I. M. pagal BK 214 str., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-289-697/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37214-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,

nuteistosios I. M. gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu I. M. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalis dėl I. M. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir I. M. nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. M. nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama Ispanijos Karalystėje, prisijungdama iš įrenginių, kurie prijungti prie interneto tiekėjų, naudojančių IP adresus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama E. M. tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo slaptažodžius ir identifikavimo kodų generatorių, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. sausio 11 d. prisijungė prie E. M. AB (duomenys neskelbtini) turimos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas – padarė piniginius pavedimus į savo giminaičių ir (ar) artimųjų banko sąskaitas: 2018 m. lapkričio 9 d. į G. V. sąskaitą pervedė 1900 Eur, E. V. sąskaitą pervedė 1900 Eur, L. K. sąskaitą pervedė 1900 Eur, J. Š. sąskaitą pervedė 1900 Eur, Y. T. sąskaitą pervedė 410 Eur; 2018 m. lapkričio 11 d. į tris V. V. sąskaitas pervedė iš viso 5967 Eur, Z. G. sąskaitą pervedė 1900 Eur; 2018 m. lapkričio 12 d. į V. V. sąskaitą pervedė 2000 Eur; 2018 m. lapkričio 13 d. į V. V. sąskaitą pervedė 1000 Eur; 2018 m. gruodžio 1 d. į Y. T. sąskaitą pervedė 1106 Eur, B. I. sąskaitą pervedė 700 Eur, A. V. sąskaitą pervedė 1900 Eur; 2018 m. gruodžio 13 d. į B. I. sąskaitą pervedė 1000 Eur; 2019 m. sausio 11 d. į dvi V. V. sąskaitas pervedė iš viso 3967 Eur, E. V. sąskaitą pervedė 1900 Eur, iš viso atliko pavedimus, kurių bendra suma – 29 450 Eur.

2. I. M. teismų nuosprendžiais taip pat išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Dėl šios dalies kasacinių skundų negauta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria I. M. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir ją dėl šios nusikalstamos veikos nuteisdamas, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl I. M. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį padarė atsietai įvertinęs įrodymus, neįvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos. Šis teismas nusprendė, kad E. M. banko sąskaitoje esančiomis lėšomis disponuoti turėjo teisę tik pats E. M., I. M. ir E. M. buvo išsituokę, gyveno skirtingose valstybėse, bendro ūkio nevedė ir nėra duomenų, kad E. M. leido I. M. naudotis jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir atlikti finansines operacijas su jo banko sąskaitoje esančiais pinigais. Teismas pažymėjo, kad I. M. piniginius pavedimus iš E. M. banko sąskaitos į savo giminaičių ir (ar) artimųjų banko sąskaitas padarė siekdama asmeninės naudos, kad sulaikyto įtariamo dėl nusikalstamų veikų padarymo E. M. banko sąskaitoje esančios lėšos nebūtų areštuotos. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad I. M. veiksmai atitinka visus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymius.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistosios I. M. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistosios I. M. veiką kvalifikavo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis yra finansinės operacijos inicijavimo elektronine mokėjimo priemone ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių neteisėtumas. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl I. M. nekaltumo, neįsigilino į byloje esančias teisiškai reikšmingas aplinkybes, ignoravo kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 215 straipsnio aiškinimo ir taikymo, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinąjį požymį – veikos neteisėtumą tiesiog preziumavo.

4.2. Teismų praktikoje BK 215 straipsnio dispozicijoje esantis neteisėtumo požymis aiškinamas taip, kad, esant elektroninės mokėjimo priemonės, taip pat asmens tapatybę patvirtinančių duomenų savininko ar teisėto naudotojo sutikimui, trečiojo asmens veiksmai, panaudojant šiuos duomenis ir elektronines mokėjimo priemones, negali būti laikomi neteisėtais. Šioje byloje I. M. inkriminuotas pinigų pervedimas, pasinaudojant E. M. asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis. Taigi, siekiant pripažinti, kad I. M. veiksmai buvo neteisėti, būtina konstatuoti, jog E. M. nedavė sutikimo atlikti tokius veiksmus. Tačiau asmens tapatybę patvirtinančių duomenų ir pinigų, kurie buvo pervesti kitiems asmenims, savininkas E. M. ne tik pripažįsta I. M. atliktus piniginius pervedimus, bet ir juos leido atlikti. Priešingai nei nuosprendyje akcentavo apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo taikymui neturi jokios reikšmės, kokia buvo pinigų panaudojimo paskirtis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net jei asmenų nesieja artimi ryšiai, praktikoje yra dažnos situacijos, kai elektroninių mokėjimo priemonių savininkai perduoda savo asmeninius banko prisijungimo duomenis tam, kad kiti asmenys išsiimtų pinigų, apmokėtų sąskaitas, nupirktų prekių ir pan., tačiau kai tai daroma su elektroninių mokėjimo priemonių ar banko prisijungimo duomenų savininko žinia, tokie veiksmai baudžiamosios atsakomybės įprastai neužtraukia. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistoji neteisėtai užvaldė tuometinio de jure (teisiškai) buvusio sutuoktinio E. M. asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, pasisavino ar iššvaistė E. M. pinigus. Priešingai, E. M. pozicija byloje vienareikšmiškai ir nedviprasmiškai paneigia bet kokį I. M. veiksmų neteisėtumą.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisę disponuoti savo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis turėjo tik pats E. M.. Tačiau šis teismas, padaręs išvadą, kad E. M. parodymai, jog jis buvo davęs leidimą I. M. disponuoti minėtomis lėšomis, yra paneigti bylos medžiaga, faktiškai apribojo E. M. teisę disponuoti savo lėšomis ir kartu teisę į nuosavybę, nes nuteistajai inkriminuotu laikotarpiu E. M. turimoms lėšoms joks nuosavybės teisės apribojimas taikomas nebuvo. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad I. M. prisijungė prie E. M. banko sąskaitos būdama Ispanijos Karalystėje, tačiau byloje nustatyta, kad pirmasis prisijungimas vyko iš Lietuvos Respublikoje esančio IP adreso. Be to, nors apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių disponavimo teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas peržengė skundo ribas pripažindamas, kad disponavimas šiomis priemonėmis buvo neteisėtas.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 329 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nes apkaltinamasis nuosprendis surašytas nesilaikant jo turiniui keliamų reikalavimų, nuosprendyje išdėstyti motyvai yra prieštaringi, teisinės išvados neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, nuosprendyje išdėstytos prielaidos, kurių nepagrindžia byloje išnagrinėti įrodymai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios I. M. gynėjo advokato P. Jablonsko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 215 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Nagrinėjamoje byloje I. M. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, neteisėtai panaudodama E. M. tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo slaptažodžius ir identifikavimo kodų generatorių, prisijungė prie E. M. AB (duomenys neskelbtini) turimos banko sąskaitos bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – padarė piniginius pavedimus į savo giminaičių ir (ar) artimųjų banko sąskaitas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 215 straipsnio 1 dalį, nes nuteistoji I. M. jai inkriminuotus veiksmus atliko su E. M. sutikimu.

7. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius.

8. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDc1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-475/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-475/2009">2K-475/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130/2012">2K-130/2012</a>, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQtNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44-788/2019">2K-44-788/2019</a>). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130/2012">2K-130/2012</a>).

9. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad I. M. įgijo ir laikė buvusio sutuoktinio E. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodų generatorių ir prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir pasinaudodama šiais duomenimis prisijungė prie E. M. AB (duomenys neskelbtini) turimos banko sąskaitos bei inicijavo ir atliko finansines operacijas, t. y. padarė piniginius pavedimus į kitų asmenų banko sąskaitas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie I. M. veiksmai buvo atlikti su E. M. žinia ir kad E. M. leido I. M. disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, turėti jo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, prisijungti prie banko sistemų su šiais duomenimis ir atlikti finansines operacijas, todėl padarė išvadą, kad I. M. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami ir neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Ši teismo išvada pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma, išsamiai motyvuota ir atitinka pirmiau nurodytą teismų praktiką.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, teismų sprendimus bei juose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, sudėties I. M. veiksmuose nebuvimo, visas esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl I. M. kaltumo padarė klaidingas išvadas, jas grindė vienpusišku atskirų byloje esančių įrodymų vertinimu, įrodymų nevertino kaip visumos, kaip to reikalauja BPK normos, tai sutrukdė šiam teismui priimti teisingą sprendimą.

11. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nustatydamas I. M. veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turinčią faktinę bylos aplinkybę, t. y. E. M. sutikimą, kad I. M., panaudodama jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, prisijungtų prie jo turimos banko sąskaitos ir atliktų finansines operacijas su šioje sąskaitoje esančiais pinigais, teismas pagrįstai atsižvelgė į pačios I. M. parodymus, kad E. M. davė jai žodinį leidimą disponuoti jo banko sąskaitoje esančiais pinigais buitiniams reikalams tvarkyti, ir šiuos parodymus patvirtinančius E. M. parodymus, kad jo banko sąskaitoje esantys pinigai buvo bendras šeimos turtas, kad pasirašęs sutartis su banku visas prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemones jis atidavė sutuoktinei I. M., nes ji tvarkė visus šeimos finansinius reikalus, ir kad nors 2017 m. jis su I. M. išsituokė, tačiau net ir po to su ja vedė bendrą ūkį ir visus finansinius reikalus I. M. tvarkė su jo žinia ir sutikimu, nepriklausomai nuo to, kur jis tuo metu buvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, minėtų I. M. ir E. M. parodymų, jog E. M. davė ir leido I. M. naudotis jam išduotomis prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonėmis ir jo banko sąskaitoje esančiais pinigais, nepaneigia teismo nustatytos ir nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, kad šioje byloje nagrinėjamų įvykių metu I. M. ir E. M. buvo išsituokę, I. M. su vaikais gyveno Ispanijoje, o E. M. – Lietuvoje, kad E. M. sulaikymo išvakarėse 2018 m. lapkričio 4 d. prie E. M. elektroninės banko sąskaitos buvo prisijungta iš Lietuvos, taip pat kad 2018 m. lapkričio 5 d. E. M. sulaikius, įtariant nusikalstamų veikų padarymu, nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. sausio 5 d. jam nebuvo leista bendrauti su niekuo, išskyrus gynėjus ir tyrimą atliekančius pareigūnus. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų, šis teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nebuvo nuoseklus ir padarė prieštaringas išvadas, nes nors pripažino, kad E. M. kartą per mėnesį atvykdavo pas I. M. į Ispaniją, būdavo ten savaitę, duodavo I. M. pinigų šeimos išlaikymui, tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad I. M. ir E. M. bendro ūkio nevedė.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar I. M. veiksmai laikytini nusikalstamais BK 215 straipsnio prasme, neturi reikšmės tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis E. M. perdavė, o I. M. įgijo bei laikė E. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nes I. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ne vėliau kaip nuo 2018 m. lapkričio 5 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė buvusio sutuoktinio E. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodų generatorių ir prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, buvo išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o prokuroro apeliaciniame skunde I. M. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas nebuvo keliamas ir apeliacine tvarka nenagrinėtas. Šiuo atveju svarbu tai, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog I. M. būtų neteisėtai, t. y. be E. M. sutikimo, panaudodama turimus jo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, prisijungusi prie E. M. banko sąskaitos bei neteisėtai inicijavusi ir atlikusi finansines operacijas. Nors abiejų instancijų teismai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad, I. M. pasinaudojus E. M. išduotais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, buvo pažeistos tarp E. M. ir AB (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 28 d. sudarytos elektroninių paslaugų teikimo sutarties sąlygos, nes E. M. neturėjo teisės šių duomenų atskleisti ar perduoti tretiesiems asmenims, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks pažeidimas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia. Be to, iš minėtos sutarties 11.5 punkto matyti, kad nuostoliai, susiję su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių praradimu, atskleidimu, netinkamu saugojimu, nepranešus bankui apie trečiųjų asmenų pasinaudojimą šiomis priemonėmis, tenka pačiam banko klientui, šiuo atveju E. M..

13. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas I. M. kalta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad I. M. piniginius pavedimus iš E. M. sąskaitos į savo giminaičių ir (ar) artimųjų banko sąskaitas padarė siekdama asmeninės naudos, kad E. M. banko sąskaitoje esančios lėšos nebūtų areštuotos. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje I. M. kaltinimai dėl to, jog neteisėtai užvaldė, pasisavino ar iššvaistė E. M. turtą – jo banko sąskaitoje esančius pinigus, nebuvo pareikšti ir pats E. M. apklausos metu neigė patyręs kokios nors turtinės žalos, nemanė, kad yra apgautas I. M., ir nepageidavo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Tuo tarpu išvadą dėl I. M. siekio, kad E. M. banko sąskaitoje esančios lėšos nebūtų areštuotos, apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės remdamasis liudytojo J. Š. parodymais, jog I. M., sužinojusi apie E. M. sulaikymą ir galvodama, kad bus įšaldytos jo sąskaitos, nusprendė E. M. banko sąskaitoje esančius pinigus išgryninti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pabrėžė, jog, 2018 m. lapkričio 5 d. sulaikius E. M. įtariant jį nusikalstamų veikų padarymu, apie jo sulaikymą niekam nebuvo pranešta. Be to, byloje nėra duomenų, kad po sulaikymo E. M. bendravo su I. M. ar kad nurodė jai imtis veiksmų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos nebūtų areštuotos.

14. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, skiriama prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ikiteisminio tyrimo metu tikslingumo kiekvieną kartą sprendžia ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, o šios ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo laikas yra ikiteisminio tyrimo taktikos dalykas. Šioje byloje teismai nenustatė, kad I. M. inkriminuotu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. sausio 11 d. E. M. būtų taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms ar kokie nors kiti draudimai naudotis banko paslaugomis. Be to, nustatyta, kad I. M. jai inkriminuotas finansines operacijas su E. M. banko sąskaitoje esančiais pinigais atliko ne skubiai, bet per ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį. Todėl I. M. neturėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už tai, kad po E. M. sulaikymo ir visą minėtą laikotarpį teisėsaugos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias disponuoti įtariamo nusikalstamos veikos padarymu E. M. banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad I. M., turėdama E. M. sutikimą, jo banko sąskaitoje esančiais pinigais disponavo neteisėtai.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažindamas I. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo pakeistas nuosprendis naikinamas, o pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis