Baudžiamoji byla Nr. 2K-284-719/2020
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00168-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
nukentėjusiajam R. S.,
nukentėjusiųjų R. S. ir M. S. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio ir nukentėjusiojo R. S. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria atmesti nukentėjusiųjų atstovo advokato bei prokuroro apeliaciniai skundai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus – 2005 m. kovo 19 d. bei 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. ir M. S. susitarimus, panaudojo šiuos žinomai netikrus dokumentus ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 58 509,88 Eur turtą, t. y.:
1.1. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje G. S., siekdamas apgaule įgyti M. S. ir R. S. priklausantį iš tėvo P. S. paveldėtą didelės – 57 924 Eur vertės turtą, pagamino du netikrus dokumentus:
1.1.1. 2005 m. kovo 19 d. G. S. ir M. S. susitarimą, į kurį įrašė tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją apie tai, kad M. S. įsipareigoja sumokėti G. S. 57 924 Eur (200 000 Lt) po to, kai tėvas P. S. dovanojimo sandoriu perleis M. S. nuosavybės teises į miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašė prie savo pavardės savo parašu bei suklastojo M. S. parašą pasirašydamas susitarime prie M. S. pavardės už M. S.;
1.1.2. 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. ir M. S. sutartį, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją apie tai, kad M. S. pripažįsta 57 924 Eur (200 000 Lt) skolą pagal 2005 m. kovo 19 d. susitarimą ir įsipareigoja grąžinti skolą pagal pareikalavimą, pasirašė prie savo pavardės savo parašu bei suklastojo M. S. parašą pasirašydamas susitarime prie M. S. pavardės už M. S..
1.2. Vėliau G. S., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą:
1.2.1. 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. kreipėsi 2015 m. balandžio 24 d. ieškiniu dėl skolos priteisimo bei 2015 m. balandžio 24 d. patikslintu ieškiniu dėl skolos priteisimo į Šiaulių apygardos teismą ir suklastotų dokumentų – 2005 m. kovo 19 d. bei 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. ir M. S. susitarimų – pagrindu pareikalavo priteisti solidariai iš M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57 924 Eur;
1.2.2. 2015 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos teismui pagal G. S. 2015 m. balandžio 24 d. ieškinį dėl skolos priteisimo iškėlus civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015 ir pradėjus nagrinėti civilinę bylą, 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui suklastotų 2005 m. kovo 19 d. bei 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. ir M. S. susitarimų originalus;
1.2.3. 2015 m. spalio 8 d. kreipėsi 2015 m. spalio 7 d. patikslintu ieškiniu dėl skolos priteisimo į Šiaulių apygardos teismą ir suklastotų dokumentų – 2005 m. kovo 19 d. bei 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. ir M. S. susitarimų – pagrindu pareikalavo priteisti solidariai iš M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57 924 Eur;
1.2.4. 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. spalio 21 d. davė teismui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015 tikrovės neatitinkančius melagingus paaiškinimus ir parodymus tvirtindamas, kad 2005 m. kovo 19 d. bei 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. ir M. S. susitarimai yra tikri, M. S. pasirašė šiuos susitarimus ir pagal šiuos susitarimus buvo skolingas G. S. 57 924 Eur, bei paprašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.3. Taip G. S. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia suklaidino civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015 dalyvius bei civilinę bylą nagrinėjantį Šiaulių apygardos teismą. Dėl to 2015 m. lapkričio 4 d. šis teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje: priteisti ieškovui G. S. solidariai iš M. S. ir R. S. 57 924 Eur; priteisti ieškovui G. S. iš M. S. ir R. S. po 1275 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip G. S. apgaule savo naudai įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 60 474 Eur turtą.
1.3.1. Vėliau, M. S. ir R. S. pateikus apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015 (pakeistas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTUxLTk0My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-551-943/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-551-943/2016">2A-551-943/2016</a>), 2016 m. sausio 28 d. G. S., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikė 2016 m. sausio 20 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimas civilinėje byloje yra teisingas, ir taip tyčia pakartotinai suklaidino civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015 dalyvius bei civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjantį Lietuvos apeliacinį teismą. Dėl to 2016 m. liepos 8 d. šis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje: iš dalies pakeisti 2015 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą dėl atstovavimo išlaidų – priteisti ieškovui G. S. iš M. S. ir R. S. po 292,94 Eur atstovavimo išlaidų. Taip G. S. apgaule savo naudai įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 58 509,88 Eur turtą.
1.3.2. Vėliau, 2016 m. lapkričio 25 d., G. S., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015 (pakeistas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTUxLTk0My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-551-943/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-551-943/2016">2A-551-943/2016</a>) bei pateikė teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883 vykdyti antstoliui Arturui Bložei, tačiau neįgijo M. S. ir R. S. priklausančio 58 509,88 Eur vertės turto, nes Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi sustabdė areštuoto turto realizavimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gintaras Girgždis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Išteisintasis proceso metu ne kartą ir iš esmės keitė savo parodymus. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino tik dalį išteisintojo parodymų, iš kurių matyti, kad M. S. nepasirašė prie G. S. minimų skolos raštelių, pateikė jam pasirašytus skolos raštelius. Tuo tarpu visiškai priešingų parodymų, kuriuos G. S. davė 2019 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje, Šiaulių apylinkės teismas neišdėstė nuosprendyje ir nevertino jų.
2.2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė aukštesnės instancijos teismo įvertinti G. S. parodymų visumą, sugretinti juos su kitais įrodymais, atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į 2019 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje G. S. duotų parodymų turinį, tačiau Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, neišdėsčiusi šių G. S. parodymų ir neįvertinusi jų savo sprendime, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendime taip pat išdėstė tik dalį G. S. parodymų bei nevertindamas jų visumos, remdamasis išskirtinai tik apeliacinės instancijos teisme duotais G. S. parodymais, padarė nepagrįstas išvadas, kad G. S. parodymai yra nuoseklūs ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad 2007 m. gruodžio 14 d. jis kartu su tėvu P. S. ir broliu M. S. buvo notarų biure Vilniuje bei nesiekė civilinėje byloje nuslėpti tos aplinkybės, kad M. S. yra grąžinęs jam didesnę nei 11 000 Lt sumą.
2.4. Šių įrodymu pagrindu padaryta kita apeliacinės instancijos teismo išvada, kadtai, jog G. S. nutylėjo civilinėje byloje aplinkybę, kad M. S. grąžino G. S. kreditoriui 11 000 Lt skolą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį, nes priverstinį skolos išieškojimą vykdantis antstolis gali pateikti apie tai duomenis ir skola gali būti perskaičiuota, yra dviprasmiška ir prieštarauja logikai. Aptariamu atveju Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija nedetalizavo, kokiu būdu antstolis, vykdantis civilinėje byloje priimtą sprendimą, galėjo gauti duomenis apie M. S. padengtą įsiskolinimą G. S. kreditoriui, jei pastarojo kreditinis reikalavimas buvo visiškai įvykdytas, o G. S. tyčia nuslėpė šią informaciją nuo civilinę bylą nagrinėjusių teismų ir antstolio.
2.5. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašė apeliacinės instancijos teismo įvertinti liudytojos D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką, todėl jo negalėjo būti Lietuvos Respublikoje; 2017 m. kovo 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje išdėstytas teismo nustatytas aplinkybes, kad šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas G. S., siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, melagingai kaltino mirusį brolį M. S. dėl to, kad jis dėl turtinių reikalų apgavo jį ir pakišo jam dujinį pistoletą bei šovinius. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių išvadų dėl šių prokuroro apeliacinio skundo argumentų.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog „nors specialisto išvadoje Nr. 11Š-98(18) nurodoma, kad 2005-03-19 ir 2007-12-14 susitarimus dėl 57 924 Eur (200 000 Lt) skolos pasirašė ne M. S., o kitas asmuo (4 t., b. 1. 67–69), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši išvada suformuluota kaip tikėtina“. Tačiau, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, visos šioje specialistų išvadoje suformuluotos išvados yra ne tikėtinos, bet kategoriškos ir pagrįstos detalia tiek bendrųjų, tiek specialiųjų požymių visuma, iš kurios matyti, kad skiriasi ne tik tikrajame ir suklastotame M. S. parašuose esančių raidžių išsidėstymas, sujungimai, tačiau ir raidžių rašymo kryptis. Be to, iš šio įrodymo turinio (tiriamosios dalies), kurio apeliacinės instancijos teismas išsamiai nevertino, matyti, kad tiek 2005 m. kovo 19 d. susitarimą dėl skolos, tiek 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimą dėl skolos pasirašė vienas ir tas pats asmuo. Todėl sugretinus aptariamą specialistų išvadą su pirmiau paminėtais teismų visiškai nevertintais G. S. parodymais apie tai, kad jis matė, kaip M. S. pasirašė 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimą dėl skolos, akivaizdu, kad M. S. nepasirašė nei 2005 m. kovo 19 d. susitarimo dėl skolos, nei 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo dėl skolos ir 2007 m. gruodžio 14 d. G. S. nebuvo notarų biure Vilniuje.
3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Dėl suklastotų dokumentų žinomo panaudojimo Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė neteisingą sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-71')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-71">2-71</a>5-883/2015, kuriuo tenkinant G. S. ieškinį iš nukentėjusiųjų solidariai priteisė 57 924 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami baudžiamąją bylą, suklastotų dokumentų panaudojimo aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, taip netinkamai taikydami baudžiamąjį įstatymą nepagrįstai apsiribojo tik dokumento klastojimo aplinkybių analize. Teisingai išnagrinėję bylą ir tinkamai įvertinę įrodymus teismai galėjo ir turėjo pareigą keisti prokuroro kaltinimą, šalinti neįrodytas G. S. dokumentų klastojimo faktines aplinkybes, tačiau ne išteisinti jį visiškai, taip pat ir dėl suklastotų dokumentų žinomo panaudojimo civilinėje byloje.
3.2. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus daug specialių tyrimų buvo gautos neabejotinos išvados, kuriomis teismai ir rėmėsi, kad 2005 m. kovo 19 d. susitarime ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartyje eilutėje „G. S.“ pasirašė pats G. S., o eilutėje „M. S.“ pasirašė ne M. S., o kitas asmuo. Šie duomenys, įvertinti kartu su apklaustų asmenų parodymais, verčia pripažinti vienintelę pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nei 2005 m. kovo 19 d. susitarimo, nei 2007 m. gruodžio 14 d. sutarties M. S. nepasirašė. Įvertinus tikrą G. S. parašą ir specialistų išvadas, kad 2005 m. kovo 19 d. susitarimas ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartis yra atspausdinti tos pačios rūšies popieriaus lapuose, kad 2005 m. kovo 19 d. susitarime esantis G. S. parašas bei 2007 m. gruodžio 14 d. sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai yra parašyti tokiomis pat savybėmis pasižyminčia ir tos pačios rūšies dažomąja (geline) medžiaga, yra pagrindas konstatuoti, kad G. S. žinojo ir yra susijęs su dokumentų, kuriuos jis panaudojo civilinėje byloje, klastojimu. Įvertinus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimus iš esmės galima įžvelgti, kad tokios išvados teismams buvo žinomos, tačiau žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas baudžiamosios teisės prasme konstatuojamas nebuvo, dėl to teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.3. Teismai, pritrūkus duomenų, kad G. S. pats pagamino šiuos netikrus dokumentus, kad jis suklastojo M. S. parašą pasirašydamas susitarime prie M. S. pavardės už M. S. (kaip manė prokuroras), turėjo galimybę pašalinti dalį nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, o ne visiškai išteisinti G. S., taip neįvertindami ir nepasisakydami dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo.
3.4. G. S. tikri parašai dokumentuose, kurie oficialiai buvo pateikti teismui civilinėje byloje, civilinio ginčo sprendimas netrukus po M. S. mirties, o ne jam esant gyvam, faktas dėl M. S. tikrai nepasirašytų nei 2005 m. kovo 19 d. susitarimo, nei 2007 m. gruodžio 14 d. sutarties, specialistų nustatyto šių dokumentų atspausdinimo tos pačios rūšies popieriaus lapuose per ilgą beveik dvejų metų devynių mėnesių laikotarpį įrodo tai, kad G. S. tyčia panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, būtent todėl neteisėtai ir nusikalstamai dėl tokios apgaulės įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Dėl to teismų sprendimai yra neteisingi ir nepagrįsti.
3.5. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl suklastotų dokumentų panaudojimo nusikalstamais tikslais. Privalomo įrodymų vertinimo bei analizės šioje dalyje teismai neatliko. Teismai savo sprendimus grindė tik išvadomis dėl minėtų dokumentų suklastojimo, kurį pripažino kaip neįrodytą G. S. atžvilgiu. Kodėl teismai nepripažino tokio G. S. elgesio kaip nusikalstamos veikos dėl žinomai netikrų dokumentų panaudojimo, po bylos išnagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose lieka neaišku. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta ne tik netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, bet ir padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ne tik dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, bet ir apskritai nevertinimo.
3.6. Netinkamas įrodymų įvertinimas, kuris sukliudė teismui padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas, matyti pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje. Jame teismas konstatuoja, kad negalima nustatyti, kas 2005 m. kovo 19 d. susitarime ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartyje pasirašė už M. S., ir pripažįsta specialistų išvadas, kad minėtus dokumentus pasirašė ne M. S.. Vis dėlto po tokių savo išvadų teismas pripažino tai, kad nėra abejonių nekeliančių įrodymų, jog 2005 m. kovo 19 d. susitarime tarp G. S. ir M. S., 2007 m. gruodžio 14 d. sutartyje tarp G. S. ir M. S. yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokiu būdu teismui pripažinus, kad M. S. vardu pasirašė kitas asmuo, o ne pats sutarties dalyvis, tai atitinka galimai teisėtus tikrovės duomenis. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad iš esmės teismas pripažino, jog 2005 m. kovo 19 d. susitarime ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartyje yra ne M. S. parašai, dėl to jų suklastojimas savaime yra tikrovės neatitinkantys duomenys. Tuo tarpu kaip galutinę savo išvadą apylinkės teismas konstatavo tai, kad pagal pareikštą kaltinimą nėra neginčijamų G. S. kaltės įrodymų dėl dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir panaudojant suklastotus dokumentus apgaulės būdu įgytos teisės į didelės vertės svetimą turtą. Tokios prieštaringos teismo išvados, vienašališkas dokumentų suklastojimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių įvertinimas rodo, kad šis teismas įrodymus vertino paviršutiniškai ir be jų visumos turinio, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą nuosprendį.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas, neįsigilinęs į apeliacinių skundų prašymus, pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra įrodymų, jog G. S. į 2005 m. kovo 19 d. susitarimą ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad juose pasirašė vietoj M. S.. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs bent minimalaus įrodymų tyrimo dėl žinomai netikrų dokumentų panaudojimo civilinėje byloje, be jokių motyvų ir pagrįstų išvadų konstatavo, kad nėra įrodymų, jog G. S. šiuos žinomai suklastotus dokumentus nusikalstamai panaudojo.
3.8. Prieštaringos G. S. parodymų aplinkybės dėl kitų neesminių bylai faktų (ir teismų pripažintas M. S. 11 000 Lt sumokėjimas G. S. kreditoriams, apie ką šis nutylėjo civilinėje byloje ir dėl to nepagrįstai praturtėjo) rodo, kad kaltinamojo (išteisintojo) parodymus tinkamai pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įvertinę teismai nebūtų galėję jais remtis nustatydami tiesą byloje, tokius parodymus turėjo atmesti, kaip ir tikrąsias faktines aplinkybes nustatyti pagal kitus tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus patikimus duomenis. Netinkamas G. S. parodymų kaip patikimų įvertinimas, jais neteisingai pagrįstas teismo sprendimas gali būti ištaisyti iš naujo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
3.9. Apeliacinės instancijos teismas prielaidomis pagrindė teiginius, kad specialisto išvados patvirtino G. S. pateiktą įvykių versiją, jog abu sandorius atspausdino jo brolis M. S., o jis tik pasirašė brolio pateiktus sandorius. Šioje byloje specialistai pasisakė, kad abu tyrimui pateikti 2005 m. kovo 19 d. susitarimas ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartis yra originalūs, išspausdinti lazerinio spausdinimo aparatu, jų tekstas nėra montuotas ar kitaip keistas, o juose esantys parašai padaryti ne su techniniu paruošimu. Tokios išvados leidžia pripažinti, kad 2005 m. kovo 19 d. susitarimas ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartis buvo surašyti vienoje vietoje, atspausdinti spausdintuvu, pasirašyti ir po to keičiami nebuvo. Tuo tarpu nei kas, nei kada pagamino šiuos dokumentus, kaip ir faktinės aplinkybės, kas ir kaip pasirašė šiuos dokumentus M. S. vardu, liko nenustatyta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad minėtus dokumentus atspausdino ir pagamino M. S., tai atitinka prielaidomis, o ne įrodymų visuma grįstą išvadą.
3.10. Nukentėjusiųjų advokato apeliaciniame skunde buvo akcentuojamas ir skundžiamas netinkamo teisinio precedento formavimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojant, kad nukentėjusiųjų R. S. ir M. S. teismui pateiktas 2007 m. gruodžio 14 d. dokumentas, pasirašytas G. S. ir D. M., kuriame nurodoma, kad M. S. yra atsiskaitęs su G. S. už tėvo P. S. dovanotą žemę sumokėdamas 200 000 Lt, galimai yra suklastotas. Tokių skundo argumentų ir motyvų apeliacinės instancijos teismas apskritai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, dėl to neišnagrinėjo šios apeliacinio skundo dalies. Pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisingas precedentas, galintis turėti reikšmingas pasekmes kitame baudžiamajame procese. Nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliaciniame skunde buvo prašoma tai įvertinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo pasisakyti apie byloje esantį 2007 m. gruodžio 14 d. dokumentą, pasirašytą G. S. ir D. M., dėl M. S. atsiskaitymo su G. S., pripažinti arba ne šiuos duomenis tinkamais arba neleistinais įrodymais šiame procese, pasisakyti dėl apylinkės teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl nukentėjusiųjų šiame procese nekaltumo prezumpcijos, dėl šio dokumento kaip įrodymo, kad G. S. panaudoti 2005 m. kovo 19 d. susitarimas ir 2007 m. gruodžio 14 d. sutartis yra suklastoti, kad G. S., tai žinodamas, apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Dėl 2007 m. gruodžio 14 d. dokumento, kuriame nurodoma, kad M. S. yra atsiskaitęs su G. S. už tėvo P. S. dovanotą mišką sumokėdamas 200 000 Lt, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitame procese. Kai šio proceso metu bus išnaudotos visos minimaliai būtinos priemonės ir galimybės dėl įrodymų pakankamumo, patikimumo ir jais remiantis bus padarytos reikšmingos išvados dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo, asmens kaltumo ar nekaltumo, kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių, tik tuomet bus galimos pagrįstos išvados dėl šio dokumento tikrumo ar klastojimo fakto. Dėl to per ankstyvos pirmosios instancijos teismo išvados, kad minėtas dokumentas yra galimai suklastotas, paliekant tokį teismo sprendimą nepakeistą ir įsiteisėjusį, būtų pagrindas objektyviam galimai nekaltų asmenų pakaltinamumui ir nepagrįstam baudžiamajam persekiojimui. Tokia situacija baudžiamojoje teisėje nėra pateisinama, pripažįstama blogu ir neteisingu kaltės precedentu, kurį būtina pašalinti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Prokuroro G. Girgždžio ir nukentėjusiojo R. S. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).
6. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šie kasacinių skundų argumentai nebus nagrinėjami. Teisėjų kolegija dėl atskirų įrodymų turinio ar jų vertinimo pasisakys tik tiek, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl įrodymų vertinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teisėtumo ir atitikties BPK nuostatoms.
Dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo
7. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis kasaciniuose skunduose akcentuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įrodymų vertinimo klaidų, t. y. rėmėsi išteisintojo parodymais, nors jie proceso metu buvo prieštaringi, suteikė pirmenybę išteisintojo kaltę paneigiantiems įrodymams ir nepagrįstai ignoravo kaltę pagrindžiančius įrodymus, netinkamai įvertino byloje esančių specialisto išvadų turinį. Teisėjų kolegija su šia kasatorių pozicija nesutinka.
8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-233-1073/2020).
9. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2010">2K-251/2010</a>, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020 ir kt.).
10. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus (369 straipsnio 3 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei pažymima kasaciniuose skunduose, rėmėsi ne tik išteisintojo G. S. parodymais (kurio pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų buvo nuosekli – išteisintasis teigė, kad kaltinime nurodytų dokumentų neklastojo), tačiau ir liudytojos D. M., kuri yra išteisintojo sesuo bei nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. teta, parodymais, pačių nukentėjusiųjų R. S. ir M. S. (išteisintojo sūnėnų) ir jų motinos L. S. (buvusios nukentėjusiųjų tėvo M. S. žmonos) parodymais, specialistų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nuosekliai ir padarė išvadą, kad išteisintojo poziciją patvirtina liudytojos D. M. parodymai, nes ši liudytoja teigė žinojusi apie tėvo P. S. siekį mišką perleisti M. S., o išteisintasis G. S. už tai turėjo gauti piniginę kompensaciją iš M. S.. Pasisakydamas dėl nukentėjusiųjų ir jų motinos parodymų, teismas atsižvelgė į tai, kad po įvykusių skyrybų bendravimas tarp M. S. ir jo sūnų bei buvusios žmonos iš esmės nutrūko, nė vienas iš paminėtų asmenų neturėjo galimybės žinoti apie tėvo (M. S.) susitarimus su išteisintuoju. Byloje esančios specialisto išvados įvertintos būtent jose pateiktų duomenų apimtimi, t. y. konstatuojant, kad neįmanoma nustatyti, kas aptariamuose dokumentuose pasirašė už M. S..
12. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išteisintojo kaltė grindžiama prielaidomis ir jokių neginčijamų įrodymų, kad jis būtų pagaminęs netikrus kaltinime nurodytus dokumentus, nėra. Padarydamas tokią išvadą teismas rėmėsi visumos bylos įrodymų analize, remdamasis nekaltumo prezumpcijos principo ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimais.
13. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Šis teismas įvertino viso proceso metu duotus išteisintojo parodymus, analizavo liudytojos D. M. parodymus tiek jų turinio aspektu, tiek įvertindamas aplinkybes, dėl kurių ji galėtų duoti neteisingus parodymus. Specialisto išvadų turinys buvo įvertintas visapusiškai, išvados palygintos su išteisintojo parodymais ir konstatuota, kad išteisintojo parodymai jų kontekste nėra prieštaringi. Remdamasis šių įrodymų analize, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad G. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
14. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Iš esmės vieninteliai G. S. kaltinantys įrodymai yra nukentėjusiųjų parodymai, tačiau ir duodami parodymus nė vienas iš nukentėjusiųjų neteigė, kad būtent G. S. pagamino netikrus dokumentus, o nurodė, kad apie jokį savo tėvo ir išteisintojo susitarimą jie nežinojo. Taigi, nukentėjusiųjų pozicija dėl išteisintojo kaltės irgi yra grindžiama prielaida, jų numanymu, kad būtent G. S. pagamino netikrus dokumentus, o vienintelis tokios prielaidos pagrindimas yra tas, kad nukentėjusieji apie jokius susitarimus nežinojo. Nors byloje esančiomis specialisto išvadomis nustatyta, kad parašus kaltinime nurodytose sutartyse padėjo ne pats M. S., tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už jį tai padarė būtent išteisintasis. Teismai taip pat pagrįstai rėmėsi liudytojos D. M., kuri patvirtino išteisintojo poziciją, parodymais. Ši liudytoja yra tiek išteisintojo, tiek nukentėjusiųjų giminaitė, jokio jos suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi nebuvo nustatyta, o ir kasatoriai nekvestionuoja jos sąžiningumo per se (paties savaime).
15. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus. Nei iš proceso dalyvių parodymų, nei iš specialisto išvadų nėra pagrindo konstatuoti, kad išteisintasis pats fiziškai pagamino nurodomus dokumentus. Specialisto išvadose užfiksuoti tik tokie duomenys, kad vietoj M. S. pasirašė ne jis, o kitas asmuo, tačiau nėra nurodoma nei kad dokumentus atspausdino išteisintasis, nei kad jis prisidėjo prie šių dokumentų pagaminimo. Vien tik tai, kad kaltinime nurodomi dokumentai yra palankūs išteisintajam, nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės.
16. Kasaciniuose skunduose nėra nurodoma, kaip konkrečiai buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai vertinant įrodymų turinį. Nors kasatoriai akcentuoja esminius skirtumus tarp išteisintojo parodymų viso proceso metu, tačiau iš skunduose pateiktų pavyzdžių matyti, kad G. S. parodymai skiriasi ne dėl esminių aplinkybių, o dėl to, kokioje konkrečiai patalpoje buvo pasirašytas kuris dokumentas, kokiu konkrečiu metu jie pasirašyti ir pan. Tokie parodymų skirtumai bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai įvertinti kaip neesminiai, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad tarp dokumentų pasirašymo ir išteisintojo apklausų buvo praėję apie 10 metų. Iš visumos kasatorių pateikiamų argumentų matyti, kad įrodymų vertinimo proceso neteisėtumas, neišsamumas grindžiami ne nurodant, kokius konkrečius įrodymų vertinimo pažeidimus padarė teismai, o akcentuojant atskirus įrodymus ir nesutinkant su jų vertinimu. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo neatlieka ir byloje jau atlikto vertinimo nepakeičia savu, todėl, nesant konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių byloje atlikto įrodymų vertinimo neteisėtumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
17. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadas, išsamiai neišnagrinėjo bylos įrodymų ir neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus.
18. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-190-648/2018, 2K-251-495/2020). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).
19. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017).
20. Susipažinus su prokuroro bei nukentėjusiųjų atstovo pateiktais apeliaciniais skundais matyti, kad juose buvo keliami iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir kasaciniuose skunduose, t. y. nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, akcentuojamas išteisintojo parodymų nenuoseklumas ir kitos šioje kasacinėje nutartyje jau aptartos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo išvadas ne mechaniškai pakartojo, o patvirtino remdamasis savarankiška įrodymų analize. Kasatoriai, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jų apeliacinių skundų esminius argumentus, yra neteisūs, nes tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš kasacinių skundų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas apeliantų (kasatorių) argumentus nagrinėjo, tačiau jiems nepritarė ir juos atmetė. Teismo nesutikimas su proceso dalyvio pozicija nesuponuoja teismo sprendimo neteisėtumo ar neobjektyvumo, jeigu toks nesutikimas yra pagrįstas teisiniais argumentais. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas vertino visumą byloje surinktų įrodymų ir priėmė argumentuotą sprendimą dėl G. S. kaltės. Kasatorių akcentuojami įrodymai, kurių, jų teigimu, neįvertino apeliacinės instancijos teismas, yra selektyvūs, savaime nepatvirtina išteisintojo kaltės, o tik sudaro prielaidą abejoti jo parodymų nuoseklumu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje esančius įrodymus vertino sistemiškai ir išteisintojo parodymų skirtumus įvertino kaip neesminius. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas išteisintojo parodymų esminis nenuoseklumas, neaišku, kaip, kasatorių nuomone, turėtų pasikeisti teismų išvados dėl G. S. kaltės, nes, kaip minėta, jo kaltės neįrodo nė vienas byloje esantis įrodymas. Taip pat pabrėžtina, kad kaltinamasis (ankstesnėse proceso stadijose – įtariamasis) turi teisę atsisakyti duoti parodymus, taip pat jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Toks BPK įtvirtintas reglamentavimas užtikrina kaltinamojo teisę neduoti parodymų prieš save, teisę į gynybą. Prokuroras, akcentuodamas išteisintojo suinteresuotumą bylos baigtimi (kas paaiškintų ir išteisintojo parodymų nenuoseklumą), neįvertina to, kad ir nukentėjusieji turi tiesioginį turtinį interesą šioje byloje: būtent jų iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu (nukentėjusysis M. S. pareiškime nurodė, kad mano, jog netikrus dokumentus pagaminti galėjo būtent išteisintasis), G. S. kaltę nukentėjusieji grindžia tik prielaidomis, o nuo šios baudžiamosios bylos baigties priklauso ir civilinės bylos, pasibaigusios nukentėjusiųjų nenaudai, sprendimo vykdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (nutarties 15–17 punktai) išsamiai argumentavo tai, kodėl išteisintojo parodymai, sistemiškai vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra prieštaringi, kodėl nukentėjusiųjų pozicija dėl išteisintojo kaltės yra nepagrįsta, taigi, šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį patikrino tinkamai.
21. Viena motyvuoto teismo sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti (2019 m. balandžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Baltic Master Ltd. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55092/16, § 34).
22. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus (2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06, § 24; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09, § 39–40). Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (Fomin prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Didžiosios kolegijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Moreira Ferreira prieš Portugaliją (Nr. 2), peticijos Nr. 19867/12, § 84; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06), tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91; 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Rostomashvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 13185/07, § 55). Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Zhang prieš Ukrainą, peticijos Nr. 6970/15, § 61; 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Deryan prieš Turkiją, peticijos Nr. 41721/04, § 30–33). Tačiau kai šalies argumento išnagrinėjimas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo; nepaisydami kaltinamojo iškelto konkretaus, reikšmingo ir svarbaus klausimo, teismai neįvykdo savo pareigų pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (Zhang prieš Ukrainą, § 61). Šio principo kontekste aiškinama ir EŽTT praktikoje suformuota bendra nuostata, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš principo gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Deryan prieš Turkiją, § 31–33). Be to, teisingo proceso sąvoka reikalauja, kad teismas, kuris tik glaustai motyvavo savo sprendimą, inkorporuodamas į jį žemesnio teismo pateiktus motyvus ar naudodamas kitą motyvavimo techniką, ne tiesiog iš karto pritartų žemesnės instancijos teismo išvadoms, o iš tikrųjų išnagrinėtų esminius jam pateiktus klausimus (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92, § 60; 2007 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Boldea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 19997/02). Nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo būdas gali atitikti teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas (Boldea prieš Rumuniją; Deryan prieš Turkiją; Zhang prieš Ukrainą, § 66). Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad EŽTT praktikos nuostata dėl apeliacinės instancijos teismo galimybės motyvuojant savo sprendimą tiesiog pritarti skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimą išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė nepažeisdamas pirmiau nurodytų reikalavimų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas išteisintasis, liudytoja D. M., išklausyti civilinės bylos teismo posėdžio garso įrašai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta, kad vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados bei įrodymų vertinimas nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teismo išvadų ir įrodymų vertinimo, nereiškia paviršutiniško apeliacinio proceso. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tą pačią baudžiamąją bylą, kurioje neatsirado naujų įrodymų, teisinis reguliavimas nepasikeitė, todėl analogiškų išvadų padarymas yra logiškas ir objektyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>).
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, BPK 320 straipsnio nuostatų nepažeidė, į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakė, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo išsamiai, atliko savarankišką įrodymų tyrimą ir padarė argumentuotas išvadas dėl G. S. kaltės, todėl pagrindo konstatuoti esminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimą, turėjusį įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, nėra.
25. Nukentėjusiojo kasaciniame skunde pažymima, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išteisintajam pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o apsiribota jo kaltės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį vertinimu. Akcentuotina, kad bylą nagrinėję teismai bylai reikšmingus įrodymus tyrė abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų kontekste, tačiau šios konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tokios, kurios objektyviai suponuoja prioritetą netikrų dokumentų pagaminimo fakto nustatymui. Nenustačius, kad būtent G. S. pagamino kaltinime nurodytus dokumentus (t. y. jį išteisinant dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį), jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) yra negalimas, nes vienas iš būtinųjų sukčiavimo nusikaltimo požymių šiuo atveju yra tas, kad kaltininkas turi žinoti dokumentus esant padirbtus (netikrus) ir siekti jų panaudojimo – apgaule įgyti nukentėjusiųjų turtą. Pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą, dokumentų klastojimas turėjo sudaryti sąlygas sukčiavimui, taigi, be dokumentų suklastojimo sukčiavimas būtų neįmanomas. Be to, G. S. inkriminuotas sukčiavimas pasireiškė žinomai netikrų dokumentų panaudojimu, tačiau byloje net nebuvo įrodinėjama, kad išteisintasis galėjo žinoti dokumentus esant netikrus, o jo kaltė (sukčiavimo prasme) buvo tiesiogiai kildinama iš tariamai žinomo fakto, kad jis pagamino netikrus dokumentus. Taigi, teismams konstatavus, kad G. S. netikrų dokumentų nepagamino, jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 dalį negalimas nesant būtinųjų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių – apgaulės ir tyčios.
26. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 396 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio ir nukentėjusiojo R. S. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
