Civilinė byla Nr. e2-397-970/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01248-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.8; 3.1.7.8; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 3 d.
Druskininkai
Alytaus
sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,
dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. Ž., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDUxLTk3MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-451-970/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-451-970/2024">e2-451-970/2024</a> dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti tarp tėvo P. Ž. ir nepilnametės dukros A. K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:
1) nepilnamečio vaiko A. K. Ž. tėvas P. Ž. bendrauja su dukra kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 12.00 val., paimant vaiką iš motinos namų ir grąžinant vaiką į motinos gyvenamąją vietą;
2) vaiko pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mokymosi atostogų metu tėvas bendrauja su nepilnamete dukra pusę visų atostogų dienų;
3) nepilnamečio vaiko tėvas poriniais metais gali matytis ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų antromis dienomis bei dukros gimtadienio metu nuo 10.00 val. iki 14.00 val.;
4) nepilnamečio vaiko tėvas neporiniais metais gali matytis ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų pirmomis dienomis 14.00 val. iki 19.00 val.;
5) motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) nepilnametis vaikas praleidžia su motina, nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko;
6) nepilnamečio vaiko tėvas praleidžia su dukra tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 17.00 val., nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko;
7) būnant su vaiku, tėvas įsipareigoja jo nepalikti vieno be priežiūros namuose, užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, nebendrauti su vaiku neblaiviam ar kitų girtaujančių asmenų draugijoje;
8) abu tėvai įsipareigoja vaikui neskleisti neigiamos, šmeižiančios informacijos apie vienas kito gyvenimo būdą, praeitį, socialinę, finansinę ar materialinę padėtį, neįžeidinėti;
9) pasikeitus vaiko ir jo tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar elektroninio pašto adresui, šalys nedelsiant apie tai viena kitą informuoja, šalys tai pat viena kitą informuoja ir apie vaiko susirgimus, pristatymą į gydymo įstaigas ir kitus vaikui svarbius gyvenimo įvykius, draudžiama išvežti vaiką į užsienio valstybę be motinos raštiško sutikimo;
2. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi bei valstybės patirtas teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. K. Ž. tvarka, pagal kurią atsakovas gali be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina. Atsakovas gavęs teismo sprendimą, pradėjo piktnaudžiauti savo teisėmis, įkyriai ir vos ne kiekvieną dieną reikalauja pasimatyti su dukra, siunčia jai nekorektiško turinio SMS žinutes, vadindamas nešvankiais žodžiais, o bendravimo metu su dukra skleidžia apie ją įvairius prasimanymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalinga nustatyti konkrečią atsakovo su dukra bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitiktų nepilnametės dukros interesus ir nepažeistų tėvų teisių.
3. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nuodytais motyvais prašė juos tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad po teismo sprendimo atsakovas pradėjo rašinėti žinutes, jog nori matytis su vaiku kiekvieną dieną, dukrai paskambinęs prižada pasiimti, tačiau sutartu laiku jos nepasiima, nors dukra jo laukia. Atsakovas dukrą nori pasiimti ir tuo metu, kuomet dukra būna mokykloje. Atsakovui nurodžius, kad dukros pasiimti negali, atsakovas pradeda ją įžeidinėti įvairiais žodžiais, tai daro ir girdint dukrai. Dėl bendravimo su dukra dažnai pradėjo kilti su atsakovu nesutarimai, todėl siekiant, jog visiems būtų aiški atsakovo bendravimo su dukra tvarka ir prašo pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
4. Atsakovui ieškinio su priedais nuorašai bei šaukimai į teismo posėdžius įteikti asmeniškai, taip pat atsakovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsti prisijungimo prie visų teismo posėdžių duomenys, tačiau atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, buvo prisijungęs dalyvauti 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, tačiau neprasidėjus teismo posėdžiui atsijungė, su juo susisiekti nepavyko. Atidėjus teismo posėdį, atsakovas į 2025 m. kovo 18 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nuotoliniu būdu nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeimai nuo 2023 m. birželio 13 d. Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Atsakovui nuo 2024 m. liepos 29 d. Varėnos socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Įvertinus ieškinio reikalavimus, į civilinę bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės nuomonę, surinktą ir įvertintą informaciją dėl sprendžiamo ginčo, susijusio su nepilnamečiu vaiku, teismui nustačius ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su dukra A. K. Ž. tvarką, bus tinkamai užtikrintas nepilnamečio vaiko interesas bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, raštu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą išvadą.
k o n s t a t u o j a :
6. Ieškovės paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais – gimimo įrašu Nr. 149, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu – nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), bei gyvena atskirai. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu šalių nepilnametės dukros A. K. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. K., iš atsakovo P. Ž. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. K. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, taip pat nustatyta tėvo P. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra A. K. Ž. tvarka, pagal kurią tėvas gali be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, bendravime, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina.
7. Teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytas atsakovo bendravimo su dukra modelis yra laisvos formos, pagal kurią atsakovas galėjo maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir leisti laiką su nepilnamete dukra suderinęs su ieškove vaiko paėmimo laiką ir vietą prieš dvi dienas SMS žinute, tačiau ieškovės teigimu, po teismo sprendimo atsakovas SMS žinutėmis pradėjo vaiko reikalauti kiekvieną dieną, vaiko mokykloje buvimo metu, nenurodydamas konkretaus laiko, o paprašius konkretesnių duomenų, ieškovę įžeidinėdavo negražiais žodžiais, susitarti gražiuoju nepavyksta, todėl kreipėsi į teismą dėl konkrečios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
8. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
10. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytos laisvos formos atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant konkrečią bendravimo tvarką. Iš prie ieškinio pridėtų SMS žinučių matyti, kad atsakovas nurodo, jog atvažiuoja pasiimti vaiko kada jis nori, nors ieškovė teigia, kad vaikas bus darželyje, turi dalyvauti mokykloje šventėje arba serga, taip pat nesutinka, jog vaiką ieškovas išsivežtų į užsienį, dėl ko atsakovas ieškovę išvadina nepagarbiais žodžiais. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2025 m. kovo 17 d. rašte Nr. 11SD-91 nurodyta, kad atsakovui atvejo vadyba Varėnos socialinių paslaugų centre pradėta 2024 m. liepos 29 d., gavus Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centro pranešimą apie tarp tėvų kylančius nesutarimus dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, sąlygų ir aplinkybių, atvejo vadyba vyksta iki šiol. Iš Varėnos socialinių paslaugų centro 2024 m. rugpjūčio 22 d. pagalbos plano matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku, viena iš pagalbos priemonių numatyta mediacija tarp šalių, siekiant detalizuoti tėvo su vaiku bendravimo ir svečiavimosi tvarkas.
11. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo su dukra, šalims geranoriškai susitarti dėl bendravimo su dukra ne visada pavyksta, todėl tikslinga pakeisti (sukonkretinti) teismo sprendimu nustatytą laisvos formos atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nes būtent konkretesnė bendravimo tvarka apibrėš šalių teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, sureguliuos šalių santykius bei įneš stabilumo, kuris yra būtinas siekiant vaiko gerovės.
12. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė, pats jokių reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarka, nesuformulavo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog teismui nustačius ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, bus tinkamai užtikrintas nepilnamečio vaiko interesas bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės išreikštą poziciją, atsakovo pasyvų elgesį bylos nagrinėjimo metu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, šalių dukros amžių ((duomenys neskelbtini)), jos užimtumą (lanko ugdymo įstaigą), nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnis). Be to, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas dažnai pažadėjęs atvykti pasiimti dukros neatvyksta, atsakovui neatvykus pasiimti dukros ji be reikalo būna ruošiama, o mergaitė nusivilia laukdama atsakovo, siekiant išvengti tokios situacijos bei užtikrinti vaiko interesus, nustatant konkrečią bendravimo tvarką taip pat nustatytina, jog atsakovas apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytomis sąlygomis iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) telefonu ar SMS žinute informuoja dukros motiną A. K. (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
14. Ieškovė prašo nustatyti, kad būnant su vaiku tėvas įsipareigoja jo nepalikti vieno be priežiūros namuose, užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, nebendrauti su vaiku neblaiviam ar kitų girtaujančių asmenų draugijoje, taip pat abu tėvai įsipareigoja vaikui neskleisti neigiamos, šmeižiančios informacijos apie vienas kito gyvenimo būdą, praeitį, socialinę, finansinę ir materialinę padėtį, neįžeidinėti. Pažymėtina, kad tėvų pareigų turinys yra apibrėžtas CK 3.165 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpinti vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko tėvai turi pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 10 dalį vaiko tėvams už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Taigi, tėvų pareiga vaikui sudaryti saugią, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką yra numatyta įstatymo, už kurios nevykdymą tėvams gali būti taikoma civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
15. Pažymėtina, kad teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo būdo, t. y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaiku ir pan., kadangi tai, kaip jau minėta sprendimo 14 punkte, imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai yra privaloma be teismo sprendimo. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t. y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 straipsnis), vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 straipsnis), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (CK 3.180 straipsnis).
16. CK 3.170 straipsnio 4 dalimi siekiama išspręsti ginčą tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, kai tėvai gyvena skyrium. Tokio ginčo dalyku gali būti ne bendravimo ir auklėjimo būdas, kadangi tai numatyta įstatyme, bet sąlygų, kuriomis esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nustatymas.
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, jog atsakovas įsipareigotų būdamas su vaiku jo nepalikti vieno be priežiūros namuose, užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, nebendrauti su vaiku neblaiviam ar kitų girtaujančių asmenų draugijoje, taip pat abu tėvai įsipareigotų vaikui neskleisti neigiamos, šmeižiančios informacijos apie vienas kito gyvenimo būdą, praeitį, socialinę, finansinę ir materialinę padėtį, neįžeidinėti, yra susiję su bendravimo būdo, o ne tvarkos nustatymu, todėl šios sąlygos teismo sprendimu nenustatytinos.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir bendravimo tvarka šiuo sprendimu yra keistina, tik nenustatant įstatymo nustatytų tėvo pareigų, laikytina, jog ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų teikimu, bei išlaidas už ieškovei byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis ir 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 125,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
21. Iš VGTPT Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 18 d. patikslintos pažymos Nr. APD-2025-03234 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 600,00 Eur, kurias prašoma priteisti iš atsakovo, tačiau teismo vertinimu prašomų priteisti išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą dydis (600,00 Eur) nėra pakankamai pagrįstas.
22. Nors šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą priteistinos pagal CPK 99 straipsnio nuostatas, tačiau jų dydis turi būti pagrįstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, prašydama priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, turi aiškiai nurodyti, kokiais teisės aktais (jų punktais) remiantis prašoma priteisti išlaidas, iš ko susidaro šių išlaidų dydis (pridėti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai), t. y. tiek teismui, tiek dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti suprantamas šių išlaidų atsiradimas (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTg5MC02MDEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-890-601/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-890-601/2024">e2A-890-601/2024</a>).
23. Šiuo atveju minėtas išlaidas prašoma priteisti remiantis 2025 m. kovo 18 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2025-03234 (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 24.3.6.1, 24.3.6.2 punktu (- ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 600,00 Eur. Iš prie pažymos pridėto 2025 m. kovo 14 d. patikslinto prašymo „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro prašymo rengimas, procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas nagrinėti bylą, konsultacijos, dalyvavimas teismo posėdžiuose.
24. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 24.3.6.1. punktu, dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 8 UBD (8 valandos), 24.3.6.2 punktu atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 6 UBD (6 valandos), o šių Taisyklių 11 punkte numatyta, kad, jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, jis turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu arba pagrindžiamas kitu būdu, pavyzdžiui, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) ar Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis arba pateikiant papildomą informaciją ar dokumentus Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje (toliau – TEISIS). <...>. Advokato dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose laikas patvirtinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo parašu arba pagrindžiamas IBPS ar LITEKO duomenimis.
25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo 2.1. punktą užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę valstybės garantuojamos teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 25 Eur.
26. Šiuo atveju nustatyta, kad antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuotos už prašymo rengimą (30 min.), procesinių dokumentų rengimą (10 val. 30 min.), pasirengimą nagrinėti bylą (3 val.), konsultaciją rengiant dokumentus (1 val. 30 min.), konsultacijas atstovaujant teisme (5 val. 30 min.) ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (3 val.).
27. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas rengė teismui ieškinį, jokių kitų advokato rengtų prašymų byloje nėra, todėl išlaidos už prašymo rengimą (iš advokato prašymo net neaišku kokio prašymo rengimą) laikytinos nepagrįstomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog į ieškinio parengimą patenka tiek susipažinimas su bylos dokumentais, tiek atstovaujamojo konsultacijos, tiek teismų praktikos analizė ir pan., tiek paties dokumento surašymas, t. y. procesinio dokumento rengimas nėra tik jo faktinis surašymo laikas. Šiuo atveju iš advokato teikto prašymo matyti, kad už procesinių dokumentų parengimą bei vieną konsultaciją rengiant dokumentus yra nurodytas faktinis laikas 12.00 val., kuris viršija Taisyklių 24.3.6.1 punkte nurodyta laiką – 8 val., tačiau byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršijo Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad ginčas nėra sudėtingas, o surašytas ieškinys apima vos 3 lapus, teismas sprendžia, jog Taisyklėse nustatytas 8 val. laikas ieškiniui parengti bei ieškovei suteikti reikiamas konsultacijas rengiant ieškinį yra pakankamas. Tuo pagrindu pagrįstomis išlaidomis už ieškinio parengimą bei konsultacijos teikimą rengiant ieškinį laikytina 200,00 Eur (8 val. x 25 Eur).
28. Kitas išlaidas sudaro pasirengimas nagrinėti bylą (3 val.), konsultacijos atstovaujant teisme (5 val. 30 min.) bei dalyvavimas teismo posėdžiuose (3 val.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų – 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 18 d. teismo posėdžių garso įrašų – matyti, kad advokatas trijuose teismo posėdžiuose (įvertinus, jog 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdis 30 min. vėlavo) faktiškai dalyvavo 1 val. 18 min. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, jog ginčas nėra sudėtingas, bylos apimtis nedidelė, byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas (atstovavimas teismo posėdžiuose, ieškovės konsultavimas bei pasirengimas bylai) viršijo Taisyklėse 24.3.6.2. punkte nustatytą atstovavimo pirmosios instancijos teisme laiką, teismas sprendžia, jog pagrįstos išlaidos už atstovavimą teisme yra 150,00 Eur (6 val. x 25 Eur).
29. Nurodytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, jog 600,00 Eur išlaidų už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pagrįstumas nėra įrodytas, o pagrįstomis laikytinos 350,00 Eur (200,00 Eur + 150,00 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
P. A. apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDUxLTk3MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-451-970/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-451-970/2024">e2-451-970/2024</a>, dalį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyti atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. K. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. Tėvas P. Ž. bendrauja su dukra A. K. Ž. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 12.00 val., paimant vaiką iš motinos namų ir jį grąžinant į motinos gyvenamąją vietą;
2. Vaiko A. K. Ž. pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mokymosi atostogų metu, tėvas P. Ž. bendrauja su nepilnamete dukra pusę visų atostogų dienų;
3. Tėvas P. Ž. poriniais metais gali matytis ir bendrauti su dukra A. K. Ž. Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų antromis dienomis bei dukros gimtadienio metu nuo 10.00 iki 14.00 val.;
4. Tėvas P. Ž. neporiniais metais gali matytis ir bendrauti su dukra A. K. Ž. Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų pirmomis dienomis nuo 14.00 iki 19.00 val.;
5. Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) nepilnametis vaikas A. K. Ž. praleidžia su motina A. K., nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko;
6. Tėvas P. Ž. praleidžia su dukra A. K. Ž. tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 10.00 iki 17.00 val., nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos ir grafiko;
7. Tėvas P. Ž. apie negalėjimą bendrauti su dukra A. K. Ž. nustatytomis sąlygomis iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) telefonu ar SMS žinute informuoja dukros motiną A. K..
8. Pasikeitus vaiko ir jo tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar elektroninio pašto adresui, šalys nedelsiant apie tai viena kitą informuoja. Šalys taip pat viena kitą informuoja ir apie vaiko susirgimus, pristatymą į gydymo įstaigas ir kitus vaikui svarbius gyvenimo įvykius. Draudžiama išvežti vaiką į užsienio valstybę be motinos raštiško sutikimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,86 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Džiuginta Plukienė
