Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-3205-780/2025

Teisminio proceso Nr. 33-61-3-00679-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. U. ir J. U. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė "Vilniaus paukštynas" ir valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai A. U. ir J. U. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 48SK-5074-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai savo skundą grindžia šiais esminiais argumentais.

Sprendimo pagrindu pareiškėjų valdomam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau - Žemės sklypas), neteisėtai įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (toliau - SAZ).

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - SŽNSĮ) 9 straipsnio 3 dalis (aktuali redakcija galiojusi iki 2022-10-31) NŽT suteikia teisę tik įrašyti jau nustatytas SAZ, bet nesuteikia NŽT kompetencijos nustatinėti SAZ.

SAZ nėra nustatoma automatiškai pagal teisės aktuose numatytas minimalias ribas. SAZ nustatoma konkrečiu teritorijų planavimo dokumentu ar kitu administraciniu aktu, įvertinus individualiam subjektui taikytinus apribojimus.

NŽT pripažino, kad SAZ Vilniaus paukštyno naudai nustatyta nebuvo. SAZ nebuvo pažymėta kolūkio planuose ar kituose aktualiuose administraciniuose aktuose. Dėl to NŽT neturėjo teisės inicijuoti naujos SAZ nustatymą, nes nurodomu teisiniu pagrindu (SŽNSĮ 9 str. 3 d.) gali būti daromi tik nustatytų SAZ įrašymas, o ne nustatymai.

SAZ nustatymas nėra lygu nustatyto SAZ įrašymui į Registrą, įstatymas suteikia teisę NŽT tik priimti sprendimą dėl nustatytų SAZ įrašymo, o ne juos nustatyti. Dėl to, pareiškėjai ir atsakovė susitarė dėl taikaus ginčo sprendimo ir sudarė taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis), kuria šalys susitarė, kad NŽT pripažįsta skundą, o pareiškėjai dėl to nereikalauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taikos sutartis, kartu su prašymu nutraukti administracinę bylą pateikta teismui.

Viešojo administravimo subjektai savo veiklą privalo grįsti teisėtumo principu. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas.

Pareiškėjų vertinimu, NŽT priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi prieštarauja aktualios redakcijos SŽNSĮ nuostatoms.

SAZ nustatoma konkrečiu įstatyme įtvirtintu dokumentu (SŽNSĮ 6 straipsnis), o jau nustatytų SAZ įrašymo galimybė per klaidos taisymą buvo nurodyta SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (aktuali redakcija galiojusi iki 2022-10-31). Nurodytas reguliavimas suteikia teisę NŽT priimti išimtinį sprendimą ir įrašyti jau nustatytas SAZ į Nekilnojamojo turto kadastrą (NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (NTR), tačiau nesuteikia teisės NŽT nustatyti naujas SAZ.

Atitinkamai, tam, kad NŽT galėtų priimti Sprendimą įrašyti SAZ į NTK ir NTR Vilniaus paukštynas turėjo pagrįsti, kad SAZ apskritai egzistavo, t. y. buvo nustatyta.

NŽT pripažino, kad SAZ nebuvo nustatyta, taigi, nėra ginčo, kad SAZ nustatyta nebuvo. Atitinkamai, nėra pagrindo taikyti SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl NŽT veikė peržengdama jai suteiktų įgaliojimų ribas, t. y. ultra vires ir skundžiamu Sprendimu iš esmės nustatė naują SAZ Vilniaus paukštyno naudai. Tokie NŽT veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti.

Vilniaus paukštyno vertinimu, tai kad SAZ buvo numatyta Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) pakanka konstatuoti SAZ nustatymą, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Nutarime numatyta bendra SAZ riba, taikytina tokio pobūdžio veiklai, visgi, konkreti riba ir, atitinkamai, apribojimai visuomet turėjo ir dabar turi būti nustatyti individualizuotu administraciniu aktu. Nutarimo 2.2 punkte įtvirtina, kad tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai.

Vilniaus paukštynas atsiliepime taip pat pripažįsta, kad Nutarimo 2.2 punkto pagrindu, SAZ nustatoma konkrečiu teritorijų planavimo dokumentu. Atitinkamai, apribojimai taikomi individualaus dokumento pagrindu, o ne automatiškai pagal Nutarime numatytą zonų dydį.

Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad formuojant Vilniaus paukštynas priklausančius žemės sklypus, šiems sklypams būtų nustatyta SAZ, įtvirtinta Nutarimo XV skirsnyje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo Žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio (įtvirtintų XV skirsnyje) specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius 1992-04-22 parengė Vilniaus rajono Rudaminos kolūkio ūkinės veiklos apribojimo planą (toliau - Kolūkio Planas), kuriame aiškiai pažymėta požeminių vandenviečių sanitarinės apsaugos zona, kiti vietovės apribojimai. Visgi Vilniaus paukštynas naudai taikytina SAZ nėra pažymėta. Atitinkamai, SAZ iki 1992 m. nustatyta nebuvo.

Negana to, Kolūkio planas patikslintas 1999-04-22 26, tačiau tikslinant Kolūkio Planą buvo sužymėtos naujos apsaugos zonos (pvz., kapinės, piliakalnis ir pan.), bet Vilniaus paukštyno veiklai taikytina SAZ pažymėta vėlgi nebuvo. Atitinkamai, pateikiamas Kolūkio planas patvirtina, kad nustatytos apsaugos zonos buvo sužymimos Kolūkio plane. Tai, kad Kolūkio plane nėra pažymėta ginčo SAZ reiškia, kad ji nebuvo nustatyta Nutarime nustatyta tvarka.

NŽT su atsiliepimu pateikė 1992-06-17 SAM raštą, kuris skirtas Vilniaus rajono valdybai, tačiau šis tarpinstitucinis raštas nėra individualus administracinis aktas, kuris galėtų būti laikomas SAZ nustatymo pagrindu. Šiuo raštu tik nurodoma, kokios yra sanitarinės zonos pagal galiojantį norminį reguliavimą. Vilniaus paukštynui nevykdant savo pareigos tinkamai atlikti SAZ nustatymo procedūras – SAZ taip ir nebuvo nustatyta.

Nutarimo 2 punktas (aktuali redakcija galiojusi 1992-05-12) numatė, kad už SAZ nustatymą atsakinga rajonų valdyba. SAM (kuri parengė aptariamą raštą) neturi teisės aktais suteiktos kompetencijos spręsti dėl SAZ nustatymo. Nurodytas aplinkybes pripažįsta ir NŽT, kuri savo atsiliepimu nurodo, kad SAM 1992-06-17 raštas yra tik pranešimas. Šis raštas nėra individualus administracinis aktas, kuris galėtų sukelti teisines pasekmes Vilniaus paukštynu ir (ar) pareiškėjams.

Vilniaus paukštynui priklausantis žemės sklypas suformuotas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2000-10-27 įsakymu Nr. 3685-41 (toliau - Įsakymas).

Nutarimo 2 punktas (1995-12-29 redakcija) numatė, kad „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos <...> sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis“.

Įsakymu Vilniaus Paukštynui išnuomoti žemės sklypai, esantys Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimuose ir Įsakymu numatyta, kad žemės sklypams taikomos Įsakyme nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp kurių Vilniaus Paukštyno žemės sklypų formavimo metu SAZ nustatyta nebuvo.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323 patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau - Bendrasis planas), o Vilniaus Paukštyno teigimu, Bendruoju planu nustatyta ginčo SAZ. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes Bendrajame plane buvo pažymėta tik „Riba“ (o ne „SAZ teritorijos riba“), kuri net nesusieta su Nutarimo nuostatomis.

Ribos pažymėjimas savaime nereiškia individualios SAZ nustatymo. Individuali SAZ galėjo būti nustatyta tik atlikus poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir priėmus individualų administracinį aktą. Šiuo gi atveju, rengiant Bendrąjį planą, tokios procedūros nebuvo atliktos.

Bendrojo plano Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje „T2 Juodšiliai. T3 Pagiriai“ sutartiniu ženklu pažymėta „Riba, esanti 1000 m atstumu nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių“, aiškiai įvardinama, kad SAZ nenustatytas. Šio dokumento 2.6 skyriaus 36 punkte nurodyta, kad: „Bendruoju planu nenustatytos taršių objektų sanitarinės apsaugos zonų ribos ir veiklos režimas jose. Bendrajame plane nurodytos preliminarios SAZ ribos. SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant PVSV ar PAV procedūras.“

Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu akivaizdžiai pažeidžiami pareiškėjų interesai, NŽT pripažino skundą ir sudarė Taikos sutartį.

Taikos sutarties 1.1 punkto pagrindu šalys susitarė, kad „Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo“. Atitinkamai, šalys susitarė, kad NŽT pripažįsta Skundą, o Pareiškėjai dėl to nereikalauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šioje byloje ginčas vyksta dėl konkretaus pareiškėjų atžvilgiu priimto Sprendimo teisėtumo. Atitinkamai, Taikos sutartimi šalys susitaria dėl šio ginčo ribų.

Prima, Taikos sutarties dalykas atitinka ginčo ribas, o AB „Vilniaus paukštynas“ savo paaiškinimais nepagrįstai siekia išplėsti ginčo ribas. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad taikos sutartimi neišsprendžiamas 2022-07-20 NŽT rašto galiojimas, t. y. rašto, kuriuo tenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas pradėti vykdyti SAZ nustatymo procedūra. Tačiau šis raštas nėra ginčo dalykas. Šis raštas sprendžia AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykius. Šis raštas tiesiogiai neįtakoja pareiškėjų interesų. Dėl to toks raštas net negalėjo būti Taikos sutarties objektas. Tai kad NŽT sutiko pradėti SAZ nustatymo procedūras savaime nereiškia, kad Pareiškėjų žemės sklypui taikomas SAZ.

Negana to, NŽT kartu su paaiškinimais pateikė duomenis, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022-07-20 raštas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ laikomas negaliojančiu. Taigi, NŽT savarankiškai išsprendė šį klausimą.

Iš Taikos sutarties 1.1 – 1.3 papunkčių matyti, kad Taikos sutarties dalykas yra visiškai to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjų skunde nurodytas reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo. Atsakovė pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo, kuris yra šios bylos ginčo dalykas, panaikinimo, šalys susitarė, kad Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

AB „Vilniaus paukštynas“ nepagrįstai nurodo, kad Taikos sutartyje pareiškėjai ir NŽT susitaria išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Tokio susitarimo nėra, šalys susitaria dėl Sprendimo pagrindu įregistruotų žymų panaikinimo. RC kompetencija įvertinti kokio dokumento pagrindu padaryta žyma ir ją atitinkamai panaikinti.

Atitinkamai, nepagrįsti AB „Vilniaus paukštynas“ motyvai, kad Taikos sutartis negali būti sudaryta, nes Taikos sutarties dalykas neatitinka Skunde nurodytų reikalavimų.

AB „Vilniaus paukštynas“ kelia abejones, ar taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui. Tokie AB „Vilniaus paukštynas“ teiginiai yra nepagrįsti, nes jei viešasis interesas ir egzistuoja tai pareiškėjų atžvilgiu. Būtent pareiškėjai gindami savo nuosavybės teisę atstovauja viešąjį interesą. AB „Vilniaus paukštynas“ savo ruožtu gina savo privatų interesą prieš daugiau nei 1500 gyventojų.

Pareiškėjai prašo patvirtinti Taikos sutartį arba Sprendimą panaikinti.

Atsakovė NŽT su pareiškėjų skundu sutinka ir prašo jį tenkinti bei panaikinti skundžiamą Sprendimą, o Taikos sutarties netvirtinti. Savo poziciją atsakovė grindžia šiais argumentais.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ), numato, kad teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – teritorija, teritorijos), nustatomos viename iš dokumentų, išvardytų SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje, patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose (SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas); statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) (SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei kituose SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nurodytuose dokumentuose.

Remiantis SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalimi (redakcija, aktuali nuo 2020-07-01 iki 2022-12-31), teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio NTR įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas.

Pagal SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalį (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR, šių žemės sklypo kadastro duomenų – teritorijų – įrašymą į NTK ir NTR Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Per 20 d. d. nuo suinteresuoto asmens prašymo pateikimo dienos Tarnybos teritorinio padalinio vadovas NTK ir NTR tvarkytojui pateikia SŽNSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į NTK ir NTR (kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra). Šioje dalyje nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami NTK ir NTR tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais Kadastro nuostatuose ir Registro nuostatuose nurodytais dokumentais. Žemės sklypo, kuris patenka į šioje dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.

SŽNSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad NTK ir NTR tvarkytojui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) nustatyta tvarka pateikiamas pranešimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas kartu su Kadastro nuostatuose nurodytais nustatytų teritorijų erdviniais duomenimis ir į šias teritorijas patenkančių arba nebepatenkančių (kai pasikeitė ar buvo panaikinta anksčiau nustatyta ta pati teritorija) NTR įregistruotų žemės sklypų unikaliais numeriais (toliau – pranešimas). Šio pranešimo pagrindu NTK ir NTR tvarkytojas žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir pranešime nurodytu adresu informuoja šio pranešimo pateikėją apie žymos padarymą.

SŽNSĮ 8 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du skirtingi procesai. Pirmasis – tai pranešimo teikimas apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias (panaikintas) teritorijas. Antrasis – tai pranešimo teikimas apie teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatytas, tačiau, formuojant žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose nenurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šie žemės sklypai (jų dalys) ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR.

Pagal Kadastro nuostatų 541 punkto redakciją, aktualią nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., žemės sklypo kadastro duomenys galėjo būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais, šiame punkte nurodytas atvejais, iš kurių vienas – kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR (Kadastro nuostatų 541.1 papunktis). Šiuo atveju prašymą įrašyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į NTK ir NTR tvarkytojui ir reikalingą informaciją vykdytojui pateikia Tarnybos teritorinis padalinys suinteresuoto asmens prašymu (Kadastro nuostatų 541.1 papunkčio 2 pastraipa).

Tiek SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje, tiek Kadastro nuostatų 541.1 buvo įtvirtinta klaidos dėl žemės sklypo formavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytas ir (ar) neįrašytas į NTK ir NTR teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), taisymo galimybė dviem atvejais, t. y. kai teritorija nebuvo nurodyta formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir dėl to nebuvo įrašyta į NTK ir NTR (pirmas atvejis) ir kai teritorija nebuvo įrašyta į NTK ir NTR (antras atvejis).

Pirmuoju atveju tokia klaida galėjo būti padaryta nustatant formuojamo žemės sklypo kadastro duomenis, antruoju atveju – registruojant šį žemės sklypą NTK ir NTR. Dėl teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo metu, nors ir turėjusios būti, tačiau nenustatytos teritorijos ir dėl to vėliau šios teritorijos nenurodytos formuojamo žemės sklypo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir (ar) dėl to neįrašytos į NTK ir NTR, atsiradusios klaidos, negalėjo būti taisomos SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1353/2014 pažymėjo, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, yra įtvirtina galimybė į kadastrą įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį kadastrą neįrašytos. Šis teisinis reglamentavimas vertintinas kaip nustatantis klaidos, padarytos žemės sklypų formavimo metu, taisymo mechanizmą – į kadastrą turi būti įrašytos tik tos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį kadastrą neįrašytos. Šioje administracinėje byloje teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 1993–1996 metų laikotarpiu, formuojant ginčo žemės sklypą, šiam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įtvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skirsnyje „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos“, vėliau pavadinimas pakeistas – „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį“. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio (įtvirtintų XV skirsnyje) specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjgzMS00MTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2831-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2831-415/2020">eA-2831-415/2020</a>, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMwNi0yNjEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1306-261/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1306-261/2020">eA-1306-261/2020</a>). Taigi, teismas kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentą sieja su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau tie atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui.

Nagrinėjamu atveju SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR.

Šiuo atveju, SAZ, Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., Juodšilių sen., Dusinėnų k., (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojamas šis žemės sklypas, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas 1998 m. balandžio 28 d.

Atsižvelgiant į tai, kad SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, darytina išvada, kad ginčijamas NŽT Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

Atsakovė NŽT 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1PD-958-(3.2 E.) patvirtino, kad sutinka, jog Sprendimas būtų panaikintas ir prašo patenkinti pareiškėjų skundą bei panaikinti skundžiamą Sprendimą, bet netvirtinti Taikos sutarties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė nuomonę, kad Taikos sutartis nagrinėjamu atveju negali būti tvirtinama.

Nurodė, kad vadovaujantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios SŽNSĮ redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 9 punktu, SŽNS nurodytos teritorijos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo laikomos žemės sklypo kadastro duomenimis ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras). Tuo metu SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalis numatė, kad šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir Registras) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Kadastro nuostatai) nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas. Tokia nuostata, kad tam tikrais atvejais NŽT turi teisę Kadastro tvarkytojui teikti prašymą įrašyti teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, į Kadastrą ir Registrą bei kartu su prašymu pateikti reikalingą informaciją, buvo įtvirtinta ir Kadastro nuostatų 541.1 punkte.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, NŽT prašant, Sprendimo ir 2022 m. spalio 7 d. kadastro duomenų bylos pagrindu Kadastre 2022 m. gruodžio 29 d. buvo įregistruotas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Juodšilių sen., Vilniaus r. sav. (toliau – Žemės sklypas), kadastro duomuo – Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, įrašyta į Kadastrą kadastro duomenų byloje įrašytų duomenų pagrindu: Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatai (kad teritorijos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos laikomos žemės sklypo kadastro duomenimis) netekus galios, minėtas kadastro duomuo 2023 m. sausio 1 d. buvo išregistruotas iš Kadastro, Registre 2023 m. sausio 1 d. padarant žymą – Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis).

Vadovaujantis teisės aktais – SŽNSĮ, Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai), nuo 2023 m. sausio 1 d. Registre registruojamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiuo metu galiojančios Nekilnojamojo turto registro įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Registro objektas yra SŽNSĮ nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

AB „Vilniaus paukštynas pateikė 2023 m. liepos 27 d. prašymą „Įregistruoti teritoriją, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ar pakeisti jos duomenis Registre ir pažymėti jos ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ (toliau – 2023 m. liepos 27 d. prašymas) su erdviniais duomenimis. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyrius 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. liepos 27 d. prašymą tenkino – įregistravo teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“ (toliau – Teritorija), minėtos Teritorijos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. 44/3257614, pažymėjo ją Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (toliau - Kadastro žemėlapis), taip pat žemės sklypų, kurie pateko į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose (taip pat ir Žemės sklypo Registro įraše Nr. 41/31098) 2023 m. rugpjūčio 3 d. įrašė informaciją apie šią Registre įregistruotą Teritoriją.

Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad pareiškėjai ir atsakovė NŽT susitaria ne tik dėl skunde reiškiamo reikalavimo panaikinti Sprendimą, įpareigoti NŽT pateikti Registrų centrui prašymą dėl Žemės sklypo Registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytos žymos: „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, išregistravimo, bet taip pat NŽT įsipareigojo pateikti Registrų centrui prašymą išregistruoti Žemės sklypo Registro įraše 2023 m. rugpjūčio 3 d. padarytą įrašą apie Registre įregistruotą Teritoriją (Taikos sutarties 1.2.2 punktas).

NŽT nėra subjektas, kuris pagal SŽNSĮ ar kitą teisės aktą turėtų teisę teikti prašymą išregistruoti Teritoriją, o juo labiau, esant Registre įregistruotai Teritorijai, teikti prašymą panaikinti įrašą apie Registre įregistruotą Teritoriją viename iš žemės sklypo, patenkančio į šią Teritoriją, registrų.

Registro objektas yra Teritorija, o į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose tik padaromi įrašai (įrašų padarymas žemės sklypų, kurie patenka į nustatytą teritoriją, Registro įrašuose daromas automatizuotai informacinių technologijų priemonėmis), tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į Registre įregistruotą Teritoriją. Registrų centro nuomone, vadovaujantis SŽNSĮ 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta Teritorija, o ne atskiruose į šią Teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus Teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią Teritoriją patenkančių žemės sklypų Registro įrašuose.

Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutarties dalis prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, o taip pat nebūtų aišku, kaip tokią teismo nutarties dalį, prieštaraujančią galiojančiam teisiniam reglamentavimui, Registrų centras turėtų įvykdyti, Taikos sutartis nagrinėjamu atveju negali būti tvirtinama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2024-09-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTM5Ny01NTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-397-552/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-397-552/2024">eAS-397-552/2024</a> (toliau – LVAT 2024-09-25 Nutartis) panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinta pareiškėjo ir NŽT sudaryta Taikos sutartis ir nagrinėjama byla nutraukta.

Byloje ginčijamas Sprendimas yra priimtas Vilniaus paukštyno prašymu, Vilniaus paukštynas teigia, kad NŽT Sprendimu apgintos Vilniaus paukštyno teisės ir įstatymų saugomas interesas, Vilniaus paukštynas siekia, kad NŽT Sprendimas liktų galioti, NŽT Sprendimo panaikinimas neabejotinai turi įtakos Vilniaus paukštyno teisėms ir pareigoms, NŽT Sprendimu sukurtos pasekmės – nustatyta SAZ įrašyta į Žemės sklypo kadastro duomenis ir atitinkamai išviešinta NTK ir NTR – ir tai neabejotinai yra viešasis interesas.

Atsakovei NŽT nesuteikta plati diskrecija veikti, nes Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įsakmiai sureguliuota, kokius veiksmus turi atlikti NŽT: pirma, kai nustato, kad esant nustatytai SAZ, pastaroji neįrašyta ir neįregistruota NTK ir NTR; antra, atvejį, kai NŽT turi atsisakyti organizuoti minimų teritorijų įrašymą. Nagrinėjamu atveju NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.),,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2022-07-20 Sprendimas), kuriame nurodyta, kad Vilniaus paukštyno 2022-05-11 prašymas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR procedūrą tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra, ir kuris galiojo Sprendimo priėmimo metu, NŽT pripažino, kad SAZ nustatyta, bet neįrašyta ir neįregistruota NTK ir NTR, todėl turėjo vykdyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą organizuoti aptariamų teritorijų įrašymą į NTK ir NTR, todėl pareiškėjas ir NŽT Taikos sutartimi negali pakeisti nustatyto teisinio reguliavimo ir veikti savo nuožiūra.

Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikai, taip pat Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl Vilniaus paukštyno, neįtraukto į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia Vilniaus paukštyno teises ir teisėtus interesus, todėl Taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Dėl Sprendimo Bendrovė nurodo, kad Žemės sklypas suformuotas 1998-04-28 ne pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, nes toks dokumentas nebuvo parengtas Žemės sklypui suformuoti. Žemės sklypas yra mėgėjų sodo teritorijoje ir suformuotas tiesiog pagal Žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentus ir patvirtinus Žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nebuvo įrašytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai reiškia, kad formuojant Žemės sklypą nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriame, kaip nepagrįstai teigia NŽT, turėjo būti nurodyta SAZ. Žemės sklypui pagal Sąlygų 73 punktą taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nurodytos būtent Žemės sklypo kadastro duomenų byloje, - tai yra susiklostė situacija, reglamentuojama Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti, bet nebuvo nurodytos Žemės sklypo kadastro duomenų byloje).

Žemės sklypo faktinės suformavimo aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi 2020-01-01 - 2022-12-31) ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalių (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastro duomenų keitimą, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nurodytos kadastro duomenų byloje formuojant žemės sklypą. Taip pat NŽT atlikta Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra ir priimtas Sprendimas visiškai atitinka suformuotos LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos išvadas, kad, kai žemės sklypo formavimo metu kadastro duomenų byloje nenurodytos esamo stacionaraus taršos šaltinio SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jos nurodomos ir išviešinamos NTK ir NTR pagal patvirtinto teritorijų planavimo dokumento – bendrojo plano sprendinius.

Pagrindas NŽT atlikti Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą viešojo administravimo procedūrą ir pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis - yra SAZ (specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) nurodymas nebūtinai tame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ar kitame dokumente, kuriame konkretus žemės sklypas suformuotas, bet vėliau nei žemės sklypo suformavimo momentas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ir, būtent, bendrajame plane.

Byloje pateikti duomenys ir dokumentai, patvirtina, kad SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323 (toliau – Bendrasis planas), sprendinių brėžinyje 2E3S-1; Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477 (toliau – U zonos Bendrasis planas) Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje T1 Nemėžis-Rudamina M1:10000 (tikslumas M1:2000) ir Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje T2 Juodšiliai T3 Pagiriai M1:10000 (tikslumas M1:2000); Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT (toliau - SŽNS_DR10LT), parengtame NŽT užsakymu valstybės biudžeto lėšomis.

Į Bylą yra pateiktas dokumentas – SAZ NTR išrašas, įrodantis, kad NTR įregistruotas atskiras NTR objektas - Teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona (SAZ) (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis). SAZ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SAZ plotas 13083858 kv. m., SAZ plotis – 1000 m, SAZ ribų nustatymo tikslumas – 1 m, Ūkine veikla suinteresuotas asmuo – Vilniaus paukštynas, SAZ įregistravimo pagrindas – U zonos Bendrasis planas. Pagal NTR įregistruotus duomenis (duomenis, gautus per NTR elektroninę priemonę, skirtą duomenims apie Teritorijas teikti (SŽNS priemonę), į SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 13083858 kv. m. (1308,3858 ha) ribas patenka 1443 žemės sklypai, tarp kurių yra ir Žemės sklypas, kurio plotas 891 kv. m. (0,0891 ha).

NTR duomenys įrodo, kad SAZ nustatyta normatyvinio dydžio, numatyto Sąlygų 73 punkte (nuo 2020-01-01 Įstatymo 4 priede) – 1000 m nuo Vilniaus paukštyno pastatų. Nustatyta SAZ yra įregistruota NTR ir pažymėta NTK žemėlapyje VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2023-08-03 sprendimu (SAZ įregistravimo pagrindas – U zonos Bendrasis planas), kuris yra galiojantis ir kurio Pareiškėjas neskundė.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl byloje, kurioje proceso šalys nesutaria dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, turi būti įvertinta ir motyvuotai pagrįsta, ar Sprendimo galiojimas ar Sprendimo panaikinimas atitinka viešąjį interesą.

Bylos aplinkybių vertinimas viešojo intereso aspektu reiškia, kad aplinkybės turi būti nagrinėjamos ir vertinamos ne vieno Žemės sklypo kontekste, turi būti atsižvelgta į tai, kad SAZ yra didžiulė teritorija (specifinė zona), nustatyta ir skirta ne tikslu apriboti Žemės sklypo savininko teises statyti atitinkamos paskirties statinius, bet viešajam interesui įgyvendinti, – apsaugoti visuomenės sveikatą nuo taršos objekto vykdomos veiklos neigiamo poveikio ir suderinti visų visuomenės grupių – žemės sklypų, statinių savininkų, savivaldybės, valstybės ir ūkinės veiklos subjekto (taršos šaltinio savininko, naudotojo) interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą (t. y. užtikrinant visų visuomenės grupių teisių ir interesų pusiausvyrą) (Įstatymo 2 straipsnio 41 dalis, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimas negali būti supriešinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis asmens nuosavybės teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimo vertybe, taip pat su asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos vertybe.

Būtent ginčijamas Sprendimas užtikrina viešojo intereso apsaugą, nes juo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. į Žemės sklypo duomenis įrašyta, kad Žemės sklypas yra esamo taršos šaltinio (Vilniaus paukštyno pastatų) SAZ ribose. SAZ specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymas Žemės sklypo duomenyse reiškia, kad išviešinta, kad Žemės sklypas patenka į specifinę zoną – SAZ, kurioje dėl nuo 1964-1976 metų pradėtos ir vykdomos taršos šaltinio veiklos galimas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai.

Pagal Įstatymo 53 straipsnio 11 dalį SAZ, nustatytoje dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo, netaikomos Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai reiškia, kad Sprendimu Žemės sklype įrašius duomenis apie SAZ, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai) Žemės sklypui netaikomi, ir veiklos vykdymas Žemės sklype (visų paskirčių statinių statyba) neribojamas. Pareiškėjui netenka jokios neproporcingos naštos, susijusios su veiklos ribojimu jos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype. Taigi, būtent galiojantis Sprendimas atitinka viešąjį interesą ir užtikrina jo apsaugą – užtikrina visuomenės sveikatos apsaugą ir suderina žemės sklypų savininkų (naudotojų) ir ūkinę veiklą vykdančio asmens interesus.

Sprendimo panaikinimas reiškia, kad konkretaus Žemės sklypo, esančio nustatytos SAZ viduje, kadastro duomenys lieka nepakeisti. SAZ nustatyta ir NTR įregistruota normatyvinio dydžio, numatyto Sąlygų 73 punkte (iki 2019-12-31), nuo 2020-01-01 Įstatymo 4 priede – 1000 m nuo Vilniaus paukštyno pastatų, todėl negali būti taip, kad SAZ galioja dalimis, vienai žemės sklypų grupei nustatyta ir galioja, o kitai ne, nors šie žemės sklypai yra toje pačioje teritorijoje, ribojasi ar yra greta vienas kito. Situacija, kai vienai žemės sklypų grupei (vienai visuomenės daliai) ta pati nustatyta SAZ įrašyta (žemės sklypų duomenyse nurodyta, kad jie yra SAZ ribose), o kitai žemės sklypų grupei (kitai visuomenės daliai) ta pati nustatyta SAZ neįrašyta (žemės sklypų duomenyse nenurodyta, kad jie yra SAZ ribose), nors tarp žemės sklypų grupių (visuomenės dalių) nėra skirtumų, galinčių nulemti tokį visiškai priešingų duomenų nustatymą, akivaizdžiai neatitinka viešojo intereso sampratos ir principų.

NŽT teiginys, kad SAZ turėjo būti nustatyta tame pačiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame Žemės sklypas suformuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343,,Dėl specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2 punkto nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019-12-31, U zonos Bendrojo plano tvirtinimo 2019-12-30 metu), reglamentuojančių, jog tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Pagal nurodytą nuostatą SAZ nustatymo dokumentas gali būti bendrasis planas, o pagal bendruosius planus žemės sklypai neformuojami, o tai akivaizdžiai paneigia NŽT poziciją. Nuo 2020-01-01 galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reglamentuojančiame, kad teritorija (SAZ) nustatoma patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose, taip pat nėra reikalavimo nustatyti teritoriją (SAZ) tik tame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriame formuojamas konkretus žemės sklypas.

Bendrasis planas (2009-09-30), U zonos Bendrasis planas (2019-12-30) patvirtinti vėliau, nei suformuotas Žemės sklypas (1998-04-28), tačiau: stacionarus taršos šaltinis (paukštyno pastatai) atsirado ir pradėjo veikti anksčiau (1964 m.) nei suformuotas Žemės sklypas, todėl formuojant Žemės sklypą (teritorijoje, kurioje nebuvo patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų), į jo kadastro duomenis turėjo būti įrašyta Sąlygų 73 punkte nurodyta SAZ; vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatomis (redakcija galiojusi iki 2014-01-01) tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypų savininkų sutikimas buvo nereikalingas, ir toks teritorijų planavimo dokumentas yra pagrindas pakeisti jau suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, todėl 2009-09-30 patvirtinus Bendrąjį planą, kuriame pažymėta nustatyta normatyvinio dydžio (Sąlygų 73 punkte – 1000 m nuo pastatų) SAZ, atsirado pagrindas SAZ specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nurodyti kiekvieno į SAZ ribas patenkančio jau suformuoto žemės sklypo (tarp jų ir Žemės sklypo) kadastro duomenyse; įsigaliojus 2020-01-01 Įstatymo 9 straipsnio 3 daliai, buvo nustatytas terminas iki kada NŽT pagal ūkio subjektų prašymus turi atlikti žemės sklypų kadastro duomenų keitimo procedūrą pagal ūkio subjekto prašymą - iki 2022-12-31; Vilniaus paukštynui pateikus NŽT 2022-05-11 prašymą ir NŽT 2022-07-20 Sprendimu patvirtinus, kad SAZ nustatyta ir Vilniaus paukštyno prašymas tenkinamas, NŽT privalėjo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą ir priimti Sprendimą.

Bendrovė taip pat akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo dalykas – Sprendimo teisėtumo vertinimas, nebeturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Nuo 2023-01-04 pagal Įstatymo 53 straipsnio 11 dalį sanitarinės apsaugos zonose, į NTK ir NTR įrašytose šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įsigaliojimo dienos), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba; šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, kurioje pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalį visiems žemės sklypams nustatoma žemės ūkio paskirtis, kuri pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį gali būti keičiama, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų ar kai bendrija likviduojama. Todėl Žemės sklypui, patenkančiam į SAZ, nuo 2023-01-04 netaikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, o draudimas keisti žemės ūkio paskirtį nustatytas ne dėl to, kad priimtas Sprendimas, bet dėl to, kad Žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje.

Taigi, Sprendimas, kuriuo nurodyta, kad Žemės sklypas yra SAZ ribose, nuo 2023-01-04 jokios įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms ir pareigoms neturi, pareiškėjo subjektinių teisių apimtis lyginant iki Sprendimo ir po Sprendimo priėmimo nepakito. Darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Todėl prašoma atmesti skundą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu, išnykus ginčo dalykui.

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 48SK-5074-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (Sprendimas).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjams A. U. ir J. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r., Juodšilių sen., (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1998 m. balandžio 28 d.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę NŽT informuodami, kad jie nesutinka su 2022 m. spalio 25 d. pranešime Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) nurodytų specialiųjų sąlygų nustatymu Žemės sklypui bei pareikalavo NŽT pagrįsti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo pagrindus ir pateikti tai patvirtinančius įrodomus.

NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl žemės sklype (kadastro Nr. 4177/0704:137) nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona, 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 48SD-17885-(14.48.104.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ pareiškėjų pranešime pateiktas pastabas pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Žemės sklypui turi būti nustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Žemės sklypas yra arčiau nei 1000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas skundžiamu 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 48SK-5074-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus pagal UAB „GEO“ matininko A. V. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu patikslinti duomenys apie žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

Pareiškėjai su Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti jį kaip nepagrįstą arba patvirtinti Taikos sutartį. Pareiškėjai nurodo, kad NŽT, priimdama Sprendimą, privalėjo pagrįsti, kad SAZ apskritai buvo nustatyta ir egzistavo konkrečioje teritorijoje Žemės sklypo formavimo metu, tačiau per klaidą nebuvo įrašyta į formuojamų žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Atsakovė NŽT sutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu ir prašė skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą NŽT Sprendimą, bet netvirtinti Taikos sutarties.

Su pareiškėjo skundu nesutinka byloje dalyvaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“. Procesiniuose dokumentuose detaliai išdėstė nesutikimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ mano, kad šalių sudaryta Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes prieštarauja teisiniam reguliavimui.

Dėl Taikos sutarties patvirtinimo

Pareiškėjai 2024 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą dėl 2024 m. vasario 8 d. taikos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjų ir atsakovo NŽT (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinimo.

Teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi šioje byloje patvirtino tarp pareiškėjų ir NŽT sudarytą Taikos sutartį ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTM5Ny01NTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-397-552/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-397-552/2024">eAS-397-552/2024</a> pakeitė teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir nutarties dalį nutraukti bylą panaikino, Taikos sutarties tvirtinimo klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjai prašo patvirtinti Taikos sutartį arba Sprendimą panaikinti, tačiau atsakovė NŽT 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1PD-958-(3.2 E.) patvirtino, kad sutinka, jog Sprendimas būtų panaikintas, bet prašo netvirtinti Taikos sutarties.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

ABTĮ 51 straipsnio

ABTĮ 51 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms.

Taigi, ABTĮ 51 straipsnis numato dvi sąlygas nutraukti bylą - 1) šalys turi sudaryti taikos sutartį; 2) teismas turi patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Pažymėtina, kad dėl abiejų sąlygų turi būti vienoda ginčo šalių valia, t. y. sudariusios taikos sutartį šalys turi turėti ir vieningą valią dėl jos patvirtinimo teisme, kadangi ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Sutarčių laisvės principas suteikia teisę šaliai pasitraukti iš derybų dėl sutarties bet kuriuo metu iki galutinio sutarties patvirtinimo, todėl šiuo atveju, nesant abiejų ginčo šalių sutikimo dėl Taikos sutarties patvirtinimo teisme byla negali būti nutraukiama patvirtinant Taikos sutartį, nes tai neatitiktų nesutinkančios su Taikos sutarties patvirtinimu NŽT valios ir pažeistų imperatyvią ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalaujančią abiejų ginčo šalių vienodos valios dėl ginčo išsprendimo taikos sutartimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šioje byloje pateikta 2024 m. vasario 8 d. taikos sutartis tarp pareiškėjų ir atsakovės NŽT negali būti tvirtinama, nes atsakovei prašant netvirtinti Taikos sutarties ji tampa prieštaraujančia ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, reikalaujančioms abiejų ginčo šalių valios užbaigti bylą taikos sutartimi (ABTĮ 51 str. 4 d.).

Tokiu atveju ginčas spręstinas iš esmės, vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą, o ne Taikos sutarties sąlygas ir jos patvirtinimo galimybę.

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė NŽT yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės principo.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, būtina įvertinti jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (dabartinis VAĮ 10 straipsnis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008; 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/14). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010; LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MDItODI3LTE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-602-827-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-602-827-14">A-602-827-14</a>).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 841.1.1.2.5 papunkčiu.

Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies punktas numato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.

Pagal Kadastro nuostatų 841.1.1.2.5. papunktį, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo <...> turi būti pateiktas, kai keičiami šie suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys – teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Taigi, iš esmės Sprendimas grindžiamas nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovė NŽT nustatė, jog Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMwNi0yNjEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1306-261/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1306-261/2020">eA-1306-261/2020</a> nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2017-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjg5LTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2289-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2289-520/2017">A-2289-520/2017</a>; 2015-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjY2LTYyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1266-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1266-624/2015">A-1266-624/2015</a>).

Nagrinėjamu atveju skundžiamo NŽT Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šio konkretaus individualaus akto sudėtine (motyvuojamąja) dalimi. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) buvo informuotas apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir minėtam žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 48SD-17885-(14.48.104.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ pareiškėjų 2022 m. spalio 25 d. rašte Nr. 48SD-15985-(14.48.104.) pateiktas pastabas pripažino nepagrįstomis bei nurodė, kad Žemės sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Įstatymo IV skyrius, pirmasis skirsnis), nes Žemės sklypas yra arčiau nei 1000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad NŽT skyrius 2022 m. spalio 25 d. pranešimas ir 2022 m. lapkričio 22 d. raštas dėl pateiktų pastabų gali būti laikomi skundžiamo Sprendimo sudedamaisiais procedūriniais dokumentais. Nepaisant to, net ir pripažinus šiuos raštus skundžiamo Sprendimo sudedamaisiais procedūriniais dokumentais, vis tiek neaišku, kokiu pagrindu NŽT darė išvadą, kad pareiškėjų Žemės sklypui jo suformavimo metu buvo nustatyta SAZ, tik per klaidą nebuvo įregistruota, nes dėl to nėra jokių motyvų Sprendime.

NŽT 2022 m. spalio 25 d. pranešimą ir 2022 m. lapkričio 22 d. raštą grindžia Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) numatytu pagrindu, pagal kurį, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai specialioji apsaugos zona jau yra nustatyta, tačiau savalaikiai nebuvo įregistruota.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 541.1 papunktis taip pat numatė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais, kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Pažymėtina, kad Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (Įstatymo 1 straipsnis).

Tam, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos konkrečiam žemės sklypui, jos turi būti nustatytos Įstatymo įtvirtinta tvarka. Įstatyme nurodytų teritorijų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, informavimą apie šias teritorijas, žymos apie naujai nustatytas ir (ar) pasikeitusias įstatyme nurodytas teritorijas padarymą, įrašų ir (ar) žymų apie jas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre panaikinimą ar pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pradžią ir pabaigą bei kompensacijos dėl šių sąlygų taikymo mokėjimą reguliuoja Įstatymo antrasis skirsnis (Įstatymo 6–13 straipsniai).

Teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – teritorija, teritorijos), nustatomos viename iš dokumentų, išvardytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas); statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei kituose Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4– 6 punktuose nurodytuose dokumentuose.

Nagrinėjamu atveju NŽT savo raštuose nurodė, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos iš esmės įregistruojamos AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo pagrindu.

Teismo vertinimu, NŽT raštuose nurodomas Įstatymo IV skyrius 1 skirsnis „Sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. NŽT priimdama skundžiamą NŽT Sprendimą turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu konkrečiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona.

Nagrinėjamu atveju NŽT, nei priimdama Sprendimą, nei minėtuose 2022 m. spalio 25 d. pranešime ir 2022 m. lapkričio 22 d. rašte nenurodė jokio dokumento, teisės akto ir(ar) individualaus administracinio akto, nustatančio Sanitarinės apsaugos zoną.

Bendrovė teigia, kad Sanitarinės apsaugos zonos buvo įtvirtintos teisės aktuose, tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisės akte yra numatytas sanitarinės apaugos zonos dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta konkrečiu atveju, konkrečiam taršos objektui, t. y. kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžta ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama. Kaip jau minėta, tokio administracinio akto NŽT skundžiamame Sprendime nenurodė.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad NŽT 2022 m. lapkričio 22 d. rašte nurodė, kad Žemės sklypui turi būti nustatoma specialioji žemėms naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ, nes sklypas yra arčiau nei 1000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt. sąlyginių gyvūnų). Taigi, galima daryti išvadą, kad NŽT siejo SAZ su AB „Vilniaus paukštynas“ auginamu sąlyginiu gyvūnų skaičiumi (daugiau nei 300 vnt.).

Tuo tarpu Bendrovė nurodė, kad iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusių Sąlygų XV skyriaus,,Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ 73 punkte buvo reglamentuojamas Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos nustatymas ir paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatytas 1000 m. Toks paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis (plotis) nebuvo siejamas su laikomų gyvūnų skaičiumi ir buvo nustatytas ne maksimalus SAZ dydis (1000 m), bet vienintelis normatyvinis SAZ dydis, nustatomas paukštynams, – 1000 m atstumas nuo paukštyno pastatų, kuriuose laikomi paukščiai (vištos, broileriai) ir joks atskiras administracinis aktas negalėjo nustatyti kitokio dydžio SAZ. Taigi, NŽT Sprendimo motyvai nėra aiškūs, nes neaišku su kokiomis faktinėmis aplinkybėmis NŽT siejo SAZ nustatymą.

Bendrovė šioje byloje remiasi Vilniaus rajono teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323, ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-09-18 sprendimu Nr. T3-477.

Tačiau, teismas pažymi, kad NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, nenurodė nei šių teritorijų planavimo dokumentų, kaip Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų, nei kitų dokumentų ar norminio pagrindo, kuriuo remiantis darė išvadą, kad SAZ yra nustatyta, todėl NŽT Sprendime iš viso nėra jokių pagrindų, kuriais remiasi Bendrovė.

Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme atsakovė NŽT nurodo, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR. Atsakovė pripažino, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės NŽT priimtas Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visuma. Iš NŽT Sprendimo ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. Sprendime nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai, ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą.

Kilus administraciniam ginčui dėl Sprendimu nustatytų Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjai 2022 m. lapkričio 8 d. raštu keipdamiesi į NŽT iš esmės ir siekė, kad atsakovė savo būsimą sprendimą aiškiai ir išsamiai motyvuotų, tačiau šiuo atveju NŽT priėmė skundžiamą Sprendimą neatsakant į pareiškėjų klausimus ir argumentus, nes jokių motyvų kuo remiantis traktuoja, kad SAZ yra nustatyta ir dėl to turi būti įregistruota nenurodė. Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nekeičia šiame sprendime padarytos išvados dėl Sprendimo esminių trūkumų, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl jie turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja J. U. 2023 m. vasario 6 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, kuris skundą patenkinus pareiškėjai priteistinas iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Nors pareiškėjai skunde prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nėra pateikę nei konkretaus prašymo jas priteisti, nei šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, nei išlaidų apmokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl kitos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams iš atsakovės nepriteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ bylos nagrinėjimo metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl pareiškėjų skundą tenkinus, nėra pagrindo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismo sprendimas nėra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų A. U. ir J. U. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sudarytą 2024 m. vasario 8 d. taikos sutartį.

Pareiškėjų A. U. ir J. U. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 48SK-5074-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Priteisti pareiškėjai J. U. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius Grauželis

Ramūnas Šarka

Asta Vailionė