Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalies

Baudžiamoji byla Nr. 2K-182-303/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24077-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. D., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant motinos D. D. atsakomybei vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1, 2 dalimis, ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo jam nutraukta. G. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas dvejus metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ir 16 MGL (800 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigota sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš G. D. priteista 200,41 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Daiktinis įrodymas – automobilis „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas pas G. D., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintas laisvai disponuoti savininkui G. D.; 2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu paskirta procesinė prievartos priemonė – G. D. nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą pas G. D., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti laisvai disponuoti savininkui G. D., o 2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – G. D. nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio automobilio „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikintas. Nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones termino pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. liepos 19 d. Kitos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. už tai, kad jis 2021 m. liepos 18 d. apie 1.41 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio 2,01 promilės girtumo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio apeliacinį skundą, nustatė, kad yra visi BK 72 straipsnyje nurodyti požymiai tam, kad G. D., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, būtų paskirtas turto – jam priklausančio automobilio – konfiskavimas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo G. D., vertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens turtinę padėtį, suteikdamas jai išimtinę reikšmę kitų aplinkybių, svarbių vertinant turto konfiskavimo pagrįstumą, kontekste. Teismas, pagrįsdamas turto konfiskavimo būtinumą, taip pat akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie automobilio vertę; netinkamai įvertintas, be to, ir inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo laipsnis (apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. D. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, transporto priemonėje sėdėjo jo mažametė duktė). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad transporto priemonės nekonfiskavimas reikštų, jog G. D. patirtų iš esmės vienodas sankcijas, kaip ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą padaręs asmuo, nors G. D. padaryto nusikaltimo pavojingumas didesnis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu G. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą pas G. D., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti laisvai disponuoti savininkui G. D., o 2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – G. D. nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimą – ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tada, remiantis BK 72 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir jį skirti yra privaloma, o atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo diskrecijai.

3.2. Skiriant turto konfiskavimą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, turi būti įvertintas šios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, už teisės pažeidimus taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones, ir ji derinama su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone ar priemonėmis.

3.3. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuotai jam paskyrė BK 67 straipsnyje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, į nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, padarė išvadą, kad turto konfiskavimas nebūtų tinkama baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas turto konfiskavimą G. D., nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi. Apeliacinės instancijos teismas kompleksiškai neįvertino konkrečių bylos aplinkybių, susijusių su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. D. asmenybe ir jo padaryta veika: dėl padarytos nusikalstamos veikos G. D. visiškai prisipažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis asmuo, gyvena faktinėje šeimoje su E. P., augina du mažamečius vaikus, neteistas, per vienerius metus buvo nubaustas vieną kartą administracine nuobauda už nesusijusį su kelių eismo saugumu pažeidimą. G. D. yra gerai apibūdinamas darbovietėje, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą, nesukėlė didelės žalos žmonių sveikatai ar turtui; jo veika labiau vertinama kaip atsitiktinė. Automobilis G. D. šeimai yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė (vaikus reikia nuvežti į mokyklą, popamokinius užsiėmimus, pas gydytojus). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino kasatoriaus itin blogos materialinės padėties. G. D. panaudos pagrindais su šeima gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, jo gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį – 789,17 Eur, jis iš šių gaunamų pajamų taip pat išlaiko savo du mažamečius vaikus, be to, G. D. automobilį „Audi A4“ įsigijo už motinos jam padovanotus pinigus. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad G. D. pirmosios instancijos teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas neužtikrins veiką padariusio asmens proporcingo nubaudimo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, neanalizuoti prokuroro apeliaciniame skunde pateikti argumentai. Transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo poveikio priemonės paskirties šiuo konkrečiu atveju.

4. Atsiliepimu į G. D., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje suderintos, ne per griežtos. G. D. padarytos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, pavojingumas yra didesnis, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, transporto priemonę vairavo su jame esančia mažamete dukterimi, t. y. pavojų kėlė ne tik sau, bet ir kitam asmeniui. Skundo argumentai, kad konfiskavus transporto priemonę nukentės kitų šeimos narių interesai, taip pat negali būti priežastis, lemianti šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Įvertinus apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl transporto priemonės konfiskavimo, su jais sutiktina; argumentai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinkantys teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Visos trys G. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje suderintos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. G. D., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kasacinis skundas atmestinas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

6. Nagrinėjamoje byloje G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Byloje nustatyta, kad G. D. vairavo nuosavybės teise sau priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), būdamas vidutinio girtumo (jam nustatytas 2,01 promilės girtumo laipsnis). Minėtas automobilis – veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

7. Pirmosios instancijos teismas G. D., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (16 MGL (800 Eur) dydžio), šią įmoką įpareigojo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; apeliacinės instancijos teismas, be pirmosios instancijos teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taikė ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio – konfiskavimą.

8. Kasaciniame skunde ginčijama apeliacinės instancijos teismo G. D. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas.

9. Baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); nuteistam asmeniui atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Viena iš tokių priemonių yra ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais – konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas.

10. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

11. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei G. D. asmenybę, ir, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad G. D. vairavo transporto priemonę, kurioje kartu važiavo ir jo mažametė duktė, būdamas vidutinio girtumo (jam nustatytas 2,01 promilės girtumo laipsnis). Taigi jis rizikavo ne tik savo, bet ir savo vaiko sveikata ar netgi gyvybe, kitų eismo dalyvių saugumu, o tai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto (ar jo vertės) konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Ir nors G. D. apibūdinamas teigiamai (dirba, faktinėje šeimoje augina du vaikus, išlaiko šeimą, administracine tvarka baustas už nusižengimą, nesusijusį su kelių eismo saugumu, prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, neteistas), tačiau, priešingai nei mano kasatorius, nei G. D. asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan. patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

13. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, paskyręs G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų ir proporcingumo principo nepažeidė. Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, G. D., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

G. D., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė