto statytojas ir savininkas, todėl pajėgus pats padengti turėtas atstovavimo išlaidas, bei tai, kad atstovavimo išlaidos buvo priteistos už žalą atsakingam asmeniui iš asmenų, kuriems ta žala buvo padaryta, nėra pagrindas netaikyti ar kitaip aiškinti ir taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio normas. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė CPK 88 straipsnį, kadangi nevertino ieškovų prašymo priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nevertino dalies byloje pateiktų įrodymų (įmokas už buto įvertinimą, orientacinės sąmatos sudarymą patvirtinančių dokumentų). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams klausimą, įvertino ieškovo minėtus byloje (T. 1, b. l. 12-14) esančius dokumentus ir pagal juos priteisė ieškovams išlaidų už buto įvertinimą ir sąmatos parengimą.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti kasacine tvarka apskųstos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas