Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-321/2007

Procesinio sprendimo kategorija 128.2

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pajūrio gausa“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Pajūrio gausa“ pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas UAB „Pajūrio gausa“ prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad stiklo taros supirktuvė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti UAB „Pajūrio gausa“, yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas. Juridinis faktas nustatytinas siekiant įregistruoti šį turtą nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nurodė, kad stiklo taros supirktuvę pagal 1995 m. balandžio 5 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriame statinys įvardytas kaip paviljonas, jam perdavė valstybinės maisto prekybos įmonės „Gausa“ administracija. Pastatas pastatytas 1975 metais. Šio statinio dokumentai pareiškėjui nebuvo perduoti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5350-14/2003 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad stiklo taros supirktuvė (duomenys neskelbtini), 1975 metų statybos, nuosavybės teise yra valdoma UAB „Pajūrio gausa“. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti šį turtą, motyvuodamas tuo, kad jis nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsisakė suformuoti stiklo taros supirktuvę kaip nekilnojamojo turto objektą, nurodydama, kad tam būtinas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pareiškėjas nurodė, kad stiklo taros supirktuvė yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, nes nuo 1975 metų buvo naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Be to, 1992 m. rugpjūčio 18 d. buvo atlikta statinio teisinė inventorizacija (kadastriniai matavimai), suformuota nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškimą patenkino – nekilnojamojo turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad stiklo taros supirktuvė (duomenys neskelbtini), 1975 metų statybos, nuosavybės teise valdoma UAB „Pajūrio gausa“, yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog stiklo taros supirktuvę (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo UAB „Pajūrio gausa“. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamojo turto objektui suformuoti. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti taros supirktuvę nekilnojamojo turto registre, tačiau prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nurodytas teismo sprendimas nėra statybos teisėtumą nustatantis dokumentas, kurio pagrindu gali būti atlikta nekilnojamojo daikto registracija. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Pajūrio gausa“ skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2003 m. spalio 21 d. sprendimo kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu nustačius juridinį faktą dėl nuosavybės teisės, savaime nebuvo suformuotas nekilnojamojo turto objektas (šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartimi). Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Pajūrio gausa“ negali įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančio turto nekilnojamojo turto registre, nes šis statinys nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. VĮ Registrų centras atsisako registruoti šį turtą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią statinio, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, suformavimą patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo naudoti aktas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui toks aktas turto priėmimo-perdavimo metu nebuvo pateiktas, tokių dokumentų taip pat nesaugoma Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei Klaipėdos apskrities archyvuose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų, todėl teisėtai pasinaudojo subjektine teise kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis). Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog stiklo taros supirktuvė yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, nustatytinas tam, kad pareiškėjas įgyvendintų savo teisę įregistruoti nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamos bylos atveju nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 8 punkte nurodyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys reikiamų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pagal Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 16.1 punktą kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos turi būti pateikti dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 28 straipsnyje. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punktą duomenys apie statinius, patalpas, butus ir inžinerinius įrenginius į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ir pagal teismo sprendimus dėl nekilnojamojo turto objekto formavimo. Teismas, priimdamas sprendimą pareiškimą patenkinti, taip pat vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgė į prioritetinį savininko teisių gynimo principą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu skundą patenkino: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimą panaikino ir pareiškimą atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi tokie nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys, išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo; 3) patalpa, suformuota kaip atskiras objektas. Pagal to paties straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto objektais negali būti patalpos, kurių negalima suformuoti, antraeiliai daiktai, susiję su pagrindiniu daiktu ar skirti jam tarnauti, kiti įrengimai. Teisėjų kolegija nustatė, kad stiklo taros supirktuvė yra padaryta iš metalo karkaso, kuris padėtas ant betono, leidimai jam statyti neišduoti, be to, tai, kad paviljonas nesuformuotas ir neįregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, matyti iš įsiteisėjusių Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo ir Vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnį taros supirktuvė yra laikinas statinys, kuris remiasi į žemės paviršių (kioskas, vagonėlis, prekybos paviljonas), jis nekilnojamojo turto registre neregistruojamas. Kadangi stiklo taros supirktuvės negalima suformuoti kaip nekilnojamojo daikto (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis), tai nėra pagrindo tenkinti pareiškimą. Aplinkybė, kad atlikti statinio kadastriniai matavimai ir nustatyta pareiškėjo nuosavybė, nėra pagrindas taros supirktuvę pripažinti nekilnojamuoju turtu. Teismas taip pat rėmėsi suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktais duomenimis, kad pagal Klaipėdos miesto detalųjį planą šis statinys turi būti iškeltas kaip laikinas statinys.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Pajūrio gausa“ prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas laikino statinio sąvoką, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001 padarytą išvadą, kad ginčijamas pastatas nėra laikinas statinys, grindė aplinkybėmis, jog statinys pastatytas 1966 metais, inventorizuotas 1971 metais ir inventorizavimo dokumentuose nepažymėta, kad tai yra laikinas statinys. Analogiškos aplinkybės yra ir šioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas jomis nesirėmė, bet, nepagrįstai vertindamas vien tik pastato pavadinimą, nurodė, kad pagal Statybos įstatymą taros supirktuvė yra laikinas statinys, kuris remiasi į žemės paviršių (kioskas, vagonėlis, prekybos paviljonas), ir kad toks statinys nekilnojamojo turto registre neregistruojamas.

2. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nepagrįstai stiklo taros supirktuvę priskyrė prie laikinų statinių, besiremiančių į žemės paviršių. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomas paviljonas (stiklo taros supirktuvė) turi betoninius pamatus, kurie yra žemėje, todėl jis negali būti laikomas laikinu statiniu ir yra registruotinas nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo objektas yra kilnojamasis turtas, todėl negali būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5350/2003 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog stiklo taros supirktuvė nuosavybės teise priklauso UAB „Pajūrio gausa“; juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto objektui suformuoti. Toje byloje teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002). Teismas neįvertino byloje pateiktos stiklo taros supirktuvės (paviljono) nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos, išduotos VĮ Registrų centro atlikus kadastrinius matavimus. Šios kadastro bylos išdavimo teisėtumas ir duomenų teisingumas nėra ginčijami. Šis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog stiklo taros supirktuvė buvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas. Be to, apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir padarė nemotyvuotą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad stiklo taros supirktuvei statybos leidimai nebuvo išduoti. Pareiškėjo prašymas dėl juridinio fakto nustatymo buvo grindžiamas aplinkybe, kad dokumentai, įrodantys, jog stiklo taros supirktuvė praeityje buvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra išlikę. Šią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas. Kasatorius negali kitokia tvarka gauti statinio suformavimo kaip nekilnojamojo turto objekto faktą patvirtinančių dokumentų, todėl jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1975 metais pastatyta stiklo taros supirktuvė (paviljonas) (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. balandžio 5 d. priėmimo-perdavimo aktą Valstybinės maisto prekybos įmonės „Gausa“ administracijos buvo perduota pareiškėjui UAB „Pajūrio gausa“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5350-14/2003 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad stiklo taros supirktuvė nuosavybės teise yra valdoma UAB „Pajūrio gausa“; juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto objektui suformuoti. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre, motyvuodamas tuo, kad statinys nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statinio dokumentai pareiškėjui nebuvo perduoti, jie nėra saugomi ir archyvuose, ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad stiklo taros supirktuvė yra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad stiklo taros supirktuvė (paviljonas) nėra suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas, nes tai yra laikinas, nekilnojamojo turto registre neregistruotinas statinys.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje nustatyti įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai:

1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;

2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu.

Iš pirmiau nurodytų byloje teismų nustatytų aplinkybių, kuriomis saistomas kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), matyti, kad pareiškėjas siekia jam nuosavybės teise priklausančio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Šioje byloje vertintina, ar apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas UAB „Pajūrio gausa“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisingai taikė ir aiškino nekilnojamojo turto registravimą bei nekilnojamojo turto objektų suformavimą reglamentuojančias teisės normas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 9 straipsnyje nustatyta:

„1. Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris:

1) žemės sklypai;

2) statiniai;

3) butai daugiabučiuose namuose;

4) patalpos.

2. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke“.

Toks teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad statinys registruojamas nekilnojamojo turto registre tik tada, kai daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2003 m. lapkričio 21 sprendimu atsisakė įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį statinį nekilnojamojo turto registre, motyvuodamas tuo, kad statinys nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nes nepateiktas nustatyta tvarka išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Šis sprendimas buvo ginčijamas administraciniuose teismuose, tačiau pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 89-92).

Ginčo teisinių santykių susiformavimo metu galiojusioje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2001 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. IX-175 redakcija) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Formuojant nekilnojamojo turto objektus taikomos šio įstatymo, Žemės įstatymo, Miškų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo bei kitų teisės norminių aktų nuostatos, o įrašant nekilnojamojo turto objektų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą taikomos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir šio įstatymo nuostatos. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymą (naudojimą) reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, parengti pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybės registrų tipinius nuostatus“.

Remiantis nurodyta teisės norma, kad formuojant nekilnojamojo turto objektus taikomos ir Statybos įstatymo nuostatos, vertinant pareiškėjo argumentų pagrįstumą svarbu nustatyti, ar statinys apskritai priskirtinas prie registruotinų nekilnojamojo turto registre ir šiuo tikslu gali būti formuojamas kaip nekilnojamojo turto objektas.

Statybos įstatymo, galiojusio teisinių santykių susiformavimo metu (Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija), 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Šio straipsnio 4 dalyje apibrėžiama laikinojo statinio teisinė samprata. Laikinas statinys – tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad stiklo taros supirktuvė (duomenys neskelbtini), 1975 metų statybos, nuosavybės teise valdoma UAB „Pajūrio gausa“, yra laikinas statinys. Tai kasacinės instancijos teismo vertinama kaip nustatyta faktinė aplinkybė, pagrįsta byloje esančiais įrodymais (b. l. 159), kuri nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kadangi laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami, tai nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad statinys gali būti formuojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas laikino statinio sąvoką, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001).

Kasatoriaus nurodytoje Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001, faktinė situacija iš esmės skiriasi nuo šioje byloje esamos faktinės padėties, o tai lemia teisinį santykių kvalifikavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šioje byloje nėra duomenų, kad iki Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (ginčo teisinių santykių susiformavimo metu galiojo Nekilnojamojo turto kadastro 2001 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. IX-175 redakcija) įsigaliojimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje būtų saugoma stiklo taros supirktuvės (duomenys neskelbtini), techninės inventorizacijos byla ir būtų teisinis pagrindas taikyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 40 straipsnio nuostatas, pagal kurias nekilnojamojo turto objektų duomenys, įrašyti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje saugomose statinių techninės inventorizacijos bylose, lieka galioti iki jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir į jį perrašomi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir per šiuose nuostatuose nurodytus terminus. Pažymėtina, kad atsisakymas nekilnojamojo turto objektų duomenis, įrašytus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje saugomose statinių techninės inventorizacijos bylose, perrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą yra ginčo, nagrinėtino administracinių bylų teiseną reglamentuojančių įstatymų tvarka, dalykas. Tuo tarpu nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla yra tik pradėta formuoti (b. l. 5), todėl teisinio pagrindo teigti, kad pradėtoje, bet dar nebaigtoje formuoti byloje fiksuoti duomenys paneigia teismo padarytas išvadas, nėra teisinio pagrindo, nes tik baigtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantis duomenų paketas yra pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534, 83, 84 punktai), taigi sukelia teisines pasekmes ir gali būti vertintinas kaip atspindintis objektyviai nustatytas aplinkybes.

Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčo objektas yra kilnojamasis turtas, todėl negali būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5350/2003 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog stiklo taros supirktuvė nuosavybės teise priklauso UAB „Pajūrio gausa“, juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto objektui suformuoti, todėl nurodytoje byloje teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 19, 20) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad stiklo taros supirktuvė nuosavybės teise yra valdoma UAB „Pajūrio gausa“; juridinis faktas nustatytas nekilnojamojo turto objektui suformuoti. Nagrinėjimo dalykas šioje byloje buvo faktinis ir teisinis nustatytų aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisės į stiklo taros supirktuvę atsiradimu, vertinimas, todėl nepagrįstai tvirtinama, jog šių aplinkybių konstatavimas turi prejudicinę reikšmę apibrėžiant statinio teisinį statusą Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymo aspektu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius