M. K. pagal BK 187 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-148-511/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00362-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.1; 2.1.7.4.1; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutarties.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu M. K. paskirta bausme ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Priteista iš M. K. nukentėjusiesiems R. B. ir V. R. po 5792,40 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat R. B. 2000 Eur ir V. R. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 25 d. apie 2.00 val. Lazdijų r., (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu – apipildamas degiu skysčiu ir padegdamas, dėl to galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą turtą – sudegino R. B. ir V. R. priklausančią statomą pirtelę ir padarė nukentėjusiesiems 11 584,80 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes: iš esmės neišnagrinėjo ir vien tik formaliais pagrindais atmetė jo (M. K.) apeliacinį skundą, neatsakė į esminius skundo argumentus; įrodymų tyrimą atliko tik formaliai, prie bylos pridėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitų gynybos pateiktų naujų įrodymų neištyrė, neįvertino ir dėl jų nutartyje nepasisakė; nepašalino prieštaravimų; priėmė ne byloje surinktų duomenų visuma, įrodymų visapusišku ištyrimu ir įvertinimu, bet prielaidomis pagrįstą nutartį; tinkamai nemotyvavo, kodėl apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas galioti neteisingas pirmosios instancijos teismo nuosprendis; įrodinėjimo naštą byloje perkėlė kaltinamajam. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 187 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenustatė esminio šios nusikalstamos veikos požymio – žalos ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2.2. Kasatorius kategoriškai tvirtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau teismų buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už prieš daugiau nei vienuolika metų kažkieno galimai padarytą nusikalstamą veiką, iš esmės remiantis vienintelės liudytojos D. B., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais. Siekiant patikrinti vienintelio liudytojo parodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, patikimumą ir nustatyti, ar liudytojas meluoja, būtina kruopščiai ištirti, įvertinti ir pašalinti visus tokio liudytojo parodymų prieštaravimus. Apeliaciniame skunde buvo detaliai išdėstyti argumentai, patvirtinantys prieštaravimus tarp minėtos liudytojos parodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų iš esmės neanalizavo, neįvertino ir skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai konstatavo, kad jokių esminių prieštaravimų liudytojos parodymuose nėra.

2.3. Kasatorius, detaliai analizuodamas liudytojos D. B. parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, nurodo, kad D. B. parodymai nenuoseklūs, nelogiški, melagingi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Antai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad D. B. faktiškai negalėjo būti įvykio vietoje ir matyti gaisrą. Liudytojos parodymus, kad į įvykio vietą ji kasatorių vežė automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), paneigia byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas, iš kurio matyti, kad D. B. nusikaltimo padarymo dieną tokio automobilio neturėjo. Liudytojos nurodytos aplinkybės, kad automobilis jos vardu 2010 m. lapkričio 26 d. buvo tik užregistruotas, o „parvarytas“ anksčiau, taip pat nepagrįstos. Byloje nėra jokių minėto automobilio naudojimo nusikaltimo dieną duomenų. Teismai šių kasatorių teisinančių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, versija, kad kasatorius, pats mokėdamas vairuoti, turėdamas automobilį ir būdamas blaivus, vykdyti nusikaltimo važiavo ne vienas, o prašė, kad jį nuvežtų D. B., tuo labiau nakties metu, kartu važiuojant ir dviem nepilnamečiams vaikams, yra visiškai nelogiška. Taip pat nenuoseklūs, prieštaringi D. B. parodymai tiek dėl to, kad A. P. jam (kasatoriui) perdavė bakelį su benzinu ir pinigus (šias aplinkybes liudytojas A. P. neigė), tiek dėl to, kokiu telefonu įvykio dieną naudojosi ir jai skambino kasatorius.

2.4. Kasatorius pažymi, kad D. B., kuri yra jo buvusi sugyventinė, turi asmeninį turtinį interesą jam pakenkti ir jį apkaltinti. Nors ikiteisminio tyrimo metu D. B. ne kartą teigė, jog nuo 2010 metų iki 2018 metų slėpė kasatoriaus neva įvykdytą nusikaltimą, nes jo bijojo, tačiau, duodama parodymus teisme, jau nurodė visai kitą priežastį, t. y. kad 2018 m. birželio 11 d. davė apie kasatorių parodymus būdama ant jo pikta dėl prieš ją pradėto ikiteisminio tyrimo, kurio metu ji buvo apklausta kaip įtariamoji dėl nužudymo. Be to, byloje yra duomenų, kad dar nuo 2016 metų D. B. kasatoriui inicijavo įvairius procesus ir teisme vyksta bendrai jų užgyvento turto, kurį D. B. prašo teismo palikti tik jai, dalybos. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų netyrė ir nevertino. D. B. siekį apkalbėti kasatorių patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. B., jis nurodė, kad D. B. jo prašė paliudyti, jog neva kasatorius sukėlė gaisrą, tačiau šių kasatorių teisinančių duomenų teismas neįvertino.

2.5. Liudytoja D. B. 2018 m. birželio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje metu pakeitė ankstesnėse apklausose duotus savo parodymus apie tai, iš kurios pusės pamatė ugnį, ir nurodė, kad ugnį pamatė ne priešais save, o iš tos pusės, kur atvažiavo paleidusi kasatorių. Pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip parodymų nuoseklumą ir patikimumą. O apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, atliko parodymų patikrinimą vietoje (nors toks veiksmas buvo atliktas ne teismo, o ikiteisminio tyrimo metu) ir liudytoja D. B. detaliai nurodė, kuria kryptimi ji važiavo, kur sustojo ir iš kur pamatė gaisrą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas liudytojos D. B. parodymų nenuoseklumą teisino neteisingai ar netiksliai užrašytais parodymais ir padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytojos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, yra išsamesni negu atskiruose jos apklausos protokoluose. Tai rodo, kad abiejų instancijų teismai neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, juos vertino selektyviai, vertindami įrodymus padarė esminių klaidų dėl jų turinio.

2.6. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma teismo posėdžio metu dar kartą apklausti liudytoją D. B. ir pačiam tiesiogiai įsitikinti jos parodymų teisingumu ar neteisingumu, jos suinteresuotumu bylos baigtimi, taip pat imtis visų įmanomų priemonių prieštaravimams pašalinti. Tačiau toks prašymas buvo atmestas, dėl šios dalies įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, o apeliacinės instancijos teismui nepašalinus nustatytų akivaizdžių prieštaravimų, pastarieji nepagrįstai nebuvo įvertinti kaltinamojo naudai.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, be liudytojos D. B. parodymų, byloje yra ir kitų jo (kasatoriaus) kaltę patvirtinančių įrodymų. Nei teismo išskirtas planas-schema, kuris yra išvestinis iš minėtos liudytojos parodymų, nei specialisto išvada ar specialisto apklausa kasatoriaus kaltės neįrodo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad gaisras buvo sukeltas apipilant statinį degiu skysčiu. Todėl kasatoriui pareikštas kaltinimas, dėl kurio jis buvo nuteistas, yra nepagrįstas jokiais bylos duomenimis.

2.8. Abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų ir įvertintų aplinkybę, jog kasatoriaus gyvenamoji vieta yra nutolusi apie 9 kilometrus nuo gaisro vietos, todėl galėjo būti užfiksuoti mobiliojo ryšio prisijungimo prie operatoriaus „Omnitel“ bokšto 551B duomenys. Tačiau šiuo atveju įrodinėjimo našta buvo perkelta pačiam nuteistajam. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus naudojamas telefono numeris nusikaltimo padarymo dieną ir valandą buvo užfiksuotas įvykio vietoje, yra neteisinga ir prieštarauja 2011 m. vasario 25 d. UAB „Omnitel“ pateiktam atsakymui.

2.9. Byloje taip pat liko neatskleisti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, subjektyvieji požymiai, nėra jokių duomenų apie kasatoriaus tyčią bei motyvą padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Byloje nenustatyta, kad kasatorius pažinojo nukentėjusiuosius, jų nesiejo joks ryšys, taip pat neįrodyta, kad liudytojas A. P. neva užsakė padegti nukentėjusiųjų turtą. Be to, byloje nebuvo paneigta versija, kad nukentėjusiojo R. B. turto padegimas (jei jis buvo padegtas) yra susijęs su jo darbu.

2.10. Tiek kaltinime nurodyta žala, tiek ir civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos yra nepagrįsti jokiais įrodymais, nes nukentėjusieji tik nurodė galimai jiems padarytą turtinę žalą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, realios ir objektyviai pagrįstos turto vertės nenustatė.

2.11. Kasatorius pažymi, kad, rengdamas kasacinį skundą, atsitiktinai rado savo nuotraukas, kurios buvo padarytos 2010 m. spalio 25–26 d. Palangoje, ir tai, pasak jo, taip pat įrodo, kad jis nepadarė ir negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo nepagrįsti. Byla nagrinėję teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl liudytojos D. B. parodymų ir konstatavo, kad esminės šios liudytojos parodymuose užfiksuotos aplinkybės sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Nors D. B. buvo vienintelė tiesioginė įvykio liudytoja, tačiau jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kasatorius D. B. buvo apkalbėtas dėl kasaciniame skunde nurodytų priežasčių. Kasaciniame skunde visi nurodyti nesutapimai nėra esminiai ir paaiškinami bylos duomenimis, apie kuriuos teismai pasisakė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

6. Dėl to nuteistojo M. K. kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų (daugiausia liudytojos D. B. parodymų) vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo kaltei įrodyti, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirų įrodymų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl ginčijamų teismų sprendimų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

7. Be to, kadangi šioje proceso stadijoje nauji įrodymai nerenkami ir netiriami, faktinės aplinkybės nenustatomos, dėl teismui kartu su kasaciniu skundu pateiktų duomenų – fotonuotraukų, kurios, kaip teigia kasatorius, patvirtina, jog jis 2010 m. spalio 25–26 d. buvo Palangoje, prie jūros, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepasisakoma.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

8. Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimai argumentuojami tuo, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, vertindami liudytojos D. B. parodymus ir grįsdami jais nuteistojo kaltę, neatsižvelgė į jų nenuoseklumą, prieštaringumą, liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į esminius skundo argumentus, neištyrė ir neįvertino visų proceso metu surinktų ir teismui pateiktų naujų įrodymų, įrodymų tyrimą atliko tik formaliai, nepašalino prieštaravimų, rėmėsi prielaidomis ir priimtos nutarties tinkamai nemotyvavo. Šie argumentai nepagrįsti.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

11. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnis), pažeidimų nenustatė. Abiejų instancijų teismų sprendimuose yra nurodyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismų išvados dėl M. K. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Teismai, be kitų įrodymų, išsamiai išanalizavo liudytojos D. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, įvertino jų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir nusprendė, kad yra pagrindas jais vadovautis. Priešingai nei teigia kasatorius, teismų sprendimuose atlikta byloje surinktų duomenų analizė ir juos įvertinus padarytos išvados, kad liudytojos D. B. parodymai dėl esminių aplinkybių yra sutampantys, neprieštaringi ir atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus.

12. Kasacinio skundo kontekste pažymėtina, kad BPK nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti vien tik liudytojo parodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2006, 2K-142-489/2018, 2K-284-489/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju M. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką teismai grindė ne tik liudytojos D. B. parodymais, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, specialisto išvada dėl gaisro kilimo priežasties ir specialisto M. Jeruščenkos paaiškinimais teisme, tarnybiniais pranešimais dėl įvykio vietoje užfiksuotų buvusių telefonų numerių sujungimų, kita rašytine bylos medžiaga. Teismai visus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje; pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo M. K. kaltumą.

13. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuteistasis M. K., užfiksavimo įvykio vietoje nusikaltimo padarymo dieną ir valandą netinkamu ištyrimu. Šie duomenys pirmosios instancijos teismo pakankamai išanalizuoti ir aptarti; jų pagrindu padarytos bylos aplinkybes atitinkančios išvados, kad telefonas, kuriuo naudojosi M. K., įvykio metu veikė įvykio zonoje; M. K. skambino D. B. ir tai sutapo su jos parodymais, kad su M. K. buvo susitarę, kad jam paskambinus ji turės važiuoti ten, kur jį išleido, t. y. netoliese prie įvykio vietos. Teismams nekilo abejonių, kad įvykio metu M. K. buvo ne namuose, o įvykio vietoje.

14. Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad kaltinimas nuteistajam M. K. dėl pirties padegimo apipilant degiu skysčiu yra nepagrįstas jokiais duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų, pirties padegimo faktas (veikiant statinį pašaliniu atviros ugnies šaltiniu) buvo nustatytas specialisto išvada ir specialisto M. Jeruščenkos paaiškinimais teisme. Nors specialistas negalėjo įvardyti konkretaus pašalinio uždegimo šaltinio, nes jo liekanos galėjo sudegti gaisro metu, tačiau sugretinę specialisto išvadą ir specialisto paaiškinimus dėl gaisro priežasties su liudytojos D. B. parodymais apie tai, kad M. K., eidamas link įvykio vietos, nešėsi bakelį su skysčiu, teismai neturėjo pagrindo abejoti, kad svetimas turtas buvo sugadintas kaltinime nurodytu būdu.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018 ir kt.).

16. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde, ir atsakė į esminius skundo argumentus tiek dėl įrodymų (liudytojų D. B., A. P. parodymų, rašytinių bylos rodymų) vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, tiek ir dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei baudžiamojo įstatymo taikymo, išdėstydamas išsamias ir motyvuotas išvadas.

17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išklausė proceso dalyvių nuomones ir paaiškinimus apie faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis ir jų įrodomąją reikšmę, protokolas buvo pridėtas prie bylos, tačiau spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas šių duomenų pagrįstai nelaikė turinčiais reikšmės bylai išspręsti teisingai, esant pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakydamas bylą išnagrinėjo neišsamiai.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies taikymo ir turtinės žalos

19. Kasaciniame skunde netinkamas BK 187 straipsnio 2 dalies taikymas argumentuojamas tuo, kad neatskleisti šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai – tyčia ir motyvas, taip pat nenustatytas ir būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – žala.

20. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

21. M. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tyčia, visuotinai pavojingu būdu – apipildamas degiu skysčiu ir padegdamas, dėl to galėjo nukentėti žmonės, sugadino svetimą turtą – sudegino nukentėjusiesiems priklausančią statomą pirtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju pirties padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas M. K. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas, nukentėjusiesiems priklausantis turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp M. K. veiksmų ir kilusių padarinių – pirties sugadinimo (sudeginimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, nuteistojo tokių veiksmų motyvai jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

22. Nesutikdamas su nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžiu (11 584,80 Eur), kasatorius tvirtina, kad jis nepagrįstas jokiais įrodymais.

23. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155/2013">2K-155/2013</a>, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Pagal teismų praktiką turtinės žalos dydis iš esmės yra fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117/2010">2K-117/2010</a>, 2K-307-689/2019, 2K-126-495/2021).

24. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, kokiais įrodymais (nukentėjusiųjų parodymais ir išdėstytomis aplinkybėmis dėl pirties statybos išlaidų) grindžia nustatytą turtinės žalos dydį. Kasacinio skundo argumentų kontekste nėra pagrindo spręsti, kad teismas, nustatydamas nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, įstatymą taikė neteisingai.

25. Darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis