I. P. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 39 str., 1 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2546/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43651-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo I. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis I. P. prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, ir bylą jam nutraukti, arba 2) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnio arba 39 straipsnio nuostatas, bylą jam nutraukti, nepriteisti proceso išlaidų ir atmesti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, arba 3) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir netenkinti nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalies dėl 500 Eur priteisimo D. P. neturtinei žalai atlyginti ir proporcingai sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.

Kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 10 straipsnių, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 8 dalių nuostatų ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimų. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, taip pat lėmė netinkamą BK 140 straipsnio 1 dalies pritaikymą. Teismai savo išvadas dėl I. P. kaltumo grindė prielaidomis, byloje esančiomis nepašalintomis abejonėmis, o ne bylos įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatliko išsamaus ir visapusiško bylos aplinkybių tyrimo ir neįvertino nukentėjusiųjų parodymų nepatikimumui konstatuoti reikšmingų aplinkybių, savo išvadas grindė vien faktu, kad nuteistasis pripažino dujų balionėlio panaudojimo faktą. Įrodinėdami nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – smurtinius veiksmus ir jų pasireiškimo mechanizmą, teismai vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o likusius įrodymus tendencingai vertino tik nukentėjusiųjų parodymų pagrindimo aspektu ir nepagrįstai atmetė I. P. būtinosios ginties būtinybę susidariusioje situacijoje. Kritiškai nevertintas ir pateikto civilinio ieškinio turinys, kuriame nurodomos aplinkybės prieštarauja bylos faktiniams duomenims.

Po įvykio nuteistasis buvo sulaikytas, nepaaiškinus sulaikymo pagrindų ir neišaiškinus jo teisių, tarp jų ir teisės turėti gynėją. Teisė turėti gynėją nebuvo išaiškinta ir prieš atliekant apklausą. Visa ikiteisminio tyrimo eiga rodo, kad I. P. nebuvo užtikrinta teisė į nešališką baudžiamąjį procesą.

Teismai nepagrįstai nenustatė byloje esant lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte, ir neatleido I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu. Teismams pripažinus, kad nuteistojo veiksmai padaryti peržengus būtinosios ginties ribas, būtų trečioji jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Be to, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Išteisinus nuteistąjį arba nutraukus jam bylą, vadovaujantis BK 37 straipsniu, yra pagrindas nukentėjusiųjų ieškinius atmesti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 1, 10 straipsnių, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 8 dalių) nuostatų pažeidimų, in dubio pro reo principo nesilaikymo, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 140 straipsnį, pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, jo nuomone, patvirtinantį būtent jo nurodytas įvykio aplinkybes. Tokio turinio argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju kasacinio skundo turinys patvirtina, kad netinkamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pritaikymas grindžiamas išimtinai teismų nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių kvestionavimu, nenurodant konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos I. P. procesinės teisės (neišaiškintas sulaikymo pagrindas, teisė turėti gynėją), neužtikrinta teisė į nešališką baudžiamąjį procesą. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. I. P. šioje byloje nebuvo sulaikytas, atvykus į policijos komisariatą, I. P. prieš pateikiant pranešimą apie įtarimą buvo išaiškintos įtariamojo teisės, tarp jų ir teisė turėti gynėją (teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole I. P. nurodė, kad šiuo metu jam gynėjas nereikalingas), atlikta įtariamojo apklausa ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pats I. P., nei jo gynėjas, įstojęs į procesą 2020 m. gruodžio 10 d. ir gynęs I. P. iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, apie ikiteisminio tyrimo pradžioje patirtus suvaržymus nenurodė. Tokio pobūdžio teiginiai negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindas.

Kasaciniame skunde pateikti du alternatyvūs prašymai: pritaikius BK 37 straipsnio arba 39 straipsnio nuostatas, bylą I. P. nutraukti, nepriteisti proceso išlaidų ir atmesti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį; pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį – netenkinti nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalies dėl 500 Eur priteisimo D. P. neturtinei žalai atlyginti ir proporcingai sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde nebuvo pateikti tokie prašymai ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje šiuo klausimu nebuvo pasisakyta, todėl kasaciniame skunde pateikti minėti prašymai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo I. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis