Baudžiamoji byla Nr. 2K-145-511/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45013-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.22.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo keturiems mėnesiams bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti keturiasdešimt valandų per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 10.58 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, virtuvėje, ant spintelės, laikė šovinių dėtuvę „Sauer“, kurioje buvo 5 vnt. „Norma 308 win“ šovinių, popierinę dėžutę, kurioje buvo 15 vnt. „Norma 308 win“ šovinių, juodos spalvos dėtuvę, kurioje buvo 5 vnt. „Sako 223 REM 18“ šovinių, popierinę dėžutę, kurioje buvo 20 vnt. „Sako 223 REM 18“ šovinių, svetainės kambaryje, sofos-lovos patalynės dėžėje, laikė graižtvinį šautuvą „CZ527 Varmint, 223 Remington“ Nr. A188783 su optika, graižtvinį šautuvą „Sauer 100 Classic, 308 Winchester“ Nr. C007418 su optika, taip pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, jog ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 255 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnyje nustatytu pagrindu dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 255 straipsnio 1 dalį. Už ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, taip padarė baudžiamąjį nusižengimą, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad esminis BK 255 straipsnio 1 dalyje ir ANK 229 straipsnyje nustatytų atsakomybių atribojimo kriterijus yra padarinių – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo – nustatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58/2012">2K-58/2012</a>). Pagrindinis kriterijus, skiriantis baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, yra padarytos veikos pavojingumo laipsnis.
2.2. Kasatorius pažymi, kad yra medžiotojas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, jam nesant namuose, ginklais ir šoviniais, padėtais namo svetainės sofos-lovos uždarytoje patalynės dėžėje, ir šoviniais, padėtais ant daugiau nei 2 metrų aukštyje esančios virtuvinės spintelės, kuriuos jis pats pasiekė ir paėmė tik užsilipęs ant kėdės, formaliai galėjo pasinaudoti tik jo sutuoktinė I. S.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ir yra visiškai neįtikėtina, kad pastaroji tai būtų dariusi ar ketinusi daryti, tuo labiau kad būtų leidusi ginklais ir šoviniais pasinaudoti penkerių ir aštuonerių metų berniukams ar į užrakintus namus atėjusiems kitiems asmenims, kol kasatorius grįš iš medicinos įstaigos. Be to, byloje nustatyta, kad ginklų ir šovinių absoliutaus saugumo kasatorius neužtikrino (neįdėjo jų į seifą) maždaug nuo 8 iki 9.30 val., t. y. nuo tada, kai išvažiavo į gydymo įstaigą, iki kol į namus atvyko policijos pareigūnai. Tačiau minėtu laiku namas buvo užrakintas, jo prieangyje buvo didelis šuo, o sutuoktinė ir vaikai miegojo, todėl nebuvo realių sąlygų kitam asmeniui pasinaudoti šaunamuoju ginklu ar šoviniais.
2.3. Esant iš esmės panašioms faktinėms aplinkybėms, teismai nukrypo nuo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58/2012">2K-58/2012</a> suformuotos teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal nustatytas faktines aplinkybes netinkamai ir nepagrįstai kasatoriaus veiką kvalifikavo kaip neatsargų baudžiamąjį nusižengimą, o ne kaip administracinį nusižengimą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus ir priėmė neteisėtus nuosprendį ir nutartį.
2.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl veikos pavojingumo laipsnio ir padarinių, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė. Kasatoriaus formalūs, neatsargūs veiksmai, trukę gana trumpą laiką ir nesukėlę jokių padarinių, nesiekė baudžiamosios atsakomybės pavojingumo laipsnio. Tačiau teismai veikos pavojingumo netyrė, nevertino ir dėl veikos pavojingumo laipsnio, skiriančio baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, nepasisakė. Todėl teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, netinkamai taikė BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nes kasatoriaus veiksmai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes galbūt atitinka ANK 229 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
2.5. Pagal teismų praktiką, kai byloje BK 37 straipsnio taikymo klausimas nebuvo keliamas, atsižvelgiant į iš BPK 376 straipsnio 1 dalies kylančią kasacinės instancijos teismo pareigą nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kasacinio skundo, paduoto dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patikrinti teismo nuosprendžius ar nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismas nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Todėl byloje kasacinės instancijos teismui ir tokiu atveju yra pagrindas svarstyti baudžiamojo įstatymo – BK 37 straipsnio – taikymo klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>).
2.6. Jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kasatoriaus veiksmai vis dėlto pasiekė baudžiamosios atsakomybės pavojingumo laipsnį ir jo veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 255 straipsnio 1 dalies požymius, pripažintina, kad trumpalaikė ir jokių padarinių nesukėlusi veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, kasatoriui būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Kadangi kasatoriaus veika yra mažareikšmė, BK 37 straipsnio pagrindu jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo teiginys apie esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenurodyta, kokios konkrečiai minėto straipsnio nuostatos buvo pažeistos ir kaip šis pažeidimas pasireiškė.
3.2. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo BK 255 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Byloje nustatyta, kad didelis kiekis šaudmenų buvo laikomas bendroje namo virtuvėje ant spintelės, visiems į namą galintiems patekti asmenims ar jo gyventojams (sutuoktinei ir 4 vaikams) nesunkiai prieinamoje vietoje. Du šaunamieji ginklai taip pat buvo laikomi bendro naudojimo namo patalpose, neužrakintoje ir niekaip neapsaugotoje patalynės dėžėje, į kurią galėjo patekti ir ginklus neteisėtai panaudoti visi namo gyventojai ar name esantys pašaliniai asmenys. Kasatorius kasaciniame skunde nepateikė jokių argumentų apie tai, kas trukdė jo sutuoktinei pasinaudoti neleistinoje vietoje laikomais ginklais ar šaudmenimis. Todėl akivaizdu, kad kasatorius, elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, pažeidė teisėtai laikomų ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles, laikydamas šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bendro naudojimo gyvenamojo namo patalpose, o ne užrakintus seife, sudarė sąlygas jais neteisėtai pasinaudoti kitiems asmenims t. y. jo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 255 straipsnio l dalyje, sudėties požymiai.
3.3. Nėra pagrindo kasatoriaus padarytą veiką, nustatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, vertinti kaip mažareikšmę. Įvertinus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, objektą (visuomenės saugumas) ir dalyką (šaunamieji ginklai ir šaudmenys), negalima teigti, kad tokios veikos pavojingumas nėra didelis. Dėl netinkamo šaunamųjų ginklų ar šaudmenų laikymo ir apyvartos visuomenės saugumui kyla realus ir rimtas pavojus. Tokios veikos yra pavojingos jau vien dėl specifinio šio nusikaltimo dalyko – šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogmenų, kurių netinkamas laikymas, disponavimas jais neturint specialiųjų žinių gali sukelti sunkias nepataisomas pasekmes – žmonių sužalojimą ar net mirtį. Kasatoriaus argumentai, kad nusikalstama veika nesukėlė jokių realių padarinių, atmestini, nes šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtinas veikos požymis, todėl šis kriterijus negali būti vertinamas kaip veikos pavojingumą mažinanti aplinkybė. Kasacinio skundo argumentai, kad kasatorius ginklą ir šaudmenis netinkamai laikė labai trumpą laiką, taip pat nemažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad ją būtų galima laikyti mažareikšme, nes net ir labai trumpo laiko pakanka, kad netinkamai paliktais šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis pasinaudotų kiti asmenys ir tai sukeltų ypač sunkias ar net negrįžtamas pasekmes (asmens sužalojimą ar mirtį). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad kasatoriaus nusikalstama veika, pasireiškusi tuo, jog jis paliko labai pavojingus, galinčius sukelti sunkias pasekmes šaunamuosius ginklus ir šaudmenis vietoje, kurioje jais galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys, taip pat mažamečiai vaikai, nors tokių pasekmių ir nekilo dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo kaltininko valios, gali būti vertinama kaip mažai pavojinga ir nesiekianti tokio pavojingumo laipsnio, už kurį kaltininkas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 255 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi: šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti. BK 255 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant, kokia veika sudaro šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo pažeidimą, vadovaujamasi atitinkamais teisės aktais. Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Asmuo, laikantis šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar sprogstamąsias medžiagas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų jų laikymo ar saugojimo reikalavimų, numato, kad šiais objektais gali pasinaudoti asmenys, neturintys atitinkamo leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumato, kad netinkamai laikomu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali pasinaudoti kiti asmenys, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir privalo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020).
6. Kasatorius pagal BK 255 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad gyvenamajame name, virtuvėje, ant spintelės, laikė dvi šovinių dėtuves ir dvi popierines dėžutes, kuriose buvo iš viso 45 vnt. šovinių, ir svetainės kambaryje, sofos-lovos patalynės dėžėje, laikė du graižtvinius šautuvus su optika, taip pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisykles – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
7. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Reikalavimai patalpoms, kuriose laikomi ginklai ir šaudmenys, yra įtvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35 punkte, jų esmė, jog ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuteistasis A. S. pažeidė teisėtai turimų ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles, nes, būdamas medžiotojas, savo gyvenamosios vietos – namo svetainės kambaryje, sofos-lovos patalynės dėžėje, laikė du C kategorijos medžioklinius graižtvinius šautuvus, o virtuvėje, ant spintelės, laikė jiems skirtus šovinius. Tačiau nuteistasis, nesutikdamas su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, kasaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nenustatyta veikos padarinių – realių sąlygų kitam asmeniui pasinaudoti ginklais ar šoviniais sudarymo, todėl jo padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę. Šie argumentai nepagrįsti.
9. Byloje nustatyta, kad kartu su nuteistuoju A. S. name gyvena jo sutuoktinė ir keturi mažamečiai vaikai, kurie būna visose namo patalpose, žaidžia svetainėje. Be to, nustatyta, kad nuteistojo namuose (taip pat namo virtuvėje ir svetainėje) lankosi ir kiti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, jog nuteistasis, laikydamas šovinius matomoje vietoje – virtuvėje ant spintelės, o šautuvus – svetainėje, kurioje, be šeimos narių, įskaitant mažamečius vaikus, būna ir kitų asmenų, esančios sofos-lovos patalynės dėžėje, taigi ginklai ir šaudmenys galėjo būti lengvai prieinami tiek vaikams, tiek kitiems asmenims, sudarė realias sąlygas jiems neteisėtai pasinaudoti minėtais ginklais ir šaudmenimis. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, šiuo atveju teismai nustatė veikos padarinius – realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti ginklais ir šaudmenimis kitam asmeniui sudarymą ir A. S. padarytą ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą pagrįstai vertino kaip užtraukiantį jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 255 straipsnio 1 dalį. Pritartina teismų išvadai, kad nuteistojo psichinis santykis su veika ir kilusiais padariniais pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nes jis, būdamas medžiotojas, turėdamas leidimą laikyti ginklą, žinodamas savo pareigą saugiai ir nustatyta tvarka laikyti šaunamuosius ginklus, juos palikdamas svetainėje esančios sofos-lovos patalynės dėžėje, o šovinius – virtuvėje ant spintelės, nors nenumatė, kad jais gali pasinaudoti kiti jo šeimos nariai ar kiti pašaliniai asmenys, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
10. Kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama dar kartą įrodyti, kad jokie kiti asmenys negalėjo realiai pasinaudoti nuteistojo A. S. namuose paliktais ginklais ir šaudmenimis, yra subjektyvi gynybinė pozicija, kurią motyvuotai atmetė teismai. Dėl šio požymio buvimo nuteistojo veiksmai peržengė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančio atsakomybę už teisėtai įgytų ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą, ribas. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismai neįvertino nuteistojo veikos pavojingumo. Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad tokia veika yra aiškiai pavojinga, nes sudarymas galimybės kitiems asmenims lengvai prieiti prie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ir jais neteisėtai pasinaudoti gali sukelti sunkių pasekmių.
11. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šioje byloje buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos BK 255 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58/2012">2K-58/2012</a> nagrinėjamoje byloje nelaikytina precedentu, pagrindžiančiu būtinybę tenkinti kasacinį skundą ir naikinti ar keisti kasacine tvarka apskųstus teismų sprendimus, nes šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Antai minėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis šaunamąjį ginklą laikė kitiems asmenims matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, t. y. ginklą buvo laikinai palikęs (pametęs) savo namų valdos teritorijoje – šuns voljere, tačiau nenustatyta, kad į šuns voljerą galėjo laisvai patekti kiti asmenys ir kad ginklas buvo akivaizdžiai matomas kitiems asmenims. O nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės jau buvo aptartos šios nutarties 9 punkte.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, kvalifikuodami A. S. veiką pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
13. Pabrėžtina, kad kasacinio skundo teiginiai dėl teismų padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, vertinant ir kvalifikuojant A. S. veiką ne kaip administracinį, o kaip baudžiamąjį nusižengimą, yra deklaratyvūs. Jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šių nuostatų reikalavimų nesilaikymą, kasaciniame skunde nepateikta.
Dėl BK 37 straipsnio taikymo
14. Kasaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo padaryta veika yra mažareikšmė, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu.
15. Pažymėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde BK 37 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam klausimas nebuvo keliamas ir nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Todėl šis nuteistojo kasaciniame skunde keliamas klausimas paliekamas nenagrinėtas. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi ši nuostata gali būti taikoma tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Tuo tarpu šioje byloje A. S. nuteistas už tai, kad padarė BK 255 straipsnio l dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, o įstatymas nenustato galimybės baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu.
16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
