Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-13002-423/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00384-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 25S108161 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atsakovas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760353857 (toliau – ir Leidimas), kuris galioja iki 2026 m. gegužės 7 d. Leidimas išduotas atsižvelgiant į tai, kad jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. 2024 m. gegužės 21 d. jis sudarė neterminuotą darbo sutartį ir pradėjo dirbti Lietuvoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje „AVS PipeFit“. 2025 m. balandžio 27 d. vyko darbo reikalais į komandiruotę Švedijoje, tačiau į Švedijos Karalystės teritoriją nebuvo įleistas. Švedijos pareigūnai priėmė sprendimą įtraukti jį į Šengeno informacinę sistemą (SIS), įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Švedijos Karalystėje iki 2028 m. balandžio 28 d. (toliau – ir SIS Perspėjimas). Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, nes jį priimant nebuvo atlikta SIS Perspėjimo taikytinumo Lietuvos Respublikos teritorijai analizė, neįvertinta pareiškėjo individuali situacija, nors tokias procedūras numato Europos Sąjungos teisės aktai, apie jų būtinumą pasisakoma ir teismų praktikoje. Teigė, kad Švedijos pareigūnų surašytame akte pažymėta, jog draudžiama atvykti tik į Švedijos Karalystės teritoriją (ne į Šengeno erdvę), kad Sprendimas priimtas formaliai ir grindžiamas tik dviem aplinkybėmis, t. y. tik dėl to, kad kita Šengeno valstybė – Švedijos Karalystė – įvedė SIS Perspėjimą, ir įvertintus tai, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Sprendime nėra atlikta analizė dėl SIS Perspėjimo aktualumo, proporcingumo, neįvertinta, ar pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia realią grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniam sprendimui keliamų motyvavimo bei pagrindimo reikalavimų. Prašė Sprendimą panaikinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvoje UAB „AVS PipeFit“ plieninių konstrukcijų montuotoju. 2025 m. balandžio 29 d. Migracijos departamentas gavo Švedijos kompetentingos institucijos pranešimą, jog į Šengeno informacinę sistemą (SIS) buvo įvestas SIS Perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metams, nes pareiškėjas neturi reikalingo leidimo dirbti Švedijoje. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad jam draudžiama atvykti tik į Švedijos Karalystę, o ne į Šengeno erdvę, nes įvedus į Šengeno informacinę sistemą (SIS) SIS Perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pareiškėjui draudžiama atvykti ir apsigyventi valstybių narių teritorijose. Sprendimas priimtas įvertinus gautus duomenis ir vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) yra įvedusi įspėjimą dėl neįsileidimo, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo kartu su draudimu atvykti, ir nėra pagrindo išduoti tokį leidimą dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės spręsti, panaikinti ar nepanaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, kai dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) yra įvedusi SIS Perspėjimą. Akcentavo, kad Lietuva ir Švedija vykdė tarpusavio konsultacijas, buvo pasikeista informacija. Oficialūs duomenys gauti iš patikimo šaltinio – kitos Šengeno valstybės, todėl yra pakankami Sprendimui priimti. Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) įvestas SIS Perspėjimas pareiškėjo atžvilgiu yra galiojantis ir nėra pagrindo juo abejoti. Priimant Sprendimą buvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija, t. y. ryšiai Lietuvos Respublikoje, išduotos nacionalinės vizos, laikotarpiai, kai pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi, duomenys apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nebuvo nustatyta. Sprendimas priimtas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, kurie, nagrinėjamu atveju, neįpareigoja nustatyti pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, pakanka Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) įvesto SIS perspėjimo. Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 25S108161 (Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760353857 (Leidimas), galiojantis iki 2026 m. gegužės 7 d.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, iš esmės, dėl to, kad jį priimant nebuvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija, jo keliama reali grėsmė Lietuvos valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebuvo atlikta kitos Šengeno valstybės į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įvesto SIS Perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi analizė, SIS Perspėjimo aktualumas bei proporcingumas, taip pat dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Azerbaidžano pilietis, dirba Lietuvoje UAB „AVS PipeFit“ pagal neterminuotą darbo sutartį. 2025 m. balandžio 27 d. Lendvetero oro uoste pareiškėją F. G. buvo atsisakyta įleisti į Švediją, nustačius, kad jis neturi galiojančios vizos ar galiojančio leidimo gyventi Švedijos Karalystėje ir neturi tinkamų dokumentų, kurie patvirtintų buvimo šalyje tikslą bei aplinkybes.

Švedijos policijos Sprendime dėl atsisakymo leisti atvykti ir išsiuntimo Nr. A274.381/2025 (b. l. 27-31; toliau – ir Švedijos sprendimas) nurodoma, jog nustačius, kad pareiškėjas nori dirbti Švedijoje neturint būtino tam leidimo, yra pagrindas užsienietį grąžinti, taip pat nurodoma, kad bus įtrauktas įspėjimas į Šengeno informacinę sistemą (SIS), pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS Reglamentas), 24 straipsnio 1 dalies a) punktą. Švedijos sprendime pažymima, kad jis turi būti suderintas su Lietuva, tikslu išsiaiškinti, kaip bus atšauktas Leidimas, kad, jei konsultuojanti šalis praneša, jog Leidimas nebus atšauktas, draudimas atvykti galios tik Švedijoje.

Švedijos atsakinga institucija, vykdydama konsultacijos procedūras pagal SIS Reglamento 25 straipsnio 1 dalį, 2025 m. balandžio 29 d. pranešimu (N forma) informavo Migracijos departamentą apie į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įvestą perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui F. G. atvykti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (SIS Reglamento 24 ir 25 straipsniai) ir tokio draudimo trukmę (3 metai) (b. l. 92-93).

Pareiškėjas teigia, kad prieš priimdamas Sprendimą, atsakovas neatliko procedūrų, numatytų SIS Reglamento 29 straipsnyje, be kita ko, pareiškėjo keliamo pavojaus viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, kaip to reikalauja SIS Reglamento 2018/1861 29 straipsnio d) punktas. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA2MS03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1061-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1061-789/2025">eA-1061-789/2025</a> (toliau – ir LVAT sprendimas), kuriame konstatuojama, kad „perspėjimo į SIS įvedimas ne tik savaime nėra laikomas pagrindu panaikinti trečiosios šalies piliečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, bet tuo pačiu reiškia, jog sprendimas dėl leidimo gyventi panaikinimo tokiu atveju negali būti priimtas automatiškai, jis turi būti individualizuotas.“.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau - ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra imperatyvios, nesuteikiančios Migracijos departamentui diskrecijos teisės veikti kitaip, t. y., nustačius Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę, Leidimo nepanaikinti.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyti užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo atvejai. Vienas iš tokių atvejų yra, kai nustatoma, jog kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) yra įvedusi įspėjimą dėl neįsileidimo, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Taigi, Leidimas pareiškėjui panaikintas, konstatavus dvi sąlygas: 1) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) yra įvedusi SIS Perspėjimą dėl jo grąžinimo kartu su draudimu atvykti; 2) nėra pagrindo išduoti jam leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. 35 str. 1 d. 3 p.).

SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalis nustato perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, o būtent, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Situacijos, kurioms taikomas SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a) punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS Reglamento 24 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA2MS03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1061-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1061-789/2025">eA-1061-789/2025</a> sprendė iš esmės analogišką ginčą kaip ir šioje byloje ir pateikė teisės normų išaiškinimus, taikytinus keliamo ginčo klausimu, t. y. SIS Reglamento, Įstatymo ir Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir KŠSĮ).

Minėtoje byloje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad SIS Reglamente atskirai sureguliuoti išankstinių konsultacijų prieš išduodant leidimą laikinai gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsiant to leidimo gyventi ar vizos galiojimą, taip pat išankstinių konsultacijų prieš įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei a posteriori (iš patirties, iš patyrimo) konsultacijų, įvedus perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atvejai (SIS Reglamento 27–29 str.). Valstybių narių tarpusavio konsultacijų, vykdomų po to, kai dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jau yra įvestas SIS perspėjimas, vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos SIS Reglamento 29 straipsnyje. Jame nustatyta, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę; b) informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis; c) išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą; d) išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų; f) jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl asmeniui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kai yra svarstoma dėl SIS Perspėjimo įvedimo arba kai toks perspėjimas yra įvedamas (KŠSĮ 25 str. 2 d., SIS Reglamento 28 ir 29 str.), vertinama, ar egzistuoja priežastys, sudarančios pagrindą panaikinti minėtą leidimą, bei tai, ar šios priežastys yra pakankamos. Kitaip tariant, vertinama, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas atitinka konkretų atvejį, be kita ko, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) nuostatas, ir yra proporcinga priemonė trečiosios šalies piliečio padarytam pažeidimui, dėl kurio įvedamas SIS Perspėjimas, bei tokio perspėjimo įvedimu siekiamam tikslui. Sprendžiant dėl asmeniui jau išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertinimas „ar egzistuoja pakankamos priežastys panaikinti leidimą“ savo apimtimi ir esme yra platesnio pobūdžio ir apima tiek tokio leidimo išdavimo konkrečiam asmeniui pagrindų (inter alia (be kita ko) nurodytų KŠSĮ 25 str. 1 d.), tiek aplinkybių, susiklosčiusių po leidimo laikinai gyventi išdavimo (inter alia (be kita ko) visų grėsmių viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje) vertinimą. Nors pareiga SIS Reglamente nustatyta tvarka ir terminais inicijuoti konsultavimosi procedūrą, pasikeičiant papildoma informacija, tokiu atveju kyla SIS Perspėjimą įvedančiai valstybei, galutinį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi (ne)naikinimo, įvertinusi su individualiu atveju susijusią reikšmingą informaciją, priima būtent leidimą laikinai gyventi išduodanti valstybė narė. Atitinkamai, jei leidimą laikinai gyventi šalyje išdavusi valstybė narė mano, kad tokį leidimą reikia palikti galioti, SIS Perspėjimą įvedusiai valstybei narei kyla aiški, tiksli ir besąlygiška pareiga tokį perspėjimą atšaukti. Tokia pareiga SIS Perspėjimą įvedusiai valstybei narei kyla net ir tuo atveju, kai leidimą laikinai gyventi išduodanti valstybė narė tinkamai nevykdo konsultavimosi procedūros ir joje nustatyta tvarka bei terminais nepriima sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi (ne)naikinimo (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimą E, C-240/17).

SIS Reglamente įtvirtinta privaloma konsultavimosi procedūra, pasikeitimas papildoma informacija, priežasčių panaikinti leidimą laikinai gyventi pakankamumo (proporcingumo) vertinimas, leidimą laikinai gyventi išduodančios valstybės narės sprendimo privalomumas leidžia daryti išvadą, kad trečiosios šalies piliečiui išduotas ir po konsultavimosi procedūros nepanaikintas leidimas laikinai gyventi yra pagrindas atšaukti įvestą SIS Perspėjimą, o ne atvirkščiai. Vadinasi, SIS perspėjimo įvedimas ne tik savaime nėra laikomas pagrindu panaikinti trečiosios šalies piliečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, bet tuo pačiu reiškia, jog sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo tokiu atveju negali būti priimtas automatiškai, jis turi būti individualizuotas. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimanti kompetentinga nacionalinė institucija turi surinkti ir patikrinti šiam sprendimui priimti reikšmingą informaciją – su SIS Perspėjimu susietą papildomą informaciją, kuria keičiamasi per SIRENE biurus, atsižvelgti į tokį perspėjimą davusios valstybės narės interesus, taip pat konkretaus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje, kitą reikšmingą informaciją bei įvertinti, ar ši informacija yra pagrindas spręsti, jog egzistuoja pakankamos priežastys dėl tokiam asmeniui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Pažymėtina ir tai, kad LVAT sprendime pateikė išaiškinimus dėl SIS Reglamento kaip tiesiogiai jo reguliuojamiems teisiniams santykiams taikomo teisės akto. Asmenys, kuriems kyla pasekmės dėl SIS Perspėjimo įvedimo pagal KŠSĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, jomis taip pat gali tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose (žr., pvz., ESTT sprendimą E, C-240/17). Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl trečiosios šalies piliečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalo laikytis aptartų įpareigojimų (LVAT sprendimo 21–22 p.). Taigi, svarstydamas, ar yra pakankamai priežasčių panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas turi surinkti ir įvertinti visą tokiam sprendimui priimti reikšmingą informaciją, kuri, atsižvelgiant į individualią situaciją, nebūtinai apsiriboja vien tik valstybių narių konsultavimosi procedūros metu gautais duomenimis. Esant poreikiui, Migracijos departamentas turėtų kreiptis į kitas institucijas ar asmenis, įskaitant asmenį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi, dėl informacijos, reikalingos priimti sprendimą, pateikimo (be kita ko, siekiant įvertinti asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, taip pat leidimo laikinai gyventi panaikinimo įtaką Chartijoje įtvirtintoms atskiroms asmens teisėms).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Migracijos departamentas, kaip galutinį sprendimą dėl pareiškėjui išduoto Leidimo priimanti kompetentinga nacionalinė institucija, Sprendime neatliko grėsmių viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti pareiškėjo buvimas valstybių narių teritorijoje, vertinimo, nepasisakė dėl nustatytų priežasčių, sudarančių pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, pakankamumo (proporcingumo), be kita ko, jų derėjimo su Chartijoje įtvirtintomis teisėmis, nors tai daryti įpareigoja KŠSĮ 25 straipsnio 2 dalies bei SIS Reglamento 29 straipsnio d) punkto nuostatos. Atsižvelgiant į LVAT sprendime pateiktus išaiškinimus, kad SIS Perspėjimo įvedimas savaime nėra laikomas pagrindu panaikinti trečiosios šalies piliečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, darytina išvada, kad Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Vertinant, kuriuo teismo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-269/2011). Migracijos departamento atsiliepime nurodyta LVAT praktika, suformuota ankstesnėse administracinėse bylose, nei priimtas pareiškėjo nurodytas LVAT sprendimas, todėl teismas šioje administracinėje byloje atsižvelgia į LVAT sprendimą, kurį 2025 m. balandžio 23 d. priėmė LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, ir daro išvadą, kad nėra pagrindo atsižvelgti į Migracijos departamento atsiliepime nurodytas ankstesnes LVAT nutartis.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl plačiau nenagrinėtini ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo F. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 25S108161.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Asta Urbonienė

Janina Vitunskienė