Ž. G. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2999/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36380-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio nuteistojo Ž. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atidėdamas nuteistojo Ž. G. bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalį Ž. G., pateikė nepakankamus argumentus, pagrindžiančius bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip nukrypo nuo kasacinės praktikos ir nuo bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmės bei paskirties. Nors byloje nustatytas formalus pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui taikyti, tačiau vertinant aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, visumą nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju yra ir materialus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai įvertino Ž. G. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir nepagrįstai jo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktus papildomus duomenis apie žalos atlyginimą ir kreipimąsi į psichologus-psichiatrus dėl sunkumų valdant emocijas vertino kaip kritišką savo elgesio vertinimą ir kaip aplinkybes, kurios švelnina tiek nuteistojo, tiek jo padarytos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad turtinę žalą nuteistasis atlygino tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, o į specialistus dėl emocijų valdymo kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo įvykio. Šios aplinkybės patvirtina formalų nuteistojo prisipažinimą, nenuoširdumą, nepatikimumą ir parodo tikruosius jo ketinimus – išvengti gresiančios griežtos bausmės, o ne išreikšti kritišką savo poelgių vertinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio Ž. G. ankstesnių teistumų ir nuolat daromų nusikalstamų veikų pobūdžio analizei, nevertino, ar ankstesnė švelnesnė valstybės reakcija į jo padarytas veikas ir pritaikyti apribojimai turėjo jam teigiamą poveikį. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teismas įvertino Ž. G. naudai (jo šeiminiai santykiai, socialiniai ryšiai, meninė veikla, dalyvavimas naudinguose projektuose ir ankstesnė probacijos tarnybos priežiūra), nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl nenusveria tos aplinkybės, kad jis šioje byloje nuteistas jau penktą kartą, anksčiau taip pat teistas už smurtinių veiksmų panaudojimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Skundą atsisakoma priimti, jeigu jis aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, prokuroras nesutinka su tam tikrų faktinių aplinkybių – nuteistojo asmenybės, žalos atlyginimo, kreipimosi į specialistus dėl emocijų valdymo, ankstesnių teistumų ir kt., vertinimu, nurodo savo nuomonę dėl jų reikšmės BK 75 straipsnio taikymui. Tačiau nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo pateiktomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad prokuroro kasaciniame skunde nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas