Dėl garbės ir orumo gynimo

Civilinė byla Nr.3K-3-404/2007 Procesinio sprendimo kategorijos:

98.3; 101

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 22 d. nutarties dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Kauno diena“, trečiajam asmeniui L. J. dėl garbės ir orumo gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2007 m. sausio 10 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, pareikšdamas nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui N. Meilučiui ir visiems kitiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-345-658/2007 ir prašydamas šią civilinę bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Galimą šių teisėjų šališkumą motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2995-38/2006 dėl žalos, padarytos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. Meilučio ir kitų šio teismo teisėjų veiksmais, atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovui A. B. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 2 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnis). Nutartyje baudos skyrimas motyvuojamas tuo, kad ieškovas šioje byloje nušalinimo klausimą teismo teisėjams reiškia trečią kartą: Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, ieškovo pareiškimas dėl nušalinimo buvo netenkintas kaip nepagrįstas; Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. žodine nutartimi pakartotinis ieškovo nušalinimo pareiškimas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nušalinimo klausimas nagrinėjamoje byloje yra išspręstas Kauno apygardos teismo nutartimi, o pakartotinis pareiškimas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyje konstatuota, kad toks ieškovo elgesys nepagrįstai reiškiant nušalinimo pareiškimus, reiškia, jog ieškovas nesiekia greito ir teisingo šios bylos išnagrinėjimo, o piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise, tai yra šia teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, įtvirtintą civilinio proceso įstatyme, siekia trikdyti teismų darbą bei vilkinti civilinės bylos, kuri nagrinėjama jau nuo 1999 metų, procesą. Be to, skiriant baudą buvo įvertintas ir ieškovo procesinis elgesys daugelyje kitų šio asmens inicijuotų skirtinguose Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, ir konstatuota, kad iš esmės visose bylose, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškovas, nuolat reiškiami nušalinimo pareiškimai konkretiems bylą nagrinėjantiems teisėjams arba netgi visiems atitinkamo teismo teisėjams, tai taip pat rodo, jog teisėjų nušalinimai iš esmės visais atvejais reiškiami siekiant komplikuoti teismų darbą.

II. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2007 m. kovo 22 d. nutartimi, kuria buvo peržiūrėta 2007 m. vasario 8 d. nutartis, ieškovo pareiškimą tenkino iš dalies, sumažino už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirtą baudą iki 1 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartyje nurodyta, kad ieškovo argumentai, jog 2007 m. vasario 8 d. nutartyje netinkamai nustatytos aplinkybės dėl ieškovo reiškiamų nušalinimo pareiškimų pagrįstumo (dėl pakartotinio nušalinimo nagrinėjamoje byloje teikimo, civilinės bylos Nr. 2-2995-38/2006 iškėlimo ir nagrinėjimo ir pan.), yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo Atsakant į ieškovo argumentą, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 24 d. nutartyse yra nustatyta, kad pagal CPK 65-66 straipsnius abejonių teisėjo nešališkumu kyla, dėl ko yra pagrindas jį nušalinti, jeigu yra nagrinėjama kita civilinė byla; civilinės bylos Nr. 2-2995-38/2006 ir Nr. 2-1192-36/2007 yra iškeltos dėl neteisėtais teismų, taip pat ir teisėjo N. Meilučio, veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o tai yra pagrindas pareikšti pakartotinį nušalinimą, nurodė, kad nušalinimo teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja nepiktnaudžiaujama. Nors nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimis buvo sprendžiami nušalinimo pareiškimai, kurie iš dalies patenkinti, pagal šių bylų aplinkybes nustačius, kad atitinkamų teisėjų dalyvavimas bylos nagrinėjime gali sukelti abejonių dėl jų nešališkumo, tačiau skundžiamoje nutartyje akcentuota, jog sprendžiant dėl pirmą kartą pareikšto nušalinimo pagrįstumo nėra pagrindo manyti, jog nušalinimo teise yra piktnaudžiaujama, dėl ko būtų pagrindas nušalinimo pareiškimą atmesti, kartu imantis priemonių pašalinti piktnaudžiavimo teise padarinius. Nutartyje nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-2995-38/2006 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo ir žalos atlyginimo nėra iškelta (CPK 137 str. 1 d.), o ieškovės A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis asmuo byloje Vilniaus apygardos teismas) civilinėje byloje Nr. 2-1192-36/2007 dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo vykdant politines represijas, pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo, nuo šio ieškinio nagrinėjimo 2007 m. sausio 10 d. nutartimi nusišalinus Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. sausio 18 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2007 m. kovo 15 d. nutartimi nepašalinus trūkumų ieškinys grąžintas ieškovei (civilinė byla Nr. 2-585-42/2007). Dėl to skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad prielaidų manyti, jog teisėjas N. Meilutis ar kiti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai dėl kokių nors priežasčių negalėtų nagrinėti šios civilinės bylos, nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas taip pat pažymėjo, kad priimant prašomą peržiūrėti teismo nutartį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo neatsitiktinai buvo vertinamas taip pat ir ieškovo procesinis elgesys daugelyje kitų šio asmens inicijuotų Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, nes būtent faktai, jog ieškovas iš esmės visose bylose, kuriose jis yra dalyvaujančiu byloje asmeniu, reiškia nušalinimus bylą nagrinėjantiems ar visiems atitinkamo teismo teisėjams, rodo tai, kad nušalinimai teisėjams yra reiškiami ne siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o nušalinimo institutą naudojant kitiems tikslams nei tiems, kuriems pasiekti šis institutas yra įtvirtintas civilinio proceso įstatyme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nutartyje taip pat nurodyta, kad iš ieškovo elgesio sistemiškumo matyti, jog nušalinimo pareiškimais siekiama vilkinti bylų nagrinėjimą, trikdyti ir komplikuoti teismų darbą; daugeliu atvejų teismai dirbtinai yra įtraukiami į bylos nagrinėjimą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, siekiant jų nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 straipsnis). Nutartyje taip pat pažymėta, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Baudos dydis teismo yra nustatomas atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tai yra piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškime dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo ieškovas nepareiškė prašymo ir kartu su juo nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl baudos dydžio sumažinimo, tačiau atsižvelgiant į svarbias piniginės baudos dydžiui aplinkybes, taip pat ir ieškovo sveikatos būklę, baudos dydis sumažintas iki 1 000 Lt.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartį ir pripažinti, kad 1000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta neteisėtai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas neturėjo teisės spręsti dėl savo paties priimtos 2007 m. vasario 8 d. nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagal kasatoriaus pateiktą pareiškimą dėl 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Taip buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, CPK 5, 6, 7, 21 straipsnių nuostatos.

Netinkamai aiškinamas ir taikomas CPK 95 straipsnis, nes nutartyje bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skiriama ne už piktnaudžiavimą konkrečioje civilinėje byloje, o įvertinamas kasatoriaus elgesys daugelyje kitų jo inicijuotų bylų. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas teisę skirti baudą turi tik už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis konkrečioje byloje.

Teismas, taikydamas CPK 95 straipsnį ir skirdamas baudą, privalo įrodyti, kad asmuo siekia sąmoningai veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Skundžiamoje 2007 m. kovo 22 d. nutartyje nenustatyta, kad kasatorius nesąžiningai yra pareiškęs nepagrįstą ieškinį byloje; kasatoriaus interesą, kad byla būtų išnagrinėta teisingai ir per įmanomai trumpiausią laiką patvirtina jo veiksmai, kuriais jis skundė pirmosios instancijos teismo nutartį pakartotinai stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas kasacinės instancijos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005. Nagrinėjamoje byloje teismas, skirdamas baudą, rėmėsi tik prielaidomis ir subjektyvia nuomone, todėl baudos skyrimas pripažintinas neteisėtu.

Paskirtos baudos neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina ta aplinkybė, kad, nors kasatorius nepateikė prašymo dėl paskirtos baudos sumažinimo, bauda buvo sumažinta.

Skundžiamoje nutartyje, motyvuojant baudos skyrimą, nepagrįstai nurodoma, kad nušalinimas toje pačioje byloje buvo reiškiamas tris kartus. 2007 m. sausio 10 d. pateiktu pareiškimu Kauno m. apylinkės teismui, kasatorius prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes buvo kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos teismingumo pakeitimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, tuo tarpu nušalinimas Kauno m. apylinkės teismui nebuvo teiktas.

Atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas yra Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas panaikinti jam 2007 m. vasario 8 d. teismo nutartimi skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir skirta bauda sumažinta iki 1 000 Lt, teisėtumo patikrinimas. Pagal CPK 95 straipsnį teismas, nustatęs, kad šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar bauda ieškovui paskirta teisėtai, būtina nustatyti, ar, skiriant baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas. Dėl to tik tie kasacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimu nurodyta apimtimi, yra reikšmingi nagrinėjant kasatoriaus skundą kasaciniame teisme.

Ieškovas, teikdamas nušalinimą bylą nagrinėjančiam Kauno miesto apylinkės teismui, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, kartu pažymėdamas, jog Kauno apygardos teismas taip pat yra šališkas, todėl negali būti įgyvendinta jo teisė į tinkamą teismo procesą ir nešališką bylos išsprendimą. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartyje nurodyta, kad, spręsdamas dėl ieškovo prašymo pagrįstumo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai reiškia pakartotinius nušalinimus, nesiekia, kad jo byla būtų greitai ir teisingai išspręsta, naudojasi nušalinimo teise ne pagal paskirtį, siekia trikdyti teismų darbą ir vilkinti civilinės bylos, nagrinėjamos nuo 1999 m., procesą, t. y. piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise. Pagal ieškovo pareiškimą peržiūrint 2007 m. vasario 8 d. nutartį ir įvertinus tai, kad ieškovas pareiškimus dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir viso teismo nušalinimo teikė tris kartus; pakartotiniai nušalinimo pareiškimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; nušalinimo pareiškimai reiškiami nesant CPK 64-66, 71 straipsniuose nurodytų pagrindų ir grindžiami subjektyvia ieškovo nuomone bei prielaidomis, kad ieškovui nagrinėjamoje byloje teismas priims nepalankų sprendimą, nes jam nepalankus sprendimas buvo priimtas kitoje civilinėje byloje, nutartimi buvo patvirtinta, jog piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise buvo konstatuotas pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada, nes ieškovo pareiškimai, neatitinkantys CPK 65, 66 straipsnių, 68 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių procesinės šalių teisės reikšti nušalinimą įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, reiškiami pakartotinai ir teikiami nagrinėti kelių instancijų teismams, rodo, kad ieškovas nušalinimo teise naudojasi ne pagal jos paskirtį ir nesąžiningai, nepagrįstai savo elgesiu lemdamas ilgesnį civilinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas pradinį ieškovo prašymą dėl bylos perdavimo kitos apygardos apylinkės teismui, pirmiausia turėjo spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą, t. y. pagal ieškovo pareiškimo turinį turėjo atsakyti, ar bylą nagrinėjantis teismas yra šališkas ir bylos teisingas ir greitas išnagrinėjimas gali būti užtikrintas tik ją perdavus nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Remiantis CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjančio teismo nušalinimo, nes ieškovo pareiškimą dėl viso Kauno miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo turėjo nagrinėti Kauno apygardos teismas, t. y. aukštesnės pakopos teismas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovas 2006 m. sausio 3 d. pateikė pareiškimą dėl viso Kauno miesto apylinkės teismo nušalinimo, tačiau šį klausimą sprendęs Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo pareiškimo netenkino. Teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl teismo nušalinimo atskiruoju skundu neskundžiama, asmuo, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, gali atitinkamus argumentus pateikti apeliaciniame skunde. Dėl to ieškovas, pateikdamas Kauno miesto apylinkės teismo nušalinimo pareiškimą kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui ir grįsdamas jį tais pačiais motyvais kaip ir 2006 m. sausio 3 d. pareiškimą, nagrinėtą Kauno apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris neturėjo įgaliojimų tikrinti Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės siekė, kad būtų peržiūrėta Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis apeliacine tvarka, t. y. nesąžiningai naudojosi procesine nušalinimo teise; tokie ieškovo veiksmai nesuderinami su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, prašydamas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, nurodė, kad nepasitiki ir Kauno apygardos teismu, nes jis yra susijęs su Kauno miesto apylinkės teismu. Toks ieškovo pareiškimas nenurodant motyvų ir nepateikiant jokių duomenų, kurie lemtų pagrįstą abejonę dėl Kauno apygardos teismo šališkumo, ne tik, kad yra akivaizdžiai nepagrįstas, bet ir rodo, kad ieškovas nušalinimo teise naudojasi ne pagal paskirtį. Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepasitikėjimą Kauno apygardos teismu ir abejones dėl jo nešališkumo pareiškė po to, kai šis teismas buvo išsprendęs jo pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio Kauno miesto apylinkės teismo nušalinimo, be to, nušalinimo pareiškimo metu Kauno apygardos teismas negalėjo būti laikomas bylą nagrinėjančiu teismu, kuriam gali būti reiškiamas nušalinimas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad vertinant, ar pagrįstai ieškovo elgesys kvalifikuotas kaip sąmoningas piktnaudžiavimas nušalinimo teise, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, svarbi yra ta aplinkybė, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, teisme savarankiškai atstovauja ir gina savo interesus, kitose bylose dalyvauja kaip šalies atstovas, be to, pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, kad ieškovas nušalinimo teise naudojasi ne pirmą kartą ir ne tik šioje byloje, dėl to pagrįstai galima teigti, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti ir suprasti, kokia yra nušalinimo instituto paskirtis ir tikslai, kokia yra naudojimosi nušalinimo teise tvarka ir sąlygos, bei tai, kad, kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai (CPK 68 straipsnio 3 dalis), tačiau, nors ir suprasdamas ar turėdamas suprasti, kad dėl Kauno miesto apylinkės teismo nušalinimo negali teikti pareiškimo Lietuvos apeliaciniam teismui, kad nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas ir negali būti grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir ankstesni nušalinimo pareiškimai, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas tik bylą nagrinėjančiam teismui ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir pan., nušalinimo teise naudojosi nepagrįstai ir nesąžiningai, taip sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi nušalinimo teise, ja piktnaudžiauja ir sąmoningai veikia prieš greitą bylos išsprendimą, todėl pagrįstai netenkintas ieškovo pareiškimas pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartį, kuria jam buvo skirta bauda, neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, tačiau kartu pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Dėl to skundžiamoje nutartyje nustatyta aplinkybė, kad tai, jog kitose bylose, kuriose dalyvaujančiu asmeniu ar kaip šalies atstovas yra ieškovas, nuolat teikiami bylą nagrinėjančių teisėjų ar viso teismo nušalinimo pareiškimai, rodo ieškovo elgesio sistemiškumą, buvo vertinta pagrįstai. Ši faktinė aplinkybė yra reikšminga tiek, kiek tai, vertinant ieškovo elgesio sąmoningumą, leidžia suprasti, jog ieškovas žino apie nušalinimo institutą ir juo naudojasi; tai, ar nurodytose kitose civilinėse bylose pateikti nušalinimo pareiškimai buvo pagrįsti, ar jie buvo teismo tenkinti nėra vertintina. Pažymėtina, kad ieškovas pateiktame nušalinimo pareiškime Lietuvos apeliaciniam teismui pats nurodo kai kurias kitas civilines bylas, kuriose jis teikė nušalinimus, taip pat prideda šiuo klausimu teismų priimtas nutartis (T. 3, b. l. 34-50).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovui bauda už piktnaudžiavimą procesine teise buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nurodo, kad kasacinio skundo argumentas, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, paskyręs baudą, negalėjo spręsti dėl 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo, yra nepagrįstas. Siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, CPK 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, t. y. teismas, paskyręs baudą, turi teisę asmens, kuriam bauda paskirta, pareiškimu ją peržiūrėti. Aukštesnės pakopos teismui gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą netenkinamas, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartis (CPK 107 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartimi, kuria buvo peržiūrėta 2007 m. vasario 8 d. nutartis, nustatyta, kad bauda ieškovui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo sveikatą ir kitas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirta bauda sumažinta iki 1 000 Lt. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog teismo nutartis, kuria buvo sumažinta paskirta bauda, yra neteisėta todėl, kad ieškovas prašymo sumažinti paskirtą baudą nepateikė, o prašė pripažinti, kad bauda iš esmės paskirta neteisėtai ir turi būti panaikinta. Tai, kad teismas iš dalies, o ne visiškai tenkino ieškovo prašymą panaikinti baudą negali būti laikoma pagrindu pripažinti teismo nutartį neteisėta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas