Dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr.3K-3-322/2007 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4;

42.8; 42.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Kunčiuvienės įmonės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Kunčiuvienės įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilijampolės sveikatos centras“, tretiesiems asmenims P. L. ir Kauno teritorinei ligonių kasai dėl skolos už stomatologines paslaugas priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Kunčiuvienės įmonė nurodė, kad 2002 m. gruodžio 20 d. sudarė su atsakovu UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią jis (ieškovas) įsipareigojo suteikti prie atsakovo įkurto šeimos sveikatos centro prisirašiusiems gyventojams pirminę ambulatorinę stomatologinę asmens sveikatos priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas. Minėtos sutarties 3 punkte atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą per 10 dienų nuo apmokėjimų iš teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) gavimo. Pagal sutarties 2.3 punktą jo (ieškovo) atsakovui pateikiamų sąskaitų suma turėjo atitikti TLK už stomatologines paslaugas atsakovui pervedamą sumą. Atsakovas taip pat įsipareigojo informuoti ieškovą apie iš TLK gautus mokėjimus už stomatologines paslaugas (sutarties 3.3.2 punktas) bei iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikti ataskaitą PAASPC F Nr. 1 už praėjusį mėnesį (sutarties 3.3.1 punktas). Būtent pagal šiuos dokumentus jis (ieškovas) turėjo išrašinėti sąskaitas atsakovui, nes tik taip buvo galima užtikrinti, kad išrašomų sąskaitų už suteiktas paslaugas suma atitiktų TLK atsakovui už stomatologines paslaugas pervedamą sumą, kaip kad buvo susitarta Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punkte. Tačiau, ieškovo teigimu, per visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovas nepateikė jam jokios rašytinės informacijos, kuria remdamasis jis būtų galėjęs išrašyti sąskaitas už suteiktas stomatologines paslaugas. Sąskaitos buvo išrašomos pagal atsakovo žodinį paaiškinimą apie tai, kiek konkrečiai lėšų jis gavo tą mėnesį iš TLK už stomatologines paslaugas. Tačiau kiek lėšų atsakovas gauna iš TLK už stomatologines paslaugas, ieškovo teigimu, jam niekada tiksliai nebuvo žinoma. Nurodytos aplinkybės liudija, kad atsakovas, nepateikdamas informacijos, elgėsi nesąžiningai, nes nesilaikė CK 6.200 straipsnio reikalavimų vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis. Per laikotarpį nuo 2003 m. kovo 1 d. (kai įsigaliojo atsakovo sutartis su Kauno TLK) iki 2005 m. vasario 28 d. (kai baigėsi tarp jo (ieškovo) ir atsakovo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis) atsakovas gavo iš Kauno TLK už stomatologines paslaugas 42 961,44 Lt, tačiau jam (ieškovui) pagal išrašytas sąskaitas-faktūras sumokėjo tik 20 397,93Lt ir taip liko skolingas 22 563,51 Lt, kuriuos ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo, taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškiniu atsakovas UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ prašė teismo pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 20 d. Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „sąskaitos suma turi atitikti Teritorinės ligonių kasos už stomatologines paslaugas UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ pervedamą sumą“. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jis vykdo šeimos sveikatos centro veiklą. Ši Bendradarbiavimo sutarties sąlyga, atsakovo teigimu, neatitinka šalių faktiškai aptartos sąlygos, nes iš tikrųjų šalys susitarė, kad ieškovas gaus iš atsakovo už stomatologines paslaugas 50 proc. sumos, kurią TLK perves atsakovui. Būtent tokia sąlyga yra protinga ir naudinga abiem šalims. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas pervesti jam visą iš TLK gautą sumą pažeidžia jo (atsakovo) teises bei sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovas, įsipareigodamas suteikti stomatologines paslaugas sveikatos centro pacientams, kartu apribojo ir savo civilinę atsakomybę už žalą dėl paciento sveikatos sužalojimo, nes pagal CK 6.741 straipsnį, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos pagal sutartį teikiamos sveiktos priežiūros įstaigoje, kuri nėra sutarties šalis, visais atvejais atsiranda ir sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė, analogiška sutarties šalies atsakomybei. Be to, pagal LR sveikatos draudimo įstatymą sutartis dėl apmokėjimo už stomatologines paslaugas su teritorinėmis ligonių kasomis gali sudaryti tik sveikatos centrai (poliklinikos). Šios paslaugos yra apmokamos iš TLK gautomis lėšomis pagal prisirašiusiųjų prie centro pacientų skaičių. Dėl to ieškovo pretenzijos į visą sveikatos centro iš TLK gaunamą sumą yra nesąžiningos. Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punkto sąlyga, atsakovo manymu, pripažintina negaliojančia CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindais, nes prieštarauja sąžiningumo kriterijams bei iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas žinojo, kokias sumas sveikatos centras gauna kas mėnesį iš TLK ir dvejus metus nekėlė jokių pretenzijų dėl gauto apmokėjimo už paslaugas. Jis (atsakovas), pervesdamas ieškovui 50 proc. iš TLK gautos sumos, faktiškai vykdė žodinį šalių susitarimą, ir tą patvirtintina ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros. Ieškovas neįrodė, kad atliko paslaugų už ieškinyje nurodytą sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Bendradarbiavimo sutartyje nebuvo nustatyta konkreti paslaugų kaina, tačiau buvo aptarta konkreti šalių atsiskaitymo tvarka, t. y. sutarta atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal mokestinius dokumentus – ieškovo išrašytas sąskaitas-faktūras – tačiau ne daugiau kaip TLK pervestos sumos. Sutarties pagrindu atsakovui atsirado prievolė apmokėti ieškovui už suteiktas stomatologines paslaugas pagal ieškovo išrašytas sąskaitas-faktūras. Aplinkybės, kad ieškovo išrašytas ir pateiktas sąskaitas atsakovas apmokėjo, šalys neginčija. Teismas laikė, kad iš sutartyje įtvirtintų šalių teisių ir pareigų matyti, jog prievolę tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sutarties 2.3 punktą prisiėmė ne atsakovas, o ieškovas, kurį pateikti teisingus duomenis mokestiniuose dokumentuose už atliktas paslaugas įpareigoja ne tik sutartis, bet ir įstatymas (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 12 punktai, 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 23 straipsnis, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 punktas). Teismas nustatė, kad Bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu (nuo 2002 m. gruodžio 20 d. iki 2005 m. vasario 28 d.) buvo išrašomos sąskaitos-faktūros mažesnei, negu nustatyta sutarties 2.3 punkte, sumai, tačiau objektyvių įrodymų, be paties ieškovo paaiškinimų, patvirtinančių, kad atsakovas nesuteikė ieškovui informacijos, reikalingos tinkamam mokestinių dokumentų įforminimui, į bylą nebuvo pateikta. Ieškovo raštai, adresuoti atsakovui, dėl informacijos apie iš TLK gautus mokėjimus pateikimo yra rašyti 2005 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, t. y. po to, kai sutartiniai santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, todėl šie raštai, teismo vertinimu, negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo nurodytą aplinkybę dėl informacijos nepateikimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pats ieškovas nesiėmė priemonių informacijai apie TLK pervedamas sumas gauti. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovui iš TLK buvo pervedamos sumos pagal prisirašiusių prie sveikatos centro gyventojų skaičių ir todėl atsakovas pagal sutarties 2.3 punktą privalėjo sumokėti ieškovui visą iš TLK gautą sumą, teismas laikė neturinčia esminės reikšmės šalių tarpusavio atsiskaitymui, šią išvadą motyvuodamas tuo, kad, nepaisant iš TLK gautų mokėjimų, sutarties 2.3 punkto sąlyga neatleidžia ieškovo nuo pareigos pateikti mokestinius dokumentus dėl atliktų paslaugų reikalaujamai sumai. Pažymėjęs, kad šalys buvo susitarusios dėl atsiskaitymo būdo (sutarties 2.3 ir 3.1 punktai), ir jo privalėjo laikytis bei nepažeisti aukščiau minėtų įstatymų reikalavimų, todėl aplinkybės apie atliktas paslaugas gali būti įrodinėjamos ne bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis, o tik buhalteriniais dokumentais (CPK 177 straipsnio 4 dalis), kurių dėl reikalaujamo priteisti 22 563,51 Lt įsiskolinimo į bylą nebuvo pateikta, teismas darė išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, jog jis suteikė paslaugų už reikalaujamą priteisti sumą (CPK 178 straipsnis), ir ieškinį, kaip neįrodytą, atmetė. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo, teismas laikė, kad Bendradarbiavimo sutartis savo turiniu yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurios šalys yra juridiniai asmenys, užsiimantys verslu, todėl ši sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi ir jos sąlygos negali būti ginčijamos CK 6.188 straipsnyje nustatytais pagrindais šalies, kuri nėra vartotojas. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo susitaręs su ieškovu dėl pusės iš TLK už stomatologines paslaugas pervedamos sumos sumokėjimo ieškovui. Iš viso sutarties turinio, teismo vertinimu, matyti, kad šalys buvo susitarusios atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas pagal ieškovo išrašomas sąskaitas-faktūras, tačiau neviršijant iš TLK pervestų sumų (CK 6.193 straipsnis). Atsakovui neįrodžius priešieškinyje išdėstytų sutarties 2.3 punkto sąlygos nuginčijimo pagrindų (CPK 178 straipsnis), teismas priešieškinio reikalavimą atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Bendradarbiavimo sutartį šalys vykdė apie dvejus mestus, ir per visą šį laikotarpį atsakovas atsiskaitinėjo su ieškovu pagal pastarojo pateiktas sąskaitas. Įrodymų, patvirtinančių, kad iki sutarties nutraukimo (2005 m. vasario 28 d.) būtų pareiškęs atsakovui kokių nors pretenzijų dėl nevisiško apmokėjimo ar informacijos apie iš TLK gaunamas sumas nepateikimo, ieškovas teismui nepateikė. Byloje esančius rašytinius įrodymus įvertinusi kaip patvirtinančius, jog pretenzijas atsakovui ieškovas pareiškė tik po to, kai atsakovas nutraukė Bendradarbiavimo sutartį, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) leidžia teigti, jog sutartimi išreikšta tikroji šalių valia buvo tokia, kad atsakovas apmokės ieškovui tik už faktiškai suteiktas paslaugas. Atsižvelgdama į tai, kad Bendradarbiavimo sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, teisėjų kolegija pažymėjo, jog sudarant tokio pobūdžio sutartis, atlyginimo dydis paprastai priklauso nuo atliktų darbų kiekio. Atsakovui iš TLK pervedamų piniginių sumų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, priklausė nuo prie atsakovo prisirašiusių gyventojų skaičiaus, o ne nuo ieškovo suteiktų paslaugų apimties. Įrodymų, kad suteikė paslaugų už didesnę sumą, negu gavo iš atsakovo, ieškovas į bylą nepateikė. Pripažinusi pirmosios instancijos teismą tinkamai taikius sutarčių aiškinimo taisykles nustatančias CK normas, teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad šalys buvo susitarusios atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas pagal ieškovo išrašomas sąskaitas-faktūras, tačiau neviršijant iš TLK pervestų sumų.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas E. Kunčiuvienės įmonė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino atsakovo padarytų Bendradarbiavimo sutarties pažeidimų įtakos tinkamam ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymui ir taip pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalies, 6.200 bei 6.206 straipsnių nuostatas. Šie pažeidimai lėmė nepagrįstas teismų išvadas dėl tikrosios sutarties šalių valios, kad atsiskaitymas tarp šalių vyks atsakovui sumokant ieškovui tik už pastarojo faktiškai suteiktas paslaugas. Kasatoriaus teigimu, remiantis Bendradarbiavimo sutarties 2.3 ir 3.3 punktais, ieškovo pareiga išrašyti sąskaitą-faktūrą, kurios suma atitiktų TLK pervedamą sumą, galėjo būti tinkamai įgyvendinta tik gavus iš atsakovo Bendradarbiavimo sutarties 3.3 punkte nurodytą PAASPC F Nr. 1 ataskaitą už praėjusį mėnesį. Atsakovas šio įsipareigojimo nevykdė, ir tai lėmė netinkamą ieškovo pareigos teisingais duomenimis vesti buhalterinę apskaitą vykdymą. Sąskaitos buvo išrašomos atsakovui žodžiu nurodžius sumą, kuri, kaip paaiškėjo iškėlus šią bylą, buvo neteisinga. Kadangi atsakovo pareigos vykdymas buvo prielaida tinkamam ieškovo pareigos vykdymui, tai ieškovas negali būti laikomas netinkamai įvykdęs sutarties sąlygas (CK 6.64 straipsnio 3 dalis, 6.206 straipsnis). Be to, Bendradarbiavimo sutartis nenustatė ieškovui prievolės rinkti su TLK susijusią informaciją. Tokia prievolė sutartyje buvo nustatyta tik atsakovui, kaip vienintelei sutarties šaliai, kurią su TLK siejo bendradarbiavimo santykiai.

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir taip pažeidė sutarties laisvės principą reglamentuojančias CK 6.156 straipsnio nuostatas, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Šie pažeidimai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad Bendradarbiavimo sutarties, kaip paslaugų teikimo sutarties, kaina priklausė nuo atliktų darbų kiekio. Pagal CK 6.720 straipsnio 1 dalį, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Remiantis šia norma, kasatoriaus teigimu, laikytina, kad CK nenustato, jog sutartų paslaugų kaina turi atitikti faktiškai suteiktų paslaugų kainą. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo sutarties kaina, kuri buvo sutarta bendru šalių susitarimu, kasatoriaus teigimu, ne tik tenkino abi šalis, bet ir leido joms gauti pelno. Atsakovas nuo pat bendradarbiavimo pradžios pažeidė Bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir mokėjo ieškovui tik pusę sutarto uždarbio, tačiau nei sutartyje, nei kituose dokumentuos neatsispindi šalių susitarimas dalintis atsakovo iš TLK gaunamas lėšas per pusę. Atsižvelgtina, kasatoriaus manymu, ir į tai, kad atsakovo sveikatos centre įrengtas modernus ieškovo stomatologijos kabinetas traukė pacientus, kurie naudodavosi ne tik stomatologo, bet ir kitų sveikatos priežiūros specialistų paslaugomis, ir tai buvo naudinga atsakovo verslui. Tuo tarpu atsakovas, visą bendradarbiavimo laikotarpį mokėdamas ieškovui tik pusę uždirbto atlygio, pažeidė, o teismai, nepagrįstai atmesdami ieškinį, neapgynė teisėtų ieškovo lūkesčių, kylančių iš šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismai nepagrįstai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas, kaip sveikatos priežiūros įstaiga, veikė tik kaip tarpininkas tarp ieškovo ir TLK, nes Bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu odontologai neturėjo galimybės tiesiogiai sudaryti sutartis su TLK, o atsakovas Bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu kas mėnesį gaudavo iš TLK lėšas ne už faktiškai suteiktas paslaugas, o pagal atitinkamus įkainius, paskaičiuotus asmenų, prisirašiusių sveikatos priežiūros įstaigoje, skaičiui. Be to, Pirmosios instancijos teismas, sprendimu nustatęs, jog pagrindo mokėti ieškovei tik puse jos uždirbtos sumos nėra, kartu suteikė atsakovui galimybę pasilikti neteisėtai pasisavintas ieškovės uždirbtas lėšas, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą patvirtino, nors vienas bendrųjų teisės principų skelbia, kad iš neteisės teisė negali atsirasti. Ieškovo nuomone, tokia po pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties susidariusi dviprasmiška situacija pažeidžia ne tik civiliniam procesui keliamus tikslus, bet ir ieškovo teisėtus interesus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nenustatė, jog atsakovas butų pažeidęs bendradarbiavimo sutarties sąlygas, o nenustačius sutarties pažeidimo fakto, nebuvo ir pagrindo vertinti pažeidimo įtaką ieškovo įsipareigojimų vykdymui. Sutarties sąlyga, kad ieškovo išrašomos sąskaitos suma turi atitikti TLK atsakovui pervedamą sumą, visiškai nereiškia, kad sąskaitos suma turi sutarpti su TLK pervedama suma. Dėl to teismai pagrįstai sprendė dėl sutarties šalių valios, jog atsiskaitoma bus atsakovui apmokant ieškovui tik už pastarojo faktiškai suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.716 straipsnį paslaugų sutartimi klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad CK nėra nustatyta, jog sutartų paslaugų kaina turi atitikti faktiškai suteiktų paslaugų kainą. TLK pagal su atsakovu sudarytą sutartį iš tikrųjų perveda lėšas atsakovui priklausomai nuo prisiregistravusių prie sveikatos centro gyventojų skaičiaus, tačiau Bendradarbiavimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta visiškai kitomis sąlygomis, t. y. pagal šią sutartį paslaugų kaina priklausė nuo LR sveikatos ministerijos nustatytų įkainių (sutarties 2.2 punktas). Dėl to atsakovas ne pasisavino dalį lėšų, kaip kad teigia kasatorius, o gavo jas iš TLK pagal su TLK sudarytą sutartį. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad sveikatos centras veikia kaip tarpininkas tarp odontologų ir TLK. Sveikatos centrai yra įvairių sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų – ir odontologų darbo vieta. Tačiau su odontologais, veikiančiais kaip individualios įmonės, paprastai sudaromos ne darbo sutartys, kaip kad su kitais gydytojais, o paslaugų sutartys. Šiuo atveju sutartis buvo pavadinta Bendradarbiavimo sutartimi, tačiau pavadinimas sutarties esmės nekeičia. Tuo būdu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui pagal pateiktas sąskaitas už atliktus darbus. Įrodymų, kad suteikė paslaugų daugiau, negu išrašė sąskaitų, arba kad suteiktų paslaugų kaina buvo didesnė, negu nurodyta sąskaitoje, ieškovas teismui nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovas E. Kunčiuvienės įmonė 2002 m. gruodžio 20 d. sudarė su atsakovu UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią jis (ieškovas) įsipareigojo suteikti prie atsakovo įkurto šeimos sveikatos centro prisirašiusiems gyventojams pirminę ambulatorinę stomatologinę asmens sveikatos priežiūrą, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą, kuri turėjo atitikti TLK už stomatologines paslaugas atsakovui pervedamą sumą. Atsakovas taip pat įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikti ataskaitą PAASPC F Nr. 1 už praėjusį mėnesį bei informuoti ieškovą apie iš TLK gautus mokėjimus už stomatologines paslaugas. Atsakovas apmokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras, bet ieškovas, laiko, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį jam turėjo būti sumokėta visa atsakovo gauta iš TLK už stomatologines paslaugas suma, todėl reikalauja priteisti iš atsakovo šių sumų skirtumą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Pagal ieškinyje, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose pateiktus ieškovo argumentus, ginčas šioje byloje, ieškovo nuomone, kilo dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė iš sutarties kylančius įsipareigojimus, neteisingai aiškino sutartį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) tiesiogiai sieja tik su, jo manymu, netinkamu sutarties aiškinimu, o tam, kad būtų galima vertinti, ar sutarties šalis nepažeidė sutarties, pirmiausiai neginčytinai turi būti nustatyti sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai, teisingam šios bylos išsprendimui svarbus yra tik šalių 2002 m. gruodžio 20 d. sudarytos sutarties aiškinimas.

CK 6.193 straipsnis nustato taisykles, kurios turi būti taikomos esant tarp šalių ginčui dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Kaip matyti iš Bendradarbiavimo sutarties, dėl paslaugų įkainių šalys susitarė šios sutarties 2.2 punkte, nustatydamos, kad E. Kunčiuvienės įmonė įsipareigoja paslaugas, nurodytas Sutarties 2.1 punkte, atlikti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 2.3 punktą ieškovas iki kito mėnesio 5-os dienos privalėjo pateikti atsakovui sąskaitą už praėjusį mėnesį atliktas paslaugas. Sąskaitos suma turėjo atitikti TLK už stomatologines paslaugas atsakovui pervedamą sumą. O pagal Bendradarbiavimo sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui apmokėti už atliktas paslaugas pagal pateiktą sąskaitą, tačiau ne daugiau, kaip TLK pervestą sumą.

Įvertinus visas šias Bendradarbiavimo sutarties sąlygas pagal jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad bendra kas mėnesį ieškovo suteikiamų paslaugų prie atsakovo prisirašiusiems gyventojams kaina priklausė nuo suteiktų paslaugų kiekio (suteiktų paslaugų kiekis padaugintas iš paslaugų įkainių). Bylą nagrinėję teismai taip pat teisingai vertino, jog ir ieškovo elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) leidžia teigti, kad sutartimi išreikšta tikroji šalių valia buvo tokia, kad atsakovas apmokės ieškovui tik už faktiškai suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras. Jeigu teismas sutiktų su ieškovo aiškinimu ir priešingai aiškintų šalių valią, t. y., kad ieškovui atsakovas turėjo sumokėti visą atsakovo gautą iš TLK už stomatologines paslaugas sumą, o ne tik už faktiškai suteiktas paslaugas, tektų pripažinti, jog tokiu susitarimu šalys pažeidė viešąjį interesą tik pagal paskirtį naudoti sveikatos priežiūrai valstybės skiriamas lėšas. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą antrąjį kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir taip pažeidė sutarties laisvės principą reglamentuojančias CK 6.156 straipsnio nuostatas, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, o šie pažeidimai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad Bendradarbiavimo sutarties, kaip paslaugų teikimo sutarties, kaina priklausė nuo atliktų darbų kiekio. Ieškovas teisingai nurodo, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tačiau jis, vadovaudamasis tik šia norma ir nevertindamas su atsakovu Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsiradusių sutartinių santykių ypatumų, kurie atsiskleidžia sistemiškai vertinant šią sutartį ir atsakovo sudarytas sutartis su TLK, daro neteisingą išvadą, kad Bendradarbiavimo sutartimi jis galėjo susitarti su atsakovu dėl visos atsakovo gautos iš TLK už stomatologines paslaugas sumos sumokėjimo ieškovui, o ne tik už faktiškai suteiktas paslaugas. Ieškovo interesas gauti sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti valstybės skirtas lėšas už paslaugas, kurių jis nesuteikė, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl negali būti laikomas teisėtu interesu. Atsakovo teisės į TLK jam pervestas už ambulatorinę stomatologinę asmens sveikatos priežiūrą sumas, kurių atsakovas nesumokėjo ieškovui, pripažinimas ar jų išieškojimas iš atsakovo nėra šios bylos dalykas. Tai turėtų būti vertinama tik tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjama byla pagal TLK (ji į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl turi informaciją apie asmens sveikatos priežiūrai skirtų lėšų panaudojimą UAB „Vilijampolės sveikatos centras“) ar kito turinčio teisę ginti viešąjį interesą subjekto ieškinį UAB „Vilijampolės sveikatos centras“.

Konstatavus, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį ieškovui atsakovas turėjo sumokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ne visą atsakovo gautą iš TLK už stomatologines paslaugas sumą, o, kaip jau buvo nurodyta, teisingam šios bylos išsprendimui svarbus yra tik šalių 2002 m. gruodžio 20 d. sudarytos sutarties aiškinimas, kadangi ieškovas sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) tiesiogiai sieja tik su, jo manymu, netinkamu sutarties aiškinimu, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą pirmąjį kasacinio skundo argumentą dėl to, kad, ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino atsakovo padarytų Bendradarbiavimo sutarties pažeidimų įtakos tinkamam ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymui ir taip pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalies, 6.200 bei 6.206 straipsnių nuostatas.

Dėl šių argumentų ieškovo E. Kunčiuvienės įmonės kasacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas